Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovei Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi su 2025 m. vasario 10 d. skundu į teismą prašydamas panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) direktorės E. I. 2025 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. PA-13 (10.1E) „Dėl E. P. atleidimo iš valstybės tarnybos“ (toliau – Įsakymas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Pareiškėjas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1908-948/2024 (toliau – Nuosprendis) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Nuosprendžiu pareiškėjui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.

Baudžiamojoje byloje Nr. IA-63-953/2025 buvo pateiktas apeliacinis skundas Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašoma pakeisti pirmosios instancijos Nuosprendį ir sutrumpinti pareiškėjui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės laikotarpį.

2025 m. sausio 10 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie būsimą atleidimą iš Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų Savivaldybės administracijoje, kadangi jis neteko specialiosios teisės, susijusios su tiesioginių pareigų atlikimu.

Skundžiamu Įsakymu 2025 m. sausio 15 d. pareiškėjas buvo atleistas iš užimamų pareigų, nurodant, kad atleidimo pagrindas – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 35 straipsnio 1 dalies 15 punktas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 34 straipsnio 6 dalies 3 punktas ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 29 punktas.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, manytina, kad Savivaldybės administracija visiškai nepagrįstai ir neteisėtai priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš valstybės tarnybos, dėl toliau įvardijamų priežasčių.

Skundžiamame Įsakyme nurodoma, kad pareiškėjas iš valstybės tarnybos yra atleidžiamas „netekus specialiosios teisės, susijusios su tiesioginių pareigų atlikimu“. Nepaisant to, jog formaliai pareiškėjo buvusių pareigų specialiųjų reikalavimų skiltyje yra nurodomas specialusis reikalavimas turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, pažymėtina, kad nė viena iš pareiškėjo vykdytinų darbo funkcijų nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai susijusi su automobilio ar bet kokios kitos transporto priemonės vairavimu. Pažymėtina ir tai, kad Savivaldybės administracija niekaip nenurodė ir nepagrindė, kokiu būdu ir kaip pasireiškia sąsaja tarp B kategorijos vairuotojo pažymėjimo turėjimo ir pareiškėjo tiesioginių darbo funkcijų atlikimo.

Kaip matyti iš pareiškėjo pareigybės aprašymo, dauguma pareiškėjo buvusių darbo funkcijų yra susijusios su išskirtinai administracinio – dokumentinio pobūdžio užduotimis: rengti teisės aktų projektus ir kitus susijusius dokumentus, teikti pasiūlymus, prižiūrėti sprendimų, rekomendacijų ir kitų teisės aktų vykdymą, nagrinėti skundus ir (ar) kitus suinteresuotų subjektų prašymus, pradėti administracinių nusižengimų teisenas ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus, konsultuoti suinteresuotus asmenis bei kitus darbuotojus ir pan.

Savivaldybės administracija priėmė skundžiamą Įsakymą dar nepasibaigus pareiškėjo atžvilgiu pradėtam baudžiamajam procesui – pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pirmosios instancijos teismo, tačiau neįsiteisėjus šiam teismo sprendimui pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą pateikė apeliacinį skundą dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimo, o tai turi tiesioginę įtaką Įsakymo pagrįstumui, teisėtumui ir kitoms su susidariusia situacija susijusioms faktinėms aplinkybėms.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje, pasisakant dėl teisingumo principo taikymo, ne kartą yra pažymėta, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-773/2007, 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015).

Taigi, Savivaldybės administracija, nesulaukusi baudžiamojo proceso pareiškėjo atžvilgiu pabaigos, vadovaudamasi išskirtinai formaliais pagrindais ir visiškai nesiekdama išlaikyti tinkamo balanso tarp formalaus įstatymo įgyvendinimo bei teisingumo principo realizavimo, pasirinko ultima ratio (paskutinio argumento, kraštutinės priemonės) veikimo modelį ir atleido pareiškėją iš valstybės tarnybos. Pareiškėjo manymu, tokie Savivaldybės administracijos veiksmai yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys konstitucinio teisingumo principo.

VTĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas jeigu VTĮ 29 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys iš turinčio įgaliojimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą pareikšti įtarimus ar kaltinimus pareigūno gauna informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas tyčinio nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Tokiu atveju, įvertinus valstybės tarnautojo einamų pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių tolesnis jo pareigų ėjimas būtų nesuderinamas su pareikštais įtarimais ar kaltinimais, valstybės tarnautojas gali būti nuo pareigų nušalinamas iki 3 mėnesių. Prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas vienam mėnesiui. Pratesimų skaičius neribojamas, bet visais atvejais nušalinimas nuo pareigų negali trukti ilgiau kaip iki baudžiamojo proceso pabaigos.

Savivaldybės administracija, sužinojusi apie prieš pareiškėją pradėtą baudžiamąjį procesą už tyčinio nusikaltimo padarymą, turėjo galimybę pareiškėją laikinai nušalinti nuo einamų pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, t. y. teismo nuosprendžio, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu atlikus nusikalstamą veiką, ar kitokio teismo sprendimo, kuriuo įrodoma pareiškėjo kaltė, įsiteisėjimo. Šiuo atveju, nors ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones draudimas –pareiškėjui yra taikomas nuo 2024 m. gruodžio 2 d., Savivaldybės administracija, gavusi duomenų apie tai, jog pareiškėjas šioje baudžiamojoje byloje yra pateikęs apeliacinį skundą, kuriuo prašo sumažinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, privalėjo ne atleisti pareiškėją iš valstybės tarnybos, o nušalinti jį nuo einamų pareigų VTĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu iki baudžiamojo proceso pabaigos.

Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamojo proceso pabaiga laikytinas ne ikiteisminio tyrimo užbaigimas kaltinamuoju aktu ar kitokiu prokuroro surašytu dokumentu, tačiau galutinio teismo nuosprendžio ar kitokio dokumento, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, išteisinamas ar atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, įsiteisėjimas.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad pareiškėjas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto (valstybės tarnautojo) pareigas pradėjo eiti nuo 2020 m. gruodžio 14 d. Į minėtas pareigas pareiškėjas buvo priimtas konkurso būdu.

2024 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas el. paštu Savivaldybės administracijos direktoriui pateikė informaciją apie tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Nuosprendžiu jam buvo uždrausta 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 2 d.

Administracijos direktorė 2025 m. sausio 7 d. raštu Nr. S-40-(8.24E) „Dėl informacijos pateikimo“ paprašė pareiškėjo pateikti informaciją apie Nuosprendžio įsiteisėjimą ar jo apskundimą.

Pareiškėjas 2025 m. sausio 7 d. raštu Nr. VD-3 „Dėl informacijos“ informavo atsakovę, kad 2025 m. sausio 6 d. Nuosprendį apskundė. Nuosprendžio apskundimo esmė – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimas, o ne taikytos kardomosios priemonės panaikinimas, t. y. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones grąžinimas.

Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad teismo Nuosprendžiu pareiškėjas prarado specialiąją teisę vairuoti transporto priemones; Nuosprendį apskundė prašydamas sutrumpinti šios specialiosios teisės atėmimo terminą; jo pareigybei keliamas specialusis reikalavimas turėti vairuotojo pažymėjimą (B kategoriją), kuri susijusi su tiesioginių pareigų vykdymu, 2025 m. sausio 10 d. tarnybiniu el. paštu informavo pareiškėją, jog 2025 m. sausio 15 d. jis bus atleistas iš pareigų vadovaujantis VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatomis.

Pažymėtina, kad reikalavimas turėti vairuotojo pažymėjimą (B kategoriją), be kurio nebūtų įmanoma atlikti užimamų pareigų, nustatytas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme. 23.1 papunktyje nustatyta, kad šias pareigas einantis darbuotojas privalo turėti vairuotojo pažymėjimą (B kategorija).

Atsižvelgusi į visas pirmiau minėtas aplinkybes, atsakovė 2025 m. sausio 13 d. priėmė įsakymą Nr. PA-13-(10.1E) „Dėl E. P. atleidimo iš valstybės tarnybos“, kuriuo atleido pareiškėją iš Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų.

Pagal atsakovės naudojamą įstaigos automobilių globalios padėties nustatymo sistemą (GPS) nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 1 d. – 2025 m. vasario 16 d. laikotarpiu, vykdydamas tarnybines pareigas, 87 kartus naudojo įstaigos transportą ir nuvažiavo 3 756 kilometrus. Todėl pareiškėjo teiginys, kad nė viena iš vykdytinų darbo funkcijų nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai susijusi su automobilio ar bet kokios kitos transporto priemonės vairavimu, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka tikrovės.

Pareigybės aprašymo 3.1 papunktyje nurodyta, kad pagrindinė veiklos sritis yra priežiūra ir kontrolė, o 4.1 papunktyje nurodyta pagrindinės veiklos srities specializacija, kuri yra viešosios tvarkos priežiūra. Kaip matyti iš pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, jos yra susijusios su būtinybe vairuoti automobilį. Tai reiškia, kad neturint specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės, nebus galima atlikti darbinių funkcijų.

Atsakovė ginčijamą Įsakymą priėmė dėl to, kad pareiškėjas neteko specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Priešingai nei teigia pareiškėjas, baudžiamasis procesas Įsakymo priėmimui neturėjo jokios įtakos. Atkreiptinas dėmesys, kad, net jeigu teismas po apeliacijos pareiškėjui sutrumpins specialiosios teisės atėmimo terminą, pareiškėjas vis tiek negalės vykdyti tarnybinių funkcijų, nes joms atlikti privaloma turėti teisę vairuoti transporto priemones.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-366/2008, Nr. 2K-599/2012, Nr. 2K-401/2014). Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nubaustas už nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, remiantis nurodyta teismų praktika ir BK nuostatomis, darytina išvada, kad pareiškėjui uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones bus taikomas mažiausiai vieneriems metams ir dėl to jis negalės vykdyti savo tiesioginių funkcijų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėta VTĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 p. numatyta ne imperatyvi taisyklė, kaip teigia pareiškėjas, o teisė darbdaviui spręsti, ar nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų. Ginčijamas Įsakymas buvo priimtas dėl netektos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, todėl įstaigos vadovas nušalinimo nuo pareigų instituto pareiškėjui netaikė.

Pareiškėjas prašo panaikinti Savivaldybės administracijos direktorės 2025 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. PA-13 (10.1E) „Dėl E. P. atleidimo iš valstybės tarnybos“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Jokių kitų reikalavimų pareiškėjas nereiškia.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorės E. I. 2025 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. PA-13 (10.1E) „Dėl E. P. atleidimo iš valstybės tarnybos“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Bylos duomenimis, pareiškėjas E. P., Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto (valstybės tarnautojo) pareigas pradėjo eiti nuo 2020 m. gruodžio 14 d. Į minėtas pareigas jis buvo priimtas konkurso būdu.

2024 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas el. paštu Savivaldybės administracijos direktorei pateikė informaciją apie tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Nuosprendžiu jam buvo uždrausta 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 2 d.

Administracijos direktorė 2025 m. sausio 7 d. raštu Nr. S-40-(8.24E) „Dėl informacijos pateikimo“ paprašė pareiškėjo pateikti informaciją apie Nuosprendžio įsiteisėjimą ar jo apskundimą.

Pareiškėjas 2025 m. sausio 7 d. raštu Nr. VD-3 „Dėl informacijos“ informavo atsakovę, kad 2025 m. sausio 6 d. Nuosprendį apskundė. Nuosprendžio apskundimo esmė – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimas, o ne taikytos kardomosios priemonės panaikinimas, t. y. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones grąžinimas.

Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad teismo Nuosprendžiu pareiškėjas prarado specialiąją teisę vairuoti transporto priemones; Nuosprendį apskundė prašydamas sutrumpinti šios specialiosios teisės atėmimo terminą; jo pareigybei keliamas specialusis reikalavimas turėti vairuotojo pažymėjimą (B kategoriją), kuri susijusi su tiesioginių pareigų vykdymu, 2025 m. sausio 10 d. tarnybiniu el. paštu informavo pareiškėją, jog 2025 m. sausio 15 d. jis bus atleistas iš pareigų vadovaujantis VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatomis.

Teismas pažymi, kad reikalavimas turėti vairuotojo pažymėjimą (B kategoriją), be kurio nebūtų įmanoma atlikti užimamų pareigų, nustatytas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme. Pareigybės aprašymo 3.1 papunktyje nurodyta, kad pagrindinė veiklos sritis yra priežiūra ir kontrolė, o 4.1 papunktyje nurodyta pagrindinės veiklos srities specializacija, kuri yra viešosios tvarkos priežiūra. Pareigybės aprašymo IV skyriuje nurodytos šios pareiškėjo darbinės funkcijos:

„<...> 5) apdoroja su priežiūra ir (ar) kontrole susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja susijusios informacijos apdorojimą;

6) atlieka priežiūros ir (ar) kontrolės veiklas arba prireikus koordinuoja priežiūros ir (ar) kontrolės veiklų atlikimą.

7) konsultuoja priskirtos srities klausimais;

8) nagrinėja skundus ir kitus dokumentus sudėtingais klausimais dėl priežiūros ir (ar) kontrolės vykdymo arba prireikus koordinuoja skundų ir dokumentų sudėtingais klausimais dėl priežiūros ir (ar) kontrolės vykdymo nagrinėjimą, rengia atsakymus arba prireikus koordinuoja atsakymų rengimą.

9) planuoja priežiūros ir (ar) kontrolės veiklas arba prireikus koordinuoja priežiūros ir (ar) kontrolės veiklų planavimą.

10) prižiūri su priežiūros ir (ar) kontrolės veiklomis susijusių sprendimų, rekomendacijų, nurodymų vykdymą arba prireikus koordinuoja su priežiūros ir (ar) kontrolės veiklomis susijusių sprendimų, rekomendacijų, nurodymų vykdymo priežiūrą;

11) rengia ir teikia informaciją su priežiūra ir (ar) kontrole susijusiais sudėtingais klausimais

arba prireikus koordinuoja informacijos su priežiūra ir (ar) kontrole susijusiais sudėtingais klausimais rengimą ir teikimą;

12) rengia ir teikia pasiūlymus su priežiūra ir (ar) kontrole susijusiais klausimais;

13) rengia teisės aktų projektus ir kitus susijusius dokumentus dėl priežiūros ir (ar) kontrolės arba prireikus koordinuoja teisės aktų projektų ir kitų susijusių dokumentų dėl priežiūros ir (ar) kontrolės rengimą.

14) surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu ir administracijos direktoriaus suteiktais įgaliojimais;

15) pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip vykdomi kiti teisės aktai, reglamentuojantys viešąją tvarką (viešosios rimties trikdymo pažeidimai, alkoholinių gėrimų gėrimo viešose vietose, rūkymo bendrojo naudojimo patalpose pažeidimai, Lietuvos valstybinės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimai ir kt.);

16) Koordinuoja kitų Savivaldybės administracinių padalinių specialistų ir seniūnijų seniūnų, kuriems savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais suteikta teisė surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, veiklą;

17) teikia pagalbą ir informaciją seniūnijoms, kitiems Savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams administracinių nusižengimų, nusižengimų prevencijos, tyrimo, įrodymų rinkimo ir fiksavimo klausimais;

18) organizuoja ir vykdo reidus, prevencines priemones, akcijas, patikrinimus, administracinės teisės pažeidimams išaiškinti;

19) dalyvauja komisijų ir kitų darbo grupių, kurių nariu paskirtas, veikloje, kad būtų įgyvendinti šioms grupėms ar komisijoms suformuluoti uždaviniai;

20) renka informaciją ir duomenis skyriaus veiklos ataskaitai parengti pagal priskirtą kompetenciją;

21) vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus.“

Kaip matyti iš pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, jos yra susijusios su būtinybe vairuoti automobilį. Tai reiškia, kad neturint specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės, nebus galima atlikti darbinių funkcijų.

Atsakovė, vadovaudamasi VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 15 punktu, VSĮ 34 straipsnio 6 dalies 3 punktu, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorės 2024 m. kovo 26 d įsakymu Nr. A-136-(8.2E) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 29 punktu, 2025 m. sausio 13 d. priėmė įsakymą Nr. PA-13-(10.1E) „Dėl E. P. atleidimo iš valstybės tarnybos“, kuriuo atleido pareiškėją iš Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų.

Pagal atsakovės naudojamą įstaigos automobilių globalios padėties nustatymo sistemą (GPS) nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 1 d. – 2025 m. vasario 16 d. laikotarpiu, vykdydamas tarnybines pareigas, 87 kartus naudojo įstaigos transportą ir nuvažiavo 3 756 kilometrus. Todėl pareiškėjo teiginys, kad nė viena iš vykdytinų darbo funkcijų nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai susijusi su automobilio ar bet kokios kitos transporto priemonės vairavimu, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka tikrovės.

Atsakovė ginčijamą Įsakymą priėmė dėl to, kad pareiškėjas neteko specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Priešingai nei teigia pareiškėjas, baudžiamasis procesas Įsakymo priėmimui neturėjo jokios įtakos. Atkreiptinas dėmesys, kad, net jeigu teismas po apeliacijos pareiškėjui sutrumpins specialiosios teisės atėmimo terminą, pareiškėjas vis tiek negalės vykdyti tarnybinių funkcijų, nes joms atlikti privaloma turėti teisę vairuoti transporto priemones. Būtent taip nutiko ir nagrinėjamu atveju – po apeliacijos specialiosios teisės atėmimo terminas buvo sutrumpintas iki vienerių metų, tačiau pareiškėjas vis tiek negalėjo eiti pareigų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-366/2008, Nr. 2K-599/2012, Nr. 2K-401/2014). Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.

Kadangi pareiškėjas nubaustas už nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, teismas sutinka su atsakovės padarytomis išvadomis, kad, remiantis nurodyta teismų praktika ir BK nuostatomis, pareiškėjui uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones bus taikomas mažiausiai vieneriems metams ir dėl to jis negalės vykdyti savo tiesioginių funkcijų.

Skunde teigiama, kad „<...> Savivaldybės administracija, gavusi duomenis apie tai, jog pareiškėjas šioje baudžiamojoje byloje yra pateikęs apeliacinį skundą, kuriuo prašo sumažinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, privalėjo ne atleisti pareiškėją iš valstybės tarnybos, tačiau šį nušalinti nuo einamų pareigų VTĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu iki baudžiamojo proceso pabaigos.“

„Valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu: 1) šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys iš turinčio įgaliojimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą pareikšti įtarimus ar kaltinimus pareigūno gauna informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas tyčinio nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Šiuo atveju, įvertinus valstybės tarnautojo einamų pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių tolesnis jo pareigų ėjimas būtų nesuderinamas su pareikštais įtarimais ar kaltinimais, valstybės tarnautojas gali būti nuo pareigų nušalinamas iki 3 mėnesių. Prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas vienam mėnesiui. Pratesimų skaičius neribojamas, bet visais atvejais nušalinimas nuo pareigų negali trukti ilgiau kaip iki baudžiamojo proceso pabaigos.“

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėta VTĮ norma numatyta ne imperatyvi taisyklė, kaip teigia pareiškėjas, o teisė darbdaviui spręsti, ar nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų. Ginčijamas Įsakymas buvo priimtas dėl netektos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, todėl įstaigos vadovas nušalinimo nuo pareigų instituto pareiškėjui netaikė.

Nagrinėjant bylą, esminių procedūrinių pažeidimų, dėl kurių skundžiamas Įsakymas būtų naikintinas, nenustatyta.

Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96). LVAT jurisprudencijoje, aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (13 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).

Pažymėtina, jog iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šalys nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kadangi, kaip minėta, prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikta nebuvo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo E. P. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.