- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- e2-2220-488/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00827-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ineta Baliukaitytė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- D. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ineta Baliukaitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui D. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė akcinė bendrovė (toliau - AB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo D. P. (toliau - atsakovas) 5 805,96 Eur negrąžinto kredito dalį, 371,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.), 15,00 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5805,96 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 22 d.), 1703,20 Eur tarpininkavimo mokestį, 15,64 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.), 15,00 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 805,96 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškiniu, prašo leisti skolą sumokėti dalimis.
Šalies argumentai
Ieškovė dėl atsakovo prašymo išdėstyti nurodė, kad nesutinka su prašymu išdėstyti skolos mokėjimą dalimis ir prašo tenkinti ieškinį visa apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. vasario 22 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 7 504,34 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti bendrą 11 343,79 Eur vartojimo kredito sumą, kurią sudarė suteikta kredito suma (7 504,34 Eur), 631,99 Eur tarpininkavimo mokestis ir 3 207,46 Eur palūkanų suma (metinė palūkanų norma - 15,00 proc.).
Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė 2021 m. vasario 2 d. vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal Sutartį numatytus mokėjimus.
Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.1 - 6.4 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).
Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuojama, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas.
Sutartis laikoma neįvykdyta, kai neįvykdoma bet kokios iš sutarties atsiradusi prievolė, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės reikalaujamų priteisti sumų. Atsižvelgiant į tai ieškinys dalyje dėl 5 805,96 Eur negrąžinto kredito, 371,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikomas pagrįstu ir yra tenkinamas.
Vertinant kitus ieškinio reikalavimus teismas atsižvelgia į tai, kad pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas). Taigi, teismo pareiga ex officio vertinti sąžiningumą yra ir vartojimo kredito teisinių santykių atveju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-4-611/2020
Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai).
Sprendžiant klausimą dėl ieškovės reikalavimo priteisti 15 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 805,96 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2024 m. vasario 22 d., pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą. Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).
Pažymėtina, jog ieškovė su atsakovu Sutartį nutraukė 2021 m. vasario 2 d. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką bei tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą, t. y. 2021 m. vasario 2 d., ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, bei į tai, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, ieškovės reikalavimas dėl 15 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 22 d.) atmetamas.
Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo 1703,20 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 5,90 procentai, jo bendra suma pritaikius nuolaidą yra 631,99 Eur, o ne 1703,20 Eur kaip reikalauja priteisti ieškovė. Šis mokestis pagal sutarties sąlygas yra apskaičiuotas iš anksto, sutarties sudarymo metu ir turi būti atsakovo mokamas nepriklausomai nuo to, ar jis tinkamai vykdys savo sutartines prievoles. Pažymėtina, kad 631,99 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 11 343,79 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokestį tenkintinas iš dalies, priteisiant 631,99 Eur tarpininkavimo mokestį.
Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
Šiuo atveju netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali viršyti 555,98 Eur (5 805,96 Eur + 371,58 Eur) x 0,05 %) x 180 dienų). Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokesčiui taikoma 100 procentų nuolaida ir jis skaičiuojamas tik atsakovui netinkamai vykdant sutartį. Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kita tarpininkavimo mokesčio dalis – 1 071,21 Eur bei 15 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, šiuo atveju atlieka kompensacinę funkciją, taigi, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, jie negali būti priteisiami, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimai atmestini. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 15,64 Eur kompensacines palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas, nes atitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei aukščiau nurodytą teismų praktiką.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nagrinėjamu atveju patyrė 378 Eur bylinėjimosi išlaidų, kuriuos sudaro 178 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur už procesinių dokumentų parengimą. Laikant, kad patenkinta 86,43 procentų ieškinio reikalavimų (prašoma priteisti suma 7 896,38 Eur, priteisiama suma 6 825,17 Eur), iš atsakovo ieškovei priteistina 326,71 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalys, tenkančios kiekvienai iš šalių, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).
Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.
Atsakovas prašo išdėstyti sprendimo įvykdymą. Ieškovas su šiuo atsakovo prašymu nesutinka. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (ar išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (ar išdėstymas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).
Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, matyti, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis neviršija 700 Eur, atsakovas neturi transporto priemonių ir nekilnojamojo turto.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes į atsakovo turtinę padėtį teismas vertina, kad priteistą sumą atsakovui nėra galimybės sumokėti iš karto, tačiau atsakovas yra dirbantis todėl byloje galimas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, leidžiant atsakovui įvykdyti teismo sprendimą dalimis – per 21 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokant ieškovei lygiomis dalimis priteistą sumą. Teismo vertinimu, toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeis ieškovės interesų, nes jai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsižvelgiant į tai, mokėjimai pagal teismo sprendimą dėl bendrai priteistos 6 825,17 Eur įsiskolinimo ir 326,71 bylinėjimosi išlaidų sumos, išdėstomi 21 mėnesio laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant 350 Eur dydžio įmokas iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos. Teismas išaiškina atsakovui, kad jam tinkamai nevykdant teismo sprendimo bei nesumokėjus ieškovui bent vienos įmokos, ieškovas turi teisę į visos teismo sprendimu priteistos ir nesumokėtos sumos išieškojimą priverstine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268-270, 279, 284 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5805,96 Eur (penki tūkstančiai aštuoni šimtai penki eurai ir 96 ct negrąžintą kreditą, 371,58 Eur (trys šimtai septyniasdešimt vienas euras ir 58 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2021 m. vasario 2 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 631,99 Eur (šešių šimtų trisdešimt vieno euro 99 ct) tarpininkavimo mokestį, 15,64 Eur (penkiolika eurų ir 64 ct) kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 23 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2021 m. vasario 2 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 825,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 326,71 Eur (trijų šimtų dvidešimt šešių eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Išdėstyti atsakovui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos 7 151,88 Eur sumos mokėjimą 21 (dvidešimt vieno) mėnesio laikotarpiui, nustatant, kad kiekvieną mėnesį mokamos įmokos dydis yra – 350,00 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct) ir ji atliekama iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos. Paskutinį mokėjimo mėnesį kartu su likusia sumokėti skolos dalimi sumokant ieškovei 5 procentus metinių palūkanų, priskaičiuotų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 5 d.) iki visiško skolos grąžinimo dienos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.