- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-08
- Bylos Nr.
- e2A-442-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-01018-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas, Eigirdas Činka
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- V. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-791-783/2020 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui V. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, dalyvaujanti institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Institucija).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-480-649/2015 sūnui A. K. priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo V. Š. priteisti išlaikymą sūnui po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Nurodė, jog nuo 2015 metų, kada buvo priteistas išlaikymas, iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, sąlygojusi maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų augimą, tačiau atsakovas gera valia nepadidino vaikui reikalingo išlaikymo dydžio. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Poreikių negalima prilyginti išlaidoms, kadangi išlaidos tik papildoma įrodinėjimo priemonė poreikiams paskaičiuoti. Preliminariai vieno vaiko poreikiai sudaro apie 430 Eur per mėnesį. Mano, jog ši suma yra ne per didelė, protinga, sąžininga ir teisinga, atitinkanti (duomenys neskelbtini) gyvenančio vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, mano, jog yra teisinga, kad tėvas sūnaus išlaikymui skirtų pusę sumos, tai yra po 215 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Skundžiamu 2020 m. kovo 3 d. sprendimu Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai ieškinį tenkino iš dalies; pakeitė Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-480-649/2015 priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį bei iš atsakovo V. Š. priteisė materialinį išlaikymą sūnui A. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis po 95 Eur nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kitą ieškinio dalį atmetė, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas bei sprendimą nukreipė skubiam vykdymui.
4. Pirmosios instancijos teismas iš pateiktų įrodymų nustatė, jog išlaikymo dydis per mėnesį vaikui yra ne mažesnis nei 180 Eur, arba beveik pusantro karto didesnis, nei 2015 metais bylą nagrinėjant teisme (apie 130 Eur, laikant, jog abi šalys sutarė, kad išlaikymas dalinamas abiem vienodai (65 Eur x 2), tokio išlaikymo padidėjimo nekompensuoja išmokų indeksavimas. Pripažino, jog toks vaiko išlaikymo poreikių padidėjimas (nuo 130 Eur iki 180 Eur), įvertinus, jog pirminis dydis 2015 metais buvo nustatytas nedidelis, yra esminis, jį nustačius, galimas ir išlaikymo dydžio pakeitimas. Todėl teismas laikė, jog yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį bei padidinti jį iki 95 Eur per mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 30 d.), atsižvelgus ir į tai, jog šalių turtinė padėtis iš esmės nėra pasikeitusi. Nors teoriškai toks dydis yra neproporcingas atsakovo pajamoms (ankstesnėje civilinėje byloje esantys įrodymai apie atsakovo netektą darbingumo lygį ir išreikalauti teismo dokumentai apie iš valstybės gaunamas pajamas patvirtina, jog atsakovui mokama tik 44,23 Eur netekto darbingumo pensija), visgi teismų informacinėje duomenų bazėje LITEKO esantys duomenys apie atsakovo gyvenimo būdą (daro teisės nusižengimus būdamas neblaivus (Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, 493 straipsnio 2 dalį, 428 straipsnio 1 dalį 209 straipsnio 1 dalį), nusikaltimus (Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį), tad nėra jau toks nedarbingas, turi dar galimybių pasistengti ir savo darbu prisidėti ir prie vaiko išlaikymo, šios aplinkybės, jog negali teikti didesnio išlaikymo, atsakovas neįrodinėjo.
5. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors ieškovė ir jos atstovas advokatas K. P. prašė išlaikymo dydį padidinti iki 215 Eur per mėnesį, tačiau tokio išlaikymo poreikio jie neįrodė, o be to tokio išlaikymo dydžio, net ir stengdamasis, galimybės neturi teikti ir atsakovas. Teismas pripažįsta, jog toks išlaikymo dydis, kurio prašo ieškovė, gal ir yra pageidautinas, labiau atitiktų vaiko interesus, tačiau nustatant išlaikymo dydį, kaip jau ir minėta, turėtų būti atsižvelgiama ir į šalių turtinę padėtį, ir į nustatytas faktines aplinkybes dėl išlaikymo dydžio, ir į atsakovo galimybes teikti (nustatyta, jog ir šiuo metu didžiąją dalį ankstesnio teismo sprendimu priteisto išlaikymo ir dabar moka Vaikų išlaikymo fondas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė J. K. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš atsakovo priteistiną išlaikymo dydį nustatyti 215 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis nepilnamečiam sūnui A. K..
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė turi įrodyti vaiko poreikių lentelėje numatytas išlaidas, kadangi pagal teismų praktiką kiekvieną mėnesį reikalingų išlaidų įrodinėti nereikia, nes šie poreikiai yra savaime suprantami. Be to, teismų praktikoje yra maždaug nusistovėjęs priteistino išlaikymo dydis, kuris yra nuo 200 iki 215 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Pirmosios instancijos teismo nurodyta 180 Eur būtinų vaiko poreikių suma yra per maža bei neleidžia patenkinti būtinų vaiko poreikių.
6.2. Be to, atsakovas neįrodė, kad dėl pateisinamų priežasčių negali išlaikyti vienintelio savo išlaikytinio jo poreikius atitinkančiu išlaikymu. Šiuo atveju atsakovas neįrodė, kokių siekių ėmėsi tam, kad uždirbtų vaikui reikalingus pinigus, juo labiau kad jis yra jauno amžiaus, veda neatsakingą gyvenimo būdą, yra nedarbingas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju, byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis nepilnamečiam šalių sūnui padidintas ne iki ieškovės reikalautos 215 Eur sumos, o iki 95 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, byloje esančius duomenis, ieškovės pateikiamą medžiagą, o taip pat apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir detaliai aptarė bei įvertino nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją, nepilnamečio asmens poreikius bei jų padidėjimą, o kartu atsižvelgė į ieškovės nurodomas aplinkybes, įvertino procese savo pasyviais veiksmais faktiškai atsisakiusio dalyvauti atsakovo faktinę situaciją bei pagrįstai sprendė, kad išlaikymo dydis turi būti padidintas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas byloje dėl išlaikymo dydžio padidinimo fakto nekyla, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja civilinę bylą pareikšto apeliacinio skundo ribose ir pasisako tik dėl vaikui nustatyto didesnio išlaikymo dydžio.
10. Pažymėtina, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Tačiau tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis). Išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018).
11. Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-286/2004; Nr. 3K-3-337/2005; Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
12. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnametis sūnus yra sulaukęs 5 metų amžiaus, o pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad ieškovės pateiktoje vaiko poreikių paskaičiavimo lentelėje dalis įrašytų kasmėnesinių poreikių bei jų dydis, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, kelia pagrįstų abejonių, o ieškovė tokių poreikių įrodymų nepateikė (30 Eur per mėnesį higienos priemonėms, 30 Eur per mėnesį lavinimo priemonėms, pratyboms, kuprinei, sportinei aprangai, 30 Eur teisės į laisvalaikį ir poilsį įgyvendinimui), juo labiau kad ieškovės šeimoje auga 5 nepilnamečiai vaikai, ji nepateikė įrodymų dėl patiriamų didelių buitinių ir komunalinių išlaidų. Nepaisant to, nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingų lėšų suma nuo 2015 metų yra neabejotinai pasikeitusi, kadangi pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, nepilnamečiam vaikui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma. Nepilnametis šalių sūnus buvo pradėjęs lankyti priešmokyklinę grupę, tačiau dėl pernelyg hiperaktyvaus elgesio yra ugdomas namuose, pati ieškovė kartu su vaiku daro užduotėles namuose, kas patvirtina, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai neapsiriboja vien maisto, drabužių, avalynės ir higienos priemonių reikmėmis. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad byloje nėra paneigti ieškovės tvirtinamai, jog atsakovas išvis neprisideda prie vaiko išlaikymo, ne tik materialiai, tačiau ir jokiais kitais būdais, įskaitant ir savo laiką bei dėmesį, neprisideda prie vaiko išlaikymo.
13. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
14. Taigi nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog pagal civilinėje byloje esančius bei iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ gautus duomenis, galima spręsti, kad atsakovo V. Š. finansinė bei materialinė padėtis yra sunki (skundžiamo sprendimo priėmimo metu atsakovo gaunamos pajamos sudarė 44,23 Eur), jam iki 2052 m. sausio 9 d. nustatytas 55 % darbingumo lygis ir jis vedė nusikalstamą gyvenimo būdą, o didžiąją dalį ankstesnio teismo sprendimu priteisto išlaikymo mokėjo Vaikų išlaikymo fondas, tačiau atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su ekonominės situacijos pasikeitimu, prioritetiniu vaiko teisių ir apsaugos bei gynimo principu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, tačiau ne lemiantis sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo, pakankamai jauną atsakovo amžių (33 metai), nusikalstamo būdo vedimą, alkoholio vartojimą (kam yra reikalingos piniginės lėšos) bei galimybę keisti savo elgesį, sprendžia, jog, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas faktiškai turi galimybes dirbti, gali dėti pastangas dėl didesnių pajamų gavimo ir realiai prisidėti prie savo vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis nepilnamečiam sūnui yra padidinamas iki 120 Eur per mėnesį.
15. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netinkamai taikytų materialinės teisės nuostatų, reglamentuojančių išlaikymo dydžio pakeitimą (CK 201 straipsnis) bei netinkamai įvertintų byloje esančių įrodymų dėl apie šalių turtinę padėtį, atsakovo galimybę imtis veiksmų dėl savo turtinės padėties pagerinimo, keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidina iš atsakovo priteisto kasmėnesinio išlaikymo dydį iki 120 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
16. Papildomai pažymėtina, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma – vaiko amžius, natūralūs poreikiai, ieškovės turtinė ir materialinė padėtis, atsakovo faktinė situacija, sveikatos būklė bei gaunamos pajamos, neleidžia sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentu dėl 215 Eur kasmėnesinio dydžio išlaikymo priteisimo iš atsakovo, kadangi tokios sumos priteisimas yra ne tik neįrodytas, tačiau ir neįmanomas dėl atsakovo faktinės padėties bei pačios ieškovės galimybių teikti tokio paties dydžio išlaikymą šalių sūnui.
17. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
18. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas yra tenkinamas apie 20 procentų, kad ieškininis reikalavimas apeliacinės instancijos teismui priimant šią nutartį yra tenkinamas apie 40 procentų, o ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), apeliacinės instancijos teismas perskirsto pirmosios instancijos teisme šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas (perskirsto iš atsakovo į valstybės biudžetą mokėtinų žyminio mokesčio ir proceso išlaidų dydį) bei priteisia į valstybės biudžetą žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Taigi, vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 82 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas iš atsakovo priteisia 7 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį į valstybės biudžetą. Taip pat perskirstomos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos ir iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 17 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr.1R-19/1K-2 patvirtintą įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimą, pirmosios instancijos teisme turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nebėra perskirstomos ir priteisiamos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,
nutaria:
pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo ir priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo V. Š. valstybės naudai 17 Eur (septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų (į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660) žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. Š. valstybės naudai 7 Eur (septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų (į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.