Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo „Ergo Insurance“ SE, veikiančio per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą, atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Ergo Insurance“ SE, veikiančio per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams V. K. ir J. K. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiantis per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, ir L. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad vandeniu aplieto buto savininkui atsakovų civilinės atsakomybės draudikas atlygino dalį padarytos žalos, išmokėdamas maksimalią 3 000 Eur dydžio išmoką. Tuo tarpu ieškovas, išmokėdamas prašomą priteisti sumą, padengė likusią žalos dalį. Ši žala buvo patirta vandeniui sugadinus nukentėjusio buto apdailą. Atlygintos žalos dydis nustatytas remiantis ieškovo skaičiavimais, grindžiamais defektavimo aktu, nuotraukomis, draudėjo rašytiniais paaiškinimais, lokaline sąmata, remonto faktą pagrindžiančiais kvitais, paslaugų priėmimo-perdavimo aktais. Ieškovo teigimu, jo nustatytas apdailai padarytos žalos dydis yra tikslesnis nei trečiojo asmens ,,Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialo, nes ieškovo atstovas buvo realiai nuvykęs į patalpas, jas apžiūrėjo, įvertino vandens sugadintas vietas ir jų apimtis. Nukentėjusio buto savininkas pats organizavo remonto darbų atlikimą ir pateikė ieškovui išlaidas patvirtinančius dokumentus. Tuo tarpu atsakovo civilinę atsakomybę apdraudusi bendrovė, pateikdama žalos apdailai skaičiavimus, į nukentėjusį butą nuvykusi nebuvo ir patalpų neapžiūrėjo, neįvertino realiai patirtų išlaidų bei kainų. Ieškovas realiai atlygino tai, ką draudėjas išleido buto remontui. Taip pat ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovų, kaip buto, iš kurio liejosi vanduo, savininkai turi atlyginti padarytą žalą, nes jų kaltė preziumuojama, aplinkybės dėl vandens tekėjimo lokacijos jų bute jie neginčijo, jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti neteikė, vilkino bylos nagrinėjimą.

7. Atsakovai, po to, kai buvo išspęsti klausimai dėl teismui reikštų nušalinimų, į teismo posėdžius neatvyko, juose nedalyvavo, jokių papildomų dokumentų ar duomenų neteikė. Apie teismo posėdžius atsakovams pranešta tinkamai (DOK-56872, DOK-56870, DOK-92275, DOK-92277, DOK-112155, DOK-112164, DOK-138547, DOK-138548).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

8. Byloje nustatyta, kad ieškovas „Ergo Insurance“ SE, veikiantis per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą, 2017 m. rugsėjo 26 d. gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. 710-300-256069 pagrindu laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. apdraudė draudėjui L. S. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovo apdraustas butas 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo aplietas vandeniu ir jam padaryta žalos. Dėl padarytos žalos ieškovas 2018 m. spalio 19 d. išmokėjo draudėjui L. S. 2 330,28 Eur draudimo išmoką ir dėl šios žalos atlyginimo regreso tvarka kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovams V. K. bei J. K., kaip į už žalą atsakingus asmenis – buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš kurio, ieškovo teigimu, išsiliejo vanduo, savininkus.

9. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007). CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245, 6.249 straipsniai), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis) ir kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis).

10. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tokią žalą objekto savininkas privalo atlyginti net ir nesant jo kaltės, nes savininkas turi pareigą užtikrinti saugų ir tinkamą nuosavybės teisės objekto naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos civilinės atsakomybės sąlygos: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra pažymėjęs, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad turtas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl žalos, atsiradusios užpylus patalpas vandeniu, atlyginimo, ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Turto valdytojo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo valdomo turto, o ne iš kitų šaltinių (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2128-258/2013).

11. Apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad ieškovas, keldamas reikalavimą dėl žalos, padarytos užpylus apdraustą turtą vandeniu, atlyginimo subrogacijos tvarka, turėjo įrodyti, kad žalą padaręs vanduo ištekėjo iš viršuje esančių patalpų ir kad šios patalpos priklausė (buvo valdomos) atsakovų. Atsakovai neginčijo faktų, kad ieškovo apdraustas butas buvo aplietas vandeniu, kad dėl to turtui padaryta ieškovo nurodomo dydžio žala, kad yra priežastinis vandens tekėjimo ir atsiradusios žalos ryšys. Pabrėžtina, kad atsakovai taip pat neginčijo fakto, kad žalą padaręs vanduo tekėjo žemyn iš atsakovams priklausančio buto, kuriame nutrūko vandens žarnelės, tačiau savo, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų atsakomybę dėl atsiradusios žalos atsakovai ginčijo nurodydami, jog ši vandentiekio avarija įvyko ne dėl jų kaltės, o dėl vykdytų vandentiekio tinklų remonto darbų. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą formuojamą teismų praktiką ir CK 6.266 straipsnio 1 dalį, pagal kurią, kaip minėta, žalą, padarytą dėl pastatų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, aplinkybę, jog vandentiekio žarnelė atsakovų bute trūko dėl trečiųjų asmens veiksmų – vykdytų vandentiekio tinklų remonto darbų ar kt. – turėjo įrodyti atsakovai (CPK 178 straipsnis).

12. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Pagal CPK 12, 178 straipsnių nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, t. y. bylai reikšmingas aplinkybes privalo įrodyti tas proceso dalyvis, kuris šiomis aplinkybėmis remiasi.

13. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nenustatė pagrindo pripažinti įrodytomis aplinkybes, šalinančias atsakovų, kaip buto, iš kurio ištekėjo žalos padaręs vanduo, savininkų atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovų butas yra virš nuo vandens nukentėjusio asmens buto. Dėl vandentiekio avarijos metu padaryto žalos atlyginimo į draudimo kompanijas kreipėsi tiek nukentėjusio buto Nr. 45 savininkas trečiasis asmuo L. S., tiek atsakovai, pareiškimuose nurodydami vienodas įvykio aplinkybes. Trečiasis asmuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 29 d. pranešimuose apie žalą nurodė, kad viršuje esančiame bute Nr. 49 trūko kriauklės žarnelė ir apliejo trečiojo asmens butą Nr. 45. Atsakovas butą Nr. 49 buvo apdraudęs gyventojų turto draudimu pagal 2018 m. vasario 15 d. draudimo liudijimą Nr. GTD16455116/2 laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., todėl po ginčo įvykio kreipėsi į savo turto draudiką „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiantį per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą. Iš atsakovų turto draudiko užpildyto sugadinto turto apžiūros akto matyti, kad draudikui nurodyta įvykio priežastis – vandentiekio avarija draudėjo bute. Taip pat ir atsiliepimuose į ieškinį atsakovai neginčijo aplinkybės, kad būtent jiems priklausančiame bute Nr. 49 trūko vandentiekio žarnelė, patys nurodė šią vandens išsiliejimo priežastį. Atsiliepimuose atsakovai nurodė, kad žarnelė trūko dėl trečiųjų asmenų atliktų vandentiekio tinklų remonto darbų, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi išaiškino proceso dalyviams jų įrodinėjimo teisę bei pareigą ir pasiūlė atsakovams pateikti jų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, susijusias su ginčo vandentiekio avarijos kilimo priežastimis, patvirtinančius įrodymus, tačiau atsakovai procese buvo pasyvūs, jokių duomenų neteikė, į teismo posėdžius neatvyko. Nenustačius, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba dėl kitų asmenų veiksmų (neveikimo), pripažintina, kad atsakovai, kaip buto, iš kurio išsiliejo vanduo, savininkai, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį turi atlyginti žalą, padarytą dėl jų bute išsiliejusio vandens, apgadinusio ir kitų asmenų turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra visos atsakovų, kaip buto, kuriame įvyko žalos padaręs įvykis, savininkų deliktinės atsakomybės sąlygos. Dėl to ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų įvykiu padarytos žalos atlyginimą tenkintinas.

14. Padarytos žalos faktą ir dydį ieškovas įrodinėjo pateikdamas pranešimą apie žalą, defektinį aktą, lokalinę sąmatą, remonto išlaidų kvitų kopijas, remonto darbų pirkimo-pardavimo kvito kopiją, pranešimą apie draudimo išmoką, 2018 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymą, fotonuotraukas. Atsakovai ieškovo nurodyto padarytos žalos dydžio neginčijo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti 2 330,28 Eur žalos atlyginimą iš atsakovų pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

15. Žalos atlyginimą ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai. Teismų praktikoje pasisakyta, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: asmenis sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu; kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu; kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų bei kitais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2013). Įvertinęs šiuos išaiškinimus ir pirmiau aptartus buto savininko civilinės atsakomybės už dėl bute įvykusios avarijos padarinius ypatumus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti atsakovų atsakomybę solidariąja (CK 6.6 straipsnis), todėl šis ieškovo reikalavimas tenkintinas.

16. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 330,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

17. Atskirai šioje byloje būtina įvertinti atsakovų nurodytas aplinkybes, susijusias su tuo, kad atsakovai buvo apdraudę savo civilinę atsakomybę ir draudikas nukentėjusiajam asmeniui dėl to paties įvykio išmokėjo 3 000 Eur dydžio draudimo išmoką. Bylos medžiaga leidžia nustatyti, kad trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiantis per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, 2018 m. vasario 15 d. gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. GTD16455116/2 pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. apdraudė draudėjui atsakovui V. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini); taip pat apdrausta ir atsakovo civilinė atsakomybė 3 000 Eur sumai. Iš trečiojo asmens „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialo pateiktų dokumentų (DOK-88931) matyti, kad dėl ginčo įvykio buvo apžiūrėti atsakovams priklausančiam butui padaryti sugadinimai, apskaičiuota žala ir atsakovui išmokėta 473,78 Eur draudimo išmoka. Taip pat į „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, kaip atsakovo civilinės atsakomybės draudiką, dėl žalos atlyginimo kreipėsi buto Nr. 45 savininkas trečiasis asmuo L. S. Draudikas nustatė, kad ginčo įvykiu buvo padaryta 1 163,53 Eur žala buto apdailai ir 3 950 Eur dydžio žala baldams, tačiau, atsižvelgdamas į maksimalią galimą draudimo išmokos sumą, išmokėjo buto Nr. 45 savininkui 3 000 Eur žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutartimi su atsakovu „Swedbank P&C Insurance“ AS įsipareigojo atlyginti maksimaliai 3 000 Eur civilinės atsakomybės draudimo sumą vienam įvykiui, atsakovo draudikui išmokėjus šią maksimalią sumą dėl ginčo įvykio, jo prievolės pagal su atsakovu sudarytą draudimo sutartį laikytinos įvykdytomis. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti ir faktinės situacijos neatitinkantys atsakovų atsiliepimuose nurodyti argumentai, kad ieškovas turėjo kreiptis į atsakovų draudiką „Swedbank P&C Insurance“ AS.

18. Taip pat, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, atmestini atsakovų teiginiai, kad ieškovas nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusio buto Nr. 45 savininkui L. S. Atsakovai nurodė, kad ieškovas neturėjo mokėti draudimo išmokos dar kartą, nes ją jau buvo išmokėjęs atsakovų civilinės atsakomybės draudikas „Swedbank P&C Insurance“ AS. Tačiau, kaip minėta, „Swedbank P&C Insurance“ AS nustatė, kad ginčo įvykiu buvo padaryta 5 113,53 Eur dydžio turtinė žala apdailai ir baldams, tačiau, atsižvelgdamas į maksimalią galimą draudimo išmokos sumą, išmokėjo buto Nr. 45 savininkui 3 000 Eur žalai atlyginti. Taigi, kaip pagrįstai nurodė ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-144000), atsakovo civilinės atsakomybės draudikas neatlygino nukentėjusio buvo savininkui visos ginčo įvykiu dėl vandens apliejimo padarytos žalos, nes žala viršijo draudimo sutartimi su atsakovu nustatytą maksimalią atlygintinos civilinės atsakomybės sumą. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, todėl konstatuotina, kad ieškovas draudimo išmoką nukentėjusio buto savininkui išmokėjo pagrįstai, atlygindamas „Swedbank P&C Insurance“ AS neatlygintą žalos dalį.

19. Pastebėtina, kad „Swedbank P&C Insurance“ AS ir ieškovas nustatė skirtingą žalos, padarytos buto apdailai, dydį (baldams padarytos žalos dydis nėra aktualus sprendžiant dėl ieškovo išmokėtų sumų, nes ieškovas turto draudimu buvo apdraudęs tik nekilnojamąjį turtą, o kilnojamas turtas ieškovo apdraustas nebuvo). Sprendžiant dėl prašomos priteisti išmokėtos draudimo sumos pagrįstumo, vertintinos priežastys, dėl kurių draudikų nustatytas žalos dydis skiriasi. Nagrinėjamu atveju iš trečiojo asmens „Swedbank P&C Insurance“ AS pateiktų dokumentų matyti, kad žalos apdailai dydis buvo nustatytas apskaičiuojant nekilnojamojo turto žalos skaičiuokle. Tuo tarpu iš ieškovo su ieškiniu pateiktų dokumentų, fotonuotraukų, rašytinių paaiškinimų priedų matyti (DOK-144000), kad ieškovas žalą įvertino jo atstovams nuvykus į nukentėjusį butą, fiksuojant realiai padarytus apgadinimus, parengiant konkrečią lokalinę sąmatą. Be to, ieškovas rėmėsi ir pateiktais dokumentais, patvirtinančiais realias išlaidas remonto medžiagoms bei darbams – mokėjimo kvitais, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovo pateikti žalos dydžio skaičiavimai yra tikslesni ir detaliau atspindi realią situaciją bei realiai patirtas / reikalingas išlaidas turto atkūrimui į prieš ginčo įvykį buvusią būklę. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus (CPK 178 straipsnis). Dėl to ieškovo prašomas priteisti išmokėtos žalos atlyginimo dydis pripažintinas pagrįstu bei įrodytu (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 52 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1,72 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto duomenų gavimą, iš viso – 53,72 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Tretieji asmenys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

21. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (49,19 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, iš atsakovų valstybei priteistina 49,19 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui ,,Ergo Insurance“ SE, veikiančiam per ,,Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą (j. a. k. 302912288), solidariai iš atsakovų V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 330,28 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt eurų 28 ct) nuostoliams atlyginti ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 330,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui ,,Ergo Insurance“ SE, veikiančiam per ,,Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą (j. a. k. 302912288), lygiomis dalimis iš atsakovų V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 53,72 Eur (penkiasdešimt tris eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 26,86 Eur (dvidešimt šešis eurus 86 ct) iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 49,19 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 19 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti, t. y. po 24,59 (dvidešimt keturis eurus 59 ct) iš kiekvieno atsakovo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.