Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. M. skundą dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – L. M., antstolė Marija Gaivenė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolė Marija Gaivenė 2023 m. vasario 21 d. patvarkymu Nr. S-23-7-4690 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad 2023 m. sausio 16 d. buvo gautas skolininkės L. M. atstovo advokato Egidijaus Kiero prašymas su pranešimu, kad 2022 m. spalio 11 d. L. M. grynaisiais pinigais sumokėjo P. M. 4 990,82 Eur skolos bei prašo minėta suma sumažinti išieškotiną sumą. Advokatas pažymėjo, jog atitinkamas dokumentas buvo pasirašytas ir kitoje vykdomojoje byloje, kurią vykdo antstolis Darius Jonaitis, joje kreditorius išieško 4 990,82 Eur skolą iš P. M.. Minėta vykdomoji byla jau nutraukta. Remiantis pateiktu dokumentu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 613 straipsniu, antstolė 2023 m. sausio 23 d. surašė patvarkymą dėl sumos sumokėjimo, reg. Nr. S-23-7-1885, kuriuo 4 990,82 Eur suma sumažino išieškotiną skolą iš L. M. išieškotojo P. M. naudai. 2023 m. vasario 14 d. antstolė Patvarkymu dėl dokumento pateikimo, reg. Nr. S-23-7-4065, įpareigojo skolininkę L. M. pateikti originalų dokumentą, patvirtinantį, kad 2022 m. spalio 11 d. L. M. grynaisiais pinigais sumokėjo P. M. 4 990,82 Eur. Skolininkė nurodė, kad su P. M. pasirašė tik vieną egzempliorių, kuris apgaule liko pas jį (originalas), o ji turi tik skenuotą–fotografuotą versiją. Tą dieną jie pasirašė du dokumentus, vienas – dėl vaiko išlaikymo skolos, kitas – dėl jos skolos, bet P. M., gudraudamas ir sukčiaudamas, patikino ją, kad nusiųs juos tiek vienai antstolei, tiek kitai. Tačiau skolininkės atveju jis nieko nenusiuntė (taip sukčiaudamas), kadangi žinojo, kad ji originalo neturi. Antstolei užklausus antstolio Dariaus Jonaičio kontorą, ji gavo patvirtinimą, kad vykdomoji byla yra nutraukta, remiantis 2022 m. spalio 11 d. Pranešimu dėl skolos sumokėjimo ir prašymu nutraukti vykdomąją bylą, nes 2022 m. spalio 11 d. P. M. 2022 m. spalio 11 d. grynaisiais pinigais sumokėjo L. M. 4 990,82 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Antstolė pažymi, kad pranešimą apie skolininkės skolos sumokėjimą pateikė advokatas Egidijus Kieras. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnis nurodo, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai. Advokatas turi atsakomybę už savo etiką ne tik santykyje su klientu, bet ir santykyje su valstybės institucijomis bei kolegomis. Civilinę advokato atsakomybę užtraukia tų etikos normų pažeidimai, kurie tiesiogiai turi įtakos jo teikiamų teisinių paslaugų kokybei bei jo santykiui su klientu.

4. Suinteresuotas asmuo byloje – L. M., atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

5. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

6. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).

7. Bylos duomenimis, antstolės Marijos Gaivenės kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. liepos 1 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-17818-1144/2021, dėl 6 428,20 Eur skolos, 5 procentų procesinių palūkanų, 101 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš L. M. P. M. naudai.

8. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0007/22/00674, 2023 m. sausio 16 d. gavusi skolininkės L. M. atstovo advokato Egidijaus Kiero prašymą ir Pranešimą dėl skolos sumokėjimo/Prašymą sumažinti išieškotiną sumą, kurį pasirašė P. M., nurodydamas, jog 2022 m. spalio 11 d. L. M. grynaisiais pinigais sumokėjo P. M. 4 990,82 Eur skolos bei prašydamas šia suma sumažinti išieškotiną sumą, 2023 m. sausio 23 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-7-1885 dėl sumos sumokėjimo.

9. Antstolės kontoroje buvo gautas išieškotojo P. M. skundas dėl 2023 m. sausio 23 d. patvarkymo dėl sumos sumokėjimo. Skunde nurodoma, kad skolininkė su P. M. nėra atsiskaičiusi, nuotraukoje esantis susitarimas niekada nebuvo įgyvendintas, skolininkė neturi originalaus Pranešimo dėl skolos sumokėjimo/ Prašymo sumažinti išieškotiną.

10. Skolininkė, atsakydama į 2023 m. vasario 14 d. antstolės Patvarkymą dėl dokumento pateikimo, paaiškino, kad su P. M. pasirašė vieną Pranešimo dėl skolos sumokėjimo/Prašymo sumažinti išieškotiną sumą egzempliorių, kuris (originalas) dėl panaudotos apgaule liko pas jį, o ji turi tik šio dokumento nuotrauką. Tą pačią dieną jie pasirašė du dokumentus, vienas – dėl vaiko išlaikymo skolos, kitas – dėl jos skolos, bet P. M., gudraudamas ir sukčiaudamas, patikino ją, kad nusiųs šiuos prašymus abiem antstoliams, tačiau skolininkės L. M. atveju jis nieko nenusiuntė, tokiu būdu sukčiaudamas, t. y. žinodamas, kad ji originalo neturi.

11. Teismas su pareiškėjo nurodomais argumentais nesutinka ir sprendžia, kad antstolė pagrįstai priėmė 2023 m. sausio 23 d. patvarkymą Nr. S-23-7-1885 dėl sumos sumokėjimo.

12. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.

13. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 61 punktą).

14. Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).

15. Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai skolos dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimo jų gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka skolos (pinigų) davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina pinigų perdavimą gavėjui, tokiu atveju įrodyti pinigų neperdavimo faktą pareiga tenka gavėjui (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).

16. Paprastai tokiose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas pinigų perdavimo jų gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

17. Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Pranešimą dėl skolos sumokėjimo/Prašymą sumažinti išieškotiną sumą, pasirašė P. M. ir jame nurodyti jo duomenys. Pranešimo dėl skolos sumokėjimo/Prašymo sumažinti išieškotiną sumą turinys ir jame išdėstyta formuluotė „<...> grynaisiais pinigais 2022-10-11 sumokėjo <...>“, sudaro pagrindą konstatuoti, jog piginai (4 990,82 Eur) P. M. buvo perduoti. Pažymėtina, kad minėtame rašte užfiksuota tiek perduotų pinigų suma (4 990,82 Eur), tiek jų perdavimo laikas (2022 m. spalio 11 d.), tiek forma (grynaisiais pinigais), nurodant, kad pinigai ne bus, o buvo, sumokėti (kaip minėta, vartojama formuluotė „<...> 2022-10-11 sumokėjo <...>“). Pareiškėjas šiuo atveju tvirtina, jog aptartame pranešime nurodytos 4 990,82 Eur dydžio pinigų sumos jis negavo, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šiuos argumentus, nepateikia, nors būtent jam šiuo atveju teko atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo pareiga byloje.

18. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad 2022 m. birželio 5 d. mirė jo senelis ir pareiškėjo tėvas jam davė 4 500 Eur santaupų sumą, likusią po senelio mirties, o jis, gavęs pinigus, nutarė užbaigti Dariaus Jonaičio kontoroje jo atžvilgiu pradėtą vykdomąją bylą Nr. 0117/22/00859, niekaip nepatvirtina pareiškėjo dėstomų argumentų, susijusių su 4 990,82 Eur pinigų sumos jam neperdavimu.

19. Kaip jau nurodyta šioje nutartyje, tuo atveju, jei skolos dokumentas patvirtina pinigų perdavimą, pareigą įrodyti, jog pinigų negavo, turi pinigų gavėjas (nagrinėjamos bylos atveju – pareiškėjas). Be jau nurodytų argumentų šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjo pasirašytas 2022 m. spalio 11 d. Pranešimas dėl skolos sumokėjimo/Prašymas sumažinti išieškotiną sumą nėra nuginčytas ir nėra ginčijamas, pareiškėjas netgi neneigia (neįrodinėja), kad jis tokio turinio dokumento nesudarė, be to, nors pareiškėjas akcentuoja šio dokumento originalo nepateikimo aplinkybę, tuo pačiu pateiktame skunde pats nurodo, kad Pranešimą dėl skolos sumokėjimo/Prašymą sumažinti išieškotiną sumą, skirtą antstolei Marijai Gaivenei, jis pats išmetė kartu su šiukšlėmis.

20. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-500/2010; ir kt.). Kartu pažymėtina tai, kad kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

21. Pažymėtina, kad antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0117/22/00859, kurioje buvo išieškoma 4 990,82 Eur skola iš P. M.. Nurodyta skola išieškota, skolininkui P. M. byloje pateiktus panašaus pobūdžio (turinio) dokumentą – 2022 m. spalio 11 d. L. M. pasirašytą pranešimą dėl skolos sumokėjimo/prašymą nutraukti vykdomąją bylą, kuriuo pranešama, kad P. M. grynaisiais pinigais 2022 m. spalio 11 d. sumokėjo L. M. 4 990,82 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir ji prašo vykdomąją bylą nutraukti. Minėta vykdomoji byla tuo pagrindu buvo nutraukta. Pareiškėjas P. M. pretenzijų (skundų) minėtoje byloje nereiškė.

22. Teismo vertinimu, antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą dėl sumos sumokėjimo, nepažeidė teisės normų, tinkamai įvertino teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius – pagrindas ginčo patvarkymo panaikinimui ir pareiškėjo skundo tenkinimui nenustatytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 510 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo skundo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.