Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovės kreipėsi į teismą prašydamos pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2014 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. LT105411/PPS, sudarytą tarp atsakovės UAB „Ekoangarai“ ir UAB „Swedbank lizingas“, taikyti restituciją, priteisti ieškovei UAB „Swedbank lizingas“ iš atsakovės 6 procentų metines procesines palūkanas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovės nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio 27 d. tarp ieškovės UAB „Slėnis“ (lizingo gavėjos), ieškovės UAB „Swedbank lizingas (lizingo davėjos) ir atsakovės buvo sudaryta trišalė pramoninės palapinės (angaro) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 105411/PPS bei pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas. 2014 m. lapkričio 17 d. ieškovei UAB „Slėnis“ buvo įteiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus savavališkos statybos aktas Nr. SSA-80-141111-00020 ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-80-141113-00022, kuriais konstatuota, jog pastatytam angarui būtinas statybos leidimas bei pareikalauta nugriauti angarą ir sutvarkyti statybvietę.Ieškinys grindžiamas tuo, jog atsakovė, prieš sudarydama pirkimo – pardavimo sutartį, nurodė ieškovei, jog perkamam objektui – pramoninei palapinei (angarui), nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Sutarties turinys patvirtina, kad atsakovei, besiverčiančiai tokių statinių prekyba bei montavimu, turėjo būti žinoma, kad statinys laikytinas ypatingu statiniu, kuriam būtini statybą leidžiantys dokumentai. Būtent atsakovės pateikta klaidinga informacija paskatino ieškovę UAB „Slėnis“ sudaryti ginčo sandorį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.321 straipsnį pardavėjas turi patvirtinti ne tik tai, kad jis turi nuosavybės teisę į daiktą, bet ir tai, jog jo nuosavybės teisės į daiktą neriboja kitų asmenų teisės ar pretenzijos. Šiuo atveju pardavėja patvirtino, jog parduodamas daiktas jai priklauso nuosavybės teise, garantavo, kad parduodamas daiktas atitinka sutartimi bei įstatymu keliamus reikalavimus (CK 6.327 straipsnis), todėl paaiškėjus, jog buvo perleistas statinys, kuriam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, ir kuris yra pastatytas neteisėtai, pareiga atlyginti nuostolius tenka pardavėjai (CK 6.323 straipsnio 1 dalis). Ginčo sutartis pripažintina niekine ir CK 1.80 straipsnio pagrindu, kadangi atsakovė pardavė neteisėtai pastatytą statinį. CK 6.306 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirkimo – pardavimo sutarties dalyku gali būti tik teisėtai civilinėje apyvartoje esantys daiktai. Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje nėra aptartos atsakovės teisės į žemės sklypą, t. y. pažeistos CK 6.394 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos. Teismui pripažinus ginčo sandorį niekiniu, sutarties dalykas (nuosavybės teisė) grąžintinas atsakovei. Grąžinus daiktą atsakovei, ją būtina įpareigoti per 14 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti pastatytą angarą bei išmontuotą angarą pašalinti nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo. Priešingu atveju, jeigu atsakovė per protingą terminą angaro nedemontuoja ir nepašalina nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo, ieškovė įgyja teisę demontuoti angarą bei pašalinti jį nuo žemės sklypo savo lėšomis bei pareikalauti atsakovės atlyginti visas angaro demontavimo bei saugojimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad niekine pripažintinos sutarties kaina yra 50 813,83 Eur, ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei UAB „Swedbank lizingas“. Atsakovė UAB „Ekoangarai“ atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Ieškovės įsigijo kilnojamąjį daiktą – angarą. Ieškovė UAB „Slėnis“ klaidina nurodydama, jog atsakovė formavo jos valią sudaryti angaro pirkimo – pardavimo sandorį, suklaidino ją nenurodydama, jog angaras laikytinas ypatingu statiniu, kuriam būtini statybą leidžiantys dokumentai. Atsakovė negali būti laikoma angaro statytoja pagal ginčo sutartį. Ieškovių pozicija, kad atsakovė, prieš sudarydama atitinkamą sutartį, pateikė klaidinančius duomenis apie tai, kad pastatytam angarui nereikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas, yra nepagrįsta, kadangi ieškovė UAB „Slėnis“ aiškiai išreiškė siekį įgyti angarą nuosavybėn. Jei angaro surinkimui buvo būtini leidimai, tai pati ieškovė turėjo pasirūpinti visų reikiamų leidimų gavimu, nes ji pasirinko konkrečią vietą, kur buvo surinktas angaras. Atsakovė niekaip negalėjo suklaidinti ieškovės UAB „Slėnis“, kuri, kaip protingas ir atidus asmuo, privalėjo pasidomėti apskritai bet kokiais galimais leidimais, kurie būtų būtini angaro eksploatavimui. Dėl angaro montavimo nesudėtingumo ieškovė jį gali pasistatyti ir kitoje vietoje. Net jeigu ieškovės, sudarydamos ginčijamą sutartį, suklydo, tai jos suklydo ne dėl atsakovės, o dėl savo kaltės, todėl ne atsakovė ieškovėms, bet ieškovės atsakovei privalo atlyginti nuostolius.