- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-18
- Bylos Nr.
- e2-1448-947/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17997-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- T. I.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui T. I. (toliau – ir atsakovas) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai 250 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1–7).
1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji su atsakovu 2009 m. liepos 17 d. Norvegijoje susilaukė dukros P. I., kuriai šiuo metu yra 10 m. Paaiškino, jog ieškovė su atsakovu išsiskyrė, kai dukrai buvo apie 9 mėn. Vaikas liko gyventi su ieškove, ji viena rūpinosi ir prižiūrėjo dukrą, nes atsakovas prie jos išlaikymo neprisidėjo ir su ja nebendravo, nelankė. Nurodė, kad mergaitė su tėvu nebendrauja, ji jo net nepažintų. Ieškovė nurodė, kad ji viena rūpinasi vaiku, tarp jų yra susiformavęs glaudus ryšis, todėl nepilnametės mergaitės gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina. Paaiškino, kad nepilnametės šalių dukros kasdieniams poreikiams per mėnesį patenkinti reikia apie 605 Eur. Ieškovė nurodė, kad neturi nekilnojamojo turto, jos darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur. Paaiškino, jog ieškovės turtinė padėtis nėra gera, jai tenka pakankamai didelės išlaidos dukros išlaikymui. Be to, ji turi išlaikyti ir kitą nepilnametę dukrą K. R.. Nurodė, kad prie šalių dukros išlaikymo prisideda ir ieškovės motina bei sesuo. Prie vaiko išlaikymo turi prisidėti abu tėvai, todėl ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 250 Eur išlaikymą P. I., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo teismo sprendimo priėmimo iki dukros pilnametystės. Kadangi atsakovas išlaikymo dukrai neteikia nuo gimimo, iš atsakovo taip pat turėtų būti priteistas 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
II. Atsakovo ir išvadą teikiančios institucijos pozicija
2. Atsakovui ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo siųsti ieškovės nurodytu adresu, tačiau dokumentai nebuvo įteikti (e. b. l. 59). Teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška, kuri, esant duomenims apie atsakovo išvykimą į užsienį, buvo nutraukta neįteikus jam procesinių dokumentų (e. b. l. 80). Pažymima, kad teismas, gavęs informaciją iš Lietuvos Respublikos ambasados Airijoje diplomatinio archyvo apie atsakovo gyvenamąją vietą Airijoje, išsiuntė jam procesinius dokumentus į Airiją, tačiau dokumentai teismui grąžinti neįteikti (e. b. l. 105–106, 145). Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas į 2020 m. gegužės 12 d. teismo posėdį atsakovui išsiųsti jo gyvenamosios vietos adresais Lietuvoje bei Airijoje, taip pat įteikti viešo paskelbimo būdu (e. b. l. 158–159, 163–164, 167–169). Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio pagrindu tik išnaudojus visas įmanomas galimybes procesinius dokumentus įteikti atsakovui asmeniškai. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė ir į 2020 m. gegužės 12 d. teismo posėdį neatvyko.
3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė išvadą (e. b. l. 62–64), kurioje nurodė, kad ieškovės šeima skyriui yra žinoma, šeimai nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. gegužės 3 d. taikytas atvejo vadybos procesas, suteiktos bendrosios socialinės paslaugos. Nurodė, kad ieškovė geba užtikrinti nepilnametės dukros poreikius, rūpinasi jos auklėjimu ir ugdymu, tinkamai vykdo savo pareigas. Nurodė, jog nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena su motina, kuri juo rūpinasi, auklėja ir prižiūri, todėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus. Taip pat nurodė, kad įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti abu tėvai, todėl prašomo priteisti išlaikymo dydis atitiktų nepilnametės interesus.
4. Išvadą teikiančios institucijos atstovė į 2020 m. gegužės 12 d. teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio datą, vietą bei laiką ji informuota tinkamai. Byloje yra pateiktas prašymas bylą nagrinėti institucijos įgaliotai atstovei nedalyvaujant (e. b. l. 183), todėl byla išnagrinėta išvadą teikiančios institucijos atstovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė J. R. ir atsakovas T. I. (duomenys neskelbtini) susilaukė nepilnametės dukros P. I. (e. b. l. 12). Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės pareikšto reikalavimo byloje nepateikė.
6. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-383/2008).
7. Ieškovė ieškinyje nurodė ir posėdžio metu patvirtino, kad nepilnametė šalių dukra nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, jas sieja glaudus ryšys, ieškovė viena prižiūri ir rūpinasi dukra, ją visapusiškai išlaiko. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė nesudarytų tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Priešingai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškovė geba užtikrinti nepilnametės dukros poreikius, rūpinasi jos auklėjimu ir ugdymu, tinkamai vykdo savo pareigas, todėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus. Atsakovas prieštaravimų, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove nepateikė. Atsižvelgiant į tai, jog byloje ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, daroma išvada, kad P. I. interesai bus maksimaliai apsaugoti jos gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, todėl nepilnametės P. I. gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. R. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016).
9. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 250 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Nurodė, jog dukros kasdienius poreikius sudaro maistas, būsto išlaikymo išlaidos, drabužiai bei laisvalaikio poreikiai. Atsakovas prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio nepateikė.
10. Ieškovė nurodė, kad dukros išlaikymui per mėnesį reikia apie 605 Eur (e. b. l. 3). Šias išlaidas pagrindžia byloje pateikti mokėjimo kvitai, sąskaitos išrašai už komunalines paslaugas (e. b. l. 14–32). Teismas sutinka, kad mergaitės aprangai per mėnesį reikia skirti apie 90 Eur, kadangi per metus drabužiai bei avalynė susidėvi, juos reikia atnaujinti, be to, vaikui yra 10 m., jis sparčiai auga ir drabužius bei avalynę išauga. Augančiam vaikui yra svarbi visavertė mityba, todėl laikoma, kad ieškovės per mėnesį išleidžiama 160 Eur suma maistui, yra pagrįsta ir protinga. Ieškovė nurodė, jog išlaidos mokymosi priemonėms, ekskursijoms, maistui mokykloje, kelionei į mokyklą bei į būrelius per mėnesį sudaro apie 105 Eur. Ši suma yra pagrįsta, nes ieškovės dukra lanko mokyklą, jai reikalinga mokomoji medžiaga, mergaitė kiekvieną dieną vyksta į mokyklą, lanko būrelius, todėl susidaro transporto išlaidos. Šiuo atveju išlaidos sveikatos priežiūrai (apie 50 Eur), higienos priemonėms (apie 30 Eur), būsto išlaikymui (apie 50 Eur), laisvalaikio pramogoms (apie 60 Eur) bei nenumatytoms išlaidoms (apie 50 Eur), kurias, ieškovės teigimu, sudaro žaislai, vaikiški papuošalai, išvykos į lankytinas vietas, taip pat laikomos pagrįstomis, kadangi išlaidos minėtiems poreikiams yra įprastos, visa tai būtina kasdieniams minimaliems ieškovės dukros poreikiams patenkinti. Ieškovė taip pat nurodė, kad dukra ilgą laiką lankė baseiną ir išlaidos jam sudarydavo 10 Eur per mėnesį.
11. Teismas pažymi, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų šiuo metu yra mokama 60 Eur dydžio išmoka (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).
12. Įvertinus būtinuosius vaiko poreikius, valstybės skiriamą išmoką vaikui, šiuo metu Lietuvoje esančią ekonominę situaciją, prekių ir paslaugų kainas bei ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo dydį, teismas sprendžia, kad nepilnamečio šalių vaiko išlaikymui per mėnesį reali, būtina, pagrįsta ir protingumo kriterijus atitinkanti suma yra apie 600 Eur.
13. Nustačius vaiko poreikius būtina nustatyti tėvų galimybes užtikrinti šiuos poreikius. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė su dviem nepilnametėmis dukromis gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 33). Ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 34). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenimis, ieškovė dirba ir jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur (e. b. l. 9, 11). Ieškovė nurodė, kad šių pinigų jai vienai išlaikyti dukrą nepakanka. Nors ieškovė, vykdydama savo pareigą dukrai pagal savo finansines galimybes užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius, tačiau ji viena nepajėgi patenkinti visų nepilnametės dukros poreikių. Kadangi vaiko poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai, atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, teikdamas dukros poreikius atitinkantį išlaikymą.
14. Bylos duomenimis, atsakovas nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. deklaravo išvykimą į Airiją (e. b. l. 13, 61). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad atsakovas šiuo metu Lietuvoje nedirba (e. b. l. 60). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Byloje duomenų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių nėra. Taip pat nėra įrodymų, kad jis išlaikytų ir rūpintųsi šalių nepilnamete dukra. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, jog atsakovas prie dukros išlaikymo neprisidėjo nuo tada, kai šalys išsiskyrė. Nors teismui nėra tiksliai žinoma kokias pajamas gauna atsakovas ir kokia yra jo turtinė padėtis, tačiau nesant duomenų apie atsakovo darbingumo lygį ar ribojimus dirbti tam tikros srities (pobūdžio) darbą, teismas sprendžia, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, kuris turi visas galimybes dirbti, gauti pajamas ir teikti 250 Eur išlaikymą dukrai per mėnesį iki jos pilnametystės.
15. Įvertinus tai, kad šiuo metu vaiką išlaiko viena ieškovė, atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų vaiko poreikių dydžio, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteisiama po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. spalio 29 d.) iki P. I. pilnametystės (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
17. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama vaiko įstatyminė atstovė ieškovė J. R. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
18. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 9 000 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovas po išsiskyrimo neteikė dukrai visiškai jokio materialinio išlaikymo. Atsakovas prieštaravimų dėl šio ieškovės prašymo nepateikė.
19. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
20. Teismas pažymi, kad išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos. Taigi įstatymas numato tėvui, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, teisę prašyti priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad atsakovas išlaikymo savo dukrai neteikė nuo tada, kai išsiskyrė su ieškove (dukrai buvo apie 9 mėn.). Atsakovas byloje neginčijo išlaikymo įsiskolinimo dydžio ir laikotarpio, todėl konstatuojama, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo už paskutinius trejus metus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkinamas, iš atsakovo priteisiama nepilnametės P. I. išlaikymui nuo 2016 m. spalio 29 d. iki ieškinio pateikimo 2019 m. spalio 29 d. po 250 Eur. Visa išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 9 000 Eur (250 Eur x 36 mėn. = 9 000 Eur) (CK 3.200 straipsnis).
21. Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
22. Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
23. Nagrinėjamoje byloje teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui P. I. iš atsakovo T. I. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
24. 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-28174-947/2019 (dabartinis bylos Nr. e2-1448-947/2020) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmus sprendimą, panaikinamos (CPK 149 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
26. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
27. Susipažinus su ieškovės atstovo pateiktu bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimu, nustatyta, jog ieškovė už ieškinio parengimą ir konsultacijas sumokėjo 400 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2. ir 8.19. punktais, minėta suma neviršija maksimalaus nurodyto dydžio, todėl priteisiama ieškovei iš atsakovo.
28. Ieškovė, kreipdamasi į teismą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už prašymą nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškove, kuris ieškinį patenkinus priteisiamas ieškovei iš atsakovo.
29. Ieškovė už reikalavimus priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimą žyminio mokesčio nemokėjo, nes nuo jo buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, ieškinį tenkinus visiškai valstybei iš atsakovo priteisiamas 271 Eur žyminis mokestis (už reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis mokamas 68 Eur žyminis mokestis ((250 Eur x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc. = 68 Eur), o už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 203 Eur žyminis mokestis (9 000 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 203 Eur)) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
30. Teismas šioje byloje patyrė 14,46 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį patenkinus, visiškai priteisiamos valstybei iš bylą pralaimėjusio atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko P. I., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros P. I., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) mokamomis mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. spalio 29 d.) iki dukros pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai P. I., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 000 Eur (devynių tūkstančių eurų) išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2016 m. spalio 29 d. iki 2019 m. spalio 29 d.
Nepilnametės P. I., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti ieškovei J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 475 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 271 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 14,46 Eur (keturiolika eurų 46 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Panaikinti 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-28174-947/2019 (dabartinis bylos Nr. e2-1448-947/2020) taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimo kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, atsakovui apie priimtą sprendimą papildomai pranešti viešo paskelbimo būdu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.