Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau - AB) „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2220-488/2021 pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui D. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

14. Ieškovė, įvertinusi atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias Sutarties sąlygas, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas Sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Ieškovė tikėjosi gauti pajamas iki sutarties įvykdymo termino pabaigos. Kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Teismų praktikoje pasisakoma, kad reikalavimas priteisti palūkanas kaip negautas pajamas iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos neprieštarauja minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytiems išaiškinimams dėl palūkanų skaičiavimo. Todėl ieškovė pagrįstai reikalavo priteisti 15,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 805,96 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024­-02-22). Šalys Sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. vasario 22 d., todėl ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2024 m. vasario 22 d.

15. Nurodo, kad ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Pripažinus, kad reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos bylinėjimosi išlaidos.

16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

18. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 15 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 805,96 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-02-22) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Byloje nustatyta, kad šalys 2019 m. vasario 22 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K013950914, kuria atsakovui buvo suteiktas 7 504,34 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti bendrą 11 343,79 Eur vartojimo kredito sumą, kurią sudarė suteikta kredito suma (7 504,34 Eur), 631,99 Eur tarpininkavimo mokestis ir 3 207,46 Eur palūkanų suma (metinė palūkanų norma - 15,00 proc.). Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė 2021 m. vasario 2 d. vienašališkai nutraukė sutartį.

20. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl 15 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 805,96 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-02-22) priteisimo, sprendė, kad ieškovė nepagrindė jos nustatyto negautų pajamų (nuostolių) dydžio ir neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

21. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakovu sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

22. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

23. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2021 m. vasario 2 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

24. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

25. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

28. Kaip minėta nurodytoje teismų praktikoje, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat ir reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

29. Iš byloje esančių Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti palūkanų norma (15 procentai), taip pat kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį (3207,46 Eur). Pastebėtina, kad teismui nebuvo pateiktas Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27 p. nurodomas grafikas, kuriame atsispindėtų aiškiai, kokį palūkanų dydį atsakovas turėjo padengti kas mėnesį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovui prieš sutarties sudarymą buvo pateikta standartinė informacija apie kreditą, kuri buvo aktuali sutarties sudarymo metu, joje numatyta analogiška suteikiamo kredito suma, tas pats sutarties terminas, palūkanų norma bei mokėtina palūkanų suma. Vertinant, kad pagal Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.12 p. įmokos turėjo būti mokamos kas mėnesį, atsižvelgiant į standartinėje informacijoje parteiktą grafiką, yra reali galimybė apskaičiuoti, kokio dydžio palūkanos atsakovo turėjo būti sumokėtos po sutarties nutraukimo (2021-02-02) iki 2024-02-22. Nesant pateikto grafiko, kuris būtų laikomas sudėtine Sutarties dalimi, įvertinus ikisutartinę informaciją, aktualią sutarties sudarymo metu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog negautos pajamos sudarytų 1342,83 Eur sumą, kurią ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti nuo 2021 m. vasario 2 d. iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Pažymėtina, jog pagal aukščiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

30. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Tačiau pažymėtina, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 15 procentai), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, apskaičiuotas taikant mokėjimo palūkanų procentinį dydį, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki kredito sutarties termino pabaigos- 1342,83 Eur.

32. Kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

33. Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog negalima nustatyti konkretaus nuostolių dydžio. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas papildomai iš atsakovo ieškovei priteisiant 1342,83 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021-02-02) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024-02-22) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

34. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ir keičiama sprendimo dalis dėl negautų pajamų priteisimo, tačiau negalima spręsti, jog iš esmės pasikeičia patenkintų ieškinio reikalavimų proporcingumas, šiuo atveju pasisakyta tik dėl išvestinio reikalavimo. Todėl nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo.

35. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas papildomai iš atsakovo ieškovei priteisiant 1342,83 Eur negautų pajamų, o pirmosios instancijos teismas buvo nusprendęs bendrai priteistą įsiskolinimo ir bylinėjimosi išlaidų sumą išdėstyti 21 mėnesio laikotarpiui, ši sprendimo dalis taip pat tikslintina. Nustatytina, kad bendrai priteistos įsiskolinimo (8168 Eur) ir bylinėjimosi išlaidų (326,71 Eur) sumos – 8494,71 Eur – mokėjimas išdėstytinas 21 mėnesio laikotarpiui, nustatant, kad kiekvieną mėnesį mokamos įmokos dydis yra – 404,51 Eur ir ji atliekama iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos. Paskutinį mokėjimo mėnesį kartu su likusia mokėti skolos dalimi ieškovei atsakovas turi sumokėti 5 procentus metinių palūkanų, priskaičiuotų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 5 d.) iki visiško skolos grąžinimo dienos.

36. Apeliantė prašo priteisti iš atsakovo 275 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis bei 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinus priteisiamų negautų pajamų dydį, iš atsakovo ieškovei priteistinas 30 Eur žyminis mokestis bei 70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-02-22) priteisimo, pakeisti ir iš atsakovo D. P, asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, priteisti 1342,83 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021-02-02) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024-02-22).

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ir išdėstyti atsakovui D. P, asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos 8494,71 Eur Eur sumos mokėjimą 21 mėnesio laikotarpiui, nustatant, kad kiekvieną mėnesį mokamos įmokos dydis yra – 404,51 Eur ir ji atliekama iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos. Paskutinį mokėjimo mėnesį kartu su likusia sumokėti skolos dalimi sumokant ieškovei 5 procentus metinių palūkanų, priskaičiuotų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 5 d.) iki visiško skolos grąžinimo dienos.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. P. ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ naudai 30 Eur žyminio mokesčio ir 70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.