Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-02 sprendimu nusprendė ieškovo R. V. ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atmesti. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. N2-4005-501/2009 dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, 2009-11-11 sprendimu A. V. ieškinį ir R. V. priešieškinį patenkino iš dalies:

1) nutraukė santuoką, sudarytą tarp A. V. ir R. V.;

2) pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo R. V. kaltės;

3) po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokoje turėtas pavardes;

4) nustatė nepilnamečio Ž. V. gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje;

5) priteisė iš atsakovo sūnui Ž. V. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 450 Lt per mėnesį nuo 2008-08-12 iki jo pilnametystės, įskaitydamas į priteistą išlaikymą atsakovo pagal 2008-11-20 teismo nutartį sumokėtas sumas, nepilnamečio turto tvarkytoja uzufrukto pagrindu paskirdamas ieškovę;

6) iki 2010-11-11 nustatė atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: leido atsakovui vieną kartą per mėnesį jo pasirinktą darbo dieną darbo laiku 3 val. bendrauti su Ž. V. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAS nustatytoje vietoje, stebint Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovei;

7) priteisė ieškovei iš atsakovo 70466,66 Lt kompensaciją už jai tenkančią santuokinio turto dalį ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

8) priteisė atsakovui automobilį Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt vertės, 683/2476 dalį žemės sklypo su pamatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 100000 Lt vertės, kompiuterinės įrangos komplektą 1700 Lt vertės, iš viso turto už 105700 Lt;

9) nustatė, kad ieškovės ir atsakovo prievolė AB SEB bankui pagal 2006-07-28 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari;

10) priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 252 Lt žyminio mokesčio ir 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų;

11) priteisė iš atsakovo 56 Lt pašto išlaidų valstybės naudai;

12) kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė (b.l. 34-40, civilinė byla Nr. 2A-593-464/2010, 2 t. b.l. 170-176). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs R. V. apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo, 2010-09-28 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 53-60, civilinė byla Nr.2A-593-464/2010, 3 t. b.l. 50-57), pripažindamas, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio (ieškovo nagrinėjamoje byloje) R. V. kaltės, taip pat tai, jog teismas pagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisė A. V. didesnę (2/3 dalis) bendro turto dalį, pagrįstai su R. V. tėvais sudaryto paskolos sandorio (40000 Lt) nepripažino bendra kreditorine sutuoktinių prievole bei pripažino, jog A. V. sąskaitoje buvę 10000 Lt panaudoti šeimos interesais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2010-12-27 nutartimi atsisakė priimti R. V. kasacinį skundą, nenustačiusi CPK 346 str. 2 d. 1 p., 2 p. nurodytų pagrindų (materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimo, nukrypimo nuo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos) (b.l. 41-42). 2010-10-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas A. V. išdavė vykdomąjį raštą dėl iš R. V. priteistos 70466,66 Lt kompensacijos ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei priteistų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 47). 2011-05-23 nutartimi teismas netenkino ieškovo prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo (civ. b. Nr.2A-593-464/2010, 3 t. b.l. 143-144). Išnagrinėjus R. V. atskirąjį skundą, minėta nutartis palikta nepakeista (civilinė byla Nr.2A-593-464/2010, 3 t. b.l. 166-168). Vilniaus miesto 1 aplinkės teismas 2012-04-30 nutartimi netenkino R. V. prašymo bei atsisakė atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje (b.l. 70-71, civilinė byla Nr. A2-7746-127/2010, 3 t. b.l. 272-274). Teismas 2012-05-21 taip pat atsisakė priimti pakartotinį R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo (civilinė byla Nr. A2-7746-127/2010, 3 t. b.l. 295-296), o apeliacinės instancijos teismas šią nutartį pripažino pagrįsta ir teisėta (b.l. 72-75, civilinė byla Nr. 2SA-250-450/2012, 3 t. b.l. 337-340). Antstolės S. V. 2012-06-11 pažyma (b.l. 32) nustatyta, kad antstolės kontorai buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. N2-4005-501/2009 dėl 72918,66 Lt skolos išieškojimo iš R. V. išieškotojos A. V. naudai, išieškotojai yra apmokėta 72918,66 Lt skola ir būtinos vykdymo išlaidos 762 Lt. Ieškovas ieškinį pareiškė dėl žalos, padarytos jam dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų civilinėje byloje, atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnį. CK 6.272 str. teisės normoje įtvirtinta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų administracinio, baudžiamojo ir civilinio proceso srityje. Teismas nurodė, kad pagal šį straipsnį valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žala padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. CK 6.272 str. 2 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės, t. y. šioje normoje nustatyta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teismo veiksmais civilinio proceso srityje. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Pagal CK 6.272 str. 2 d. valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar teismo kaltei. Teismo kaltė gali būti konstatuota, padarius akivaizdžią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2011). Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo teismas nepadarė akivaizdžios teisės taikymo ar aiškinimo klaidos. Teismas pažymėjo, jog ieškovas savo reikalavimus grindžia, nurodydamas tokius teisėjų atliktus veiksmus: neteisingai sudarytą turto balansą santuokos nutraukimo byloje; teismui nenustačius aiškių bendraskolių dalių prievolėje, įvykdęs prievolę kreditoriui (ieškovas), negali įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisės kito bendraskolio atžvilgiu; bandant atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-21 nutartyje (civilinė byla Nr. A2-9553-131/2012) sulaukė grasinimo baudomis ir šmeižto. Teismas nurodė, kad visi ieškovo nurodyti veiksmai, t.y. santuokoje įgyto turto padalinimas bei kreditorinių įsipareigojimų tarp sutuoktinių paskirstymas, yra susiję su bylos dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalinimo nagrinėjimu. Šiais argumentais ieškovas nesutinka su teismų procesiniais sprendimais, priimtais nagrinėjant jo santuokos nutraukimo bylą, kurioje, jo teigimu, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Kaip jau buvo minėta, valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą neteisėtais teismo (teisėjo) veiksmais civilinio proceso srityje atsiranda tik esant teisėjo kaltei, konstatuotai įstatymų nustatyta tvarka. Teismo (teisėjo) veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, tai yra skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti. Galiojantys įstatymai nenumato jokios kitos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos. Dėl šios priežasties būtina sąlyga, tenkinant ieškinį, pareikštą dėl teisėjo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nagrinėjant civilinę bylą, yra teisėjo veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės konstatavimas instancine tvarka. Taip pat, esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje. Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas gali konstatuoti, jog byloje, vykdant teisingumą, priimtas teismo sprendimas (nutartis) yra nepagrįstas ar neteisėtas. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasinaudojo savo teise tiek į apeliaciją, tiek į kasaciją. Ieškovas apskundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą Vilniaus apygardos teismui, kuris 2010-09-28 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisė A. V. didesnę (2/3 dalis) bendro turto dalį, pagrįstai su R. V. tėvais sudaryto paskolos sandorio (40000 Lt) nepripažino bendra kreditorine sutuoktinių prievole bei pripažino, jog A. V. sąskaitoje buvę 10000 Lt panaudoti šeimos interesais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2010-12-27 nutartimi atsisakė priimti R. V. kasacinį skundą, nenustačiusi CPK 346 str. 2 d. 1 p., 2 p. nurodytų pagrindų. Teismas pažymėjo, jog tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pripažino, jog nėra įstatyme nurodytų aplinkybių proceso byloje atnaujinimui. Vilniaus apygardos teismui priėmus 2010-09-28 nutartį Vilniaus miesto 1 aplinkės teismo sprendimas įsiteisėjo ir antstolės S. V. buvo vykdomas pagal jo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį raštą (CPK 584 str., 279 str.). Įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai, šalys nebegali kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiais teismo sprendimais ar nutartimis nustatytų faktų ar teisinių santykių (CPK 279 str. 4 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.). Teismas konstatavo, jog tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-11 sprendimo, tiek Vilniaus apygardos 2010-09-28 nutarties teisėtumas bei pagrįstumas nebegali būti tikrinami, nagrinėjant šią bylą dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nepasisakė dėl R. V. ieškinyje nurodytų argumentų, susijusių su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-11 sprendimo ir 2012-05-21 nutarties bei Vilniaus apygardos 2010-09-28 nutarties teisėtumu bei pagrįstumu. Žala gali būti atlyginama tik tokiu atveju, jei konstatuojamos visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys bei teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltė. Kaltė gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu, tačiau ji turi būti konstatuota įstatymo nustatyta tvarka. Klausimas, ar buvo teisėjo neteisėti veiksmai bei kaltė, turi būti sprendžiamas konkrečiu atveju, įvertinus specifines kiekvienos bylos aplinkybes. Net teismo sprendimo ar nutarties panaikinimas instancine tvarka pats savaime dar nėra teisėjo kaltės įrodymas. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas ir nutartys, iš kurių ieškovas kildina jam atsiradusią žalą, nebuvo panaikintos instancine tvarka, nebuvo nustatyta teisės aiškinimo bei taikymo klaidų. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad teisėjams dėl jų veiksmų, atliktų nagrinėjant ieškovo santuokos nutraukimo bylą, būtų taikyta drausminė atsakomybė ar byloje būtų priimta atskiroji nutartis. Nėra konstatuota, jog teisėjai, nagrinėdami ieškovo santuokos nutraukimo bylą, atliko neteisėtus veiksmus (CPK 185 str.). Savo teiginius dėl tokių neteisėtų teisėjų veiksmų buvimo turi įrodyti ieškovas, o tokių duomenų šioje byloje nėra pateikta (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Teismui konstatavus būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir kaltės – nebuvimą, valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 str. 2 d. yra negalima, ieškinys atmestinas, o kitos ieškovo nurodytos civilinės atsakomybės sąlygos nenagrinėtinos, kaip teisiškai nereikšmingos. Teismas atskirai pasisakė dėl ieškinio reikalavimo atlyginti 9115 Lt turtinę žalą dėl negalėjimo pasinaudoti atgręžtinio reikalavimo teise pagrįstumo. Ieškovas nurodė, jog teismui nenustačius aiškių bendraskolių dalių prievolėje, įvykdęs prievolę kreditoriui (bankui), jis negali įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisės į bendraskolį (A. V.). Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjamas ieškovo reikalavimas priteisti iš A. V. 9116 Lt ieškovui R. V. pagal solidarią prievolę (pagal 2006-07-28 kredito sutartį su AB SEB banku) laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-01-01 sumokėto kredito. Teismas civilinę bylą dėl ieškovo reikalavimo priteisti 9116,00 Lt nutraukė CPK 293 str. 3 d. pagrindu (2012-02-15 nutartis, civilinė byla Nr. 2-256-734/2012, b.l. 43-46), tačiau šis sprendimas neįsiteisėjo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog teismo sprendimas šioje dalyje buvo panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatuojant, kad ieškinio reikalavimas priteisti 9116 Lt pagal 2006-07-28 kredito sutartį ieškovo AB SEB bankui sumokėtų kredito įmokų ir palūkanų yra galimas ir jo patenkinimas nereikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo pakeitimo (Vilniaus apygardos teismo 2013-04-03 nutartis, civilinėje byloje Nr. 2A-443-881/2013). Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog byla dėl 9116 Lt priteisimo iš A. V. yra nagrinėjama, ieškovas nepagrįstai teigia, jog jis neturi galimybės pasinaudoti atgręžtinio reikalavimo teise. Ieškovas neturtinę žalą įvertino 20000 Lt, tačiau jokių rašytinių įrodymų apie patirtą neturtinę žalą teismui nepateikė. Ieškovas ieškinyje reikalavimą dėl neturtinės žalos kilimo grindė tik bendro pobūdžio neigiamais išgyvenimais (LR CK 6.250 str.), kurie nelaikytini tinkamais ir pakankamais įrodymais pagal teismų praktiką (LR CK 6.250 str., 6.272 str. 2d.).