Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Slėnis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Slėnis“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-135-856/2017 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Slėnis“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekoangarai“, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, nuostolių atlyginimo bei restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama: atnaujinti procesą civilinėje byloje e2-l35-856/2017; atnaujinus procesą, bylą išnagrinėti ieškovės nurodyto reikalavimo ribose, t. y. išnagrinėti 2014 m. rugpjūčio 27 d. trišalės ginčo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. LT105411/PPS atitikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio, 6.394 straipsnio, 1.93 straipsnio 3 dalies reikalavimams.Pareiškėja paaiškino, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas byla apeliacine tvarka (bylos Nr. e2A-619-943/2017), padarė esminį proceso normų pažeidimą ir netinkamai išnagrinėjo bylą, tai yra pagrindas procesui atnaujinti. Paaiškino, kad Lietuvos apeliacinis teismas bylą išnagrinėjo neatsižvelgdamas į pareikštą ieškinio dalyką, taip pat išėjo už reikalavimų ribų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 5 straipsnis), nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kad ieškinio dalyko nurodymas yra būtent ieškovo teisė ir pareiga, be to, dėl atitinkamo proceso teisės normos pažeidimo neatskleidė bylos esmės (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Ieškovė aiškiai apibrėžė ieškinio dalyką ir pagrindą (t. y. nurodė, kad ginčija 2014 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį). Nepaisant šios aplinkybės, Lietuvos apeliacinis teismas visiškai nepaisė ieškovės ieškinio dalyko ir civilinę bylą išnagrinėjo bei sprendimą dėl 2014 m. rugpjūčio 27 d. sandorio pripažinimo niekiniu pagrindė 2014 m. rugpjūčio 1 d. sandorio nuostatomis, bei būtent 2014 m. rugpjūčio 1 d. sandorį laikė ginčo dalyku.Iš atitinkamų teismo išvadų, ypač – nurodytųjų Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 29 p. akivaizdu, kad Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje aptarė ir pasisakė ne dėl 2014 m. rugpjūčio 27 d. trišalės ginčo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. LT105411/PPS (sudarytos jau esant pastatytam angarui), o dėl 2014 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2014/08/01-1, kuri apskritai nėra šalių ginčo dalyku.Lietuvos apeliacinis teismas negalėjo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sutarties galiojimo klausimo spręsti pagal 2014 m. rugpjūčio 1 d. sutarties sudarymo metu buvusias aplinkybes bei atitinkamos (2014 m. rugpjūčio 1 d.) sutarties nuostatas, o atlikdamas atitinkamą vertinimą – pažeidė materialinės teisės normas, kadangi galiojančio bei ginčijamo sandorio galiojimo klausimą sprendė pagal negaliojančio ir pasibaigusio sandorio nuostatas bei jo sudarymo metu buvusias aplinkybes.Lietuvos apeliacinis teismas, nenagrinėdamas bylos argumentų, susijusių su bylos dalyku, t. y. 2014 m. rugpjūčio 27 d. sutarties sudarymo aplinkybių, neatskleidė bylos esmės; atitinkama nutartis (kiek tai susiję su 2014 m. rugpjūčio 27 d. sutartimi) yra be motyvų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas. Šiuo atveju teismas nepagrįstai nenagrinėjo ieškovės nurodyto ieškinio dalyko, pats savo nuožiūra pasirinko, kas yra ieškinio dalykas, kas laikytina aiškia teisės taikymo klaida.Atsižvelgiant į pagrindus, kuriais teikiamas pareiškimas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), įstatymo leidėjo numatytas tiems atvejams, kai atitinkamą teisės taikymo klaidą padaro pirmosios instancijos teismas ir byla nebuvo peržiūrėta apeliacinės instancijos teisme, šiuo atveju atitinkamą teisės taikymo klaidą padarė apeliacinės instancijos teismas.Bylos procesas gali būti atnaujintas, jeigu konstatuojama, kad aukštesnių pakopų teismai padarė akivaizdžių ir esminių klaidų. Procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, procesas dėl aiškios teisės taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas) privalo būti atnaujinamas ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra peržiūrėtas apeliacine tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-135-856/2017 pagal pareiškėjos UAB „Slėnis“ prašymą.Teismas nustatė, kad šioje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje nurodyta, kad ieškovės paduotame kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neatsižvelgdamas į pareikštą ieškinio dalyką ir taip išėjo už reikalavimų ribų, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, netinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl sandorių galiojimo laike, taip pat netinkamai vertino įrodymus. Susipažinusi su kasaciniu skundu, įvertinusi skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvus ir jų pagrindu padarytas išvadas, teisėjų atrankos kolegija konstatavo, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas netinkamas teisės normų aiškinimas bei taikymas, dėl kurio galėjo būti priimtas neteisėtas procesinis sprendimas byloje. Kasacinio skundo argumentai, kuriais grindžiami teiginiai, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, tokių skundo teiginių taip pat nepatvirtina.Teismas pažymėjo, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas bylą išnagrinėjo neatsižvelgdamas į pareikštą ieškinio dalyką, taip pat išėjo už reikalavimų ribų (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kad ieškinio dalyko nurodymas yra būtent ieškovo teisė ir pareiga, be to, dėl atitinkamo proceso teisės normos pažeidimo neatskleidė bylos esmės (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, elgdamasi nesąžiningai, bando naudotis proceso atnaujinimo galimybėmis, neįvertindama, jog jos kasacinis skundas jau buvo analizuotas kasacinėje instancijoje. Teismas konstatavo, kad neturi galimybės atnaujinti proceso byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismo vertinimu, galutinai išsprendus ginčą, teismo sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms.Kasacinio teismo atrankos kolegijai atsisakius priimti byloje pareiškėjos (ieškovės) kasacinį skundą dėl to, jog jos nurodomas materialinės teisės pažeidimas kasaciniame skunde nepagrįstas, pareiškėja (ieškovė) netenka teisės, remdamasi tapačiais argumentais, prašyti atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi šis klausimas laikytinas išspręstu kasacinio teismo, t. y. peržiūrėtu instancine tvarka. Tuo pačiu, atsižvelgiant į tai, kad tapačiais argumentais, kaip nagrinėjamas prašymas, grindžiamą pareiškėjos kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijai sprendus, kad pareiškėjos nurodomi pažeidimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindo, pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą šioje byloje negali būti tenkinamas jau vien dėl šios priežasties.Teismas, atsakydamas į pareiškėjos argumentus dėl bylos esmės neatskleidimo, motyvų nebuvimo, pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, taip pat akcentavo, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis neturėtų būti naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Slėnis“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje e2-135-856/2017; atnaujinus procesą, bylą išnagrinėti neperžengiant ieškovės nurodyto reikalavimo ribų, t. y. išnagrinėti 2017 m. rugpjūčio 27 d. trišalės ginčo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. LT105411/PPS atitikimą CK 4.103, 6.394 straipsnių, 1.93 straipsnio 3 dalies reikalavimams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Atsisakymas priimti kasacinį skundą buvo pagrįstas 1) bylos nereikšmingumu vienodos teismų praktikos formavimui; 2) konstatuojant, kad nėra nukrypimo nuo teisės aiškinimo praktikos. Nei viena iš šių aplinkybių nereiškia, kad išnagrinėtoje byloje nebuvo padarytas teisės pažeidimas, kurį savo pareiškime nurodė ieškovas.Nesutiktina ir su skundžiamoje nutartyje padaryta teismo išvada, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu proceso atnaujinimo klausimas buvo sprendžiamas, kadangi šis klausimas laikytinas išspręstu kasacinio teismo, t. y. peržiūrėtu instancine tvarka. Bylos peržiūrėjimą kasacine tvarka Šiaulių apygardos teismas galėtų konstatuoti nebent tuo atveju, jeigu byla būtų išnagrinėta kasacine tvarka. Šiuo atveju bylą kasacinėje instancijoje peržiūrėti atsisakyta. Nepagrįsta skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad byla buvo peržiūrėta kasacine tvarka tapačiais pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pagrindais, ir proceso atnaujinimas negalimas. Kasacinio skundo priėmimo klausimas ir kasacinio skundo nagrinėjimas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sutapatinamas.Atmesdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 346, 350 straipsnių nuostatas, nepagrįstai sutapatino pareiškimo dėl proceso atnaujinimo ir kasacinio skundo priėmimo klausimą, netinkamai pritaikė procesines teisės normas, nepagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi, konstatavo proceso atnaujinimo pagrindo nebuvimąAtsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Ekoangarai“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėja jau buvo pareiškusi kasacinį skundą dėl tos pačios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ir tais pačiais pagrindais, kaip buvo pareikštas prašymas atnaujinti procesą, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegijos atsisakymas priimti kasacinį skundą, įvertinus, kad neįrodytas CPK 346 straipsnio pagrindų egzistavimas, patvirtina prašymo atnaujinti procesą nepagrįstumą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Trečiojo asmens nuomone, pareiškėja nesąžiningai bando naudotis proceso atnaujinimo galimybėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą atnaujinti procesą byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teismo atsisakymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl proceso atnaujinimo

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-108/2009). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas tik esant vienai iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų.CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad kad bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas tuomet, kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi, nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaida yra padaryta, ji yra aiški, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (pastaroji sąlyga nesaisto tik Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro).Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu dėl apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime (nutartyje) padarytos, apeliantės teigimu, aiškios teisės normos taikymo klaidos. Tačiau visų pirma, kaip minėta, proceso atnaujinimas minėtu pagrindu galimas tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Taigi, tokios aplinkybės konstatuoti nėra pagrindo. Antra, kita iš būtinų sąlygų procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu yra ta, kad sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tokios aplinkybės konstatuoti taip pat nėra pagrindo.Atsižvelgdamas į nurodytą reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Be to, prašymas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu nepagrįstas iš esmės. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismo padaryta teisės aiškinimo klaida turi būti aiški, t. y. gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Nagrinėjamos bylos atveju apeliantės nurodomi argumentai, susiję su proceso teisės normų, nustatančių bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turiniui keliamų reikalavimų pažeidimais, negali būti pripažinti akivaizdžiais. Taigi apeliantės nuomonė dėl teisės aiškinimo klaidos padarymo apeliacinės instancijos teismo nutartyje, ypač atsižvelgus į tai, kad kasacinį skundą atsisakyta priimti, pakankamai abejotina, kas reiškia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog apeliacinis teismas padarė klaidą apskritai, o juo labiau aiškią.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovė UAB „Ekoangaras“ prašo iš apeliantės priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, šio prašymo tenkinti nėra pagrindo (CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalys).Valstybė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Šiaulių apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi valstybės patirtos išlaidos neviršija 3 Eur, tai pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.