- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-26
- Bylos Nr.
- 2S-1124-273/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje, kuria pareiškėjo R. Z. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-21856-375/2013 laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas teismui 2014-02-28 pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-21856-375/2011 (b.l. 32). Kauno apylinkės teismas 2014-03-07 nutartimi pareiškėjui nustatė terminą pašalinti pareiškimo trūkumus (b.l. 33). 2014-03-17 pareiškėjas teismui pateikė pareiškimą po trūkumų šalinimo (b.l. 36).
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartimi nutarė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-21856-375/2013 laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nenurodė nė vieno iš įstatymo nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, todėl laikė, kad jis neištaisė prašymo trūkumo dėl proceso atnaujinimo pagrindo nurodymo. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas pateikė reikiamą skaičių pareiškimo kopijų, tačiau priedų pateikė tik vieną egzempliorių, nurodydamas, jog nežino, ką turėtų laikyti byloje šalimis, be to, pareiškėjas yra gavęs tiek 2013-11-27, tiek 2014-01-03 teismo nutartis, kuriose aiškiai nurodytos bylos šalys, todėl, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. Z., Kauno miesto savivaldybei, bylos šalis žinojo. Teismo nuomone, pareiškėjas tik iš dalies įvykdė CPK 113 str. reikalavimus, taip pat pareiškėjas pašalino tik dalį pareiškimo trūkumų. Teismas išaiškino, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui iš naujo su tinkamai paruoštu pareiškimu kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Taip pat teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos Teismų įstatymu, teismų išimtinė teisė Lietuvos Respublikoje vykdyti tik teisingumą, teismas negali ruošti procesinių dokumentų, ieškinių, pareiškimų civilinėse bylose, tai atlieka specialistai, kvalifikuoti advokatai. Neturintiems lėšų asmenims, įrodžius ir pagrindus nustatytais dokumentais savo turtinę padėtį, pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, teikiama antrinė teisinė pagalba. Teismas pareiškėjui pasiūlė kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Taip pat pareiškėjui išaiškino, kad procesiniai dokumentai privalo būti įskaitomi - atspausdinti ryškiai, o ne blankiai, t.y. neaiškiai, neryškiai.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. Z. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti. (b.l. 42-43). Nurodo, kad teismo siūlymas kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą tėra būdas vilkinti sprendimo dėl proceso atnaujinimo priėmimą, kadangi pareiškėjas jau yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos informuotas, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui jau teikiama dviejose civilinėse bylose, todėl kitose civilinėse bylose, teikiama nebebus. Teismui pareiškėjas yra paaiškinęs, kad teisinio išsilavinimo neturi ir yra pateikęs įrodymus, kad yra nepasiturintis. Teismas nepagrįstai vertino pareiškėjo teiginį, kad pareiškėjas nežino, ką turėtų laikyti byloje šalimis. Tai, kad pačiai teisėjai, turinčiai aukštąjį teisinį išsilavinimą, iš 2013-11-27 ir 2014-01-03 nutarčių suprantama, kiek ir kokių šalių turėtų dalyvauti prašymo atnaujinti procesą nagrinėjime, dar nereiškia, kad tokį pat supratimą turėjo ar privalo turėti ir pareiškėjas, neturintis jokio teisinio išsilavinimo. Byloje jau esančių įrodymų pateikinėti dar kartą ir vėl visoms šalims, nėra jokio būtinumo. Su 2014-02-28 prašymu atnaujinti procesą, kaip įrodymus, kad 1050 Lt dydžio bauda pareiškėjui buvo paskirta teismo posėdyje, kuriame pareiškėjas negalėjo dalyvauti dėl ligos, pareiškėjas pateikė du pranešimus apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Susipažinti su pranešimais šalys gali teisme ir negavusios raštu konfidencialios informacijos apie pareiškėjo sveikatą prieš tai. Kadangi teismas 2013-11-27 nutartimi pareiškėją nubaudė 1050 Lt bauda, neleidęs pareiškėjui pasiaiškinti bei dalyvauti teismo posėdyje, o 2014-01-03 neskundžiama nutartimi imitavo 2013-11-27 nutarties įteikimą 2013-12-23, tai yra atbuline data, pareiškėjo nuomone, tai yra absoliutūs nutarčių nepagrįstumo ir negaliojimo pagrindai. Prašymo atnaujinti procesą trūkumas, teisėjos įvardytas žodžiais „sunkiai įskaitomas (blankus)“, nereiškia, kad jo negalima perskaityti ir suprasti. Šešiolikos teksto eilučių apimties prašymas, kaip suprantama iš teisėjos 2014-03-07 ir 2014-03-19 nutarčių teksto, buvo teismo perskaitytas ir teisingai suprastas. 2014-02-28 prašymas atnaujinti procesą po jo trūkumų pašalinimo nebeturi trūkumų, dėl kurių jo negalima būtų priimti ir nagrinėti teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro patikrinimas, ar Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė pareiškėjo R. Z. prašymą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.
LR Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą yra realizuojama įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str.).
Proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Nr.48553/99 S. H. v. Ukraine, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-303/2007; kt.).
Proceso atnaujinimą išnagrinėtose bylose reglamentuoja CPK XVIII skyriaus normos. Pagal CPK 369 straipsnio, reglamentuojančio teismui teikiamų prašymų atnaujinti procesą turiniui keliamus reikalavimus, nuostatas prašymas atnaujinti procesą turi atitikti tiek bendruosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, tiek šiame straipsnyje nurodytus specialiuosius reikalavimus. CPK 370 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų šalinimo klausimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2013-10-24 buvo gautas pareiškėjos antstolės S. V. prašymas nubausti R. Z. 1000 Lt bauda už kiekvieną nevykdymo dieną nevykdant Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-145-451/2013 išieškotojo Kauno miesto savivaldybės naudai ir prašymas leisti antstolei, savivaldybės atstovams ir turto vertintojams įeiti į R. Z. išnuomotas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)(b.l.3-5). Kauno apylinkės teismas 2013-11-27 nutartimi tenkino antstolės prašymą dėl baudos skyrimo už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą ir paskyrė pareiškėjui 1050 Lt baudą. (b.l.18-21).
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad prašymas atnaujinti procesą po jo trūkumų pašalinimo neturi trūkumų, dėl kurių jo negalima būtų priimti ir nagrinėti teisme. Su prašymu atnaujinti procesą, kaip įrodymus, kad 1050 Lt dydžio bauda pareiškėjui buvo paskirta teismo posėdyje, kuriame pareiškėjas negalėjo dalyvauti dėl ligos, pareiškėjas pateikė du pranešimus apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Teismas 2013-11-27 nutartimi pareiškėją nubaudė, neleidęs pareiškėjui pasiaiškinti bei dalyvauti teismo posėdyje.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas Kauno apylinkės teismui 2014-02-28 pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-21856-375/2013 (b.l. 32). Kauno apylinkės teismas 2014-03-07 nutartimi pareiškėjui nustatė terminą pašalinti pareiškimo trūkumus, t.y. per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos prašyme nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą, numatytą CPK 366 str., pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas sužinojimo momentas, sudarantis pagrindą per tris mėnesius pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 368 str.), pateikti tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra byloje kitų šalių. Nutartimi pareiškėjui išaiškino procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo pasekmes (b.l. 33). 2014-03-17 pareiškėjas teismui pateikė pareiškimą po trūkumų šalinimo (b.l. 36). Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartimi nutarė pareiškėjo R. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-21856-375/2013 laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, kadangi teismas sprendė, kad pareiškėjas pašalino tik dalį pareiškimo trūkumų.
CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei yra šie pagrindai:
1) kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika;
2) naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą;
5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti;
6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą;
7) jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų;
8) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;
9) jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytais pagrindais dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-21856-375/2013 pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. Z., Kauno miesto savivaldybei, dėl baudos skyrimo už įpareigojimų nevykdymą. Pareiškėjo nuomone, procesas turi būti atnaujintas tuo pagrindu, kad proceso metu pareiškėjas dėl ligos negalėjo jame dalyvauti ir nebuvo atstovaujamas advokato. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateikto prašymo atnaujinti procesą turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tokio prašymo priėmimo klausimą, pagrįstai priėmė nutartį šio prašymo trūkumams pašalinti, nes jis neatitiko procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepašalino visų teismo nutartyje nurodytų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų, t.y. kad pareiškėjas nenurodė nė vieno iš įstatymo nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti teisines arba faktines klaidas, jei jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo, kaip yra išimtinės teismų procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo tikrinimo formos, paskirtį CPK normos imperatyviai reglamentuoja tiek tokio atnaujinimo pagrindus, tiek ir tvarką. Pagal CPK 370 straipsnio 1 bei 3 dalis, teismas gali nutartimi atnaujinti procesą tik nustatęs, jog prašymas atnaujinti procesą atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK368 str. 1 d.) ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais pagrindais. Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą visų trūkumų nepašalino, pareiškėjo pateiktas prašymas neatitiko CPK tokiam prašymui keliamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Taip pat, teismas teisingai išaiškino, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui iš naujo su tinkamai paruoštu pareiškimu kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo motyvais pirmos instancijos teismo nutartį pripažinti nepagrįsta ir neteisėta nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.