Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-9899-1151/2025 pagal atsakovės G. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei G. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) nustatymo bei išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5725-1151/2022 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei G. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) nustatymo bei išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 8 d. nutartimi patvirtinta tarp ieškovo A. D. ir atsakovės G. B. 2022 m. liepos 5 d. sudaryta taikos sutartis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais neperžengdamas jo ribų.

Dėl naujų įrodymų

18. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – pažymą iš universiteto, informaciją iš Švedijos gyventojų registro valstybine kalba, informaciją iš Švedijos gyventojų registro, išverstą į lietuvių kalbą. Nurodė, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, kadangi jie patvirtina aplinkybes apie ieškovo gyvenamąją vietą, studijas. Ieškovas prašė teikiamus įrodymus priimti, taip pat prašė priimti pirmosios instancijos teismo nepriimtus 2025 m. rugsėjo 12 d. teiktus dokumentus, kuriais jis įrodinėjo bendravimą su dukra ir savo padėtį.

19. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas papildomai pateikė elektroninius susirašinėjimus, nepavykusių skambučių dukrai vaizdinį dokumentavimą, mokėjimų duomenis, pažymą apie užimtumą.

20. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą taip pat pateikė papildomus įrodymus – elektroninius susirašinėjimus su ieškovu, pažymą, žinutes iš vaiko telefono, elektroninį laišką dėl gyvenamosios vietos.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

22. Pagal kasacinio teismo praktiką, CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

23. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą, būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

24. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

25. Kaip patvirtina civilinės bylos duomenys, 2025 m. rugpjūčio 12 d. teisėjo rezoliucija atsakovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo priimtas, teismas nutarė išsiųsti ieškovui atsakovės prašymą pozicijai pateikti bei skirti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. rugsėjo 9 d., 9 val. 2025 m. rugsėjo 1 d. buvo gautas ieškovo atsiliepimas. 2025 m. rugsėjo 9 d. atsakovė pateikė teismui papildomus dokumentus. 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi teismo procesinio sprendimo (nutarties) priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2025 m. rugsėjo 16 d., 15 val. 2025 m. rugsėjo 12 d. teisme buvo gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuos skundžiama nutartimi teismas priimti atsisakė, motyvuodamas, kad ieškovo rašytiniai paaiškinimai buvo gauti jau po klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėjimo teismo posėdyje iš esmės.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovei teismo posėdžio dieną pateikus papildomus dokumentus, kurie buvo pridėti prie civilinės bylos, ieškovui nebuvo suteikta galimybė su jais susipažinti bei į juos atsikirsti. Ieškovo atsikirtimo bei teikiamų papildomų įrodymų pirmosios instancijos teismas nepriėmė bei jų nevertino. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo nuomone, jog tokiais veiksmais teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą, kadangi posėdžio dieną atsakovei pateikus papildomus dokumentus (papildomus rašytinius paaiškinimus bei papildomus įrodymus), kurie buvo pridėti prie bylos, bylos nagrinėjimas nebuvo atidėtas ir ieškovui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su atsakovės pateiktų dokumentų turiniu ar pateikti savo poziciją dėl jų.

27. Pažymėtina ir tai, kad susipažinus tiek su ieškovo, tiek su atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktais įrodymais (pažymomis, susirašinėjimais, duomenimis dėl gyvenamosios vietos ir kt.) darytina išvada, jog papildomai pateikti duomenys yra susiję su ginčo klausimo nagrinėjimu bei turi įtakos nagrinėjant tarp šalių iškilusį ginčą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujų įrodymų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas abiejų šalių pateiktus papildomus įrodymus priimti ir vertinti visų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl ieškovo (apelianto) atskirojo skundo argumentų

28. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas ir išduotas vykdomasis raštas dėl teismo nutartimi patvirtintos tarp šalių sudarytos taikos sutarties II skyriaus „Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo“ nuostatų vykdymo, pagrįstumo ir teisėtumo.

29. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 8 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2-5725-1151/2022) patvirtinta ieškovo A. D. ir atsakovės G. B. taikos sutartis, sudaryta 2022 m. liepos 5 d. Teismo patvirtintoje taikos sutartyje šalys, be kita ko, susitarė ir dėl skyriumi gyvenančio tėvo (ieškovo A. D.) bendravimo su nepilnamete dukra (K. D.) tvarkos. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 13 d. Taigi, tokiu atveju taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią ir tapo privaloma ir vykdytina (CPK 18 straipsnis).

30. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

31. Pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu atsakovė prašė išduoti vykdomąjį raštą, nurodė, kad ieškovas nuo pat taikos sutarties pasirašymo dienos nevykdo sutartyje nustatytos bendravimo su dukra tvarkos sąlygų. Ieškovas, prieštaraudamas atsakovės argumentams, nurodė, kad nuo 2023 m. gegužės mėnesio yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos ir faktiškai nuolat gyvena Švedijos Karalystėje, todėl į Lietuvą grįžta epizodiškai. Dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos ir aktyvios visuomeninės veiklos jo galimybės tiesiogiai dalyvauti kasdieniame dukros gyvenime buvo ir yra ribotos, tačiau kaskart, būdamas arčiau vaiko gyvenamosios vietos, stengiasi rasti galimybę susitikti su dukra, bendrauja su jos motina elektroniniu paštu siekdamas suderinti laiką, dukrai siunčia siuntinius, moka išlaikymą. Ieškovas pažymėjo, kad būtent atsakovė trukdo bendrauti su dukra bei ignoruoja taikos sutarties sąlygų pakeitimo galimybę. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovės prašymą tenkino motyvuodamas tuo, kad išdavus vykdomąjį raštą šalys bus paskatintos imtis aktyvių veiksmų – arba vykdyti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, arba inicijuoti naują teisminį procesą dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo.

32. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, atskirajame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien atsakovės subjektyviais vertinimais, konstatavo, kad taikos sutartis nevykdoma, nors atsakovė nepateikė objektyvių ir dokumentais pagrįstų įrodymų apie tai, jog ieškovas nevykdo konkrečių taikos sutarties punktų. Vien faktas, kad bendravimas su dukra yra epizodinis ar nereguliarus, savaime nereiškia taikos sutarties sąlygų nevykdymo atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nuo 2023 m. gegužės mėn. yra deklaravęs gyvenamąją vietą užsienyje, ne kartą teikė siūlymus keisti taikos sutartį pagal realias gyvenimo aplinkybes.

33. Kaip nustatyta, atsakovė, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo nutartimi patvirtintos tarp šalių sudarytos taikos sutarties nuostatų dėl ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra vykdymo, akcentavo, jog ieškovas melagingai teigia, kad yra išvykęs iš Lietuvos ir Lietuvoje negyvena, todėl dėl šių priežasčių laikytis teismo patvirtintos bendravimo su dukra tvarkos negali. Atsakovė teikė į bylą susirašinėjimus su atsakovu, taip pat vaizdo įrašą, kurie, atsakovės nuomone, patvirtina, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl jis turi pareigą laikytis šalių sutartos ir teismo nutartimi patvirtintos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos. Ieškovo teigimu, nuo 2023 m. jis gyvena Švedijoje, todėl jo galimybės tiesiogiai dalyvauti kasdieniame dukros gyvenime buvo ir yra ribotos.

34. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), kuriais šalys nesiremia, tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, tam yra būtinybė siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

35. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus informaciją Gyventojų registre nustatyta, kad ieškovas A. D. nuo 2023 m. gegužės 24 d. deklaravo išvykimą į Švediją.

36. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, teikdama teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pati nurodė, jog 2023 m. gegužės 25 d. A. D. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė pranešimą ,,Dėl laikino išvykimo iš LR sporto veiklos klausimais“, kuriame pateikė informaciją, kad 2023 m. gegužės mėn. deklaravo išvykimą iš Lietuvos, t. y. išsideklaravo iš adreso (duomenys neskelbtini), kadangi siekdamas uždirbti iš savo sporto karjeros eigoje įgytų sporto veiklos žinių ketina šiuo metu gyventi ne Lietuvoje, o Švedijoje. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovas teikė teismui Gyventojų registro informaciją, iš kurios nustatyta, jog nuo 2023 m. gegužės 24 d. ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Švedija. Tokias aplinkybes patvirtina ir papildomai pateikta informacija iš Švedijos gyventojų registro, ir pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismui pateiktas šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad ieškovas ne kartą atsakovei nurodė gyvenantis ne Lietuvoje, todėl laikytis teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos negali, taip pat ne kartą siūlė atsakovei keisti bendravimo tvarkos sąlygas pagal esamas aplinkybes, tačiau šalių susitarimas šiuo klausimu pasiektas nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad byloje esantys duomenys (elektroniniai laiškai, nuotrauka, žinutės iš vaiko telefono, raštas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai) patvirtina, kad ieškovas siekia bendrauti su vaiku, rodo iniciatyvą, epizodiškai su vaiku bendrauja, reiškia susirūpinimą vaiko gerove, t. y. nėra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros bei jo auklėjimo.

37. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netyrė ir neįvertino faktinių aplinkybių, byloje esančių duomenų, susijusių su taikos sutarties (ne)vykdymu, nesiaiškino jų (ne)vykdymo priežasčių. Tarp šalių iškilęs ginčas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir turėjo pareigą aiškintis faktines bei teisines aplinkybes dėl pareikšto prašymo. Kaip nustatyta, ieškovui šiuo metu gyvenant Švedijoje ir į Lietuvą grįžtant tik epizodiškai, jis iš esmės neturi realių galimybių laikytis šalių sutartos ir teismo patvirtintos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos. Todėl šiuo atveju išdavus vykdomąjį raštą, tai paaštrins ir taip konfliktiškus šalių santykius, kadangi ieškovas, gyvendamas užsienyje, vykdyti dabartinių taikos sutarties sąlygų dėl bendravimo tvarkos galimybių neturės.

38. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl, pasikeitus aplinkybėms, šalys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose iškelta civilinė byla Nr. e2-16164-1150/2025 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei G. B. dėl taikos sutarties pakeitimo, kuriuo ieškovas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 8 d. patvirtintos taikos sutarties II dalį (bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką).

39. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, išnagrinėjęs civilinės bylos duomenis ir įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės G. B. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės G. B. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.