Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 15 d. nutarimo jos administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. S. 2017 m. gruodžio 4 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, 2017 m. lapkričio 24 d., 13.45 val., operatyvaus patikrinimo metu nustačius, kad ji, būdama MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore, neužtikrino, kad su vairuotoju A. M. būtų sudaryta darbo sutartis ir apie darbuotojo priėmimo į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinto Darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 ir 4 punktų reikalavimus. Be to, Ž. S. mokesčių mokėtojų registrui per 5 darbo dienas nepranešė apie pasikeitusias veiklos vykdymo vietas ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 46 straipsnio 2 punkto reikalavimus. Šie jos veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 15 d. nutarimu Ž. S. pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnio 1 dalyje, ir pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, nubausta 1000 eurų bauda, pagal ANK 189 straipsnio 1 dalį – įspėjimu. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jai paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1000 eurų bauda.Ž. S. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 15 d. nutarimą, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtą 1000 eurų baudą, taip pat esant pagrindui panaikinti nutarimą dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalies 7 punkto netinkamo pritaikymo.Skunde apeliantė nurodo, kad nors jai už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą jai buvo paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda (1000 eurų), tačiau, vadovaujantis teisingumo principu, taip pat įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kitas svarbias bylai aplinkybes, ji galėjo būti sumažinta. Nors pirmosios instancijos teismas nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad vadovaujasi ANK 34 straipsnio 5 dalimi, tačiau paskirta nuobauda nebuvo mažesnė negu šio kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda, todėl, manytina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos buvo pritaikytos netinkamai. Apeliantės nuomone, yra teisinis pagrindas šių nuostatų taikymui. Visų pirma, ji visiškai pripažįsta padariusi inkriminuojamus administracinius nusižengimus, dėl jų nuoširdžiai gailisi, šiuos nusižengimus nulėmė ne bloga valia, o nepalankiai susiklosčiusi situacija, kuomet ji dėl sutrikusios sveikatos buvo priversta vykti pas gydytojus į Kauną. Dėl to ji paprašė savo patėvio A. M., kad šis parvežtų jos bendrovei priklausančias prekes, tačiau tikrai nežinojo ir neįtarė, kad šie veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais. Taip pat nėra nustatyta jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Paskirta bauda galėtų būti mažinama dar ir dėl to, kad ji viena augina nepilnamečius vaikus, jos šeimos mėnesinės pajamos ne visuomet viršija minimalios mėnesio algos ribas, todėl 1000 eurų baudą būtų be galo sunku sumokėti, nepakenkiant vaikų interesams.Skunde taip pat nurodoma, kad apeliantei nebuvo žinoma apie nagrinėjimo teisme laiką. Nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad jai buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tačiau iš tikrųjų ji buvo suklaidinta dėl būsimos proceso formos. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijoje ji nurodė, kad pageidauja jos administracinio nusižengimo bylą nagrinėti rašytinio proceso forma, todėl darbuotojas jai davė pasirašyti raštą, kuriame ji tai patvirtino. Dėl to Ž. S. buvo įsitikinusi, kad į teismą jai vykti nereikės, apie teismo posėdžio laiką ir vietą ji nebuvo informuota, todėl nedalyvaudama teisminio nagrinėjimo metu negalėjo tinkamai išreikšti savo pozicijos administracinio nusižengimo byloje. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti naikinamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta tvarka.Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės atsiliepime į Ž. S. apeliacinį skundą prašoma šio skundo netenkinti ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos vertinimu, Ž. S. inkriminuoti administraciniai nusižengimai kvalifikuoti teisingai, jos kaltė įrodyta ir paskirta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. S. apeliacinis skundas tenkinamas.

Skunde Ž. S., sutikdama su padarytų administracinių nusižengimų kvalifikacija, kelia tik jai pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašydama taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti jai mažesnę baudą nei minėto straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).ANK 34 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.Pagal Lietuvos Aukščiausiasis Teismo aiškinimą, ANK 34 straipsnio 5 dalis prilyginama anksčiau galiojusiam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Šio teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-38-303/2016, 2AT-57-139/2015, 2AT-53/2014, 2AT-7-4-2013 ir kt.).Kaip teisingai pažymima apeliaciniame skunde, skundžiamo teismo nutarimo rezoliucinėje dalyje yra nuoroda į ANK 34 straipsnio 5 dalį, tačiau iš nutarimo turinio ir sankcijos ribose paskirtos baudos dydžio spręstina, kad apylinkės teismas netaikė Ž. S. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Vis dėlto, aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus ir šiuo klausimu aktualią teismų praktiką, taip pat įvertinęs visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismo Ž. S. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta sankcijoje nustatyta minimali 1000 eurų bauda yra per griežta, taigi neteisinga administracinė nuobauda.Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju būtina atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį jis konkrečiu atveju kelia žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams. Nelegalus darbas neabejotinai iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai, taip pat pažeidžia darbuotojų teises. Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į tai, kokia konkreti žala darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai daroma. Paprastai nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių.Šiuo atveju iš byloje nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad Ž. S. tokių ketinimų turėjo. Kaip nustatyta Ž. S. ir A. M. rašytiniais paaiškinimais operatyvaus patikrinimo pažyma, administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas atvejis, kuomet apeliantės patėvis A. M. jos prašymu nuvežė bendrovei MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias prekes buvo vienkartinis, šis asmuo bendrovėje niekada nedirbo ir nedirba, sutiko dukrai padėti tik esant neatidėliotinai būtinybei (nebuvo kam nuvežti prekių). Šis nusižengimas truko labai trumpai, nebuvo iš anksto planuotas, buvo padarytas atsitiktinai susiklosčius aplinkybėms, o ne piktybiškai siekiant pažeisti įdarbinimo tvarką, nuslėpti mokesčius, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad Ž. S. dėl šio nusižengimo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, jos veiksmai neapsunkino esamų aplinkybių tyrimo ir nusižengimo nustatymo, ką apylinkės teismas teisingai pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat byloje nėra duomenų, kad iki aptariamo įvykio MB „(duomenys neskelbtini)“ būtų daugiau nustatyta nelegalaus darbo faktų.Aukštesniojo teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad šiuo konkrečiu atveju Ž. S. padaryto teisės pažeidimo pavojingumas yra mažesnis nei įprasti atvejai, kuomet nelegalūs darbuotojai įmonėse dirba ilgą laiką, sistemingai, didelėmis apimtimis, yra nuslepiami mokesčiai ir pan., todėl jai paskirta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda (1000 eurų) savo pasekmėmis ir poveikiu būtų akivaizdžiai neproporcinga, per griežta veikos pavojingumui, o nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.Apygardos teismas, atsižvelgdamas į visas aptartas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, jos kaltės laipsnį, ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad yra pagrindas pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas Ž. S. sumažinti paskirtą baudą iki 500 eurų. Tokio dydžio bauda yra tinkama ANK 22 straipsnyje numatytiems administracinių nuobaudų tikslams pasiekti ir neprieštarauja kitų apygardos teismų formuojamai praktikai šios kategorijos bylose, kai dėl administracinio nusižengimo (nelegalaus darbo) pobūdžio ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu švelninama administracinė atsakomybė (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-13-360/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-502-417/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-507-485/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-185/2017 ir kt.).Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pažeidimas (dėl pranešimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą), pažymėtina, kad šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką, tuo tarpu, teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, vadovaujasi ANK. Kaip matyti iš Ž. S. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, jo grafoje „Informacija apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą“ buvo nurodytas bylos nagrinėjimo laikas ir vieta, apeliantė su protokolu supažindinta pasirašytinai, todėl apylinkės teismas skundžiamame nutarime teisingai nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir išnagrinėdamas bylą šiam asmeniui nedalyvaujant, jokių ANK normų nepažeidė.Esant tokiai situacijai skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 15 d. nutarimas keičiamas paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 15 d. nutarimą pakeisti:

vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, Ž. S. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirtą administracinę nuobaudą – 1000 eurų baudą, sumažinti iki 500 eurų.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, Ž. S. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir ANK 189 straipsnio 1 dalį paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.