- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-73-544/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00801-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Atsakovas
- P. M.
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-73-544/2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės ir Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ir atsakovo P. M. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-968-620/2013 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ieškinį atsakovui P. M. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašė priteisti iš atsakovo P. M. 12 559,98 Lt draudimo išmoką, 5 % dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-08-25 Rokiškio mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu S. P., neturėjusi 5 metų vairuotojo stažo, vairuodama P. M. priklausantį automobilį Mersedez Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, apgadino motociklą Honda CRB 125R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sunkiai sutrikdė motociklo vairuotojo M. Š. sveikatą. Dėl šio eismo įvykio kalta buvo pripažinta S. P.. Todėl ieškovas, vadovaudamasis LR TPVCAPDĮ, LRV nutarimu patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokėjimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės) išmokėjo 25 119,96 Lt draudimo kompensaciją. Sudarant sutartį įvertino riziką ir paskaičiavo draudimo įmoką pagal atsakovo pateiktą informaciją apie tai, kad transporto priemonės nevairuos asmenys, turintys mažesnį nei 5 metų vairavimo stažą. Draudimo sutarties 1.6 p. nustatyta tvarka atsakovas draudikui nepranešė, kad transporto priemonę valdys asmuo, neturintis 5 metų vairavimo stažo. Todėl ieškovas LR TPVCAPDĮ 22 str. 2 d., Taisyklių 62.2. p. pagrindu įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų iki 50 % išmokėtos draudimo sumos. Be to, S. P. apie eismo įvykį, už kurio kilimą atsakinga kaip transporto priemonės valdytoja, pranešė tik 2012-09-10, t. y. praleidusi LR TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 p. nustatytą trijų darbo dienų terminą, kas pagal minėtų Taisyklių 60.3 p. sudaro pagrindą ieškovui reikalauti iki 20 % išmokėtos draudimo išmokos (b. l. 1-3).
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013-10-14 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovo ieškovei priteisė 7033,59 Lt draudimo išmokos, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, jog tarp šalių 2012-04-11 buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. SGB 1096390 (toliau – Sutartis), pagal kurią buvo apdrausta automobilio MERCEDES BENZ E270, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo sutartyje nurodyta, kad draudimo rizika įvertinta ir įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, kad transporto priemonės nevairuos asmenys su mažesniu nei 5 m. vairavimo stažu. Sutarties 1.6 p. draudėjas įsipareigojo, kad, pasikeitus bent vienai 1.5. p. sąlygai, pasikeičia draudimo rizika, dėl to draudimo įmoka gali būti perskaičiuota. Teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 62.2. punktą draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 % dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai draudėjas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-02-15 nutartimi kaltinamajai S. P. baudžiamoji byla pagal BK 281 str. 3 d. dėl to, kad ji 2012-08-25 įvykusio eismo įvykio metu pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 19, 28 ir 161 punktus, ko pasekoje sužalojo kito asmens sveikatą ir sugadino turtą, nutraukta jai susitaikius su nukentėjusiais P. M. ir M. Š.. Teismas sprendė, jog S. P. yra ilgametė atsakovo draugė, todėl atsakovas, sudarydamas sutartį, turėjo turėti omenyje, kad ir ji vairuos ieškovui priklausantį automobilį. Todėl individualiai aptardamas draudimo sutarties sąlygas apie tai turėjo informuoti draudiką, tačiau to nepadarė, taip sutiko su sąlyga, jog transporto priemonė nebus naudojama su mažesniu nei 5 metų vairavimo stažu. Kadangi transporto priemonė buvo perduota vairuoti asmeniui, kurio vairavimo stažas yra mažesnis nei 5 metai, o apie eismo įvykį transporto priemonės valdytoja draudikui pranešė praleidusi trijų darbo dienų terminą, teismas padarė išvadą, kad draudėjas (atsakovas) pažeidė draudimo sutartį. Todėl nurodė, kad draudiko reikalavimas draudėjui grąžinti iki 50 % dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos atitinka Sutarties sąlygas. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, nusprendė, kad ieškovas neįgijo teisės reikalauti maksimalios 50 % išmokos grąžinimo, nes draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsakovo naudai, kadangi sutarties 1.6 punktas išdėstytas neaiškiai, sumažintu šriftu, su nukreipiančiomis į kitus teisės aktus sąlygomis, panaudojant apibendrinančius ir sunkiai įsimenamus terminus, nenurodant kada ir kokio dydžio išmokos grąžinimo bus pagrindas reikalauti. Atsakovas transporto priemonę perdavė asmeniui, kuris įvykio metu jau turėjo 4 m. 2 mėn. vairavimo stažą, kas taip pat, teismo nuomone, sudaro pagrindą mažinti grąžintinos išmokos dydį iki 28 % arba 7033,59 Lt, atsižvelgiant ir į tai, jog draudimo rizika kinta priklausomai nuo 2 iki 7 metų vairavimo patirties turėjimo atitinkamais etapais (b. l. 85-90).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, kad Sutarties sąlyga, jog transporto priemonės nevaldys 5 metų vairavimo stažo neturintys asmenys, yra išreikšta aiškiai ir tuo pačiu šriftu kaip ir visas sutarties tekstas, išdėstyta matomoje vietoje, ji nėra paslėpta ar kitaip užmaskuota. Atsakovas sumokėjo draudimo įmoką, kas patvirtina, jog jis konkliudentiniais veiksmais išreiškė savo sutikimą, kad visos Sutarties sąlygos jam atskleistos ir dėl jų jis davė savo sutikimą. LR TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. numatyta, kad, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Būdamas protingu, rūpestingu bei apdairiu atsakovas turėjo suprasti, kad minėta sąlyga draudikui yra itin svarbi, nes pagal ją draudikas įvertina draudimo riziką ir apskaičiuoja draudimo įmoką. Atsakovas, nepranešdamas apie pasikeitusį rizikos laipsnį, pažeidė Sutarties 1.5 p. ir draudikui nepagrįstai perkėlė didesnį rizikos laipsnį, nei jis prisiėmė pagal sutartį. Automobilio valdytojų vairavimo stažas yra svarbus rizikos faktorius ir turi esminę reikšmę apskaičiuojant draudiminio įvykio atsitikimo tikimybę ir nuostolių dydį. Žinant, kad automobilį vairuos asmuo, neturintis 5 metų vairavimo stažo, draudimo įmoka vietoje 432 Lt būtų buvusi 778 Lt. Atsakovas padarė esminį sutarties pažeidimą, nes jos sudarymo metu su ieškovu nebuvo sąžiningas, atviras ir nuslėpė ypatingai svarbią informaciją, kurią turėdamas ieškovas nebūtų sudaręs sutarties tokiomis sąlygomis. Atsakovas pažeidė ir Taisyklių 60.3 p., kuris numato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 20 % išmokėtos draudimo išmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas per nustatytus terminus nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos. Todėl teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė mažiau nei 50 % išmokėtos draudimo išmokos (b. l. 100-101).
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2013-10-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pritaikė materialinės teisės, todėl be pagrindo iš dalies patenkino ieškinį. Ieškovo atstovo teiginiai, kad jam buvo atskleistos visos draudimo sutarties sąlygos, kad jos buvo individualiai aptartos ir jis jas galėjo koreguoti, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Teismui pateikta draudimo sutartis jo nepasirašyta, sąlygos parašytos sumažintu šriftu, sunkiai įsimenamos, neaiškios, nukreipiančiomis į kitus teisės aktus bei surašytos panaudojant apibendrinančius terminus. Teismo reikalavimu ieškovas nepateikė įrodymų, kokius dokumentus ir informaciją jis pateikė ieškovui sutarčiai sudaryti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiga įrodyti, jog prisijungimo būdu sudarytos standartinės sąlygos yra aiškios, nedviprasmiškos ir kitai šaliai tinkamai atskleistos, tenka standartines sąlygas parengusiai stipresniajai sutarties šaliai, o ieškovė šių aplinkybių neįrodė. Pagal kasacinio teismo praktiką, draudimo kompanija prisiimtos rizikos gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu neginčijamai įrodo, jog maksimaliai tinkamai vykdė savo veiklą. Todėl ieškovas privalėjo jį aiškiai informuoti tiek apie visas Sutarties sąlygas, tiek apie visus draudimo rizikos padidėjimo atvejus, nurodydamas, kokią konkrečią pinigų sumą procentine išraiška jis turės grąžinti įvykus įvykiui riziką didinančiomis sąlygomis. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad draudimo sutarties 1.5 p., 1.6 p. esmė jam buvo atskleista tinkamai, todėl tai sudarė pagrindą ieškinį atmesti. Teismas neanalizavo, ar jo nepranešimas per 3 darbo dienas apie pasikeitusios draudimo rizikos padidėjimą, turi priežastinį ryšį su ieškovo patirtais nuostoliais (išmokėtomis sumomis). Mano, kad šis pažeidimas niekaip nesusijęs su padarytos žalos dydžiu, nes draudimo išmokas ieškovas privalėjo sumokėti ne dėl to, kad atsakovas jam per 3 darbo dienas nepranešė apie pasikeitusios draudimo rizikos padidėjimą, bet dėl to, kad įvyko eismo įvykis. S. P. eismo įvykio metu turėjo 4 metų ir 2 mėnesių arba 83,33 % ieškovo reikalaujamo 5 metų vairavimo stažo, todėl bet kokiu atveju iš jo priteistina draudimo išmokos dalis turėtų būti mažinama iki 8,34 % (b. l. 95-98).
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į viena kitos apeliacinius skundus šalys prašo jų skundus patenkinti juose nurodytais iš esmės analogiškais motyvais.
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-10-14 sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 p.). Vadovaujantis CPK 320 str. 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas, neįtraukęs į bylą trečiuoju asmeniu S. P., nusprendė dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 47 str., 329 str. 2 d. 2 p.).
Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad 2012-08-25 Rokiškio mieste Respublikos ir Aušros gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu S. P., vairuodama atsakovui P. M. priklausantį automobilį Merzedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino motociklą Hondą CRB 125R, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), ir sunkiai sutrikdė motociklo vairuotojo M. Š. sveikatą (b. l. 11-18). Dėl šio eismo įvykio S. Š. buvo pripažinta kalta (Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-02-15 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-128/2013; Panevėžio apygardos teismo 2013-05-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-293-337/2013). Transporto priemonės Merzedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale draudimo sutartimi SGB 1096390 (b. l. 31-32), kuris, vadovaudamasis LR TPVCAPDĮ, minėtomis Taisyklėmis, išmokėjo 25119,96 Lt draudimo išmoką ją gauti turintiems teisę asmenims (b. l. 52-58).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovo civilinės atsakomybės faktiniu ir teisiniu pagrindu nurodė tai, kad atsakovas nevykdė draudimo sutartimis prisiimtų pareigų ir neužtikrino, kad transporto priemonė būtų naudojama Sutarties 1.5 p. aptartomis sąlygomis (tame tarpe – kad jos nevairuos asmenys su mažesniu nei 5 metai vairavimo stažu), o bent vienai jų pasikeitus nustatytu terminu, bet ne vėliau kaip per 3 dienas nuo to momento, kai sužinojo apie padidėjusią draudimo riziką, nepranešė apie tai draudikui (Sutarties 1.6 p.) (b. l. 31-32). Toks sutarties pažeidimas suteikė teisę draudikui, išmokėjusiam draudimo išmokas eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims, LR TPVCAPDĮ 22 str. 2 d., Taisyklių 62.2 p. pagrindu regreso tvarka reikalauti priteisti iš atsakovo draudimo išmokos dalį. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, pagrįstai vadovavosi šalių sudarytos sutarties sąlygomis, taikė LR TPVCAPDĮ 22 str. 2 p., Taisyklių 62.2 p. nuostatas. Tačiau teismas neatkreipė reikiamo dėmesio į tai, kad ieškovas ieškinio faktiniu ir teisiniu pagrindu nurodė, kad atsakovo P. M. civilinės atsakomybės pagrindą sudarančiomis ir byloje nustatinėtinomis aplinkybėmis yra ir tai, kad dėl virš minėto įvykio kilimo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu kalta pripažinta S. P., kuri pagal LR TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 p. kaip transporto priemonės valdytoja privalėjo per tris darbo dienas pranešti draudikui apie eismo įvykį, dėl kurio ji atsakinga, tačiau šios pareigos neįvykdė ir apie įvykį pranešė tik 2012-09-10 (b. l. 36). Būtent šiuo pagrindu ieškovas Taisyklių 60.3 p. pagrindu reikalauja iki 20 % išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas dėl šio Taisyklių 60.3 p. pažeidimo kaltu pripažino atsakovą, nors jo atsakomybės pagrindą ir ribas apsprendžia S. P. neteisėti veiksmai. Skundžiamame teismo sprendime teismas konstatavo, kad minėtas eismo įvykis įvyko dėl S. P., vairavusios ieškovui priklausantį automobilį, kaltės, nes įsiteisėjusia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-02-15 nutartimi nustatyta, kad ji 2012-08-25 apie 16.50 val., Rokiškio m., Respublikos-Aušros gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį P. M., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 19, 28, 161 punktus, tai yra nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių bei sukeldama pavojų keleivių ir kitų eismo dalyvių saugumui bei sudarydama kliūtį jų eismui, sukdama į kairę iš Respublikos gatvės į Aušros gatvę nedavė kelio lygiareikšmiu keliu – Respublikos gatve, priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Honda CRB 125R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam M. Š., ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu motociklo „Honda CRB 125R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui M. Š. dėl atviro skeveldrinio dešinio blauzdikaulio lūžio buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas šia nutartimi nutarė S. P., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 281 str.3d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiais P. M. ir M. Š. ir bylą nutraukė (BK 38 str.1d.). Konstatuodamas tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų – nustatė kad atsakovui civilinė atsakomybė kyla dėl S. P. kaltų veiksmų. Tokiu atveju atsakovas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turės regreso teisę į padariusį žalą asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, o S. P. nebuvo įtraukta į šią bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu (CPK 47 str.). Teismas neturi teisės spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 str.). Nustatyto procesinio teisės normų pažeidimo apeliacinėje instancijoje ištaisyti negalima, nes tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), kuris sudaro pagrindą naikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK. 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d. 2 p.).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su materialinės teisės normų pažeidimais ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėjų kolegija neapsisako, nes apeliantų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus įvertins pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą. Iš naujo nagrinėjant bylą atkreiptinas dėmesys, kad byloje nepateiktas draudimo liudijimas (polisas), kurį pagal Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 15 p., Draudimo sutarties 2.1.2 p. draudikas buvo įsipareigojęs išduoti draudėjui, nors polisas, sprendžiant pagal žalos bylos duomenis (b. l. 33, 36), buvo pateiktas draudikui ir policijai, taip pat byloje nesiaiškinta, kada ir kokiu būdu buvo (nebuvo) įvykdyta draudiko pareiga įteikti draudėjui rašytinę atmintinę (minėtų Sąlygų 13 p.).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.