Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2018-04-30 · Civilinė byla Nr. e2-132-829/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-30
Bylos Nr.
e2-132-829/2018
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-01327-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
R. V.
Kategorijos
  • 2.6.2.1Netesybos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-132-829/2018Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01327-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 3.2.6.1 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 30 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei,dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui R. N.,atsakovui R. V., jo atstovui advokatui K. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl netesybų priteisimo, pareikštą atsakovui R. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ prašo priteisti iš atsakovo R. V. 2 000 Eur netesybų, procesines palūkanas – 5 proc. nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 45 Eur žyminį mokestį bei uždrausti atsakovui naudoti, perduoti bet kokiems tretiesiems asmenims, skelbti informaciją, kuri yra ieškovės komercinė paslaptis, t. y. informaciją apie ieškovės klientus, jų kontaktinę informaciją, sudaromų ir sudarytų sandorių sąlygas, finansinę informaciją bei įpareigoti atsakovą juos sunaikinti.

Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas R. N., palaikydamas ieškinį paaiškino, kad atsakovas R. V. buvo priimtas dirbti pas ieškovę pagal 2001 m. balandžio 2 d. sudarytą darbo sutartį su vėlesniais pakeitimais. Į atsakovo darbo funkcijas įėjo draudimo produktų pardavimas, t. y. draudimo sutarčių sudarymas, atnaujinimas, duomenų suvedimas į duomenų bazes ir kt. Šį faktą patvirtina atsakovo pareigybės nuostatai, su kuriais atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai 2010 metų spalio 1 d. Šioms darbo funkcijoms vykdyti atsakovas turėjo kaupti, išsaugoti ieškovės informacinėse sistemose informaciją apie klientus ir jų draudimo poreikius, klientų kontaktinius duomenis (asmenų vardai, pavardės, elektroniniai pašto adresai, telefono numeriai), klientų sudarytų draudimo sutartis (draudimo sutarčių rūšys, sąlygos, apdraustas turtas ar turtiniai interesai, sudarymo ir atnaujinimo datos ir pan.), taip pat naudotis iki tol ieškovės sukaupta informacija apie klientus. Detalus sąrašas informacijos, kuri laikoma ieškovės komercine paslaptimi, buvo patvirtintas 2013 m. spalio 8 d. ieškovės valdybos sprendimu Nr. 91. Šiame sąraše (42 punkte) visos ieškovės duomenų bazės (klientų, sutarčių, draudimo išmokų ir pan.) bei jų dalys ar jų kopijos bet kokioje laikmenoje yra nurodytos kaip ieškovės komercinė paslaptis. Komercine paslaptimi taip pat įvardijami ir draudimo pasiūlymai bei informacija, susijusi su draudimo sutarties sudarymu bei administravimu (18 punktas), ataskaitos, kuriose analizuojami portfelio rodikliai (23 punktas). Su šiuo sąrašu atsakovas buvo supažindintas 2013 m. spalio 30 d. 9 val. 26 min., susipažinimą patvirtindamas elektroniniu būdu. Ieškovė, siekdama apsaugoti savo komercines paslaptis deda visas protingas pastangas, siekdama apsaugoti savo komercinių paslapčių slaptumą, t. y. taiko tiek technines, tiek organizacines informacijos saugumo priemones bei jas nuolat atnaujina. 2017 m. vasario 6 d. ieškovė su atsakovu sudarė konfidencialumo sutartį, kuri kaip konfidencialią informaciją apibrėžė ieškovės komercines paslaptis bei numatė įpareigojimą atsakovui naudoti jas tik tam tikslui ir tik ta apimtimi, kuriam ji buvo patikėta ir būtina tinkamam atsakovo darbo funkcijų vykdymui (2.2.3 punktas), taip pat įpareigojimą atsakovui neišsinešti informacijos šaltinių (laikmenų, atspausdintų dokumentų), kuriuose yra konfidencialios informacijos ar nuorodų į ją už darbo vietos ribų, įskaitant konfidencialios informacijos perdavimą žodžiu ir raštu, elektroniniu paštu, komunikacijos ar kitomis priemonėmis tretiesiems asmenims, įskaitant tokios informacijos siuntimą į savo asmeninį ar trečiųjų asmenų elektroninį paštą (2.2.6 punktas), bei įpareigojimą nevykdyti jokios komercinės, socialinės ar kitos veiklos, pasinaudojus turima konfidencialia informacija (2.2.9 punktas). Prieš pasirašydamas šią konfidencialumo sutartį atsakovas susipažino su ieškovės valdybos patvirtintu komercinių paslapčių sąrašu (4.2.1 punktas) ir įrangos ir informacijos tinkamo naudojimo politika (4.2.2 punktas). Konfidencialumo sutartis numato, kad darbuotojas, neįvykdęs sutartyje nustatytų įsipareigojimų ar juos įvykdęs netinkamai, už kiekvieną tokį pažeidimą privalo sumokėti bendrovei 1 000 Eur dydžio baudą ir atlyginti nuostolius, kiek jų nepadengia bauda (3.3 punktas). Ieškovės generalinio direktoriaus 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-12 buvo patvirtinta AB „Lietuvos draudimas“ konfidencialios informacijos saugojimo ir susipažinimo su ja tvarka. Ši tvarka be kita ko numato, kad informacija, kuri laikoma komercine paslaptimi yra draudžiama naudoti ne pagal paskirti ar ją atskleisti tretiesiems asmenims neatsižvelgiant į darbuotojo buvimo vietą ir darbo santykių pasibaigimą (11 punktas), taip pat numato pareigą darbuotojams nenaudoti komercinę paslaptį sudarančios informacijos asmeniniams arba trečiųjų šalių interesams tenkinti (14.2 punktas). Su šia tvarka atsakovas susipažino 2015 m. liepos 27 d. 2017 m. liepos 11 d. darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta. Siekiant neprarasti ieškovės klientų galimų laiškų buvo patikrinta atsakovo darbinio elektroninio pašto dėžutė (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu paaiškėjo, kad atsakovas dviem elektroniniais laiškais iš darbinio elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) persiuntė į savo asmeninę elektroninę pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) informaciją, kuri sudaro ieškovės komercines paslaptis. 2017 m. birželio 23 d. 11 val. 30 min. elektoriniu laišku atsakovas persiuntė į savo asmeninę elektroninę pašto dėžutę excel failą „Skolų ataskaita pardavėjams“. 2017 m. birželio 26 d. 9 val. 9 min. elektroniniu laišku atsakovas persiuntė į savo asmeninę elektroninio pašto dėžutę excel failą „Neatnaujinti“. Persiųstuose failuose yra daugiau kaip 900 įrašu su ieškovės klientų duomenimis, kurie priskiriami ieškovės komercinei paslapčiai (sudaro dalį ieškovės duomenų bazių), nes tokiam dideliam kiekiui adresų surinkti ir sukaupti reikia pakankamai didelių pastangų ir ilgo laiko. Persiųstuose failuose yra klientų vardai, pavardės, asmens kodai, telefonai, draudimo sutarčių pavadinimai, jų pasibaigimo terminai. Taigi, šie duomenys dėl reikalingų investicijų jiems sukaupti, turi tikrą komercinę vertę, nes sužinojus šiuos kontaktinius duomenis ir kitus duomenis (pvz.: draudimo sutarties pasibaigimo datą) nededant jokių pastangų, galima žymiai lengviau užmegzti kontaktą su draudimo paslaugų klientais ir tokiu būdu sutaupyti investicijų siūlant draudimo paslaugas. Itin didelis detalios informacijos apie ieškovės verslą, sudarančios ieškovės komercinę paslaptį, kiekis, kuris buvo atsakovo pasisavintas 2017 m. birželio 23–26 dienomis yra esminė informacija apie ieškovės pajamų šaltinius, ir jų gavimo galimybes. Tokios informacijos surinkimas, kaupimas tvarkymas, atnaujinimas trunka ne vienerius metus ir reikalauja ne vieno darbuotojo, o daugelio ieškovės darbuotojų esminių darbo laiko sąnaudų. Dalis šios informacijos buvo surinkta R. V., o kita – kitų darbuotojų. R. V. už savo darbą gauna darbo užmokestį, o gauta informacija tampa bendrovės nuosavybe. Bendrovė yra atsakinga už duomenų panaudojimą, nes pretenzijos bus ne atsakovui, o bendrovei. Todėl ši informacija turi neabejotiną ir didelę komercinę vertę tol, kol jos nežino tretieji asmenys, nes leidžia ieškovei planingai vystyti savo verslą ir efektyviai vykdyti savo paslaugų pardavimus. Pažymėtina, kad didžioji dauguma pasisavintos informacijos yra asmens duomenys pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, pvz.: klientų vardai, pavardės, telefono numeriai ir netgi asmens kodai. Ieškovės komercines paslaptis atsakovas pasisavino tyčia ir sąmoningai siekdamas pasinaudoti jomis komerciniais tikslais. Atsakovas, persiųsdamas didelius kiekius ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos, sąmoningai pažeidė savo pareigas saugoti darbdavio komercines paslaptis, tiek kylančias iš sutarčių, sudarytų su ieškove, tiek ir kylančias iš įstatymų. Kaip jau minėta, ieškovė su atsakovu buvo sudariusi sutartį dėl komercinių paslapčių apsaugos, pagal kurias atsakovas buvo įsipareigojęs naudoti ieškovės komercines paslaptis tik savo darbo funkcijoms vykdyti, nekopijuoti tokios informacijos ir nepersiųsti elektroniniais ryšiais už darbo vietos ribų. Atsakovo įvykdytas informacijos persiuntimas į savo asmeninio elektroninio pašto dėžutę patvirtina, kad atsakovas šią informaciją persiuntė ne darbo tikslais, o asmeniniais tikslais, kadangi visa darbui reikalinga informacija yra saugoma informacinėse sistemose ir yra prieinamos darbo vietoje. Antra, komercinių paslapčių persiuntimo aplinkybės rodo, kad atsakovas aiškiai suvokė, kokia informacija yra vertingiausia ir gali būti naudinga atsakovui dirbant kitoje darbovietėje ir siūlant draudimo paslaugas tiems patiems ieškovės klientams. Turėdamas ilgametę darbo patirtį atsakovas taip pat žinojo, kaip šią informaciją surasti ir atrinkti iš ieškovės informacinių sistemų. Taigi, atsakovas suvokė, kad ieško, kopijuoja ir siunčia informaciją, kuri sudaro komercines ieškovės paslaptis. Trečia, atsakovas neturėjo jokio būtinumo persiųsti šios informacijos į asmeninę pašto dėžutę, nes darbo funkcijoms atlikti atsakovui buvo suteikti visi reikalingi įrankiai ir prieigos. Ketvirta, jau vien konfidencialios informacijos persisiuntimo faktas yra pažeidimas pagal 2017 m. vasario 6 d. konfidencialumo sutarties 2.2.6 punkto nuostatas, jau nekalbant apie tai, kad, turima informacija rodo, kad pasisavinti duomenys naudojami savanaudiškais tikslais, atsakovui dirbant konkuruojančioje su ieškove bendrovėje. Darbuotojas turi nešiojamąjį kompiuterį. Jis prisijungia su slaptažodžiu prie savo paskyros iš bet kurios vietos. Šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo įvykdyti konfidencialumo įsipareigojimų pažeidimai yra itin sunkūs, tyčiniai ir šiurkštūs. Neturi duomenų, kad duomenys buvo perduoti tretiesiems asmenims, tačiau vien persiuntimo fakto užtenka kilti atsakovo atsakomybei. 2017 m. vasario 6 d. konfidencialumo sutartyje ieškovė ir atsakovas susitarė, kad atsakovui neįvykdžius sutartyje numatytų įsipareigojimų, ar juos įvykdžius netinkamai, atsakovas privalės sumokėti ieškovei už kiekvieną pažeidimą 1 000 Eur baudą ir atlyginti ieškovui, jo klientams, darbuotojams ir kitiems asmenims padarytus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius bei žalą dalykinei bendrovės reputacijai (3.3 punktas). Sunku nustatyti tikruosius nuostolius, kadangi nėra žinoma kodėl jų klientai pereina į kitą draudimo bendrovę. Tam ir buvo nustatyta prevencija – bauda. Ieškovei tai nėra dideli pinigai, tačiau bendrovė turi kažkokiu būdu saugoti savo komercines paslaptis. Kadangi atsakovas atliko atskirus 2 veiksmus, kuriais buvo persiųstos komercinės paslaptys, tokiu būdu atsakovas įvykdė 2 atskirus pažeidimus, už kiekvieną iš kurių privalo sumokėti po 1 000 Eur baudą ieškovei. Bendras atsakovo ieškovei mokėtinų netesybų dydis sudaro 2 000 Eur. Ieškovė siekė šį ginčą išspręsti taikiai nesikreipdamas į teismą, todėl kreipėsi į atsakovą su rašytine pretenzija dėl konfidencialumo sutarties pažeidimo, reikalaudama sumokėti sutarto dydžio netesybas. Atsakovas į ieškovės pretenziją neatsakė (2018 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašai: 4 min. 2 s. – 22 min. 55 s.).

Atsiliepimas

Atsakovas R. V. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nuo (duomenys neskelbtini) dirba Ergo Insurance Lietuvos filiale. Prieš tai pas ieškovę dirbo tą patį darbą. Ieškodavo klientų ir juos drausdavo. Negali pasakyti ar dabar turi tuos pačius klientus, tačiau neabejoja, kad yra ir senų klientų. Klientų duomenis suvesdavo į kompiuterį, atspausdindavo ir įteikdavo klientui. Asmens duomenys būdavo duomenų bazėje. Prie duomenų jungdavosi iš namų. Pagrindinė darbo vieta buvo namuose. Kartą arba du kartus per savaitę atvažiuodavo į skyrių atsiskaityti su vadove. Kartais informaciją perduodavo telefonu. Jis turėjo nešiojamą kompiuterį, kuris nelabai dirbdavo, t. y. tai gesdavo, tai užmigdavo, todėl jis pilnai su juo negalėjo dirbti. Kompiuteris buvo kelis kartus keistas, tačiau nuolat buvo problemų. Nešiojamą kompiuterį negalėjo prijungti prie spausdintuvo, kadangi jam trūko laidų. Tada jis atsisiųsdavo į savo asmeninį kompiuterį ir iš ten atsispausdindavo, nes darbą jam reikėjo greitai padaryti, kadangi klientai laukdavo. Jo vadovė atsiųsdavo į nešiojamą kompiuterį pranešimus. Kadangi nešiojamojo kompiuterio ekranas mažas bei jo matomumas yra suprastėjęs, tai jis visą gautą informaciją persiųsdavo į savo asmeninį stacionarų kompiuterį. Vadovė duomenis atsiųsdavo ne tik jo, bet ir viso skyriaus. Jis nemokėdavo išsišifruoti, nes jo kompiuterinis raštingumas buvo mažas ir jis šiuos duomenis turėdavo persiųsti į savo asmenį kompiuterį. Ten ekranas yra didesnis ir jam būdavo geriau matyti. Tada jis viską išsianalizuodavo ir pateikdavo duomenis vadovei. Vadovei, kad jis taip daro, buvo žinoma. Jis galėjo atidaryti tik savo duomenis, kitų konsultantų negalėjo atidaryti. Tie duomenys jam nebuvo prieinami. Informaciją apie savo klientus turėjo, kadangi bendrovėje dirbo (duomenys neskelbtini) metus. Visi duomenys jam buvo žinomi. Apie kompiuterio gedimus papasakojo vadovei, tačiau jokios reakcijos ar sprendimo nesulaukė. Taip dirbo visą laiką. Tai įprastinis darbo pobūdis. Birželio 23–26 dienomis į darbinį elektorinį paštą gavo visų (duomenys neskelbtini) skyriaus klientų duomenis. Negalėjo atidaryti ir išsišifruoti informacijos apie savo klientus. Reikėjo susižiūrėti skolininkus, kurie nėra susimokėję, bei neatsinaujinusius klientus. Duomenis persisiuntė į savo asmeninį elektorinį paštą. Darbiniu paštu negalėjo naudotis per savo asmeninį kompiuterį, kadangi jis nebuvo ten įdiegtas dėl saugumo. Klientų duomenis suvedinėdavo į elektroninę bazę. Jis prisijungdavo ir suvesdavo. Kliento duomenis pasikeisdavo pats, tačiau jis ne viską galėdavo pasikeisti. Konfidencialumo sutartį pasirašė jos neskaitęs. Duomenų jis niekam neišviešino, kadangi viską darė darbo reikalais (2018 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašai: 22 min. 55 s. – 47 min. 42 s.).

Liudytoja Z. R. parodė, kad atsakovas įmonėje dirbo draudimo atstovo pareigose. Turėjo nešiojamąjį kompiuterį, spausdintuvą. Nešiojamame kompiuteryje buvo visos programos reikalingos darbui. Turėjo darbo vietą ir skyriuje. Taigi galėjo jungtis tiek namuose, tiek ir skyriuje. Jeigu jų darbinės priemonės sugenda, tai jie turi tarnybą, kurie rūpinasi gedimo šalinimu. Aišku galėjo jungtis prie namų kompiuterio, naudodamasis kortele ir prisijungti prie duomenų bazės. Duomenų bazėje galima rasti duomenis apie klientą, sudaryti sutartis su klientu. Tokį darbą galėjo atlikti ir su savo nuosavu kompiuteriu. Tarnyba nuotoliniu būdu tvarko kompiuterinę sistemą. Telefonu kreipiamasi į tarnybą. Jeigu skubiai reikia sudaryti sutartį, tada galima prisijungti prie savo kompiuterio ir padaryti sutartį. Jeigu yra daugiau reikalų, galima atvažiuoti ir į skyrių. Informaciją excel formatu siuntė visų skyriaus darbuotojų prisegtu prie laiško. Darbuotojo pareiga atsirinkti savo klientus ir apie tuos klientus teikti grįžtamąjį ryšį. Grįžtamasis ryšys arba laišku arba susiekia telefonu ir konkrečiai apkalba priežastis. Tokia praktika pas juo visada. Apie duomenų slaptumą asmenys yra informuoti. Informacija – kliento pavardė, vardas, gali būti ir asmens kodas. Iš kiekvieno darbuotojo yra girdėjusi, kad yra gedimų. Ji patardavo, kad reikia rašyti į pagalbą. Kad mažas ekranas girdėjo atsakovo nusiskundimų, tačiau skyriuje buvo įrengtas kompiuteris su dideliu ekranu taip, kad būtų galima dirbti prie platesnio ekrano. Kad dirbama su klientais iš savo kompiuterio tai ji žinojo, kadangi tai normali darbinė praktika, bet, kad persisiunčia informaciją į savo elektroninį paštą negirdėjo ir tai nėra priimtina. Nėra numatyta tvarka kaip dirbti nuotoliniu būdu – kada atvykti į skyrių, o kada dirbti namuose. Tai daugiau paties asmens pasirinkimas. Nuotoliniu būdu atsakovas dirbo, tačiau rekomenduodavo, kad atvažiuotų į skyrių. Nesupranta, kaip gali neiti naudoti excel failo, bet eina jį persiųsti (2018 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašai: 1 val. 8 min. 8 s. – 1 val. 17 min. 46 s.).

Liudytojas J. K. parodė, kad anksčiau keletą metų automobilius draudėsi AB „Lietuvos draudimas“. Bendravo su R. V.. Šiuo metu draudžiasi Ergo Insurance Lietuvos filiale. Ergo Insurance Lietuvos filiale pirmą kartą apsidraudė dar R. V. dirbant AB „Lietuvos draudimas“ pas kaimynę, kadangi pasiūlė pigesnę paslaugą. Jau apie metus draudžiasi Ergo Insurance Lietuvos filiale. Šiuo metu yra naujai apsidraudęs (2018 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašai: 1 val. 17 min. 46 s. – 1 val. 27 min. 41 s.).

Liudytojas P. S. parodė, kad R. V. pažįsta nuo labai senų laikų. Anksčiau draudėsi turtą AB „Lietuvos draudimas“, tačiau šiuo metu draudžiasi Ergo Insurance Lietuvos filiale. Pats pernai ar užpernai sugalvojo pakeisti draudimo bendrovę (2018 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašai: 1 val. 27 min. 41 s. – 1 val. 30 min. 10 s.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2001 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. liepos 11 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę darbo santykiai. Ieškovė su atsakovu 2001 m. balandžio 2 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi atsakovas buvo priimtas dirbti draudimo agento pareigoms. Vėlesniu pakeitimu atsakovas dirbo draudimo konsultanto pareigose, o dar vėlesniu pakeitimu draudimo atstovo pareigose. 2013 m. spalio 8 d. ieškovės valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas detalus sąrašas informacijos, kuri laikoma ieškovės komercine paslaptimi. Šiame sąraše visos ieškovės duomenų bazės (klientų, sutarčių, draudimo išmokų ir pan.) bei jų dalys ar jų kopijos bet kokioje laikmenoje yra nurodytos kaip ieškovės komercinė paslaptis. Komercine paslaptimi taip pat įvardijami ir draudimo pasiūlymai bei informacija, susijusi su draudimo sutarties sudarymu bei administravimu, ataskaitos, kuriose analizuojami portfelio rodikliai. 2017 m. vasario 6 d. atsakovas ir ieškovė sudarė konfidencialumo sutartį, kuri kaip konfidencialią informaciją apibrėžė ieškovės komercines paslaptis bei numatė įpareigojimą atsakovui naudoti jas tik tam tikslui ir tik ta apimtimi, kuriam ji buvo patikėta ir būtina tinkamam atsakovo darbo funkcijų vykdymui, taip pat įpareigojimą atsakovui neišsinešti informacijos šaltinių (laikmenų, atspausdintų dokumentų), kuriuose yra konfidencialios informacijos ar nuorodų į ją už darbo vietos ribų, iškaitant konfidencialios informacijos perdavimą žodžiu ir raštu, elektroniniu paštu, komunikacijos ar kitomis priemonėmis tretiesiems asmenims, iškaitant tokios informacijos siuntimą į savo asmeninį ar trečiųjų asmenų elektronini paštą bei įpareigojimą nevykdyti jokios komercinės, socialinės ar kitos veiklos, pasinaudojus turima konfidencialia informacija. 2017 m. liepos 11 d. darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta dėl svarbių priežasčių, įgijus teisę į visą senatvės pensiją. Atsakovas pradėjo dirbti Ergo Insurance Lietuvos filiale, vykdant analogišką kaip ir ieškovės veiklą, t. y. draudimo paslaugų teikimą. Ieškovė nustatė, kad atsakovas 2017 m. birželio 23 d. 11 val. 30 min. prisijungė prie jam AB „Lietuvos draudimas“ sukurto elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ir persiuntė į savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ gautą laišką, kuriame buvo excel failas „Skolų ataskaita pardavėjams“. Be to 2017 m. birželio 26 d. 9 val. 9 min. prisijungė prie jam AB „Lietuvos draudimas“ sukurto elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ir persiuntė į savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ gautą laišką, kuriame buvo excel failas „Neatnaujinti“. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į atsakovą pretenzija Nr. 6-4-11 dėl konfidencialumo sutarties pažeidimo, reikalaudama sumokėti sutarto dydžio netesybas. Atsakovas į ieškovės pretenziją neatsakė.

Dėl persiųstos informacijos pobūdžio ir jos apsaugos.

Vadovaujantis CK 1.116 straipsnio 1 dalimi, informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas. Sprendžiant, ar informacija turi komercinę (gamybinę) vertę, atsižvelgtina į tai, kad ji turi suteikti šios turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. Ar konkretūs duomenys turi komercinę vertę, gali būti įrodinėjimo objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013).

Atribodamas komercines paslaptis nuo konfidencialios informacijos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma į informaciją, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz.: viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių. Konfidencialia informacija taip pat gali būti laikoma informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz.: įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais. Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija – tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad komercinę vertę turi duomenys apie tai, kokiomis paslaugomis ir kokiomis sąlygomis ūkio subjektai naudojasi. Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbo funkcijoms vykdyti atsakovas turėjo kaupti, išsaugoti ieškovės informacinėse sistemose informaciją apie klientus ir jų draudimo poreikius, klientų kontaktinius duomenis (asmenų vardai, pavardės, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai), klientų sudarytų draudimo sutartis (draudimo sutarčių rūšys, sąlygos, apdraustas turtas ar turtiniai interesai, sudarymo ir atnaujinimo datos ir pan.), taip pat, ir naudotis iki tol ieškovės sukaupta informacija apie klientus. Detalus sąrašas informacijos, kuri laikoma ieškovės komercine paslaptimi buvo patvirtintas 2013 m. spalio 8 d. ieškovės valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame sąraše (42 punkte) visos ieškovės duomenų bazės (klientų, sutarčių, draudimo išmokų ir pan.) bei jų dalys ar jų kopijos bet kokioje laikmenoje yra nurodytos kaip ieškovės komercinė paslaptis. Komercine paslaptimi taip pat įvardijami ir draudimo pasiūlymai bei informacija, susijusi su draudimo sutarties sudarymu bei administravimu (18 punktas), ataskaitos, kuriose analizuojami portfelio rodikliai (23 punktas). Su šiuo sąrašu atsakovas buvo supažindintas 2013 m. spalio 30 d. 9 val. 26 min., susipažinimą patvirtindamas elektroniniu būdu. 2017 m. vasario 6 d. ieškovė su atsakovu sudarė konfidencialumo sutartį, kuri kaip konfidencialią informaciją apibrėžė ieškovės komercines paslaptis bei numatė įpareigojimą atsakovui naudoti jas tik tam tikslui ir tik ta apimtimi, kuriam ji buvo patikėta ir būtina tinkamam atsakovo darbo funkcijų vykdymui (2.2.3 punktas), taip pat įpareigojimą atsakovui „neišsinešti informacijos šaltinių (laikmenų, atspausdintų dokumentų), kuriuose yra konfidencialios informacijos ar nuorodų į ją už darbo vietos ribų, iškaitant konfidencialios informacijos perdavimą žodžiu ir raštu, elektroniniu paštu, komunikacijos ar kitomis priemonėmis tretiesiems asmenims, iškaitant tokios informacijos siuntimą į savo asmeninį ar trečiųjų asmenų elektroninį paštą“ (2.2.6 punktas), bei įpareigojimą „nevykdyti jokios komercinės, socialinės ar kitos veiklos, pasinaudojus turima konfidencialia informacija“ (2.2.9 punktas). Prieš pasirašydamas šią konfidencialumo sutartį atsakovas susipažino su ieškovės valdybos patvirtintu komercinių paslapčių sąrašu (4.2.1 punktas) ir įrangos ir informacijos tinkamo naudojimo politika (4.2.2 punktas). Tačiau atsakovas dviem elektroniniais laiškais iš darbinės elektroninės pašto dėžutės – (duomenys neskelbtini), persiuntė į savo asmeninę elektroninę pašto dėžutę – (duomenys neskelbtini) informaciją apie neatnaujintas sutartis bei skolų ataskaitą. Ar ši informacija vertintina kaip komercinė paslaptis, spręstina pagal jos atitiktį anksčiau pateiktiems komercinės paslapties požymiams. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė neatnaujintas sutartis bei skolų ataskaitas yra paskelbusi savo internetiniame tinklapyje ar kitoje visiems asmenims prieinamojoje informacijos sklaidos vietoje, t. y. nurodyta informacija yra nevieša. Atsižvelgiant į tai, kad įsipareigojimas neatskleisti nurodytos informacijos įtvirtintas konfidencialumo sutartyje, darytina išvada, jog šiuo atveju ieškovė ėmėsi protingų priemonių informacijai apsaugoti. Įstatyme nenustatyta, kad aptariama informacija negali sudaryti komercinės paslapties turinio. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė saugojo minėtą informaciją, kadangi ši informacija buvo siunčiama tik į darbinį elektroninį paštą, kurį buvo galima atsidaryti tik darbiniame kompiuteryje. Kaip nurodė pats atsakovas, jis iš savo asmeninio kompiuterio negalėjo prisijungti prie darbinio elektroninio pašto, kadangi jis nebuvo ten įdiegtas dėl saugumo. Vertindamas, ar ši informacija turi komercinę vertę, teismas pažymi, kad atsakovo persiųstuose į savo asmeninį elektroninį paštą failuose yra daugiau kaip 900 ieškovės klientų duomenų. Failuose yra klientų vardai, pavardės, asmens kodai, telefonai, draudimo sutarčių pavadinimai, jų pasibaigimo terminai. Teismas sutinka su ieškove, kad šie duomenys dėl reikalingų investicijų jiems sukaupti, turi tikrą komercinę vertę, nes sužinojus šiuos kontaktinius duomenis ir kitus duomenis (pvz.: draudimo sutarties pasibaigimo datą) nededant jokių pastangų, galima žymiai lengviau užmegzti kontaktą su draudimo paslaugų klientais ir tokiu būdu sutaupyti investicijų siūlant draudimo paslaugas. Šie duomenys sudaro ieškovės komercinę paslaptį, kadangi juos sukaupti reikalingos reikšmingos pastangos ir investicijos, o kitiems asmenims nežinant šios informacijos, būtent ieškovei yra lengviau konkuruoti pasinaudojant šia sukaupta informacija. Tuo tarpu šią informaciją atskleidus tretiesiems asmenims, pvz.: kitiems draudikams, šių asmenų galimybės parduoti draudimo paslaugas padidėtų, o ieškovės galimybės konkuruoti atitinkamai sumažėtų. Taigi dėl ieškovės dedamų pastangų išsaugoti šios informacijos slaptumą, ši informacija turi tikrą komercinę vertę. Teismui nekyla abejonių, kad itin didelis detalios informacijos apie ieškovės verslą, sudarančios ieškovės komercinę paslaptį, kiekis, kuris buvo atsakovo pasisavintas 2017 m. birželio 23–26 dienomis yra esminė informacija apie ieškovės pajamų šaltinius, ir jų gavimo galimybes. Tokios informacijos surinkimas, kaupimas, tvarkymas, atnaujinimas trunka ne vienerius metus ir reikalauja ne vieno darbuotojo, o daugelio ieškovės darbuotojų esminių darbo laiko sąnaudų. Todėl ši informacija turi neabejotiną ir didelę komercinę vertę tol, kol jos nežino tretieji asmenys, nes leidžia ieškovei planingai vystyti savo verslą ir efektyviai vykdyti savo paslaugų pardavimus. Pažymėtina, kad didžioji dauguma pasisavintos informacijos yra asmens duomenys pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, pvz.: klientų vardai, pavardės, telefono numeriai ir netgi asmens kodai.

Įvertinus aukščiau teismo nustatytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovas, persiųsdamas didelius kiekius ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos, sąmoningai pažeidė savo pareigas saugoti darbdavio komercines paslaptis, tiek kylančias iš sutarčių, sudarytų su ieškove, tiek ir kylančias iš įstatymų. Dėl šių motyvų spręstina, kad ieškinys šioje dalyje pagrįstas ir įrodytas (CK 1.116 straipsnis).

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų, pažeidus konfidencialumo susitarimą ir įrodinėjimo ypatumų, priteistinos sumos dydžio.

CK 1.116 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Tam, jog pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalį įmonės darbuotojui už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys.

Kaip minėta anksčiau, atsakovas ir ieškovė buvo sudarę susitarimą dėl konfidencialios informacijos naudojimo, kurio pagrindu atsakovas buvo supažindintas apie tai, kas bendrovėje laikoma konfidencialia informacija, kaip ja galima naudotis, kokia atsakomybė pažeidus konfidencialios informacijos panaudojimo tvarką. Ieškovo generalinio direktoriaus 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta AB „Lietuvos draudimas“ konfidencialios informacijos saugojimo ir susipažinimo su ja tvarka. Ši tvarka numato, kad informaciją, kuri laikoma komercine paslaptimi yra draudžiama naudoti ne pagal paskirtį ar ją atskleisti tretiesiems asmenims neatsižvelgiant į darbuotojų buvimo vietą ir darbo santykių pasibaigimą (11 punktas), taip pat numato pareigą darbuotojams nenaudoti komercinę paslaptį sudarančios informacijos asmeniniams arba trečiųjų šalių interesams tenkinti (14.2 punktas). Su šia tvarka atsakovas susipažino 2015 m. liepos 27 d. 8 val. 26 min., susipažinimą patvirtindama elektroniniu būdu.

Komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimą atsakovo asmeniniams interesams tenkinti patvirtina visuma byloje esančių įrodymų: ieškovės pateiktų elektroninių laiškų kopijos, kur atsispindi laiškų siuntimo data, siuntėjas ir įrenginys, iš kurio buvo siunčiami laiškai, patys atsakovo gauti ir persiųsti elektroniniai laiškai. Be to, liudytoja Z. R., dirbanti ieškovės bendrovėje, patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, jog darbuotojams buvo sudarytos visos sąlygos pasiekti jų darbo funkcijoms vykdyti reikiamą informaciją iš bet kurios vietos, kurioje jie bebūtų su jiems suteiktais darbiniais įrankiais bei prieigomis. Teismo nuomone, atsakovas, norėdamas paneigti tokias aplinkybes ir pagrįsti savo argumentus dėl konfidencialios informacijos nepaskleidimo (nepersiuntimo), turėjo pateikti tokias aplinkybes galinčius pagrįsti tiesioginius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Atsakovas neneigia fakto, kad persisiuntė tam tikrą informaciją į savo asmeninį kompiuterį, tačiau nesutinka, kad pažeidė sudarytą su atsakovu konfidencialumo įsipareigojimą, kadangi informaciją iš darbinio elektroninio pašto siuntė į asmeninį elektroninį paštą darbo funkcijoms atlikti. Nuotolinio darbo sutarties ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 1043 Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo 2010 m. liepos 21 d. (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Nuotolinio darbo sutartyje nurodoma darbo vieta (adresas), kurioje darbuotojas atliks darbo funkcijas, darbuotojui darbdavio suteikiamos darbui naudoti darbo priemonės, nustatoma aprūpinimo jomis tvarka, atsakomybė už jų sugadinimą teisės aktų nustatyta tvarka. Darbuotojo naudojamos darbo priemonės, įranga, darbo vieta turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Jeigu dirbama naudojant informacines technologijas (kompiuterį, telefoną ir panašiai), darbdavys atsakingas už priemones, kuriomis užtikrinama duomenų, naudojamų darbuotojo darbo metu, apsauga. Sudarydamas nuotolinio darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti darbuotoją su duomenų apsaugą užtikrinančiais teisės aktais. Atsakovas dirbo savo namuose. Darbdavys atsakovui buvo suteikęs visą reikalingą darbo įrangą – spausdintuvą ir nešiojamą kompiuterį, kuriame dėl saugumo buvo įdiegta darbinė elektroninė pašto dėžutė. Atsakovas teigia, kad gautų į darbinį elektroninį paštą vadovės laiškų su prisegtais excel failais, kuriuose buvo informacija apie klientus, jis negalėjo atidaryti ir iššifruoti, todėl iš darbinio elektroninio pašto šiuos duomenis persisiuntė į asmeninį elektroninį paštą. Šiuo atveju atsakovui nebuvo būtinybės persisiųsti laiškus iš savo darbinio elektroninio pašto į asmeninį elektroninį paštą, kadangi R. V. pirmiausiai dėl neatsidarančio excel formato turėjo kreiptis į tarnybą, kuri nuotoliniu būdu tvarko kompiuterinę sistemą. Šią tarnybą atsakovas žinojo, kadangi tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad nuolat į ją kreipdavosi dėl atsirandančių gedimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoja Z. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jei ir atsakovas būtų negalėjęs dirbti namuose su nešiojamu kompiuteriu, jis galėjo visas savo darbo funkcijas atlikti skyriaus patalpose. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl negalėjimo naudotis ieškovės klientų duomenimis savo darbiniame kompiuteryje dėl kompiuterinio raštingumo bei nuolat gendančio nešiojamojo kompiuterio, nagrinėjamos bylos kontekste, nesant jas patvirtinančių patikimų įrodymų, laikytinos deklaratyviais teiginiais ir vertintinos kritiškai, kaip siekis išvengti teisinės atsakomybės. Be to nors atsakovas nurodo, kad dėl sveikatos problemų negalėjo dirbti su nešiojamu kompiuteriu ir byloje yra pridėti medicinos dokumentų išrašai apie R. V. sveikatos būklę, tačiau byloje nėra duomenų, kad sveikatos problemos būtų trukdančios atlikti jo darbines funkcijas ar, kad jam būtų nustatytas darbingumo lygis dėl sveikatos problemų. Atsakovas taip pat teigė, kad jo persisiųsti klientų duomenys nėra komercinė paslaptis, nes jis iš parsiųstų duomenų turėjo galimybę disponuoti tik savo klientais, kurių duomenis ir informaciją ir taip žinojo, tačiau šiuo atveju, sprendžiant dėl konfidencialios informacijos paskleidimo fakto, tokia aplinkybė neturi teisinės reikšmės, kadangi nėra sprendžiama dėl ginčo informacijos panaudojimo.

Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir pagal teisinį reguliavimą (CK 6.247 straipsnis) atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ nuostolius kildina iš su atsakovu sudaryto susitarimo dėl konfidencialios informacijos naudojimo sąlygų pažeidimo. Susitarimo 3.3 punkte numatyta, kad atskleidęs bendrovės konfidencialią informaciją, pasirašantis asmuo privalo atlyginti dėl to bendrovės patirtus nuostolius; šalys susitaria, kad dėl kiekvieno tokio pažeidimo darbuotojas privalo sumokėti po 1 000 Eur baudą ir atlyginti bendrovei, jos klientams, darbuotojams ar kitiems asmenims padarytus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius bei žalą dalykinei bendrovės reputacijai, tiek kiek nepadengia jų baudos suma.

Susitarimas – tai prievolės atsiradimo pagrindas. Sutarties dalyviai neturi pasirinkimo teisės vykdyti sutartį ar jos nevykdyti. Jei savanoriškai įsipareigojama vykdyti sutartį, tai kita jos šalis pagrįstai tikisi, kad bus laikomasi visų sutarties sąlygų. Sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos reikalauti atlyginti kreditorius turi teisę neįrodinėdamas jų dydžio. Sprendžiant sutartyje nustatytų netesybų priteisimo klausimą, taip pat privalu vadovautis šalių sutarties nuostatomis. Kartu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, kreditoriui negali būti leidžiama piktnaudžiauti savo teise ir pasipelnyti kitos šalies sąskaita, todėl įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai jos susitaria dėl netesybų dydžio.

Teismo vertinimu, AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįstai reikalauja priteisti maksimalų sutartyje numatytą baudos dydį. Ieškovė byloje neįrodė, kad jos nurodyta informacija buvo atskleista tokiu mastu, kuris sudarytų pagrindą skirti maksimalią sutartyje numatytą baudą, kad atsakovas šia informacija naudojasi, ar būtų ją perdavęs tretiesiems asmenims, nes to byloje apklausti liudytojai nepatvirtino. Be to, teismas visais atvejais privalo kontroliuoti reikalaujamų netesybų dydį ir mažinti nepagrįstai dideles netesybas. Šiuo atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovės reikalaujamas netesybų dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, be to atsižvelgtina į tai, kad atsakovas per gana trumpą laiką – trijų dienų laikotarpį, tik du kartus atsisiuntė duomenis iš darbinio elektroninio pašto į savo asmeninį elektroninį paštą, tai darė ne sistemingai, todėl teismas mažina priteistinos baudos sumą, priteisdamas iš atsakovo ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 1 200 Eur (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-230-883/2017).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Tokiu atveju, esant ieškovės prašymui, iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju 2017 m. lapkričio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kaip pasekmė tenkintinas reikalavimas dėl draudimo atsakovui naudoti, perduoti bet kokiems tretiesiems asmenims, skelbti informaciją, kuri yra ieškovės komercinė paslaptis, t. y. informaciją apie ieškovės klientus, jų kontaktinę informaciją sudaromų ir sudarytų sandorių sąlygas, finansinę informaciją bei įpareigoti atsakovą juos sunaikinti.

Patenkinus ieškinį iš dalies ((60 proc. reikalavimo dėl netesybų + 100 proc. reikalavimo dėl draudimo atsakovui naudoti, perduoti bet kokiems tretiesiems asmenims, skelbti informaciją, kuri yra ieškovės komercinė paslaptis) / 2 = 80 proc.), bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: iš atsakovo ieškovei priteistinas 36 Eur žyminis mokestis (45 Eur ? 80 proc.), o iš ieškovės atsakovui – 200 Eur advokato pagalbos išlaidų (1 000 Eur – 20 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Be to iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 6 Eur (7,54 Eur – 80 proc.) dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną tūkstantį du šimtus eurų (1 200 Eur) netesybų, penkis procentus (5 proc.) procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir trisdešimt šešis eurus (36 Eur) žyminio mokesčio, ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834.

Uždrausti atsakovui R. V. naudoti, perduoti bet kokiems tretiesiems asmenims, skelbti informaciją, kuri yra ieškovo komercinė paslaptis, t. y. informaciją apie ieškovo klientus, jų kontaktinę informaciją sudaromų ir sudarytų sandorių sąlygas, finansinę informaciją bei įpareigoti atsakovą juos sunaikinti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, du šimtus eurų (200 Eur) teisinės pagalbos išlaidų atsakovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šešis eurus (6 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Loreta Masevičiūtė