- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-06
- Bylos Nr.
- 1-141-594/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25485-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Vytautas Gustas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iki sulaikymo gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, iki sulaikymo dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini) “ vairuotoju, teistas 2016 m. sausio 25 d. pagal BK 164 straipsnį – 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų; 2018 m. vasario 21 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, BPK 212 straipsnio 5 punktu,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S., laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 14 d. vakaro iki 2019 m. birželio 15 d. 22.06 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip 4 kartus į galvos sritį K. J., tuo padarė poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir paakyje, dešiniame žande, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniu smegenų pusrutuliu ir taip sunkiai sutrikdė K. J. sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su K. J. buvo draugai, bet ne sugyventiniai. Jis būdavo dažnai išvykęs į reisą ir grįždavo namo per mėnesį 1-2 dienas. Su ja jis draugavo apie metus laiko, tačiau bendro ūkio nevedė, pinigų neduodavo. Kai grįždavo iš reiso, jis užsukdavo ir pas K. J., tačiau dažniausiai grįždavo pas buvusią sugyventinę R. Paskutinį kartą iš reiso grįžo 2019 m. birželio 14 d. vakare. Kartu su juo buvo išvažiavusi ir K. Grįžus K. sakė, kad paims ir išskalbs jo drabužius, būtent taip jo daiktai atsirado jos namuose. Grįžus iš reiso, jie abu vartojo alkoholį, turėjo nusipirkę 1 litrą degtinės. Alkoholį baigė vartoti apie 2-3 nakties. Jokio smurto jos atžvilgiu iš vakaro nevartojo. Tą vakarą namuose buvo ir vyriausioji K. dukra. Gali būti, kad būdama neblaivi K. iš vakaro kur nors atsitrenkė balkone, nes ten ji klupo, o jis ją sugriebė. Birželio 15 dieną, S. S. kvietimu, jis, kartu su K. nuvyko prie upės. Galėjo būti apie 10 val. Dar prieš važiuojant, jis išgėrė skardinę alaus, tiek tikrai išgėrė ir K. Jis jautėsi apsvaigęs. Prie upės jie nusivežė alaus. Kai atvažiavo, ten jau buvo S. S. su drauge J. Jie visi pradėjo vartoti alkoholį. Vėliau, apie 11-12 val. prisijungė ir jo brolis V. S. su žmona R. bei vaikais. Vienu metu, begeriant, prie jo priėjo K. ir jam ant galvos supylė skardinę alaus ir jį sėdintį ant kėdutės, nustūmė į šalia augusius krūmus. Jis su K. nesistumdė ir jos atžvilgiu smurto nevartojo. Konfliktas buvo tik tarp jo ir S. S., su kuriuo jie apsistumdė. Vėliau K., R. S. ir trys jos vaikai išvažiavo ir jie liko keturiese – S. su drauge, jis ir brolis. Jis net nepastebėjo, kada jos išsikvietė taksi. Kai K. išvažinėjo, ant jos veido sužalojimų nebuvo. Kodėl tą pačią dieną telefonu darytose K. nuotraukose yra matoma kraujosruva po akimi, jis nežino, gal po penktadienio vakaro, bet dėl ko ji atsirado nežino. Vėliau į jo telefoną pradėjo skambinėti R. S., kad V. važiuotų namo. Jie išvažiavo. Važiuodamas jis skambino buvusiai sugyventinei R., klausdamas ar gali atvažiuoti. Kai grįžo, privažiavo prie K. namų, kur kieme baigė išgerti skardinę alaus, parūkė. Tuo metu galėjo būti apie 21-21.30 val. Kai rūkė, į lauką buvo išėjusi R. S., kuri jam sakė į vidų neiti. Parūkęs, jis kiemais nuėjo pas R. Į K. butą užėjęs nebuvo, o V. S. ir R. S. nuėjo pas K. Po kokios pusės valandos, jis skambino V., kuriam atsiliepus, girdėjo bute triukšmą, brolis sakė, kad jį „užkniso tos dvi debilės“, minėjo, kad „R. šoka ant rago“. Gal po 23 val. jam skambino brolis, kuris pasakė, kad laimingai grįžo namo. Jis nakvojo pas R. Į K. butą sugrįžęs nebuvo ir po jos išvažiavimo nuo upės su ja nebendravo. Sekančios dienos anksti ryte jam paskambino V., kuris klausė ar jis negalėtų nueiti iki K. paimti telefoną, kurį ten paliko R. Jam atsakius, kad jis negali padėti, kad miega, V. prašė K. numerio. Vėliau V. jam vėl skambino ir sakė, kad K. neatsiliepia, durų neatidaro. Apie 12 val. jis nuvažiavo pas K., nes ten buvo palikęs piniginę su dokumentais. Buto durys buvo neužrakintos. Jam įėjus į butą, K. miegojo ant sofos, buvo apsišlapinusi. Jis ją dar kalbino, bet ji nereagavo. Tai jam įtarimo nesukėlė, kadangi po „gėrimų“ taip būdavo. Bute buvo netvarka, ant stalo buvo alaus, sidro, matė butelį nuo degtinės. Vėliau jis dar paskambino K. dukrai, kad ši eitų namo pažiūrėti kas per „bardakai“ darosi. R. telefoną jis rado išskleistą po radiatoriumi prie lango. Po to grįžo pas R., paskambino V., kad telefoną rado ir dar girdėjo, kad R. pasakė „ačiū dievui“. Po kokios 15-20 min. atvažiavo V. pasiimti telefono. Jo paklausė kas vyko K. bute, kada išsiskirstė, tai brolis atsakė, kad namo išvažiavo K. užmigus. Jis girdėjo, jog V. S. ir R. S. sakė, jog jis vartojo smurtą prieš K., tačiau mano, kad jie jį apkalba norėdami patys išvengti atsakomybės, nes jie vieninteliai žino kas iš tikrųjų atsitiko. Ikiteisminio tyrimo metu neminėjo, kad kai grįžo su broliu prie K. namų buvo R. išėjusi ir su juo šnekėjosi, o sakė, kad iš karto ėjo pas R., todėl, kad V. prašė nesakyti.
Nukentėjusioji K. J. (jai mirus, parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio pagrindu) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po patirtos traumos jai sunku atsigauti, ji nelabai prisimena kas ir kur nutiko. Nepamena daug dalykų, kurie buvo prieš patirtą traumą. Pamena, kad iki traumos ji draugavo su A. S., apie tai, kad gyveno kartu ji nepamena. Tik pamena, kad lyg A. būdavo grubokas su ja bendraujant. Kas įvyko 2019-06-15 ar dieną prieš visai nieko nepamena. Nepamena ir to, kad 2019-06-15 ji vyko su A. ir kitais asmenimis kažkur prie vandens. Jai apie tai kažką yra pasakojusi mama. Apie tai, kad ją A. sumušė, ji nieko nežino ir papasakoti negali, nes nieko nepamena (t. 1, b. l. 48-49).
Nepilnametė liudytoja G. A. parodė, kad paskutinį kartą mamą matė 2019 m. birželio 15 d. vakare. Apie 15-16 val. mama buvo su A. S. brolio žmona R. S. ir jos trimis vaikais. R. pasakė, kad mamą A. sumušė prie vandens. Tai buvo ne pirmas kartas kai mamą sumuša A. Matė “mėlynę” prie akies, o “mėlynę” ant kairės kojos pamatė, kai mama gulėjo lovoje. Šeštadienį kai vaikščiojo, nematė ant kojos “mėlynės”. Ji tiesiog pamatė tas “mėlynes”, nieko dėl to nesakė, nes jai apie tai pasakė R. Ant veido “mėlynę” pamatė prieš tai, kai R. pasakė apie sumušimą. Mama prieš išvažiuojant siūlė važiuoti kartu. Kai buvo prie vandens, mama jai skambino, klausė ar nori pas juos atvažiuoti išsimaudyti. Mama nepasakojo ką veikė prie vandens. Mamos balsas buvo ramus, buvo linksma. Mama išvažiavo apie 12 val., kartu su A. A. pas jas namuose buvo nuo penktadienio. Kai mama ir jos draugas išvažinėjo prie vandens, mama atrodė šiek tiek išgėrusi, blaiviai mąstė. Nežino ar jie prieš išvažiuojant namie vartojo alkoholį. Andriaus neatpažintų blaivaus ar girto. Šeštadienį mama nuo ežero grįžo apie 16 val., kur buvo A. nežino. Mama nepasakojo apie buvimą prie ežero. R. sakė, kad jie susipyko ir susimušė. Dėl ko susipyko nesakė. Sakė abudu susimušė. Mamos apie jos konfliktą su A. nieko neklausė, nebuvo įdomu, labai dažnai būna jų pykčiai. Mama sėdėjo su R. kambaryje, klausėsi muzikos, išeidavo į balkoną parūkyti, vėl ėjo į kambarį. Apie 19-20 val. ji (liudytoja) išėjo pas draugę nakvoti. Namo grįžo kitą dieną, sekmadienį, apie 13 val. Kai grįžo namo, buvo pas mamą kambaryje, mama miegojo, bandė pažadinti. Mamos neprižadino, leido miegoti, galvojo pavargusi. Kai atėjo pas mamą į kambarį, pamatė ant kairės kojos “mėlynę”. Mama nebuvo užsiklojus, buvo su mėlyna maikute ir šortais, tai buvo tie patys rūbai, su kuriais matė šeštadienį. Sekmadienį ji (liudytoja) ėjo miegoti apie 23-24 val. Pas mamą buvo gal porą kartų užėjusi pasižiūrėti, mama taip pat gulėjo, tik rankų padėtis buvo kitoje pozoje. Pirmadienį atsikėlė prieš 8 val., nes reikėjo eiti į mokyklą. Pas mamą nebuvo užėjusi. Iš mokyklos grįžo apie 11 val. Buvo su sese nuėjusios pas mamą, bandė kelti. Mama taip pat ant nugaros gulėjo. Kai žadino su sese, mama reagavo, kažką murmėjo. Po to, apie 14 val. paskambino močiutei, kuri greitai atėjo ir iškvietė greitąją. Naktį iš penktadienio į šeštadienį mama nemiegojo, pykosi su draugu. Išvažiavo prie vandens, sugrįžusi atrodė pavargusi. Iš balso girdėjosi, kad mama išgėrusi ir iš išvaizdos matėsi. Kai buvo mama su R. kartu namuose, jos vartojo alkoholį. Kai ji (liudytoja) grįžo kitą rytą namo, ant stalo buvo degtinė, alus, buvo ir tuščių butelių, ir ne visai pilnas degtinės butelis. A. ir mamos santykiai buvo nelabai geri, jis labai pavydėdavo, mamą kaltino neištikimybe, pykdavosi dėl to. Tiesiog pykdavosi, rėkdavo vienas ant kito. Tai ne pirmas kartas, kai jie susipyksta. Tai buvo antras kartas, kai mamą A. sumušė. Pirmą kartą namie susipyko seniai, šiais metais, gal žiemą. Mama bandė jį išvaryti iš namų, A. ją už plaukų tampė. Mama iškvietė policiją. Apie įvykį kabėjo su mama, sakė palik jį, nebūk su tokiu. Po to karto, A. S. ilgai nebuvo pas jas namuose. Mama sakė daugiau jo čia nebus, tačiau po ilgo laiko vėl susitaikė su juo. Alkoholį A. ir mama vartodavo kai jis grįždavo savaitgaliais, ne visais savaitgaliais. Nebuvo, kad ištisai grįždavo ir geria. Nuo kada pažįstami A. su mama nežino, žino, kad daugiau nei metai bendrauja. A. buvo kaip ir pas jas, jo daiktai buvo pas jas ilgą laiką. Po to, kai mama supyko, sudėjo jo daiktus, išmetė iš namų. Paskui susitaikė, dabar kaip ir gyveno kartu. Jis retai būna pas jas, važiuoja į reisus, būna savaitę, dvi reise. A. paskutinį kartą matė kartu su mama šeštadienį, tai yra 15 dieną, kai jie abu vyko prie vandens. Sekmadienį, apie 11-12 val. ar 13-14 val., paskambinęs telefonu A. jos klausė kas atsitiko, sakė mamai nieko nepadarė, net pirštu nepalietė. Sakė „grįžk vaikeli namo, tavo mamai kažkas negerai“. Suprato, kad tuo metu kai skambino, A. buvo pas juos namuoe, pas mamą. Jis turėjo buto raktus. Ji namo grįžo po valandos, gal po poros, A. nebuvo. A. pas jas namuose turėjo savo asmeninių daiktų. Mama sakė, kad A. pas jas gyvena. Dabar pas jas namuose yra A. viena tašė su daiktais, o kitus jo daiktus mama kartu su R. sudėjo ir išnešė į automobilį, kuomet grįžo nuo vandens (t. 1, b. l. 126-130).
Liudytoja S. K. parodė, kad K. J. yra jos dukra, kuri gyveno atskirai. Apie kaltinamąjį iš pat pradžių nieko nežinojo, iki įvykio nebuvo jo mačiusi. Apie dukros draugystę su kaltinamuoju nieko negali pasakyti. Jis draugavo su jos dukra, o paskui susidėjo gyventi kaip šeima. Apie tai jai sakė dukra. Iki įvykio A. S. kartu su jos dukra buvo kelis kartus pas ją atvažiavęs. Buvo atvažiavęs prieš metus laiko. Kiek laiko dukra bendravo su A. S. ir kada pradėjo gyventi kartu nežino. Dukra su A. S. buvo atvažiavusi vieną kartą per Kalėdas. Ji pas dukrą nuvažiavusi nebuvo ir nematė dukros su A. S.. Dukra sakė, kad A. S. dirba su „fūra“, kad iš reiso grįžta įvairiai. Kiek jai žinoma, A. S. finansiškai padėdavo mažai. Grįžęs eidavo ir pas R. Anūkės pasakojo, kad A. S. vieną kartą puolė muštis. Apie įvykį žinoma tai, kad dukra neatsiliepė į telefoną. Vėliau paskambino anūkė G., kuri pasakė, kad kažkas negerai mamai. Ji nuvažiavo pas dukrą ir pamatė, kad ji be sąmonės, sumušta. Tuo metu dukra gulėjo ant sofos, judinama ir kalbinama nereagavo. Kraujo bute nematė. Kas dukrą sumušė ji nematė. Vėliau, kai dukra atsigavo, ji nepasakojo kodėl buvo be sąmonės, ji nieko neprisimena. Po gydymo dukrą buvo išleidę namo, tačiau jai blogai su trachėja, kuri užsikemša, ji užspringo. Anksčiau tokių problemų nebuvo. Anksčiau jai nėra tekę matyti dukros sumuštos ar girtos taip, kad kritinėtų. Dukros bute buvo A. S. drabužių.
Liudytoja R. S. parodė, kad kaltinamasis A. S. yra jos sutuoktinio brolis.
K. J., jai atvykus prie vandens, matė antrą kartą. Anksčiau buvo ją mačiusi jos namuose, kai buvo pakviesti “ant kavos”. Tuo momentu A. jau bendravo su K. Kiek jai žinoma, paskutiniu metu A. gyveno pas K. Įvykio dieną, esant prie vandens, K. apipylė A. alumi, stumtelėjo jį į krūmus. Kas toliau vyko ji nematė, nuėjo pas vaikus. Vėliau išsikvietė taksi. Kartu važiuoti pasiprašė ir K., kuri važiuojant pasiūlė važiuoti iki jos. Parvažiavus iki namų, K. iš mašinos pasiėmė kelias skardines lyg ir alaus, paskui dar nuėjo iki parduotuvės nusipirko alkoholinio gėrimo. Esant K. bute, jos kalbėjosi ir vartojo alkoholinius gėrimus, vaikai buvo kitame kambaryje. Ji matė „mėlynę“ K. paakyje ir dar nubrėžimą ant rankos. K. iš pradžių minėjo, kad susižalojo darbe, vėliau sakė, kad iš vakaro mušėsi su A. Apie savo santykius su juo nepasakojo, neminėjo kaip seniai bendrauja. Su K. jos bute po grįžimo buvo apie tris valandas. K. vaikščiodama nekritinėjo. Vėliau į butą atvažiavo jos vyras V. S. kartu su broliu A., kurie buvo neblaivūs. A. S. staigiai priėjęs prie K., kuri sėdėjo ant lovos, kelis kartus jai sudavė. Buvo keli smūgiai. Sudavė (plekštelėjo) delnu, tikrai ne kumščiu. Suduodamas smūgius, A. buvo atsisėdęs ant K. kelių. Sudavė tik į veidą. Po tų smūgių K. nuvirto ant lovos, gulėjo. Ji ją bandė judinti, tačiau ši nereagavo, buvo užsimerkusi. K. negalėjo atsitrenkti galva į kažką, ji buvo toliau nuo sienos. Jos galva buvo ant sofos, beveik per vidurį. Sudavęs smūgius, A. iš buto išėjo. Palikę K. gulinčią, iš buto išėjo ir jie. Mintis iškviesti medicinos pagalbą nekilo gal iš išgąsčio. Tuo metu, kai A. sudavė smūgius, K. dukros namuose jau nebuvo. Po to, ji K. neskambino ir į jos namus nuėjusi nebuvo. Kitą dieną po įvykio, iki K. namų buvo nuvažiavęs jos vyras, nes ji buvo palikusi pas K. telefoną. Kad telefoną paliko ji pastebėjo grįžusi namo. Nei ji, nei jos sutuoktinis smurto K. atžvilgiu nevartojo. A. S. ji neapkalba. Pirmoje apklausoje nesakė, kad A. S. mušė K., nes jis prašė nesakyti. Vėlesni jos parodymai yra teisingi.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 9 d. (parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio pagrindu) liudytoja parodė, kad pirmos apklausos metu ne viską papasakojo, kas jai yra žinoma. 2019 m. birželio 15 d. apie 11 val. ji su šeima vyko prie vandens (duomenys neskelbtini) (prie (duomenys neskelbtini) upės), koks ten adresas nežino. Kai nuvyko, ten jau buvo S. su J., ir A. su K. Jie visi jau buvo išgėrę. Tuo metu kai atvyko, ji pastebėjo, kad ant K. veido, po akimi yra mėlynė, po kuria akimi tiksliai nepamena, matėsi, kad ta mėlynė buvo užpudruota, matė pleistrą užklijuotą ant K. rankos, ant kurios rankos taip pat tiksliai nepamena. Iš pradžių K. ji nieko neklausinėjo, tačiau vėliau ji paklausė, kas nutiko. K. atsakė, kad darbe nukrito padėklas, tačiau ji K. nepatikėjo ir pasakė, kad nemeluotų ir tuomet K. jai pasakė, kad naktį iš penktadienio į šeštadienį susimušė su A. Daugiau to konflikto detalių nepasakojo, o ji K. neklausinėjo. Būdama prie vandens, taip pat kaip ir visi kiti, ji vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo momentu jos visos trys moterys maudėsi. Kalbėjosi apie vyrų neištikimybes. Tuo metu K. išlipo iš vandens ir nuėjo į krantą, kur sėdėjo A. Ant jo užpylė alaus bei pastūmė, A. nukrito. Tuomet ji pamatė, kad gali būti negerai ir nuėjo prie žmonių kompanijos, kurie buvo netoliese įsikūrę ir paprašė, kad iš jos telefono paskambintų ir iškviestų taksi. Kas tuo metu vyko tarp A. ir K. nematė. Atsisukusi pamatė, kad K. stovi šalia jos. Ji K. pasakė, kad važiuoja namo. Tada ir K. pasakė, kad važiuoja kartu. Taksi atvažiavo kažkur už pusvalandžio. Tada ji su K. ir savo trimis vaikais įsėdo į taksi. Ar kas nors iš vyrų dar buvo prie jų priėjęs nepamena. Ką kalbėjo taksi ji nepamena, nors daug išgėrusi ir nebuvo. Taip pat nepamena ir ką važiuodama taksi kalbėjo K. Jokių smūgių, kad būtų suduota K. prie vandens ji nematė, nes ne visą laiką buvo šalia K. Kai parvažiavo su taksi iki K. namų, namuose buvo K. dukra ir ji dukrai pasakė, kad pažiūrėtų ką A. padarė mamai, tai sakydama turėjo omenyje apie ant K. veido esančią mėlynę, kurią K. padarė A. konflikto metu iš penktadienio į šeštadienį. Kai parvažiavo pas K., jos iš A. automobilio pasiėmė 6 skardines alaus ir dar nuėjo į netoliese esančią parduotuvę, kur K. nusipirko 1 litrą degtinės. Tuo metu jos (liudytojos) vaikus K. namuose trumpai prižiūrėjo vyresnioji dukra G. Kai grįžo pasidengė statą, pasipjaustė užkandos, galėjo būti apie 19.00 val., abi gėrė degtinę, jos vaikai buvo kitame kambaryje. Iš pradžių K. dukra dar buvo namuose, tačiau vėliau gal apie kokią 20.00 val., išėjo nakvoti pas draugę. Jos tuo metu dėjo į maišus A. daiktus. Visa tai dar matė K. dukra. Ji (liudytoja) tuos daiktus K. padėjo išnešti į A. mašiną. Tuo metu kai jos išgėrinėjo, K. jai pasakojo, kad A. ją nuolatos mušdavo. Ji dar K. sakė, kad kam su tokiu vyru gyventi, reikia sukrauti daiktus ir vyti lauk. Per tą laiką ji kelis kartus skambino savo vyrui, klausė kada grįš. Pamena, kad vyras kelis kartus berods ragelio nekėlė, tuomet skambino A. ir jo klausė kada grįš ir jie grįžo, kaip jai atrodo, netrukus po to kai su jais kalbėjo. Kelinta galėjo būti valanda ji nežino. Tuo metu ji su K. sėdėjo ant sofos. Įėjęs pro duris, A. iškart puolė ant K. sėdinčios ant sofos. Ji tuo metu pašoko nuo sofos ir atsistojo šalia sienos, kur stovėjo V. A. pargriovė K. ant sofos ir rankomis pradėjo smūgiuoti K. per veidą. Kiek tiksliai smūgių A. sudavė K. ji nepasakys, tačiau tikrai ne mažiau kaip 4 kartus. Po to, staigiai atšoko nuo K. ir išbėgo pro duris. Jos vaikai tuo metu buvo kitame kambaryje ir kas vyko nieko nematė. Ji labai išsigando. Po suduotų smūgių K. gulėjo ant sofos ir į nieką nereagavo. Ji dar priėjo prie K. ir bandė žadinti, tačiau K. į nieką nereagavo. Tada ji su vyru greitai susirinko daiktus ir vaikus bei išvažiavo namo į K. Per tą išgastį ji pas K. namuose paliko telefoną. Ar tą vakarą V. dar kalbėjo su A. ji nežino. Sekmadienį ryte V. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas K., kad paimtų jos telefoną, tačiau kaip suprato iš V., K. jam durų neatidarė. Berods A. buvo davęs K. numerį, tačiau K. neatsiliepė ir V. grįžo į (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą su A. V. susitikęs nebuvo. Po to, kai grįžo namo, gal už kokio pusvalandžio V. paskambino A. ir pasakė, kad nuėjo pas K. ir paėmė telefoną bei liepė V. atvažiuoti pasiimti. V. išvažiavo. Kai grįžo iš A., V. jai pasakė, kad iš A. pasakojimo suprato, jog K. apsišlapinusi miega. A. tiek jos, tiek V. po įvykio yra prašęs per daug nekalbėti. Po to, ji dar susirašinėjo su buvusia A. sugyventine R., kuri jos klausė kaip reikalai su policija, tačiau ji R. pasakė, kad nieko nėra. Susirašinėjimo su R. ji neturi, nes A. liepė viską ištrinti (t. 1, b. l. 136-138).
Parodymų patikrinimo metu liudytoja R. S. patvirtino savo parodymus dėl A. S. smurto vartojimo prieš K. J. aplinkybių, ant manekeno parodė kaip A. S., K. J. sėdint ant sofos sudavė kelis smūgius per veidą, po ko ši liko gulėti ant sofos, nejudėjo, judinama nereagavo (t. 1, b. l. 140-141).
Liudytojas V. S. parodė, kad kaltinamasis A. S. yra jo brolis. K. J. žino, ją matė antrą kartą. Anksčiau buvo ją matęs su broliu gal prieš pusę metų. Gali būti, kad buvo susitikę pas ją bute. Po to susitikimo, iki įvykio, su broliu apie K. nekalbėjo. Kur prieš įvykį gyveno brolis nežino. Su broliu bendraudavo, mano, kad jis gyveno su K. 2019 metų birželio mėnesį, buvo nuvažiavę pasisėdėti gamtoje pas S. S.. Moterys buvo išėjusios prie vandens. Jis, brolis ir S. susėdę šnekėjosi. Atėjo K., kuri alumi apipylė broliui ant galvos, pastūmė į krūmus. Jis pamatė, kad nieko gero ir žmonai pasakė, kad išvažiuotų. Žmona išsikvietė taksi. Kartu su ja išvažiavo ir K. Jis liko gamtoje su S., broliu. Iki išvažiuojant K., nežino ar matė ant K. veido ar kitų kūno dalių kokių nors sužalojimų, neatkreipė dėmesio. Nematė, kad A. muštųsi su K., nes rinko daiktus. Išvažiavus žmonai, namo jis važiavo gal už kokių dviejų, trijų valandų. Būdami gamtoje sėdėjo, šnekučiavosi, truputį vartojo alkoholį. Po pasisėdėjimo, jo mašina grįžo į (duomenys neskelbtini) pas K., vairavo jis. Kai atvažiavo su A. į K. butą, buvo gerokai po pietų, vakarop, dar buvo šviesu. Grįžę užėjo į butą pas K. Kai įėjo į butą, K. su jo žmona sėdėjo prie staliuko. Jis stovėjo prie durų, brolis įėjo į kambarį. Nežino, neatkreipė dėmesio, gal apsižodžiavo ir A. trinktelėjo K. delnu, ir ši prarado sąmonę. Nežiūrėjo ir nelabai pamena, kiek kartų brolis trinktelėjo K. ar vieną, ar du. Kai A. trinktelėjo delnu, K. buvo atsisėdusi, o A. gal pasilenkęs, tiksliai nežino. Tuo momentu jo žmona buvo kažkur šalimais jo, jis buvo prie įėjimo durų, jų vaikai žaidė kitame kambaryje ir nematė kaip A. sudavė K. Kad K. prarado sąmonę suprato iš to, kad ji kažkaip ant nugaros buvo, gulėjo, nereagavo. Po to, kai A. sudavė delnu K., kaltinamasis išėjo. Kai išeidinėjo iš buto jie, K. gulėjo ant sofos. Išeidami buto duris paliko uždarytas, bet neužrakino. Kai K. prarado sąmonę, jam nekilo mintis, kad reikia kviesti greitąją pagalbą, kad čia kažkas negerai. Buvo mintis, kad išsimiegos, atsikels. Kai išvažiavo, jo žmona paliko pas K. telefoną, todėl iš ryto važiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti telefono. Nuėjo į butą, skambino į duris, tačiau niekas neatidarė. Ar durys užrakintos netikrino. Nežino ar tuo momentu butas buvo užrakintas. Tada paskambino broliui ir paprašė K. telefono numerio, tačiau ir telefonu niekas neatsiliepė. Tada paprašė brolio, kad telefoną paimtų jis. Brolis nuvažiavęs paėmė telefoną. Kai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir pasiėmė telefoną, brolis sakė, kad K. ant lovos guli, gal išgėrusi. Kai nuvažiavo pasiimti telefono antrą kartą, buvo gal 12 val., gal truputį po pietų. Jam tuo momentu nekilo mintis, jog kažkas negerai, kad K. taip ilgai miega. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė aplinkybes.
Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas liudytoju 2019 m. liepos 9 d. (parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio pagrindu) V. S. parodė, kad 2019 m. birželio 15 d., S. S. kvietimu, jis kartu su žmona R. ir trimis vaikais, išvažiavo prie (duomenys neskelbtini) upės (duomenys neskelbtini). Atvažiavo apie 11 val. Ten jau buvo S. su J. ir A. su K., jie visi jau buvo gerokai apgirtę. Kai atvyko matė, kad K. akis yra su mėlyne, tačiau ta mėlynė buvo užpudruota ir nelabai matėsi (kuri akis buvo su mėlyne dabar tiksliai nepamena). Kas buvo nutikę K. ir iš kur ta mėlynė neklausinėjo, tačiau vėliau sužinojo iš savo žmonos, kad ši mėlynė pas K. atsirado naktį iš penktadienio į šeštadienį (t. y. iš 06-14 į 06-15), nes A. su K. visą naktį gėrė ir pykosi. Jiems būnant prie vandens, kažkuriuo momentu pamatė, kaip iš vandens ateina K., kuri pasiėmė skardinę alaus ir ją supylė A. ant galvos, bei A. nustūmė ir šis nukrito į krūmus. Po to, A. su K. berods apsistumdė. Dar S. puolė lyg juos skirti, tada ir jis įsikišo, sugriebė A. ir nustūmė į krūmus. Įvyko sąmyšis. Ar tuo metu A. galėjo suduoti K. ir ją pastumti jis tiksliai nežino. Jis pats to nematė, tačiau galvoja, kad jeigu jau S. puolė juos skirti, tai ten kažkas ir buvo. Tada R. pamatė, kad vyksta negražūs dalykai ir išsikvietė taksi. Kai atvažiavo taksi, tai su R. kartu išvažiavo ir K. Gal apie kokią 21-22 val., jis nutarė, kad reikia važiuoti namo. T. A. paprašė parvežti jį iki jo mašinos, stovinčios prie K. namų. Atvažiavęs prie K. namų pasistatė mašiną ir ėjo pas K., nes ten buvo R. su vaikais, kartu ėjo ir A. Įėjus į kambarį matė R. ir K. sėdinčias ant sofos kambaryje. Įėjęs į butą, jis atsistojo kambario tarpduryje, o A., tik įėjęs pro duris, iš karto puolė ant K. (ar A. ką nors sakė tiksliai nepasakys, nes viskas vyko labai greitai). K. tuo metu sėdėjo ant sofos, o A. priėjo prie K., atsisėdo jai ant kelių ir su rankomis sudavė K. per veidą (kiek tiksliai smūgių sudavė jis nepasakys, bet ne mažiau kaip 4 kartus). Po šių smūgių K. nukrito ant sofos, o A. greitai atsistojo ir nieko nesakęs išbėgo pro duris. Tada R. priėjo prie K., ją pajudino, tačiau K. į nieką nereagavo. Tada pasikvietė iš kito kambario vaikus ir išvažiavo. Tą patį vakarą (jis jau buvo namuose) jam dar skambino A. ir pradėjo kalbėti nesąmones, kad neva tai jį sustabdė policija ir atėmė mašiną, kažką kalbėjo, kad atlėks pas jį. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. Kitą rytą jis su A. vėl susiskambino ir jis A. paklausė kas ten jam nutiko, o A. pasakė, kad nieko, kad tik pajuokavo. Taip pat kitą rytą R. pastebėjo, kad neturi telefono ir suprato, kad jį bus palikusi pas K. Tada jis dar telefonu kalbėjosi su S., kuris sakė, kad jau ruošiasi važiuoti nuo vandens namo ir tada jie sutarė, kad susitiks prie K. namų, nes jis važiavo pas K. pasiimti R. telefono. Kai atvažiavo, nuėjo iki K. namų, tačiau durų niekas neatidarė, po to, lauke dar pasikalbėjo su S., ir dar kartą nuėjo iki K. durų, tačiau durų niekas neatidarė. Tada paskambino A. ir paprašė, kad A. paskambintų K., tačiau A. pasakė, kad nenori skambinti ir pasakė K. telefoną. Jis skambino K. kelis kartus, tačiau niekas neatsiliepė. Tuo numeriu dar skambino ir J., tačiau telefono niekas nekėlė. Tada jis išvažiavo į K. S. taip pat važiavo į K. jam iš paskos. Kai grįžo į K., gal po kokio pusvalandžio jam paskambino A. ir pasakė, kad buvo pas K. (A. turi buto raktus) ir paėmė R. telefoną. Sakė, kad telefoną rado ant žemės. Dar sakė, kad iš K. pasiėmė piniginę su dokumentais, nes kitą dieną A. reikėjo išvažiuoti į reisą. Sakė, kad K. tuo metu gulėjo ant sofos apsišlapinusi. Kiek suprato, A. su K. tuo metu jau nieko nekalbėjo, nes K. buvo be sąmonės. Taip pat A. dar sakė, kad būdamas pas K. paskambino K. dukrai ir pasakė, kad ši grįžtų namo. Po šio skambučio sėdo į mašiną ir vėl nuvažiavo į J., nuvažiavo iki R. namų, užėjo į vidų pas R., kur jie dar apie 20 min. pakalbėjo ir jis pasiėmęs telefoną išvažiavo į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 143-145).
Perskaičius liudytojo V. S. parodymus, jis juos patvirtino kaip teisingus. Papildomai parodė, kad su žmona nieko nesitarė ką reikės sakyti policijos pareigūnams. Gal žmonos ir prašė, kad ji nekalbėtų, bet jo asmeniškai brolis neprašė. R. D. pažįsta, nežino kas ją siejo su jo broliu, jie draugai. Kiek metų jie draugavo nežino. Brolis tikriausiai su K. gyveno, pas jį (liudytoją) negyveno. Su broliu dažniausiai susiskambindavo, labai mažai susitikdavo. Būnant prie upės, jis nestūmė A. į krūmus, gal tik patraukė nuo S., gal nuo K. Dėl ko patraukė neprisimena. Ką kalbėjo su broliu grįždami nuo upės į (duomenys neskelbtini) nepamena. Kad jo žmona buvo pas K. žinojo, nes jie buvo susiskambinę. Ar įėjus į butą K. ką nors A. pasakė tiksliai negirdėjo, nežino kodėl A. pradėjo ją mušti. Nežino kokio stiprumo galėjo būti tas smūgis. Ten, kur sėdėjo K., buvo siena, ji nesėdėjo atsirėmusi į sieną. Ji sėdėjo ant lovos krašto, lova buvo ištiesta, iki sienos buvo atstumas. Nežino ar ji galėjo galvą susitrenkti į sieną, į kampą. Brolis geras žmogus, geros širdies, darbštus, neagresyvus, gyvenime nėra buvę, kad būtų užpuolęs ar kažką padaręs.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas V. S. parodė bei patvirtino savo parodymus, duotus 2019 m. liepos 9 d. liudytojo apklausos metu. Ant manekeno parodė kaip A. S., priėjęs prie ant sofos sėdinčios K. J., sudavė jai 1-3 kartus per veidą, po ko ji atsigulė (nukrito nuo suduotų smūgių, o jo žmonai K. pajudinus – nereagavo) (t. 1, b. l. 147-148).
Liudytoja J. N. parodė, kad įvykis buvo praeitą vasarą, mėnesio nepamena. Iki to įvykio, kai jie buvo prie vandens, žinojo, kad yra tokia K., buvo mačiusi gal porą kartų. K. buvo A. S. draugė, o A. S. - S. S. draugas, su kuriuo ji gyveno. K. vieną kartą matė (duomenys neskelbtini) kai buvo su A., buvo degalinėje susitikę, sustojo kavos atsigerti. Dar buvo A. su K. pas juos į butą atvažiavę vieną kartą, gal prieš 1-3 mėnesius iki įvykio. Nežino nuo kada A. su K. gyveno, ar tik kartais susitikdavo. Jai nežinoma kokie A. ir K. tarpusavio santykiai, kaip jie gyveno. Prie vandens ji su S. atvažiavo penktadienį vakare. Kitą dieną, taksi iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo A. su K. Kai jie atvažiavo buvo dienos metas, galėjo būti iki pietų. Jie visi vartojo alkoholį. Tarp A. ir K. buvo žodinis ir veiksmų tarpusavio konfliktas. Buvo taip, kad K. pribėgo, pliaukšt A. per veidą (marmūzę), tu toks, anoks, A. ją į šoną ir viskas. K. užpylė alų A. ant galvos. A. laikėsi ramiai. Jai matant A. nesudavė kokių nors smūgių K., tik atstūmė. S. bandė sulaikyti A., kad nepultų, paprasčiausiai žodžiais ramino. Tarp kompanijoje buvusių moterų konfliktų nebuvo. Pokalbių metu, K. apie savo ir A. santykius, patirtą smurtą nepasakojo. Ant K. jokių mėlynių nematė. Kada ir kas tiksliai išvažiavo, pasakyti negali. Pirmiausiai taksi išvažiavo moteriškės su vaikais. Vėliau išvažiavo ir V. su A., o ji su S. liko nakvoti ir išvažiavo tik sekantį rytą. Kai A. su V. išvažiavo, tai A. tikrai buvo išgėręs. Po to, kai A. išvažiavo, negirdėjo savo vyro pokalbio telefonu. Kitą dieną nebuvo pokalbio telefonu tarp A. ir jos vyro. Jos vyras su V. skambinosi, kalbėjosi. Buvo kalba, kad A. pliaukštelėjo K. Ji negirdėjo, kaip jie kalbėjosi telefonu, jai S. pasakė, kad A. mušė K. Ikiteisminio tyrimo metu minėtas žodis „perpi..o“ paminėtas buvo.
Liudytojas S. S. parodė, kad A. S. jo senas draugas. Prie vandens buvo vasarą, prieš Jonines, turbūt tai buvo birželio 14 dieną. Prie vandens su drauge jis nuvažiavo penktadienį. Kitą dieną apie pietus atvažiavo A. su savo drauge K. Anksčiau K. buvo matęs porą, gal trejetą kartų, kartu su A. K. pažinojo kaip A. draugę. Susitikimų su A. metu jis išeidavo į lauką prie K. namų. Kaip suprato, A. su K. kartu gyveno. A. dažnai būdavo reise, kai grįždavo iš reiso, sugrįždavo turbūt pas K. Tuo metu A. turėjo buvusią draugę R.,pas kurią galėdavo sugrįžti. Nežino ar tuo momentu, kai A. bendravo su K., ar jis bendravo ir su D. Po A. atvažiavo jo brolis V. Išgertuvių metu tarp K. ir A. buvo konfliktų žodžiu. A. ramus buvo, paskui tik pasiuto, gal kai K. jam kažką pasakė, užpylė alų ant galvos. Tada jis A. apramino, sudavė, kad apsiramintų. Po to kai K. užpylė alų iki jos išvažiavimo, nematė, kad A. būtų sudavęs jai smūgius, tik stumtelėjo K. Nuo to stumtelėjimo K. nieko neatsitiko, ji minkštai prie krūmų nukrito į aukštą žolę, atsikėlė, ji net nepilnai parkrito. Kada išvažiavo K. žino tik tiek, kad su taksi išvažiavo K. ir V. draugė. Kiek suprato, jos išvažiavo, nes nebenorėjo konfliktų. Po jų išvažiavimo, A. su V. išvažiavo gal po valandos, dviejų. Kiek žino, A. ir V. važiavo iki K. Tai jis sužinojo kitą dieną, buvo susitikęs su V. Prieš tai su V. kalbėjo telefonu ir šis sakė, kad pas K. bute susikonfliktavo, rėkti pradėjo, A. kepštelėjo, išėjo pas R. Paminėjo, kad A. su delnu kepštelėjo K. Tuo momentu kai kepštelėjo, K. sėdėjo ant lovos. Nuo kepštelėjimo K. nieko neatsitiko, toliau dar jie ten pasibuvo visi. Sakė, kad po to A. buvo nuėjęs pas K. piniginės pasiimti ir matė gulinčią K., sakė, kad gulėjo apsišlapinusi. Iki išvažiuojant K., nuo jų pasibuvimo vietos į namus, K. buvo sveika, jokių sužalojimų jis nematė. Kai išvažiavo K. buvo išgėrusi. Nebuvo taip, kad ji nuo girtumo vaikščiodama kritinėtų. Ji parkrito tik kai buvo tas pastūmimas.
Liudytojas L. K. parodė, kad K. J. yra jo sesuo. Apie įvykį jam yra žinoma, kad A. S. sumušė jo sesę. Tai jam ji pasakė ligoninėje, praėjus gal kelioms savaitėms. Kai sesė papasakojo, tą pačią dieną jis susisiekė su tyrėja ir viską perpasakojo. Sesė daug ko neatsimena, tik pasakė, kad gulinčią ant žemės ją spardė kojomis, sakė, kad tai vyko namie. Apie tai, kad ją sumušė A. S. sesuo pasakė po kelių dienų, o dar vėliau, kad buvo spardoma. Sakė, kad sumušama ne pirmą kartą. Sakė, kad bijo A. Ar tuo metu jie buvo vieni, sesė nesakė. Po to, kai jis buvo apklaustas, su sese kalbėjo, bet ji ne viską prisimena, kartais sako, kad visai nieko neatsimena. Anksčiau jis A. S. nepažinojo, matęs nebuvo. Sesė buvo minėjusi, kad turi draugą, bet jo vardo jis nežinojo. Apie draugą sesė minėjo gal prieš pusę metų iki įvykio. Sesuo neminėjo kur tas draugas gyvena ar būdavo pas ją. Tik po įvykio iš sesės dukros G. sužinojo, kad dėl konflikto tarp mamos ir A. buvo kviesta policija. G. neminėjo ar A. gyvena pas jas.
Liudytoja R. D. parodė, kad su kaltinamuoju A. S. anksčiau buvo sugyventiniai. Kaip sugyventiniai nustojo gyventi 2018 metų pavasarį dėl to, kad jis labai smarkiai pradėjo gerti, būdavo, kad nepareidavo namo. Po to jie bendraudavo laikas nuo laiko, pasiskambindavo ir jis, turėdamas laisvą minutę, užeidavo, nebuvo pas juos visiškai nutrūkę santykiai. Birželio 15 dienos vakare A. paskambino ir klausė ar gali pas ją atvažiuoti, ji sutiko. Jis sakė, kad randasi netoli, kad važiuoja iš gamtos, kad greitai bus. Maždaug 15 minučių laikotarpyje jis atėjo. Atėjo girtas, atsinešė alaus. K. J. jai nežinoma, tačiau buvo atvejis, kai aiškinosi kas vairuoja jos (liudytojos) vardu registruotą automobilį, todėl buvo nuėjusi į butą, kurio duris atidarė K., tik tiek ją ir pažįsta. Žinojo, kad toks žmogus yra, nes 2017 m. sausio 6 d. buvo firmos vakarėlis, o K. tuo metu gyveno su A. S. kolega ir jos tame baliuje susipažino. Kaip paskui išaiškėjo, būtent po to baliaus K. pradėjo atakuoti A. Nežino ar jie gyveno kartu. Jai nežinoma kur konkrečiai gyveno A. po to, kai iš jos išsikėlė. Ji kartu su A. gyveno aštuonis metus. A. prieš ją nei karto nekėlė rankos. Apie įvykį, kaip K. buvo sužalota ir kas ją sužalojo, nieko nežino. Kai tą vakarą A. pas ją atėjo, pasakė, kad jeigu ji priims, tai grįžta galutinai, kad įvyko skyrybos, daugiau ten tikrai nebegrįš. Jis nepasipasakojo, kad būtų mušęs K. Po to, kai birželio 15 dieną pas ją atvažiavo A., kitą dieną, apie 12 val. jis važiavo pas K. pasiimti dokumentų. Sakė, kad rado K. miegančią, durys buvo atrakintos. Sakė, kad paskambino dukrai, pasakė, kad pareitų namo, pasižiūrėtų, nes namie netvarka buvo. Minėjo, kad K. buvo apsišlapinusi. Vėliau A. sakė, kad jis nekaltas.
Liudytojas Č. S. parodė, kad gavo iškvietimą nuvažiuoti prie „(duomenys neskelbtini)“ paimti klientus. Nuvažiavo į aikštelę netoli upės, buvo jau popietė. Nuo upės pusės atėjo dvi moterys, viena nešė kūdikį, dar berniukas kartu ėjo ir vežimėlį tempė. Moteriškės buvo apgirtusios. Vežimėlį į bagažinę padėjo įdėti priėjęs vyriškis. Moterys susėdo, o vyras nuėjo. Kai atvažiavo nematė ten kokių nors konfliktų, muštynių, susistumdymų. Važiuojant, jaunesnė moteriškė, sėdėjusi priekyje šalia jo, kažką tai sakė „aš tam (duomenys neskelbtini), ar sudeginsiu, ar sudeginčiau mašiną“ ir „man labai galvą skauda“. Minėjo, kad skauda dešinę galvos pusę. Nesakė dėl ko jai skauda galvą, tik sakė, kad „man galvą labai skauda“ ir, kad „tam tokiam ir tokiam sudeginčiau mašiną“ ar „sudeginsiu“, kažką tai ir daugiau jos nieko nekalbėjo. Nebuvo kalbos, kad kas nors ją būtų sužalojęs. Nieko nekalbėjo apie jokį konfliktą. Jis atvežė jas į (duomenys neskelbtini). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, laiką, kad tuo metu galėjo būti 2019 m. birželio 15 d. apie 18 val., nurodė teisingai. Nepamena ar šalia sėdėjusi moteris sakė „va, koks pas mane guzas“. Jokio sužalojimo nepastebėjo, buvo tik pasakymas ir su dešine ranka rodė, kad „va, man galvą toje vietoje labai skauda“ Abiejų moterų veidus matė. Nematė jokių sužalojimų ant veido.
Liudytojas G. M. parodė, kad prisimena kai praeitais metais vasarą, kartu su tėvais bei tėčio broliu A. ir draugu S. buvo prie vandens. Būnant prie vandens, pradėjo bartis tėčio brolis su savo drauge. Jie rėkė vienas ant kito ir vienas kitą stumdė. Kai tas jų stumdymasis baigėsi, jis su mama ir broliais bei A. draugė, taksi automobiliu išvažiavo, nes nenorėjo, kad ten kažkas dar daugiau atsitiktų. Nuvažiavo pas tą draugę į namus. Jos namuose buvo dukra. Būnant ten, jis žiūrėjo „teliką“, su broliais žaidė kitame kambaryje. Namuose buvusi dukra po kiek laiko išėjo pas savo drauges. Jo mama su drauge kitame kambaryje žiūrėjo „teliką“ klausėsi muzikos, kalbėjosi. Paskui atvažiavo jo tėtis su savo broliu A. Įėjęs į butą tėčio brolis pradėjo rėkauti. Jis (liudytojas) išgirdo garsą, kad kažkur trenkė ar ką ir išėjo pro duris. Į ką trenkė nežino, garsas buvo toks, kaip trenktų į odą, kaip suploji garsiai. Girdėjo vieną pliaukštelėjimą. A. bute buvo gal 5-10 minučių, nes jis įėjo, parėkavo kažką, ta draugė jam pasakė kažką, buvo tas pliaukštelėjimas ir jis išėjo. Tuo metu, kai jis girdėjo, kad A. pykstasi su drauge, jo mama arba tėtis nieko nesakė. Be dėdės ir jo draugės konflikto negirdėjo kažkokių kitokių garsų, tik tą pliaukštelėjimą. Negirdėjo konkrečių žodžių, ką sakė A. arba jo draugė. Ruošiantis važiuoti namo matė, kad kambaryje mama sėdėjo, o ta draugė gulėjo. Jie išvažiavo greitai, po kokių 10 - 15 minučių. Prieš išvažiuojant matė A. draugę, su ja nekalbėjo. Po A. išėjimo ji nieko nesakė. Nepastebėjo kokių nors sužeidimų ant veido, ant rūbų kažkokių įplėšimų ar dar kažko, neatkreipė dėmesio. Jiems išeinant, ji gulėjo ant lovos ir jų neišlydėjo. Nematė ar ji gulėjo atsimerkusi ar užsimerkusi, galvojo, kad ji miega. Ji gulėjo su rūbais. Su tėvais nekalbėjo apie tai kas įvyko. Prieš tai kažkokių panašių įvykių tarp A. ir tos draugės nėra matęs, nes jis tą draugę matė pirmą kartą. Kai buvo prie vandens neatkreipė dėmesio ar pas ją buvo mėlynių, kažkokių nubrozdinimų. Tėčio brolis dirbo su sunkvežimiu, jį matydavo retai, gal kartą į mėnesį, dažniausiai kai jis grįždavo iš darbo.
BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad pranešimas iš ligoninės apie tai, kad K. J. diagnozuotas kūno sumušimas, ant kūno matosi kraujosruvos, gautas 2019 m. birželio 17 d. 19.59 val. (b. l. 13-14, t. 1).
VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė 2019 m. birželio 21 rašte nurodyta, jog K. J. į ligoninę, GMP automobiliu buvo pristatyta 2019 m. birželio 17 d., 19.41 val. (t. 1, b. l. 182).
VšĮ Jonavos GMP stotis 2019 m. birželio 20 d. rašte nurodoma, jog iškvietimas gautas 2019 m. birželio 17 d., 19.08 val. (t. 1, b. l. 184).
2019 m. birželio 18 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Užfiksuoti bute esantys daiktai, jų išsidėstymas bei konstatuota, kad bute tvarkinga. Nurodoma, kad ant kambaryje esančios sofos-lovos matyti dėmė nuo skysčių. Apžiūros metu iš buto paimtas mobilaus ryšio telefonas Samsung Galaxy A50 (t. 1, b. l. 20-34).
2019 m. rugpjūčio 27 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog buvo apžiūrėtas telefonas Samsung Galaxy A50, jame esanti informacija nuskaityta ir perkelta į DVD diskus. Peržiūrėjus laikmenas tyrimui reikšmingos informacijos nerasta (t. 1, b. l. 36-39).
Iš 2019 m. rugpjūčio 28 d. pakvitavimo matyti, kad telefonas grąžintas K. J. (t. 1, b. l. 40).
Iš 2019 m. birželio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad LSMUL Kauno klinikų sandėlio darbuotoja pateikė K. J. drabužius: šviesios spalvos šortus ir maikutę (t. 1, b. l. 41).
2019 m. spalio 22 d. daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėti 2019 m. birželio 27 d. paimti daiktai ir užfiksuota, kad marškinėliai yra žydros spalvos, su etikete “ (duomenys neskelbtini)”, ant marškinėlių matomos dėmės, jie yra perkirpti, be rankovių. Šortai yra džinsiniai, šviesiai žydros spalvos, viduje su etikete “ (duomenys neskelbtini)”. Ant šortų matomos dėmės. Nuo drabužių sklinda šlapimo kvapas (t. 1, b. l. 42-45).
Iš 2019 m. spalio 24 d. pakvitavimo matyti, kad drabužiai grąžinti K. J. (t. 1, b. l. 46).
2019 m. birželio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog buvo bendrauta su K. J. kaimynais, kurie teigė, jog 2019 m. birželio 15 d. vakarą jokio triukšmo ar muštynių garsų negirdėjo (t. 1, b. l. 110).
2019 m. liepos 8 d. asmens kratos protokole nurodyta, jog iš A. S., be kitų protokole nurodytų daiktų, buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini) ir IMEI2 Nr. (duomenys neskelbtini) su tamsios spalvos dėkliuku (t. 3, b. l. 60-61).
2019 m. lapkričio 15 d. daiktų apžiūros protokole, apžiūrint telefoną Samsung, paimtą iš A. S., telefone rastos nuotraukos darytos 2019 m. birželio 15 dieną, kuriose užfiksuotos akimirkos, kaip A. S., J. J., V. S., R. S. leidžia laiką gamtoje. Nurodoma, kad fotonuotraukose matyti, jog ant K. J. veido (dešinės akies) yra kraujosruva (t. 3, b. l. 67-72).
Iš ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų, apie įvykius adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 19 d., matyti, jog be šioje byloje nagrinėjamo įvykio, 2019 m. sausio 20 d., 08.48 val. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje – „sugyventinis tampė už plaukų“ (t. 1, b. l. 12-13). Nuvykus minėtu adresu, rasta neblaivi K. J. (2,66 promilės girtumas), kuri nerišliai paaiškino, kad jos draugas A. S. konflikto metu tampė ją už plaukų, po konflikto pasišalino. K. J. negalėjo tiksliai įvardinti ar A. S. laiko savo sugyventiniu, teigdama, kad jis yra „fūristas“, dažnai būna išvykęs, grįžęs užeina pernakvoti (t. 3, b. l. 14-15).
2019 m. sausio 28 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2019 m. sausio 20 d. įvykio, padarius išvadą, kad A. S. ir K. J. nesieja šeimyniniai santykiai, jie kartu negyvena. Iš nutarime užfiksuotų K. J. ir A. S. paaiškinimų matyti, kad jie nelaiko vienas kito sugyventiniais (t. 2, b. l. 19-21).
2019 m. rugsėjo 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad K. J. padaryti šie sužalojimai: 1.1. poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir paakyje, dešiniame žande, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje; 1.2. kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniu smegenų pusrutuliu; 1.3. poodinė kraujosruva dešiniame žaste. Sužalojimai nurodyti išvados 1.1. punkte padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumščiu, spiriant koja ir pan. Išvardinti sužalojimai padaryti artimu laiku ir galėjo gautis prieš 2-4 paras iki apžiūros LSMUL Kauno klinikose. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu susidarė po suduotų smūgių į veido sritį, prieš 2-4 paras iki apžiūros LSMUL Kauno klinikose. Poodinė kraujosruva dešiniame žaste padaryta kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, kuo galėjo būti rankos pirštas, prieš 2-4 paras iki apžiūros LSMUL Kauno klinikose; 2. Sužalojimai padaryti skirtingais daiktais; 3. Išvardinti sužalojimai K. J. padaryti ne mažiau kaip šešiais (6) trauminiais poveikiais. Medicininių duomenų, leidžiančių nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumą nėra. K. J. sužalojimų padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse; 4. Išvardinti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai; 5. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, lydimas galvos smegenų spaudimo reiškinių, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti išvardinti sužalojimai, vertinant tiek kartu tiek atskirai, klasifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 168-169).
2019 m. birželio 18 d. specialistas L. G. nurodė, kad K. J. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir paakyje, dešiniame žande, dešiniame žaste, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. K. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, lydimo galvos smegenų spaudimo reikšmių, susidarė realus pavojus gyvybei. K. J. K. klinikose buvo operuojama, pašalinant susikaupusį kraują po kietuoju galvos smegenų dangalu. Kokia bus K. J. patirtos galvos smegenų traumos baigtis šiuo metu pasakyti negalima. Apžiūrint, K. J. yra nesąmoningoje būklėje. Kiti išvardinti sužalojimai, išskyrus kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai veide nėra būdinti griūviminiai traumai (t. 1, b. l. 171-172).
2019 m. spalio 29 d. teismo medicinos specialistas L. G. papildomai nurodė, kad K. J. sužalojimai galvoje ir veide padaryti ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais. Poodinė kraujosruva dešiniame žaste padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje padarytos 2 trauminiais poveikiais. Į klausimą koks sužalojimų mechanizmas padarytas šlaunyje ir blauzdoje atsakė: poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje padarytos kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių kuo galėjo būti koja apauta batu, rankos kumštis ar panašiai (t. 1, b. l. 174-175).
2020 m. kovo 5 d. – 2020 m. balandžio 23 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad K. J. mirties priežastis paspringimas skrandžio turiniu su tracheostominio vamzdelio užsikimšimu, sukėlęs asfiksiją ir klinikinę mirtį (2020-01-29), po atgaivinimo išsivysčiusi postanoksinė encefalopatija, aspiracinė pneumonija ir galiausiai terminalinė asistolija (2020-03-03 17:55 val.). 2019-06-15 K. J. patirti sužalojimai įtakojo mirtį, nes po šių sužalojimų tęsėsi komplikacijų grandinė, galiausiai pasibaigusi mirtimi. Tarp patirtos traumos ir mirties, tiesioginio priežastinio ryšio nėra (t. 4, b. l. 174-187).
Apklausiamas teisme specialistas Ą. S. paaiškino, kad specialisto išvados 8 punkte nurodė, jog patirti sužalojimai įtakojo mirtį, todėl, kad jeigu nebūtų buvę 2019 metais galvos smegenų traumos, nebūtų reikėję operuoti, nebūtų reikėję intubuoti, nebūtų išsivysčiusi trachėjos stenozė, po to visos komplikacijos. Neteisinga pasakyti, kad tarp traumos prieš metus ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Sužalojimai, kurie inkriminuojami kaltinamajam A. S., nebuvo padaryti kaklo srityje ir kurie lėmė susidarymą randėjimų kakle, pūlinių. Trachėjos sąaugos ir visokie uždegiminiai pakitimai, susiaurėjimai, nėra retas dalykas intubuotiems, ypač tracheostomas turintiems žmonėms, tai yra dažna komplikacija. Sužalojimai kakle ir išsivysčiusios sąaugos yra ne nuo patirto smurto, tai yra neišvengiamas, nelaimingas šalutinis medicininės pagalbos poveikis. Trachėjos susiaurėjimą lėmė medicininė intervencija, t. y. ilgalaikė intubacija. Šiuo atveju mirties mechanizmas yra, kad žmogus dūsta, neprakvėpuoja, sustoja net širdies veikla ir kol sugeba pašalinti medikai kvėpavimo takų kliūtis, atstatyti širdies veiklą, nukenčia smegenys, tai yra mokslinė encefalopatija, dalis smegenų dėl nepakankamo deguonies žūna ir tos ląstelės jau nebeatsistato. Terminalinė asistolija yra kai žmogus jau mirinėja, būna, kad širdies veikla išnyksta, paskui dar trumpam atsistato, chaotiška agonija ir viskas. Aspiracinė pneumonija yra plaučių uždegimas po to kai buvo įkvėptas kažkoks svetimkūnis.
Iš R. S. priklausiusio telefono Nr. įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės, matyti, kad jos abonentas 2019 m. birželio 15 d. 10:42 val., buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini).; 2019.06.15, 11:06 val.. abonentas, buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini).; 2019.06.15 nuo 12:25 val. iki 19:17 val. abonentas buvo (duomenys neskelbtini); 2019-06-15, 19.17 val., abonentui skambino abonentas, kuriuo, ikiteisminio tyrimo duomenimis, naudojasi V. S. ir tuo metu abonentas buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini); 2019.06.15, 19:20 val. abonentas skambino abonentui, kuriuo naudojasi A. S., su kuriuo kalbėjo 35 s.; 2019.06.15, 19:47 val. abonentas skambino abonentui, kuriuo naudojasi A. S., su kuriuo kalbėjo 52 s,; 2019.06.15, 20:44 val. abonentas skambino abonentui, kuriuo naudojasi V. S.; 2019.06.15, 20:44 val. abonentui skambino abonentas, kuriuo naudojasi V. S., su kuriuo kalbėjo 118 s,; 2019.06.15, 21:34 val. abonentas skambino nenustatytam abonentui, su kuriuo kalbėjo 59 s. 2019.06.15, 22:39 val. iki 2019.06.16 d. 11:13 val. abonentas buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini) ir judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 14-17).
Iš A. S. priklausiusio telefono Nr. įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės, matyti, kad jo telefono abonentas (toliau – abonentas) 2019 m. birželio 15 d. nuo 02:26 val. iki 2019 m. birželio 15 d. 09:41 val., buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini). bei prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi (duomenys neskelbtini); 2019.06.15 nuo 10:36 val. iki 21:10 val., abonentas buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi (duomenys neskelbtini); 2019.06.15, 21:10 val. abonentas skambino abonentui kuriuo naudojasi R. D., su kuria bendravo 227 s, tuo metu abonentas buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini); 2019.06.15, 21:16 val. abonentui skambino abonentas, kuriuo naudojasi R. D., su kuriuo bendravo 331 s, tuo metu abonentas, buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini); 2019.06.15, 21:29 val. abonentui skambino abonentas, kuriuo naudojasi R. D., su kuriuo bendravo 57 s, tuo metu abonentas buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini); 2019.06.15, 22:06 val. abonentas skambino abonentui, kuriuo naudojasi V. S., su kuriuo bendravo 139 s, tuo metu buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto 2456, kuris randasi (duomenys neskelbtini); 2019.06.15, 23:08 val. abonentas skambino abonentui, kuriuo naudojasi V. S., su kuriuo bendravo 69 s, tuo metu abonentinis numeris buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi (duomenys neskelbtini); 2019.06.15, 23:10 val. abonentas skambino abonentui, kuriuo naudojasi V. S., su kuriuo bendravo 38 s, tuo metu abonentinis numeris, buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi (duomenys neskelbtini); 2019.06.16, 08:38 val. abonentui skambino abonentas, kuriuo naudojasi V. S., su kuriuo bendravo 292 s, tuo metu abonentinis numeris buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini);2019.06.16, 10:10 val. abonentui skambino abonentas kuriuo naudojasi V. S., su kuriuo bendravo 62 s, tuo metu abonentinis numeris buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi (duomenys neskelbtini); 2019.06.16, 11:16 val. abonentas skambino abonentui, kuriuo naudojasi K. J., su kuriuo bendravo 0 s, tuo metu abonentinis numeris buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini); 2019.06.16, 11:18 val. abonentas skambino abonentui, kuriuo naudojasi G. A., su kuriuo bendravo 0 s, tuo metu abonentinis numeris buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini); 2019.06.16, 11:58 val. abonentas skambino abonentui, kuriuo naudojasi G. A., su kuriuo bendravo 75 s, tuo metu abonentinis numeris buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 18-22).
Iš V. S. priklausiusio telefono įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės, matyti, kad jo abonentas 2019.06.15, nuo 11:41 val. iki 21:02 val. buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini);2019.06.15, 21:02 val. abonentas skambino abonentui, kuriuo naudojosi R. S., su kuriuo bendravo 117 s, tuo metu abonentinis numeris buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini); 2019.06.15, 22:06 val. abonentas naudojo mobiliuosius duomenis, tuo metu buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini); 2019.06.15, 22:06 val. abonentui skambino abonentas, kuriuo naudojosi A. S., su kuriuo bendravo 139 s, tuo metu abonentinis numeris buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini); 2019.06.15, 23:08 val. abonentui skambino abonentas, kuriuo naudojosi A. S., su kuriuo bendravo 69 s, tuo metu abonentinis numeris buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi (duomenys neskelbtini); 2019.06.15, 23:10 val. abonentui skambino abonentas, kuriuo naudojosi A. S., su kuriuo bendravo 38 s, tuo metu abonentinis numeris buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini); 2019.06.16, 10:08 val. abonentas skambino abonentui, kuriuo naudojosi A. S., su kuriuo bendravo 0 s, tuo metu abonentinis numeris buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 27-30).
Iš K. J. priklausiusio telefono įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės, matyti, kad jos abonentas nuo 2019.06.15, 02:11 val. iki 10.30 val., buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini). Po 2019.06.15, 10.30 val., iki 2019-06-17 abonento pokalbių nefiksuota, fiksuotos tik gautos sms žinutės ir mobiliųjų duomenų naudojimas (t. 2, b. l. 23-26).
2019 m. birželio 21 d. nutartimi, laikotarpiu nuo 2019-06-23 iki 2019-08-23 buvo leista klausytis V. S. telefoninių pokalbių, jo naudojamu mobilaus ryšio telefono abonento Nr. <…….>, daryti jų garso įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti bei kaupti (t. 2, b. l. 62-64).
Iš 2019 m. rugsėjo 27 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamo informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo bei klausantis V. S. telefoninių pokalbių užfiksuotų pokalbių suvestinių, matyti, jog 2019-06-30, 08:16:19, V. S. paskambinęs vyras (pagal pokalbio turinį galimai A. S.) tariasi kalbėti, kad nežino, kas buvo po to, kai jie grįžo namo nuo upės (V., kas buvo, kas nebuvo va, aš buvau prie upės, ten gerai gerai, kas buvo, kas buvo, tas tas buvo, o toliau aš nežinau kas kur kaip buvo. V- Ne, nu tai ką aš žinau, iš kur, aš irgi nieko nežinau), kad skambinančiam vyrui reikėjo važiuoti į darbą, kad jis nuėjo pasiimti piniginę ir V. S. žmonos telefoną ir rado K. knarkiančią ir apsisiusiojusią (N.- K. knarkė, jinai ten knarkė, miegojo apsisiusiojus.... Daugiau aš nieko nežinau. V- Ne, tai iš kur gali žinot čia. Tai sakau, A....(?); 2019-07-09 13:10:42, V. S. skambino moteris, pokalbio metu kalbama apie apklausą, klausiama ar nustatytas taksistas, kalbama apie tai, jog bijoma, kad asmuo apie kurį kalbama išėjęs nekerštautų („Bijau, kad jis išėjęs nepradėtų čia keršyt“), kad bus viską papasakojęs S. („Nu tai vėl bus S. viską papasakojęs, tai kam mum dar meluot, nesąmones pasakot. Ir dar mum nusitempti“). 2019-07-09 15:20:42, V. S. skambino vyras, pokalbio metu kalbama apie tai, jog brolis pasakė, jog “klauskit pas V., jis daugiausiai žiną. Tai gi jie ten paskutiniai buvo“, kad jis viską pasakė, kad jis ir R. gaunas įtariamieji, nes jie paskutiniai išėjo, o „pats pyst pyst pro duris į lauką ir viskas“, kad brolis prisidirbo ir jo bėdos, kad negali būti rami siela, reik debilysčių visokių“. 2019-07-09 18:55:20, V. S. skambino vyrui su kuriuo kalbėjo apie tai, jog jis ir R. pasakė viską kaip buvo, kad kam jiems atsakyti, meluoti, kad jei prisivirė košės tegul ir srebia, kad jis (V. S.) nieko nedarė (Aš nieką mes, nu kur, kai durneliai likom dviese ir viskas. Tas apsisuko, durim trenkė ir viskas, ir dingą), (O mes kaip laušai abudu ir palikom su R.) (t. 2 b. l. 65-68).
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista laikotarpiu 2019-07-02 iki 2019-09-02 klausytis R. D. telefoninių pokalbių, jos naudojamu mobilaus ryšio telefono abonento Nr. <…….>, daryti jų garso įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti bei kaupti (t. 2, b. l. 98-100).
Iš 2019 m. rugsėjo 27 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamo informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo bei prie jo pateiktų pokalbių suvestinių matyti, kad priemonės taikymo metu 2019-07-11 22:18:03, buvo užfiksuotas išeinantis skambutis <…….>, bokštas (duomenys neskelbtini) Moteris-Vyrui (…) V- O kas buvo, kai jie išvažiavo su V., aš nežinau kas buvo. M.- Nu, tai taip, iš kur tu žinosi. V- Abudu, abudu, abudu tyli šiknas suraukę. Ir A. buvo atlėkęs pas mane. Klausiau, sakau: tai kas kaip, kur? Nieko, va kapštelėjau, sako, delnu. O V., O V., karoče, tyli. M.- Nu, aš gi irgi nei buvau, nei mačiau, tai ką aš žinau. V- Nu aš irgi gi rytą nemačiau dar, bet faktiškai aš nieko irgi nežinau..... .. čia mane dar tampyt (…) (t. 2, b. l. 101-103).
2019 m. liepos 5 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi buvo leista laikotarpiu 2019-07-05 iki 2019-10-05, slapta patekti į gyvenamąsias patalpas priklausančias R. S., slapta įrengti nurodytoje patalpoje garsą fiksuojančias technines priemones, fiksuojant patalpose esančių asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus, kai nei vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma (t. 2, b. l. 123-125).
2019 m. lapkričio 19 d. slaptų veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog laikotarpyje 2019-07-05 iki 2019-10-02, priemonės taikymo metu buvo užfiksuotas pokalbis tarp V. S. ir R. S. 2019-11-19 pokalbių suvestinėje, kurio metu kalbama apie apklausas dėl įvykio, kad jiems buvo pasakyta, kad jie įtariamieji, kad gali būti bauda už melagingus parodymus, apie sužalojimą, kad pasakė S., kuriam pasakė jis (V. S.), kad nėra ką slėpti (t. 2, b. l.127-131).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos padarymo aplinkybių, kvalifikavimo
Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, nuo 2019 m. birželio 14 d. vakaro, jis ir nukentėjusioji K. J., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Kaltinamasis neigia šių išgertuvių metu vartojęs kokį nors fizinį smurtą K. J. atžvilgiu, tačiau pagrindo tikėti šiais kaltinamojo teiginiais nėra. Kaip matyti iš liudytojos G. A. parodymų, 2019 m. birželio 14 d. vakare/naktį mama pykosi su A. S.. Nors liudytoja ir nenurodė mačiusi, jog A. S. būtų mušęs jos mamą – K. J., tačiau liudytoja R. S. patvirtino, jog 2019 m. birželio 15 d. dieną, K. J. atvykus prie vandens, jau matė ant jos veido kraujosruvą po akimi. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojo V. S. parodymų visuma. Pažymėtina, kad abu liudytojai paminėjo ir tai, kad kraujosruva buvo užpudruota, todėl vien tai, kad liudytojai J. N. ir S. S. šios kraujosruvos nepastebėjo, nesudaro pagrindo manyti, kad jos nebuvo. Juolab, kad liudytoja G. A. patvirtino, jog mamai grįžus namo 2019 m. birželio 15 d., dar iki R. S. pasakant, ji pastebėjo ant mamos veido kraujosruvą prie akies. Apie tai, kad ant veido stebima kraujosruva nurodyta ir 2019 m. lapkričio 15 d. daiktų apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtos A. S. telefone esančios, 2019 m. birželio 15 d. darytos, nuotraukos. Be to, liudytoja R. S. nurodė, kad jai paklausus, K. J. nurodė, kad „mėlynę“ po akimi padarė A. S., kai su juo mušėsi iš vakaro. Liudytojas Č. S. taipogi nurodė, kad jam nuo upės vežant nukentėjusiąją, ši kalbėdama su R. S. minėjo, jog jai skauda dešinę galvos pusę, tad nors liudytojas ant nukentėjusiosios veido sužalojimų ir nepastebėjo, tačiau visuma aptartų duomenų leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad vieną iš sužalojimų veide, nukentėjusiajai A. S. padarė jau 2019 m. birželio 14 d. vakare/2019 m. birželio 15 d. naktį. Nors kaip matyti iš liudytojų R. S., V. S., J. N., S. S. parodymų visumos, jiems esant prie upės buvo kilęs A. S. ir K. J. tarpusavio konfliktas, tačiau nei vienas iš liudytojų nenurodė, kad šio konflikto metu K. J. buvo suduoti smūgiai rankomis ar ji buvo spardoma. Kaip seka iš šių liudytojų parodymų, netrukus po tarp A. S. ir K. J. kilusio konflikto, ji, kartu su R. S. ir jos vaikais, taksi automobiliu išvyko namo. Nors kaltinamasis nurodė, kad aptariamą sužalojimą nukentėjusioji galimai patyrė kritimo buto balkone metu 2019 m. birželio 14 d., tačiau kaip matyti iš 2019 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvados bei jo 2019 m. birželio 18 d. paaiškinimų, sužalojimai veide nėra būdingi griūviminiai traumai, kas įvertinus K. J. liudytojai R. S. nurodytas aplinkybes dėl jos sužalojimo (kraujosruvos veide) padarymo A. S. veiksmais, patikimai paneigia kaltinamojo iškeltą versiją, kad šį sužalojimą padarė ne jis. Kaip matyti iš R. S. ir V. S. parodymų, R. S. ir K. J. esant šios bute 2019 m. birželio 15 d. vakare, sugrįžęs į butą A. S., sėdinčiai ant sofos K. J. sudavė kelis kartus per veidą, po ko K. J. prarado sąmonę ir nuvirto ant lovos. Nors kaltinamasis A. S. neigė sugrįžęs į butą ir sudavęs smūgius K. J., tačiau tai, jog jis buvo sugrįžęs į butą patvirtino ir liudytojas G. M., kuris be kita ko nurodė, jog po to, kai išgirdo garsą, panašų į suplojimą (kaip trenktų į odą, kai garsiai suploji), A. S. iš buto pasišalino, kas atitinka ir V. S. bei R. S. parodymų visumą. Pažymėtina, kad ir šių liudytojų pokalbių telefonu, tiek slapto sekimo metu užfiksuotų pokalbių turinys iš esmės patvirtina aplinkybę, jog K. J. sužalojo ir sunkų sveikatos sutrikdymą padarė būtent A. S., todėl pagrindo abejoti jų parodymais nėra, juolab, kad ir kitos jų nurodomos aplinkybės atitinka įvykių seką (dėl skambinimų telefonu, sugrįžimo laiko, R. S. telefono sekančią dieną paėmimo aplinkybių). Be to, apie tai, jog A. S. sudavė smūgį (smūgius) K. J., V. S. nurodė ir liudytojui S. S., kuris šią aplinkybę patvirtino. Kaip matyti iš A. S. priklausančio telefono skambučių išklotinės bei jungimosi prie judriojo ryšio bokštų, jo telefono abonentas dar 2019 m. birželio 15 d. 21.16 val. kai skambino abonentui, kuriuo naudojasi R. D., buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini)., t. y. dar nebuvo sugrįžęs į (duomenys neskelbtini) miestą, tačiau 2019 m. birželio 15 d., 21:29 val. kai abonentui skambino abonentas, kuriuo naudojasi R. D., A. S. abonentas jau buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi adresu, (duomenys neskelbtini), t. y. prie tuo pačiu adresu esančio bokšto, prie kurio tuo metu buvo prisijungęs ir R. S., buvusios kartu su K. J. šios bute, telefonas. Vėliau, kai 2019 m. birželio 15 d., 22:06 val. A. S. priklausantis abonentas skambino abonentui, kuriuo naudojasi V. S., abonentinis numeris priklausantis A. S. jau buvo prisijungęs prie judriojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini), prie kurio šis abonentas buvo prisijungęs ir vėliau, kai tiek jo, tiek R. D. teigimu, jis buvo pas R. D. bute. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nusikalstama veika buvo baigta laikotarpiu iki 2019 m. birželio 15 d. 22.06 val. Kaip seka iš liudytojų V. S. ir R. S. parodymų visumos (tiek apklausų teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu bei atliekant parodymų patikrinimą), kai A. S. sudavė K. J. smūgius ranka į galvos sritį, po šių smūgių ji prarado sąmonę, į aplinką nebereagavo. Iš esmės šią aplinkybę patvirtina ir liudytojo G. M. parodymai, kad jiems išeinant iš buto jis matė K. J. gulinčią ant lovos, kuri nieko nesakė ir jų iš buto neišlydėjo. Pažymėtina, kad kaip seka iš liudytojo Č. S. parodymų, nukentėjusioji, jau vykdama taksi automobiliu, skundėsi galvos skausmais, todėl patikimai spręsti, kad kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu nelėmė A. S. anksčiau suduotas smūgis, pagrindo nėra, tačiau nėra jokio pagrindo abejoti, kad būtent A. S. suduotų smūgių į galvos sritį pasekmėje K. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ką iš esmės patvirtina ir 2019 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvadoje nurodyti duomenys. Taigi, darytina išvada, kad būtent A. S., laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 14 d. vakaro iki 2019 m. birželio 15 d. 22.06 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip 4 kartus į galvos sritį K. J., tuo padarė poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir paakyje, dešiniame žande, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniu smegenų pusrutuliu ir taip sunkiai sutrikdė K. J. sveikatą, nėra. Nors kaltinamajam buvo inkriminuota ir tai, kad jis nurodytu laikotarpiu K. J. dar sudavė rankomis ir spyrė kojomis ne mažiau 4 kartus į įvairias kūno vietas ir tuo padarė poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, tačiau šias aplinkybes patikimai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nei vienas iš jau paminėtų liudytojų tokių aplinkybių nenurodė. Nors liudytojas L. K. parodė, kad K. J. jam sakė, kad ją namuose gulinčią spardė, tačiau kaip matyti iš pačios nukentėjusiosios apklausos protokolo, ji tokių aplinkybių nenurodė, teigdama, jog sužalojimo aplinkybių neprisimena. Įvertinus visumą duomenų, tai, kad vertinamu laikotarpiu nukentėjusioji buvo neblaivi, negalima atmesti prielaidos, kad minimus sužalojimus (poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje), nelėmusius sunkaus sveikatos sutrikdymo masto, nukentėjusioji galėjo patirti ir kitomis aplinkybėmis, todėl remiantis in dubio pro reo principu, nurodančiu, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, aptartos aplinkybės A. S. neinkriminuojamos.
Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.
Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimai). Vertinant konkrečių asmenų santykių turinį ir sprendžiant dėl šeimos santykių fakto, svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, sugyventinių santykiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6/2012, 2K-487/2013, 2K-525/2013).
Taigi tam, kad kaltinamojo veiksmai, būtų kvalifikuojami pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, (kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte), būtina nustatyti, jog kaltinamasis sužalojo savo šeimos narį, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma tokios aplinkybės nepatvirtina.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji K. J. buvo pažįstami neilgai – apie metus laiko (kaltinamojo, liudytojų G. A., S. K., R. S., V. S., L. K. parodymai). Jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. S. materialiai ir pastoviai prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, byloje nėra. Nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad kaltinamasis, dirbdamas krovininio automobilio vairuotoju, dažnai būdavo išvykęs iš Lietuvos (kaltinamojo, liudytojų G. A., S. S. parodymai). Pasak kaltinamojo, jis ir nukentėjusioji nebuvo sugyventiniai, bendro ūkio nevedė. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir liudytojų S. K., G. A., R. S., V. S., S. S. parodymų visuma, kuri nesudaro pagrindo spręsti, jog A. S. ir K. J. buvo sugyventiniai. Pažymėtina, kad iš ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2019 m. sausio 20 d., 08.48 val. buvo įvykęs A. S. ir K. J. tarpusavio konfliktas, kurio aplinkybių aiškinimosi metu K. J. negalėjo tiksliai įvardinti ar A. S. laiko savo sugyventiniu, teigdama, kad jis yra „fūristas“, dažnai būna išvykęs, grįžęs užeina pernakvoti (t. 3, b. l. 14-15). 2019 m. sausio 28 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2019 m. sausio 20 d. įvykio, padarius išvadą, kad A. S. ir K. J. nesieja šeimyniniai santykiai, jie kartu negyvena. Iš nutarime užfiksuotų K. J. ir A. S. paaiškinimų matyti, kad jie nelaiko vienas kito sugyventiniais (t. 2, b. l. 19-21). Liudytoja G. A. parodė, kad po 2019 m. sausio 20 d. įvykio, A. S. jų namuose nebuvo ilgai, po ilgo laiko mama ir A. S. susitaikė. Nors neabejotinai nustatyta, kad po įvykio K. J. bute buvo A. S. daiktų (drabužių), jis grįžęs iš reiso grįždavo ir pas K. J., tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad tarp jų susiklostę santykiai gali būti vertinami kaip pastovūs, pagrįsti tarpusavio atsakomybe, savanoriškais abipusiais įsipareigojimais (finansiniais ir kitokiais), tvirtu emociniu prieraišumu, siekiu sukurti šeiminius santykius, todėl savo turiniu buvo būdingi šeimos nariams. Pagal teismų praktiką vien formalaus gyvenimo kartu faktas, lydimas nuolatinių išgertuvių, nesant kitų aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų asmenų tarpusavio santykių turinį, panašų į šeimą, negali būti vertinamas kaip šeimos (atitinkančios partnerystės formą) susiformavimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6/2012, 2K-525/2013). Atsižvelgiant į visumą aptartų aplinkybių, šeimos nario sampratos aiškinimą teismų praktikoje, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusioji buvo kaltinamojo A. S. šeimos narys.
Kaltinamasis, tyčia suduodamas smūgius į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, būdamas normalaus protinio išsivystymo žmogus, neabejotinai suvokė, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau tik bendrai numatė galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiosios skirtingo masto sveikatos sutrikdymams), šių padarinių savo sąmonėje nedetalizuodamas. Pagrindo išvadai, jog jis norėjo padaryti nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą ar ją nužudyti nėra, todėl darytina išvada, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, nustatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių – ginčyti tiek nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-469-648/2015, 2K–110-699/2015, 2K-199-696/2017). Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis neigė buvęs K. J. šeimos nariu, todėl pagrindo teigti, jog perkvalifikavus jo veiką į lengvesnį nusikaltimą, buvo pažeista jo teisė į gynybą nėra (kasacinės nutartys Nr. 2K-199-696/2017, Nr. 2K-165-648/2020).
Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, po to kai nukentėjusioji mirė, apsvarstė ir klausimą dėl galimybės kaltinamojo veiksmus vertinti kaip nužudymą (BK 129 straipsnis), tačiau iš 2020 m. kovo 5 d. – 2020 m. balandžio 23 d. specialisto išvados matyti, kad pagrindinė K. J. mirties priežastis - paspringimas skrandžio turiniu su tracheostominio vamzdelio užsikimšimu, sukėlęs asfiksiją ir klinikinę mirtį (2020-01-29), po atgaivinimo išsivysčiusi postanoksinė encefalopatija, aspiracinė pneumonija ir galiausiai terminalinė asistolija (2020-03-03 17:55 val.). Šias aplinkybes ekspertas patvirtino ir teisme. Kaip matyti iš šioje byloje nustatytų aplinkybių, A. S. veiksmais nukentėjusiajai sužalojimai kaklo srityje nebuvo padaryti. Tiek iš specialisto išvados, tiek iš eksperto paaiškinimų teisme matyti, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiosios mirties priežasties, tiesioginio priežastinio ryšio nėra, todėl pagrindo kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką vertinti kaip nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, nėra.
Dėl atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, bausmės
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis dėl psichikos sutrikimų psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas, nesigydė (t. 3, b. l. 50, 52, 56). Jo parodymai yra logiški ir suprantami, todėl pagrindo abejoti pakaltinamumu nėra.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Nors tikslus kaltinamojo girtumas nagrinėjimo įvykio metu nebuvo nustatytas, tačiau įvertinus tai, jog kaltinamasis girtavo jau nuo 2019 m. birželio 14 d. vakaro, bei 2019 m. birželio 15 d. kartu girtavusių asmenų, liudytojos R. D. parodymus, pagrindo abejoti tuo, jog jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nėra ir tai neabejotinai turėjo įtaką nusikaltimo padarymui, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Prokuroras siūlė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti ir tai, kad nusikalstama veika sukėlė sunkias pasekmes. Pažymėtina, jog BK 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. BK 135 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tuomet, kai asmeniui yra padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas. BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte išdėstyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių arba kilo reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei. Analizuojant aptariamų BK straipsnių nuostatų turinį, darytina išvada, kad sunkių padarinių atsiradimas dėl padarytos veikos, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė negali būti pripažintas padarius BK 135 straipsnyje numatytą nusikaltimą, nes BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte įvardyti padariniai visada atsiranda sunkiai sutrikdžius kitam asmeniui sveikatą ir įstatymų leidėjas atsižvelgė į tokią aplinkybę, nustatydamas sankcijos dydį, todėl pagrindo inkriminuoti kaltinamajam šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę nėra. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad parenkant bausmės dydį, negalima apskritai ignoruoti nukentėjusiajam sukeltų padarinių, nes viena iš bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių yra padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas, LApT baudžiamoji byla Nr. 1A-634-150/2015).
Kaltinamasis iki sulaikymo dirbo (t. 4, b. l. 2, 23). Darbdavio charakterizuojamas gerai (t. 4, b. l. 3, 22). Baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už nusižengimus, padarytus esant neblaiviam (t. 3, b. l. 9-11), be to, 2018 m. vasario 21 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį (t. 3, b. l. 43-47), praeityje teistas (t. 3, b. l. 37-38, 40-42), – šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja labiau neigiamai.
BK 135 straipsnio 1 dalis numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki dešimties metų. Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies nuostatas ir kaltinamajam paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, byloje nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose kaltinamajam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Įvertinus visumą aukščiau išdėstytų aplinkybių, kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, veikos pavojingumą, atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis savo kaltės nepripažino, kas leidžia teigti, jog jis savo įvykdytos nusikalstamos veikos kritiškai nevertina, yra abejingas kilusioms pasekmėms, kaltinamajam skirtina didesnė nei sankcijos vidurkis bausmė – 6 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija, numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Pagal šio straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Kadangi kaltinamajam skiriama didesnė nei penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, jis nuteisiamas už nusikaltimą, numatytą BK XVIII skyriuje, pagrindo taikyti aptartas įstatymo nuostatas nėra.
A. S. laikinai sulaikytas 2019 m. liepos 8 d., 10.25 val. (t. 3, b. l. 59). 2019 m. liepos 9 d. nutartimi A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 3, b. l. 79-81), kurios taikymo terminas buvo pratęstas (t. 3, b. l. 89-91, 182-184, t. 4, b. l. 155-157) ir kardomoji priemonė – suėmimas, taikoma iki šiol. Paskutinį kartą suėmimo terminas pratęstas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi, trims mėnesiams skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 8 d. (t. 5, b. l. 57-59). Kadangi suėmimo paskyrimo pagrindai neišnykę, kaltinamajam skiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, todėl iki bausmės vykdymo pradžios kardomoji priemonė – suėmimas, nekeistina (pratęstina) (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnis, 307 straipsnio 1 dalis 6 punktas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 66 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytina sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 8 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos, vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusioji K. J. 2019 m. lapkričio 18 d. ieškiniu prašė priteisti iš A. S. 30000 eurų neturtinės ir 263 eurų turtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 57-59). 2020 m. kovo 3 d. nukentėjusioji mirė. BPK nėra sureguliuotas klausimas kaip turėtų būti sprendžiamas civilinio ieškinio klausimas kai nukentėjusysis miršta, o jo įpėdinai nežinomi ar į bylos nagrinėjimą iki įrodymų tyrimo pabaigos neįstoja. Civilinio kodekso Penktos knygos 5.1 straipsnio 1 dalis numato, jog gali būti paveldimos mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji mirė ir galimas civilinių teisių perėmimas, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.
Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė kaltinamajam 13810,81 eurų ieškinį dėl išlaidų, patirtų gydant K. J., už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (t. 1, b. l. 103-106). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 3323,33 eurų dėl biudžetui padarytos žalos, išmokant ligos išmokas K. J. už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2020 m. sausio 22 d. bei pateikė šį žalos dydį patvirtinančius dokumentus (t. 1, b. l. 83-94, t. 4, b. l. 103-104). Iš medicinos dokumentų išrašuose nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo abejoti tuo, kad K. J. gydymas bei ligos išmokos yra susiję su patirtų sužalojimų gydymu bei su gydant patirtą galvos traumą medicininių intervencijų metu kilusių komplikacijų šalinimu (t. 4, b. l. 34-46), kas leidžia teigti, jog jei nebūtų buvę neteisėtų kaltinamojo veiksmų, nebūtų buvę ir aptariamų išlaidų, tame tarpe susijusių ir su gydymo komplikacijų šalinimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 3K-3-531/2013, Nr. 3K-3-263/2007). Pagrindo abejoti, kad civiliniams ieškovams buvo padaryta ieškiniuose nurodyto dydžio žala nėra, kaip ir abejonių tuo, kad žala yra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo veiksmais K. J. atžvilgiu ir jai padarytais sužalojimais, todėl ieškiniai tenkinti visiškai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
- mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ su dėkliuku, paimti iš A. S. 2019-07-08 asmens kratos metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. S. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
- kompaktinis diskas su 2019-10-10 liudytojų R. S. ir V. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais, kompaktinis diskas su 2019-06-19 liudytojos G. A. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašu, kompaktinis diskas CD-R, priedas prie 2019-06-18 įvykio vietos apžiūros protokolo, kompaktiniai diskai DVD-R (2 vnt.) Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)su informacija ištraukta iš K. J. mobilaus ryšio telefono Samsung A50, kompaktiniai diskai DVD-R (5 vnt.) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)su informacija ištraukta iš A. S. mobilaus ryšio telefono Samsung A50, kompaktinis diskas DVD-R su išklotinėmis, paimtomis pagal 2019-06-27 prokuroro nutarimą, kompaktiniai diskai (4vnt.) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) priedai prie 2019-09-27 ir 2019-07-02 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
- kompaktiniai diskai (13 vnt.) Nr. (duomenys neskelbtini), suvestinė iš DVR-R Nr. (duomenys neskelbtini), priedas prie 2019-11-19 slaptų veiksmų atlikimo protokolo, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini juos pateikusiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK BK 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
A. S., vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir bei kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai parai terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. rugpjūčio 6 d.
A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą, kurios taikymo terminas pratęstas Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartimi, palikti nepakeistą (pratęsti) iki bus pradėtas bausmės vykdymas.
Nukentėjusiosios K. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinius ieškinius tenkinti visiškai:
- priteisti iš kaltinamojo A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) 13810,81 eurų žalos atlyginimo PSDF biudžetui, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ bankas.
- priteisti iš kaltinamojo A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) 3323,33 eurų žalos atlyginimo VSDF biudžetui, pinigus pervedant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ bankas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ su dėkliuku, grąžinti A. S. (arba jo įgaliotam asmeniui);
- kompaktinį diską su liudytojų R. S. ir V. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais, kompaktinį diską su liudytojos G. A. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašu, kompaktinį diską CD-R (priedas prie 2019-06-18 įvykio vietos apžiūros protokolo), kompaktinius diskus DVD-R (2 vnt.) Nr. (duomenys neskelbtini) su informacija ištraukta iš K. J. mobilaus ryšio telefono Samsung A50, kompaktinius diskus DVD-R (5 vnt.) Nr. (duomenys neskelbtini) su informacija ištraukta iš A. S. mobilaus ryšio telefono Samsung A50, kompaktinį diską DVD-R su išklotinėmis paimtomis pagal 2019-06-27 prokuroro nutarimą, kompaktinius diskus (4 vnt.) Nr. (duomenys neskelbtini) (priedai prie 2019-09-27 ir 2019-07-02 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų), palikti saugoti prie bylos;
- kompaktinius diskus (13 vnt.) Nr. (duomenys neskelbtini), suvestinę iš DVR-R Nr. (duomenys neskelbtini) (priedai prie 2019-11-19 slaptų veiksmų atlikimo protokolo) grąžinti juos pateikusiai institucijai (Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių skyrius).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos), gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.