- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e2S-641-513/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Suinteresuotas asmuo
- A. N., Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. N. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-1552-750/2024 pagal pareiškėjo antstolio K. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys A. N. (skolininkė), Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis K. K. prašo teismo skirti skolininkei A. N. baudą iki 300 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai.
2. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog antstolio K. K. kontoroje vykdant vykdomąją bylą Nr. 0118/24/00255 dėl skolininko įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų pervedimu, nustatyta, kad nėra įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. sausio 4 d. Privalomuoju nurodymu Nr. (13.3)-PN-6 nurodyti reikalavimai: 1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 su pakeitimais patvirtinto „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ 4 p., 5 p., ir 8 p. reikalavimais tirštąjį mėšlą laikyti taip, kad būtų išvengta paviršinės ir požeminės taršos, tirštojo mėšlo kaupimo vietoje įrengti nelaidų ir sandarų hidroizoliacinį sluoksnį ir ne žemesnį kaip 20 cm žemės pylimą, saugantį, kad srutos nenutekėtų į aplinką. Tirštojo mėšlo rietuvę prie tvarto laikyti uždengtą (lanksčiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis, ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksniu, kt.); 2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2005 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-338 (redakcija nuo 2018 m. vasario 8 d.) „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ 2 priedu, mėšlą į rietuvę krauti taip, kad nesumažėtų 20 metrų atstumas iki geriamojo vandens šulinio. Atsižvelgiant į tai, 2024 m. vasario 13 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 p., vykdomojoje byloje Nr. 0118/24/00255 surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-24-118-10528.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškimą patenkino iš dalies, paskyrė suinteresuotam asmeniui (skolininkei) A. N. 2 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2022 m. sausio 4 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (13.3)-PN-6 dieną, paskirtą baudą skaičiuojant nuo šioje byloje priimtos Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško minėto Privalomojo nurodymo įvykdymo dienos valstybės naudai, nustatė, kad maksimali išieškotina iš suinteresuoto asmens (skolininkės) A. N. baudos suma pagal šią nutartį negali viršyti 200 Eur.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog suinteresuotas asmuo (skolininkė) A. N. Privalomuoju nurodymu buvo įpareigota iki 2022 m. sausio 31 d. tirštąjį mėšlą laikyti taip, kad būtų išvengta paviršinės ir požeminės taršos, tirštojo mėšlo kaupimo vietoje įrengti nelaidų ir sandarų hidroizoliacinį sluoksnį ir ne žemesnį kaip 20 cm žemės pylimą, saugantį, kad srutos nenutekėtų į aplinką; tirštojo mėšlo rietuvę prie tvarto laikyti uždengtą (lanksčiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis, ne mažesnių kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksniu, kt.); mėšlą į rietuvę krauti taip, kad nesumažėtų 20 metrų atstumas iki geriamojo vandens šulinio. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą bei teismo posėdžio metu nurodė, kad iš Privalomojo nurodymo reikalavimų dėl objektyvių priežasčių iš dalies neįvykdė tik vieno reikalavimo, t. y. mėšlo rietuvės neuždengė lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis, ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksniu. Duomenų, kad įpareigojimo suinteresuotas asmuo negali įvykdyti dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, nepateikta. Minėto suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės bei paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad Privalomojo nurodymo negali įvykdyti, nes mėšlas yra metamas tris kartus per dieną, nelaikytini svarbiais ir trukdančiais įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Byloje taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, pateisinančių Privalomojo nurodymo nevykdymą per nustatytą jo įvykdymo terminą.
5. Sprendžiant dėl baudos dydžio atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį, pažeidimo tęstinumą, baudos tikslus, siekiant, jog bauda skatintų skolininkę įvykdyti prievolę, į tai, kad nuo Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (nuo 2022 m. sausio 31 d.) yra praėjęs pakankamai ilgas laikotarpis, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš dalies tenkinti antstolio K. K. pareiškimą ir, atsižvelgiant į skolininkės turtinę padėtį, t. y., kad skolininkė yra pensinio amžiaus, gaunamas mėnesines pajamas, kurios per mėnesį sudaro 359,12 Eur, jai už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną skirti 2 Eur dydžio baudą, pradedant skaičiuoti nuo šioje byloje priimtos 2024 m. balandžio 15 d. nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo dienos (CPK 771 straipsnio 6 dalis) ir siekiant užtikrinti, kad nebūtų priskaičiuota neproporcingai didelė baudos suma, nustatytina maksimali išieškotina 200 Eur baudos suma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jog neįvykdyta tik dalis Privalomojo nurodymo, bei neįvertino Privalomojo nurodymo neįvykdymo priežasčių objektyvumo.
6.2. Įvykdyti Privalomojo nurodymo dalį dėl mėšlo dėtuvės dengimo neįmanoma, kadangi mėšlas šaltuoju metu laiku metamas į dėtuvę kelis kartus per dieną. Šiltuoju metų laiku, kai karvė visą parą yra ganyklose, mėšlas nesikaupia ir Privalomojo nurodymo dalis dėl dėtuvės dengimo yra vykdoma.
6.3. Privalomasis nurodymas buvo įvykdytas dar 2022 m. gegužės mėnesį, kai karvė buvo išleista į ganyklą, mėšlas iš mėšlo rietuvės išvežtas į daržą ir mėšlidės apskritai nebeliko. Todėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai nepagrįstai 2024 m. sausio 22 d. išdavė vykdomąjį raštą, antstolis nepagrįstai užvedė vykdomąją bylą ir nepagrįstai pirmosios instancijos teismas paskyrė baudą.
6.4. Bauda paskirta antrą kartą, kadangi 2020 m. kovo 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje suinteresuotam asmeniui paskirta 150 Eur bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 1 dalį.
6.5. Skundžiama nutartis naikintina ir dėl to, nes pirmosios instancijos teismas skirdamas skolininkei baudą taikė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas, nors Privalomasis nurodymas surašytas buvo remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatomis.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
7.1. Atskirajame skunde tvirtinama, kad Privalomajame nurodyme nurodyto reikalavimo – uždengti mėšlo rietuvę – įvykdyti negalima dėl nuo skolininkės nepriklausančių aplinkybių, nes neva mėšlas į rietuvę yra metamas tris kartus per dieną. Tokie skolininkės teiginiai neturėtų būti vertinami, nes jie yra labiau susiję su Privalomojo nurodymo teisėtumu ir pagrįstumu, o tai jau nėra šios bylos dalykas.
7.2. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, kad neva jai Privalomasis nurodymas duotas žiemos metu, tai dėl oro sąlygų apsunkino Privalomajame nurodyme nurodytų reikalavimų įvykdymą. Tačiau skolininkei Privalomasis nurodymas duotas dar 2022 m. sausio 4 d., tačiau ji praėjus daugiau nei dvejiems metams jo įvykdyti nesugebėjo.
7.3. Nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartimi suinteresuotam asmeniui bauda buvo paskirta ne už paties Privalomojo nurodymo nevykdymą, o už teisėto ir nenuginčyto antstolio reikalavimo nevykdymą. Todėl teigti apie dvigubą nubaudimą nagrinėjimu atveju pagrindo nėra.
7.4. Nutartyje iš tiesų nurodomos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatos aiškinant Privalomųjų nurodymų privalomumą, tačiau tai nesudaro jokio pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą, atitinkantį tiek byloje nustatytas aplinkybes, tiek nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą, sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Iš pirmosios instancijos teismo bei vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, jog antstolio K. K. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0118/24/00255 pagal Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 22 d. išduotą vykdomąjį dokumentą (administracinės bylos Nr. eI3-4467-386/2022) dėl įpareigojimo atlikti 2022 m. sausio 4 d. Privalomajame nurodyme Nr. (13.3)-PN-6) nurodytus reikalavimus, išieškotojas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
10. Iš 2022 m. sausio 4 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos Privalomojo nurodymo (Nr. (13.3)-PN-6)) turinio matyti, kad 2021 m. gruodžio 17-28 d. atlikus apžiūrą A. N. priklausančioje ūkinio pastato dalyje su mėšlo rietuve, esančia adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad A. N. sandėliuoja susikaupusį tirštą mėšlą į rietuvę prie tvarto ant žemės paviršiaus be hidroizoliacinio sluoksnio. Aplink mėšlidę nėra pylimo, užtikrinančio srutų nenutekėjimo už mėšlidės ribų, dėl šios priežasties dalis srutų susigeria į žemę. Taip pat lietaus vanduo, susikaupęs nuo stogo, laša ant mėšlidės, didesnio lietaus metu lietaus vanduo, susimaišęs su srutomis, nuteka į sodą ir kiemą. Taip vykdydama ūkinę veiklą A. N. pažeidžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 su pakeitimais patvirtinto „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ 4 p., 5 p., ir 8 p. nustatytus reikalavimus. Taip pat nustatyta, kad mėšlidę ir geriamojo vandens šulinį skiria 20 metrų atstumas.
11. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Šilutės aplinkos apsaugos inspekcija 2022 m. sausio 4 d. surašė A. N. Privalomąjį nurodymą (Nr. (13.3)-PN-6)), kuriame nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 su pakeitimais patvirtinto „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ 4 p., 5 p., ir 8 p. reikalavimais tirštąjį mėšlą laikyti taip, kad būtų išvengta paviršinės ir požeminės taršos, tirštojo mėšlo kaupimo vietoje įrengti nelaidų ir sandarų, hidroizoliacinį sluoksnį ir ne žemesnį kaip 20 cm žemės pylimą, saugantį, kad srutos nenutekėtų į aplinką. Tirštojo mėšlo rietuvę prie tvarto laikyti uždengtą (lanksčiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis, ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksniu, kt.). Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2005 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-338 (redakcija nuo 2018-02-08) „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ 2 priedu, mėšlą į rietuvę krauti taip, kad nesumažėtų 20 metrų atstumas iki geriamojo vandens šulinio. Nurodymus įvykdyti iki 2022 m. sausio 31 d.
12. Iš byloje pateikto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Šilutės aplinkos apsaugos skyriaus 2024 m. sausio 19 d. apžiūros akto Nr. TVR-338 turinio matyti, kad apžiūros metu nustatyta, kad tiršto mėšlo rietuvė anksčiau nurodytu adresu tvarkoma pažeidžiant Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 4, 5, 8 punktus ir Privalomojo nurodymo Nr. (13.3)-PN-6 reikalavimai neįvykdyti. Nustatyta, kad A. N. ūkiniame pastate laikydama dvi karves susidariusį tirštą mėšlą sandėliuoja rietuvėje šalia tvarto. Aplink mėšlidę nėra įrengto 20 cm aukščio žemės pylimo, užtikrinančio srutų nenutekėjimo už mėšlidės ribų, dėl šios priežasties dalis srutų susigeria į žemę. Lietaus vanduo ar sniegas susikaupęs nuo stogo laša ant mėšlidės, didesnio lietaus metu vanduo, susimaišęs su srutomis, nuteka į sodą ir kiemą. Mėšlo rietuvė neuždengta lanksčiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis ar ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksniu.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui paskirta 2 Eur bauda už kiekvieną Privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas baudą netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tai yra, jog neįvykdyta tik dalis Privalomojo nurodymo, bei neįvertino Privalomojo nurodymo neįvykdymo priežasčių objektyvumo. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.
15. Tais atvejais, kai skolininkas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Priverstinis tokių sprendimų vykdymas pasireiškia tuo, kad antstolis tikrina sprendimo įvykdymą ir konstatuoja, ar skolininkas įvykdė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą įpareigojimą. Jei skolininkas per protingą laiką antstoliui nepateikia įvykdymą patvirtinančių įrodymų, antstoliui atsiranda teisinis pagrindas pripažinti, kad skolininkas įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, neįvykdė, ir atlikti procesinius veiksmus, nustatytus CPK 771 straipsnyje.
16. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).
17. Teismas, priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos, ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, 34 punktas).
18. Šioje byloje nustatyta, jog jau minėta, kad suinteresuotam asmeniui 2022 m. sausio 4 d. surašytas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos Privalomasis nurodymas (Nr. (13.3)-PN-6)), kuriame nurodyta iki 2022 m. sausio 31 d. užtikrinti, kad tirštasis mėšlas būtų laikomas taip, jog būtų išvengta paviršinės ir požeminės taršos, tirštojo mėšlo kaupimo vietoje būtų įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką, taip pat tirštojo mėšlo rietuvė prie tvarto būtų laikoma uždengta (lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis, ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksniu, kt.), mėšlą į rietuvę krauti taip, jog nesumažėtų 20 metrų atstumas iki geriamojo vandens šulinio. Suinteresuotam asmeniui nustatytu terminu nevykdant Privalomo nurodymo, Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 1 d. sprendimu įpareigojo atsakovę A. N. per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. sausio 4 d. Privalomuoju nurodymu Nr. (13.3)-PN-6 nurodytus reikalavimus.
19. Taigi nustatyta, jog suinteresuotas asmuo buvo įpareigotas atlikti 4 veiksmus: įrengti nelaidų ir sandarų hidroizoliacinį sluoksnį; ne žemesnį kaip 20 cm aukščio žemės pylimą, saugantį, kad srutos netekėtų į aplinką; uždengti mėšlo rietuvę prie tvarto (lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis, ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksniu, kt.); mėšlą į rietuvę krauti taip, jog nesumažėtų 20 metrų atstumas iki geriamojo vandens šulinio.
20. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2024 m. sausio 19 d. surašytas apžiūros aktas, jame konstatuota, jog tiršto mėšlo rietuvė tvarkoma pažeidžiant Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 4, 5, 8 punktus ir Privalomojo nurodymo Nr. (13.3)-PN-6 reikalavimai neįvykdyti. Nustatyta, kad A. N. tirštą mėšlą sandėliuoja rietuvėje šalia tvarto, aplink mėšlidę nėra įrengto 20 cm aukščio žemės pylimo, užtikrinančio srutų nenutekėjimo už mėšlidės ribų, dėl šios priežasties dalis srutų susigeria į žemę. Lietaus vanduo ar sniegas susikaupęs nuo stogo laša ant mėšlidės, didesnio lietaus metu vanduo, susimaišęs su srutomis, nuteka į sodą ir kiemą. Mėšlo rietuvė neuždengta lanksčiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis ar ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksniu.
21. Taigi nustatyta, jog suinteresuotas asmuo iš esmės iki 2024 m. sausio 19 d. apžiūros akto surašymo buvo neįvykdęs tik dalies Privalomojo nurodymo įpareigojimų – nebuvo įrengto pylimo, saugančio nuo srutų tekėjimo, neįrengtas mėšlidės uždengimas. Todėl anksčiau minėto Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimo pagrindu 2024 m. sausio 22 d. išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu 2024 m. sausio 29 d. užvesta vykdomoji byla. Antstolis 2024 m. vasario 13 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
22. Šiuo atveju svarbu paminėti tai, jog suinteresuotas asmuo 2024 m. vasario 5 d. kreipėsi į antstolį, informuodama, jog pylimą aplink mėšlidės rietuvę buvo supylusi, tačiau jis laikui bėgant susileido ir pasižadėjo jį atnaujinti pavasarį, kai leis oro sąlygos. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame paaiškino, jog pylimą atnaujino gavusi antstolio raginimą, bei fotonuotraukas, kuriose matyti supiltas pylimas. Taigi iš esmės suinteresuotas asmuo nėra įvykdęs tik vieno Privalomajame nurodyme nuodyto įpareigojimo – uždengti mėšlo rietuvę.
23. Suinteresuotas asmuo neginčija, jog mėšlidės rietuvė nėra uždengta, tačiau teigia, jog uždengti rietuvės nėra objektyviai įmanoma, kadangi, karvei esant tvarte, karvė mėšlą gamina kelis kartus per dieną. Suinteresuotas asmuo teigia, jog, karvę išvedus į ganyklą, mėšlo krūvą visada apdengia, o vėliau mėšlą išvežus patręšti daržo, mėšlidės apskirtai nelieka. Apeliacinės instancijos teismas atsakydamas į suinteresuoto asmens argumentus, susijusius su tuo, jog, suinteresuoto asmens vertinimu, įgyvendinti įpareigojimą apdengti mėšlidės rietuvę nėra objektyviai įmanoma, pažymi, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 su pakeitimais patvirtinto „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ 5 punktas imperatyviai nurodo, jog mėšlidės, tirštojo mėšlo rietuvės urbanizuotose teritorijose turi būti uždengtos (lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis, ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksniu, kt.). Uždengti nebūtina tirštojo mėšlo, kuris apdorotas moksliškai pagrįstomis amoniako išsiskyrimą į aplinką ir nemalonius kvapus mažinančiomis priemonėmis (separavimas, probiotikai ar kt.). Taigi suinteresuotas asmuo privalo dengti mėšlidės rietuvę arba apdoroti mėšlą taip, kaip tai numatyta minėtame teisės akte. Kadangi įrodymų, patvirtinančių, jog suinteresuotas asmuo yra apdorojęs mėšlą atitinkamomis priemonėmis, nėra pateikęs, todėl suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės, trukdančio mėšlo rietuvę uždengti, nelaikytinos objektyviomis ir pateisinančiomis įpareigojimo nevykdymą.
24. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas skirti suinteresuotam asmeniui CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą.
25. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė 2 Eur už kiekvieną Privalomojo nurodymo nevykdymo dieną. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.
26. Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje (galiojančios redakcijos 6 dalis) nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).
27. Civilinio proceso santykiai įpareigoja visus vykdymo proceso dalyvius bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio sprendimo įvykdymo, gerbti kitų teises ir teisėtus interesus. Teismas turi teisę spręsti klausimą dėl baudos dydžio ir nėra saistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Sprendžiant klausimą dėl baudos dydžio, vertintinos toliau nurodomos aplinkybės. Suinteresuotas asmuo privalomajam reikalavimui įvykdyti turėjo daugiau nei 2 metus, tai reiškia, jog suinteresuotas asmuo itin ilgą laiką neįvykdo Privalomojo nurodymo. Tačiau atsižvelgtina į tai, jog suinteresuotas asmuo gauna itin mažas pajamas (šiek tiek daugiau nei 300 Eur), yra įvykdžiusi net tris Privalomajame nurodyme nurodytus reikalavimus, į suinteresuoto asmens garbingą amžių, kas leidžia daryti išvadą, jog suinteresuotas asmuo neturi galimybių uždirbti daugiau pajamų, todėl darytina išvada, jog yra teisinis pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą iki 1 Eur dydžio už kiekvieną Privalomojo sprendimo neįvykdymo dieną išieškotojo naudai. Maksimalios baudos skyrimas šios bylos kontekste neatitiktų pažeidimo pobūdžio bei pažeistų teisingumo ir protingumo principus.
28. Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog suinteresuotas asmuo yra baudžiamas antrą kartą, kadangi suinteresuotas asmuo jau yra nubaustas pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį už Privalomojo nurodymo neįvykdymą ir jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda, pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byloje Nr. II-49-385/2022 Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paliktas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2022 m. kovo 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1173-2022 nepakeistas. Apeliantė nubausta administracine tvarka, nes neįvykdė šios Institucijos 2022 m. sausio 4 d. Privalomojo nurodymo Nr. (13.3)-PN-6, kuriuo ji buvo įpareigota tirštąjį mėšlą laikyti taip, kad būtų išvengta paviršinės ir požeminės taršos; iki 2022 m. sausio 31 d. tirštojo mėšlo kaupimo vietoje įrengti nelaidų ir sandarų hidroizoliacinį sluoksnį ir ne žemesnį kaip 20 cm žemės pylimą, saugantį, kad srutos nenutekėtų į aplinką; tirštojo mėšlo rietuvę prie tvarto laikyti uždengtą (lanksčiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis, ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksniu, kt.); mėšlą į rietuvę krauti taip, kad nesumažėtų 20 metrų atstumas iki geriamojo vandens šulinio, nenurodydama svarbios priežasties, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo IV skyriaus antrojo skirsnio 26 straipsnio 4 dalies nuostatas. Taigi administracinė nuobauda – bauda – suinteresuotam asmeniui minėtoje byloje skirta visai kitu pagrindu, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog suinteresuotas asmuo yra baudžiamas antrą kartą.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, sumažinant paskirtos baudos dydį iki 1 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti Privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas
nutaria:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį.
Skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) A. N. 1 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2022 m. sausio 4 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (13.3)-PN-6 dieną, paskirtą baudą skaičiuojant nuo šioje byloje priimtos Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško minėto Privalomojo nurodymo įvykdymo dienos valstybei.
Nustatyti, kad maksimali išieškotina iš suinteresuoto asmens (skolininkės) A. N. baudos suma pagal šią nutartį negali viršyti 200,00 Eur.