- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-08
- Bylos Nr.
- e2A-1113-480/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16187-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- Š. J.
- Atsakovas
- E. V.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Aksaja“, G. K., UAB „Goblinada“
- Advokatai
- Laura Daumantaitė
- Kategorijos
- 2.5.11.12Kitokios pirkimo-pardavimo sutartys
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. J., atstovaujamo advokatės Lauros Daumantaitės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-39-475/2016 pagal ieškovo Š. J. ieškinį atsakovui E. V. dėl išlaidų parduoto daikto trūkumams atlyginti priteisimo, tretieji asmenys UAB „Aksaja“, G. K., UAB „Goblinada“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Š. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 3861,20 Eur nuostolius, turėtus dėl netinkamos kokybės daikto trūkumų šalinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. vasario 19 d. už 15 500,00 Eur iš atsakovo nusipirko automobilį Mercedes Benz S320 CDI. Apie parduodamą automobilį sužinojo iš skelbimo internete, prieš sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, trečiasis asmuo G. K. su atsakovu nuvyko į UAB „Silber Auto“, kur buvo atliktas automobilio priešpirkiminis patikrinimas, jokie minėto automobilio trūkumai nebuvo nustatyti. Atsakovas patikino, jog parduodamas automobilis yra tvarkingas, neturi jokių defektų. Nuo įsigijimo automobiliu naudojosi ieškovas, o 2015 m. kovo 1 d. panaudos sutartimi ieškovas leido automobiliu naudotis trečiajam asmeniui UAB „Aksaja“. Po kelių dienų automobilio eksploatavimo UAB „Aksaja“ kreipėsi į UAB „TMT“ autoservisą, nes važiuojant buvo labai didelė automobilio vibracija, automobilis važiavo netolygiai ir autoservise buvo nustatytas variklio 6 cilindro defektas. UAB „Silber Auto“ autoservise buvo pakeista variklio pagalvė, bet gedimai vis tiek nedingo. Tada UAB „Aksaja“ nuvežė automobilį į UAB „TMT“, kur buvo išardytas variklis ir nustatyta, kad variklis yra gavęs vandens, matosi išrūdiję variklio cilindrai, yra linkęs 6 cilindro švaistiklis. Trečiasis asmuo UAB „Aksaja“ informavo ieškovą apie tai, jog automobilis yra su defektais ir eksploatuoti jo nebebuvo galima, reikalinga pakeisti variklį. Defektai buvo pašalinti, pakeistas automobilio variklis. Viso ieškovas patyrė 3861,20 Eur išlaidų automobilio remontui. Prieš pirkimą atliekant automobilio techninės būklės patikrinimą nebuvo įmanoma neišardžius variklio nustatyti ir pamatyti rasto gedimo. Atsakovas buvo informuotas apie paaiškėjusius trūkumus, tačiau atsisakė bendradarbiauti. Atsakovas neneigia fakto, kad prieš automobilio pardavimą jis buvo pakeitęs variklį, garantavo, jog automobilis neturi jokių trūkumų, todėl ieškovas turėjo pagrįstų lūkesčių tikėtis, kad jis įsigyja tinkamos kokybės daiktą, tinkamą naudoti pagal paskirtį, be paslėptų trūkumų. 2015 m. liepos 9 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą su siūlymu geranoriškai išspręsti susiklosčiusią situaciją dėl automobilio remonto išlaidų atlyginimo, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti ieškovo turėtas išlaidas. Automobilio gedimai egzistavo iki automobilio pardavimo, nes būtent atsakovas nupirko nekokybišką variklį ir atvežė jį pakeisti į UAB „Dizrida“, automobilis su atsakovo pakeistu varikliu nuvažiavo tik 19 tūkst. km, dėl ko konstatuotina, jog buvo parduotas netinkamos kokybės automobilis ir atsakovas privalo atlyginti ieškovui už automobilio variklio remonto darbus.
Atsakovas E. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovui perduota transporto priemonė buvo visiškai tvarkinga, patikrina specializuotame MB centre. Automobilį jis įsigijo 2014 m. lapkričio 6 d. ir UAB „Dizrida“ pakeitė automobilio variklį kitu. Automobilis buvo pilnai suremontuotas ir iki pardavimo ieškovui eksploatuojamas tris mėnesius, tačiau per šį laikotarpį neatsirado jokių gedimų. Ieškovas patikrino automobilį pats, automobilis buvo testuojamas MB atstovybės centre, UAB “Silberauto“ Kauno filiale. Nors ieškovas teigia, kad po kelių dienų automobilio eksploatavimo UAB „Aksaja“ kreipėsi į UAB „TMT“ autoservisą, kur buvo nustatytas variklio 6 cilindro defektas, tačiau autoservise užfiksuota 19 tūkst. km automobilio rida. Esant tokiam gedimui transporto priemonė negalėjo būti eksploatuojama, todėl atsakovui kyla didelės abejonės dėl ieškovo sąžiningumo ir nurodytų aplinkybių egzistavimo. Tokie gedimai ir tokio pobūdžio kapitalinis automobilio variklio remontas siejasi išimtinai su netinkama automobilio eksploatacija. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo Š. J. 950,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui E. V. bei 14,82 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas, vertindamas ieškovo pateiktą preliminarios ekspertizės aktą pažymėjo, kad eksperto išvada „jei slėgio cilindruose matavimai bei purkštukų korekcijos bandymai buvo atlikti prieš įsigyjant automobilį, tai reiškia, kad tiriamas variklis jau turėjo nurodytus defektus“ negali būti vertinama, kaip neginčytinas įrodymas, jog pardavimo metu transporto priemonė turėjo variklio gedimus. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atlikus pirminius slėgio cilindruose matavimus bei purkštukų korekcijos bandymus buvo nustatyti variklio defektai. Be to, atsakovas pripažino ir neginčijo, kad prieš pardavimą transporto priemonės variklis buvo keistas, o šis faktas buvo atskleistas ieškovui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad parduodamas automobilis atitiko kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį, bei pardavėjo pareiškimus dėl daikto kokybės, be to automobilis tiko naudoti tam, kam tokios rūšies (ridos, metų ir eksploatavimo sąlygų) automobiliai paprastai naudojami (CK 6.363 str. 3 d. 2 ir 3 p.). Automobilis buvo apžiūrėtas specialistų, buvo atlikta jo techninė apžiūra. Visi ieškinyje nurodomi automobilio trūkumai nebuvo pastebėti, nors pirkėjui jie privalėjo būti matomi, jeigu jie būtų buvę. Ieškovas turėjo galimybę pilnai susipažinti su visa automobilio dokumentacija, automobilį tikrino. Teismo nuomone, automobilio trūkumai, kuriuos nurodo ieškovas, atsirado dėl netinkamo automobilio eksploatavimo, jau jį perdavus ieškovui ir šie trūkumai galėjo atsirasti automobilį netinkamai eksploatuojant. Įrodymų, kad ieškovo minėti defektai būtų atsiradę iki priėmimo–perdavimo akto sudarymo momento, ieškovas nepateikė. Byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad ieškovo nurodyti automobilio defektai atsirado jau po jo perdavimo ieškovui ir trečiajam asmeniui intensyviai jį naudojant. Tai, kad atsakovas pripažino, jog yra įsigijęs ne vieną automobilį, negalima laikyti atsakovo verslininku ir stipresniąja šalimi (CK 6.228¹ str. 3 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Š. J., atstovaujamas advokatės Lauros Daumantaitės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo Š. J. ieškinį tenkinti arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, neteisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Ekspertizės išvadoje buvo konstatuoti du defektai, todėl teismas turėjo vertinti ne tik variklio cilindrų ir purkštukų defektų atsiradimo momentą, bet įvertinti ir erozijos bei korozijos atsiradimo momentą, tačiau pastarosios aplinkybės teismo buvo įvertintos neteisingai. Teismas nevertino aplinkybės, kad praėjus kelioms dienoms po automobilio pirkimo autoservise nustačius variklio 6 cilindro defektą, buvo nustatyti žymiai blogesni variklio parametrai; ekspertas patvirtino, kad specialiomis cheminėmis medžiagomis galima pagerinti variklio darbą ir kuriam laikui pašalinti variklio vibraciją.
2. Teismas neįvertino, kad variklio trūkčiojimas galėjo pasireikšti vėliau priklausomai ir nuo paties pažeidimo stiprumo laipsnio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gedimai, atsiradę per trumpą laiką, yra laikomi paslėptu daikto trūkumu arba neakivaizdžiu daikto trūkumu. Variklio defektas yra priskiriamas prie paslėptų trūkumų, kurių negalima nustatyti neatlikus išardymo darbų, todėl teismo teiginiai, jog automobilis buvo patikrintas autoservisuose ir trūkumų nebuvo nustatyta, yra nepagrįsti, nes priešpirkiminio patikrinimo metu buvo tikrinama bendra automobilio techninė būklė, o variklis išardytas nebuvo.
3. Teismas neteisingai konstatavo, kad automobilio defektai atsirado per šešis mėnesius ieškovei eksploatuojant automobilį, o teismo išvada, kad automobilis buvo naudojamas intensyviai, tik dar kartą paneigia faktą, jog variklio surūdijimas negalėjo būti sąlygotas ieškovo automobilio eksploatacijos. Šiuo atveju parduoto daikto trūkumai (gedimai) atsirado po kelių dienų įsigijus automobilį, todėl jie laikytini paslėptu daikto trūkumu. Be to automobilio gedimas atsirado ne dėl su jo eksploatacija susijusios nepriežiūros, bet dėl parduoto daikto trūkumo.
4. Atsakovas garantavo daikto kokybę, todėl turėjo įrodyti aplinkybes, dėl kurių jis gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, tačiau teismas nereikalavo iš atsakovo įrodymų ir nesiaiškino šių aplinkybių. Nebuvo pareikalauta pateikti reikšmingų bylai duomenų, o atsakovas taip pat nesiėmė priemonių pateikti informaciją apie automobilį, iš kurio buvo išimtas variklis, ir tokiu būdu įrodyti, jog variklio defektai atsirado dėl ieškovo netinkamo automobilio naudojimo. Tačiau byloje yra pakankamai kitų duomenų, patvirtinančių ieškovo ieškinio dalyką ir pagrindą.
5. Teismo išvada, jog automobilio atitiktį kokybės reikalavimui patvirtina VI „Regitra“ pateikti automobilio registravimo dokumentai, yra neteisinga ir nepagrista, nes automobilio registravimui pateikti dokumentai neįrodo, jog parduodamo automobilio variklis buvo be defektų. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl techninės apžiūros, nes techninės apžiūros talonas negali būti automobilio kokybės atitiktį patvirtinantis dokumentas. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis taip pat nepatvirtina, jog parduodamas automobilis yra be defektų, nes sutartyje apie parduodamo automobilio priėmimą–perdavimą numatyta, kad transporto priemonė perduodama be papildomų kokybės garantijų, o duomenų, kad pirkėjas šią transporto priemonę apžiūrėjo ir dėl jos techninės būklės bei komplektiškumo pretenzijų pardavėjui neturi, nėra.
6. Teismas, tinkamai neįvertinęs esminių aplinkybių bei įrodymų, reikšmingų teisingai išsprendžiant šį ginčą, objektyviai negalėjo savo išvadų ir tinkamai motyvuoti, jas pagrindžiant byloje nustatytais faktais, bei santykiams reguliuoti tinkamomis teisės normomis. Neįvertinus ir nepasisakius dėl aukščiau nurodytų argumentų bei įrodymų byla buvo išspręsta neteisingai, padaryta klaidinga išvada, dėl ko priimtas neteisingas sprendimas, nes teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę.
Atsiliepimas
Atsakovas E. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą ir laikėsi kasacinės instancijos teismo suformuotos teisminės praktikos.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodo teisingai tik dalį faktinių aplinkybių. Apeliantas sąmoningai nenurodo dar vienos svarbios aplinkybės, kad variklio šeštojo cilindro švaistiklis yra sulinkęs. Dėl drėgmės negali švaistiklis sulinkti, jam sulinkus netinkamas variklio darbas pasireiškia virpėjimu, kas buvo konstatuota po tam tikro automobilio eksploatacijos laikotarpio. Tai reiškia, kad švaistiklis galėjo sulinkti tik tiesiogiai vandeniui patekus į variklio cilindrą.
3. Ekspertizės išvados turi būti vertinamos su paties dr. A. Ž. paaiškinimais teisme. Ekspertas nurodė, kad nuvykęs apžiūrėti variklio, jį rado lauke, jis buvo išardytas. Akivaizdu, kad cilindrai rūdijo dėl netrinkamai laikomo išimto variklio, bei šis procesas prasidėjo jau po automobilio pardavimo. Dėl kokios priežasties galėjo deformuotis švaistiklis šios preliminarios ekspertizės metu tirta nebuvo. Apeliantas nesąžiningai siekia perkelti netinkamos eksploatacijos išlaidas atsakovui.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma klaidinga aplinkybė, kad neva sugadinimai galėjo pasireikšti vėliau dėl neva naudotos chemijos. Šios aplinkybės nėra įrodytos ir net nelogiškos. Atsakovas nusipirko automobilį savo reikmėms sugedusiu varikliu, o po to, jį pateikė nauju, su maža rida. Nelogiška, kad savo reikmėms automobilis būtų blogai suremontuotas. Apklausiamas ekspertas pripažino, jog nenustatė, kad variklyje būtų panaudotas kažkoks kitas skystis.
5. Teismas tinkamai įvertino MB centro atliktas patikras, bei pateiktą 2015-09-19 raštą „Dėl E. V. paklausimo“. Pardavimo momentu automobilis buvo techniškai tvarkingas, o variklio sutrikimai atsirado tolimesnės eksploatacijos eigoje. Apeliantas nesąžiningai nurodo, kad trūkumai išryškėjo po kelių dienų. Automobilis buvo eksploatuojamas itin intensyviai, todėl galima daryti išvadą, kad variklio pažeidimai galėjo atsirasti po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškinyje nurodyti automobilio trūkumai egzistavo pardavimo momentu, nors šią aplinkybę turėjo įrodyto apeliantas.
6. Ekspertams nustačius, kad kuras nebuvo sudeginamas pilnai, automobiliui nebūtų buvę galima atlikti techninę apžiūrą. Tai reiškia, kad ieškinyje įvardinti trūkumai negalėjo egzistuoti iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atlikta automobilio techninė apžiūra patvirtina, kad perduotas daiktas buvo tinkamos kokybės. Apelianto įvardinti automobilio trūkumai tiesiogiai siejasi su automobilio galimybe būti pripažintam tinkamam eksploatacijai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Aksaja“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti ieškovo apeliacinė skundą ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą. Nurodo, kad visiškai sutinka su ieškovo apeliaciniu skundu bei jame išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo (apelianto) Š. J. ieškinys dėl išlaidų parduoto daikto trūkumams atlyginti priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko neteisingai sprendė, kad ieškovo įgyto iš atsakovo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu automobilio trūkumai atsirado jau po jo perdavimo ieškovui ir trečiajam asmeniui intensyviai jį naudojant.
Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublik?s valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas šių taisyklių nepažeidė.
Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). Pardavėjas privalo patvirtinti perduodamų daiktų kokybę, nepaisant to, ar toks patvirtinimas (garantija) numatytas, ar ne pirkimo–pardavimo sutartyje (CK 6.317 str. 1, 2 d.). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pagal CK 6.333 str. 1 d. pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, ir pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. UAB „Sklypas“, bylos Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mercbus“ v. UAB „Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010). Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 str. 2 d., 6.333 str. 2 d.). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ruukki Lietuva“ v . UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas taip pat gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 str. 4 d., 6.333 str. 3 d. pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ruukki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mercbusas“ v. UAB „Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-530/2010; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pasaulio žuvys“ v. UAB „Senoji Baltija“, bylos Nr. 3K-3-593/2012 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad 2015 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu buvo parduotas ir perduotas automobilis Mercedes Benz S320 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra įforminta raštu, tačiau joje nėra aptarta automobilio techninė būklė. Prieš sudarant minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovo interesus atstovaujantis trečiasis asmuo G. K. su atsakovu nuvyko į UAB „Silberauto“ autoserviso įgaliotą Mercedes Benz atstovą Lietuvoje, kur buvo atliktas minėto automobilio patikrinimas ir ekspertizėje minimas variklio darbo nestabilumas – trukčiojimas ir vibracija, nebuvo nustatyti. Variklio darbo nestabilumo nepastebėjo ir trečiasis asmuo G. K., išbandydamas transporto priemonę. Liudytoju apklaustas Mersedes Benz atstovybės atstovas V. B. parodė (2016 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad priešpirkiminio patikrinimo metu prie automobilio buvo pajungtas kompiuteris, parametrai buvo tinkami, savo ribose, o po gedimo pajungus automobilį prie kompiuterio, matėsi kompresijos nelygumas. Remdamasis byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad parduodamas automobilis atitiko kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį, bei pardavėjo pareiškimus dėl daikto kokybės, be to automobilis tiko naudoti tam, kam tokios rūšies (ridos, metų ir eksploatavimo sąlygų) automobiliai paprastai naudojami (CK 6.363 str. 3 d. 2 ir 3 p.); automobilis buvo apžiūrėtas specialistų, buvo atlikta jo techninė apžiūra, visi ieškinyje nurodomi automobilio trūkumai nebuvo pastabėti. Teisėjų kolegija kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina tai, kad apeliantui buvo sudaryta galimybė patikrinti automobilio techninę būklę autoservise sutarties sudarymo dieną; prieš pardavimą ieškovui buvo atskleistas faktas apie automobilio variklio pakeitimą. Nors atsakovas ir pripažino, jog yra įsigijęs ne vieną automobilį, tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog atsakovas yra profesionalus automobilių pardavėjas. Taigi, apeliantas turėjo įvertinti aplinkybę, kad perka naudotą automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo (CK 6.334 str. 4 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą nustatytą aplinkybę, kad automobilį eksploatuojant trečiajam asmeniui UAB „Aksaja“ laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. birželio 29 d. buvo nuvažiuota 13 366,92 km. Variklio preliminariosios ekspertizės ataskaitoje (toliau –Ataskaita), kurią pateikė ieškovas ir kuri vertintina kaip rašytinis įrodymas, yra konstatuoti variklio defektai. Šios ataskaitos skundžiamame sprendime pateikiama išsami analizė, iš prielaidų daroma išvada, sistemiškai vertinant su teismo posėdyje liudytoju apklausto ataskaitą parengusio eksperto Aleksandro Stulginskio universiteto doc. dr. A. Ž. parodymais, leido teisingai pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad šios ataskaitos išvada negali būti vertinama kaip neginčijamas įrodymas, jog pardavimo metu transporto priemonė turėjo variklio gedimus. Todėl pirmosios instancijos išvada, jog atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, labiau tikėtina, kad transporto priemonės variklio defektai atsirado po pardavimo ieškovui bei trečiajam asmeniui UAB „Aksaja“ eksploatuojant transporto priemonę, yra teisinga. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizę, o padaryta išvada yra įtikinama, pagrįsta leistinais, pakankamais ir patikimais byloje esančiais įrodymais. Šios išvados teisėtumo nepaneigia apeliacinio skundo argumentai.
Apeliantas kaip ir ieškinyje, taip ir apeliaciniame skunde tvirtina, jog atsakovas automobilį jam pardavė su paslėptu variklio defektu. Nesutikdamas su argumentuotomis šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo išvadomis, siekdamas pagrįsti savo teiginius, apeliaciniame skunde tvirtina, jog Ekspertizės išvadoje buvo konstatuoti du defektai, todėl teismas turėjo vertinti ne tik variklio cilindrų ir purkštukų defektų atsiradimo momentą, bet įvertinti ir erozijos bei korozijos atsiradimo momentą, tačiau pastarosios aplinkybės teismo buvo įvertintos neteisingai. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo motyvus laiko nepagrįstais. Apeliantas remiasi Ataskaitos defektavimo dalyje esančiu pažymėjimu, kad ant cilindrų 4 ir 5 paviršiaus stebimi erozijos bei korozijos pėdsakai būdingi kontaktinės korozijos atvejui, kuri vyksta drėgnoje aplinkoje ilgą laiką (daugiau kaip pusę metų) nejudamai liečiantis dviem skirtingų tipų metalams, tačiau visiškai nekreipia dėmesio į tai, kad toje pačioje Ataskaitoje yra nurodoma, jog preliminari variklio apžiūra buvo atlikta apžiūros laikui jau esant nuimtai variklio dešinės pusės (žiūrint iš variklio priekio) galvutei bei Ataskaitoje galimos defektų atsiradimo priežastys detaliau neanalizuotinos, o taip pat liudytoju apklausto eksperto doc. dr. A. Ž. parodymus (2016 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad variklį jis apžiūrėjo 2015 m. lapkričio pradžioje lauko sąlygomis. Tai, kad teismo sprendime nebuvo atskirai aptarta Ataskaitoje pažymėta ant cilindrų 4 ir 5 paviršių pastebėta korozija, nereikia, kad ši aplinkybė nebuvo vertinama su byloje esančių įrodymų visuma, konstatuojant, jog cilindrų korėjimai (rūdijimai) gali atsirasti ilgą laiką automobiliui būnant drėgnoje aplinkoje. Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad ekspertas nuvykęs apžiūrėti variklio jį rado lauke, jis buvo išardytas, Ataskaita surašyta tik 2015 m. lapkričio 4 d., t. y. praėjus daugiai nei 8 mėnesiams nuo automobilio perdavimo pirkėjui, arba praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo jo naudojimo trečiojo asmens (sprendžiant pagal byloje esančius lengvojo automobilio kelionės lapus), teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo nesutikti su atsakovo E. V. atstovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, jog cilindrai rūdijo dėl netinkamai laikomo išimto variklio bei šis procesas prasidėjo jau po automobilio pirkimo.
Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad automobilio defektai atsirado per šešis mėnesius ieškovui eksploatuojant automobilį, o teismo išvada, kad automobilis buvo naudojamas intensyviai, tik dar kartą paneigia faktą, jog variklio surūdijimas negalėjo būti sąlygotas ieškovo automobilio eksploatacijos. Sprendime konstatuota, jog automobilį eksploatuojant trečiajam asmeniui UAB „Aksaja“ laikotarpiu nuo 2015 m. kovo iki 2015 m. birželio mėnesiais buvo nuvažiuota 10 399,92 km. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina trečiojo asmens UAB „Aksaja“ kartu su 2015-10-28 prašymu pateikti lengvojo automobilio kelionės lapai už 2015 m. kovo – birželio mėnesius. Remdamasis šių kelionės lapuose pateikiamais duomenimis, kai atskiromis dienomis buvo nuvažiuota 1332,5 km, 934, 75 km, 644,33 km ir kt. bei bendru nuvažiuotu atstumu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog automobilis buvo intensyviai naudojamas. Iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų priedų matyti, jog autoservise UAB „TMT“ 2015 m. birželio 1 d. buvo nustatyti automobilio gedimai. Kaip jau minėta Ataskaita surašyta tik 2015 m. lapkričio 4 d., t. y. praėjus daugiai nei 8 mėnesiams nuo automobilio perdavimo pirkėjui, esant išardytam ir lauke laikomam varikliui, kurioje pažymėta ant cilindrų 4 ir 5 paviršių pastebėta korozija. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog apelianto nurodomi automobilio trūkumai egzistavo jo pardavimo momentu, automobilis buvo naudojamas intensyviai ir tik po to buvo nustatyti jo gedimai.
Atmestinas ir kitas apeliacinio skundo argumentas, kad atliekant techninę automobilio apžiūrą nebuvo galima pastebėti nurodytų jo trūkumų, nes paties apelianto pateiktoje Ataskaitoje yra nurodyta, jog rasti defektai (cilindrų nudilimas ir erozija) mažina variklio darbinius parametrus, dėl to sumažėja variklio galia, padidėja degalų bei variklių tepalų sąnaudos, aplinkos tarša, o automobilio techninės apžiūros metu tikrinant ir jo išmetamąsias dujas (Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 2 priedo 8.2 lentelė) bei nustačius, kad kuras nebuvo sudeginamas pilnai, šiam automobiliui techninė apžiūra nebūtų atlikta.
Teisėjų kolegija vertina, jog nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovas garantavo daikto kokybę, todėl turėjo įrodyti aplinkybes, dėl kurių jis gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, tačiau teismas nereikalavo iš atsakovo įrodymų ir nesiaiškino šių aplinkybių. Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Jeigu ieškovas pateikia tvirtinimą, kuriuo atsikerta į atsakovo argumentus, tai ieškovas privalo įrodinėti tvirtinamą aplinkybę. Vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei kasacinio teismo pateiktu išaiškinimu apie šioje normoje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, pareikšdamas ieškinį būtent apeliantas turėjo nurodyti ne tik parduoto automobilio trūkumą, bet ir pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki automobilio perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-499/2009).
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvais bei išvadomis, jų nekartoja ir pažymi, kad vertinti šioje byloje esančius įrodymus kitaip nei pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB “Baltijos laikas”, bylos Nr. 3K-3-219/2009 ir kt., Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais, kuriuos jis išdėstė ieškinyje, teismo posėdžių metu ir dėl kurių išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apelianto apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).
Iš apelianto atsakovui E. V., sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) - 450 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus (3 t., 91-94 b. l. ).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Š. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) Eur teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.