- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-14
- Bylos Nr.
- 2SA-250-450/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- O. I. V., J. J. V., AB SEB bankas
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymus dėl proceso atnaujinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir atsakovo R. V. priešieškinį, tretieji asmenys O. I. V., J. J. V., AB SEB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimu nutraukė santuoką, sudarytą tarp A. V. ir R. V., po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokoje turėtas pavardes, nustatė nepilnamečio Ž. V. gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš atsakovo sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 450 Lt per mėn. nuo 2008-08-12 iki jo pilnametystės, nustatė atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, priteisė ieškovei iš atsakovo 70.466,66 Lt kompensaciją už jai tenkančią sutuoktinio turto dalį ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteisė atsakovui automobilį Renault Laguna, 683/2476 dalį žemės sklypo su pamatais, kompiuterinės įrangos komplektą, nustatė, kad ieškovės ir atsakovė prievolė AB SEB bankui pagal 2006-07-28 Kredito sutartį yra solidari.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. V. 2011 m. spalio 5 d. prašymu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl proceso išnagrinėtoje byloje atnaujinimo. Teismas 2011 m. spalio 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą prašymo trūkumams pašalinti. Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjo R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Pareiškėjas R. V. kreipėsi 2012 m. kovo 7 d. prašymu į pirmosios instancijos teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2A-593-464/2010 dalyje dėl turto balanso sudarymo ir prievolės padalinimo. Teismas 2012 m. kovo 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą prašymo trūkumams pašalinti. Teismas 2012 m. kovo 28 d. nutartimi laikė pareiškėjo prašymą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Pareiškėjas R. V. kreipėsi 2012 m. balandžio 2 d. prašymu į pirmosios instancijos teismą, prašydamas: atnaujinti civilinės bylos Nr.2A-593-0464/2010 procesą dalyje dėl turto balanso sudarymo ir prievolės padalinimo bei kompensacijos perskaičiavimo; sudaryti naują turto balansą, vadovaujantis CK 3.118 str. 2 d. ir jį padalinti, perskaičiuoti kompensaciją; nustatyti aiškias bendraskolių dalis (po ½) bendrojoje prievolėje; pakeisti teismo nutartį civilinėje byloje Nr.2A-593-0464/2010; įpareigoti AB SEB banką sudaryti naujas kredito sutartis; įpareigoti AB SEB bank1 pateikti teismui pažymas apie jau įvykdytus kredito mokėjimus atskirai kiekvieno bendraskolio ir likutinę kredito sumą. Teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą prašymo trūkumams pašalinti. Teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjo R. V. prašymo netenkino: atsisakė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį ir atsakovo R. V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto ir skolų padalinimo ir kitų reikalavimų byloje Nr. A2-7746-127/2012.
Pareiškėjas R. V. kreipėsi 2012 m. gegužės 7 d. prašymu į pirmosios instancijos teismą, prašydamas: atnaujinti civilinės bylos Nr.2A-593-0464/2010 procesą dalyje dėl turto balanso sudarymo ir prievolės padalinimo ir kompensacijos perskaičiavimo; sudaryti naują turto balansą, vadovaujantis CK 3.118 str. 2 d. ir jį padalinti, perskaičiuoti kompensaciją; nustatyti aiškias bendraskolių dalis (po ½) bendrojoje prievolėje; pakeisti teismo nutartį civilinėje byloje Nr.2A-593-0464/2010; įpareigoti AB SEB banką sudaryti naujas kredito sutartis; įpareigoti AB SEB bank1 pateikti teismui pažymas apie jau įvykdytus kredito mokėjimus atskirai kiekvieno bendraskolio ir likutinę kredito sumą; pratęsti įstatymo nustatytą trijų mėnesių praleistą terminą atnaujinti procesą. Teisme gautas ir 2012 m. gegužės 19 d. pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. antstolės Sonatos Vaicekauskienės vykdomosios bylos Nr. 0114/10/03334 sustabdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. V. 2012-05-08 paduotą prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010-09-28 civilinės bylos Nr.2A-593-464/2010 proceso atnaujinimo ir pareiškėjo R. V. paduotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas konstatavo, kad pateiktas prašymas yra analogiškas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi jau išnagrinėtam prašymui dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad, teismui išnagrinėjus prašymą ir paskelbus 2012 m. balandžio 30 d. nutartį, kurioje pareiškėjo prašymas netenkintas ir atsisakyta atnaujinti procesą, negalimas pakartotinas analogiško prašymo dėl proceso atnaujinimo tais pačiais pagrindais pateikimas ir tokio prašymo pakartotinis nagrinėjimas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis LR CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 4 p., teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas tokį prašymą atsisakyti priimti. Teismas nurodė, kad paminėtoje proceso atnaujinimo byloje pareiškėjas pateikė 2012-05-21 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuris, atsisakius priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, taip pat atsisakytinas priimti, nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali skirti įstatymo nustatytą piniginę baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. V. prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą bei nedelsiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad įgyvendinant LR Konstitucijos 109 str., Teismų įstatymo 1 str. 1 d., CPK 6 str. įtvirtintą teisingumo vykdymą, pagrindinė teismo funkcija - teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga - teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. LR Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą - ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas - išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus LR CPK 366 str. 1 d. 1 p. nurodytą atvejį. Nagrinėjamu atveju teismas nutartyje tesugebėjo nukopijuoti 2012-04-30 nutartį, kuri neatitinka tai, kas aukščiau išvardinta, ir pakartojo tas pačias padarytas klaidas. Grasindamas baudomis ir nepagristu šmeižtu bando užkirsti kelią teisei į teisingą teismą. Pažymėjo, kad prašoma atnaujinti byla 2011 m. jau buvo priimta Strasbūro teisme. Nurodė, kad, 2012-02-15 atsiradus naujoms aplinkybėms skyrybų byloje, siekia rasti teisybę, tačiau susidūrė su teisiniu nihilizmu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė teismo nuožiūra spręsti, ar yra pagrindas, numatytas LR CPK 366 str., atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2A-593-464/2010.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). LR CPK 320 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. V. prašymus atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar prašymas atitinka Kodekso 369 str. nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus [LR CPK 370 str.]. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, Kodekso nustatyta tvarka išsprendžiamas trūkumų pašalinimo klausimas, o kai yra Kodekso 137 str. 2 d. 1 p., 2 p., 7 p. ir 8 p. numatyti pagrindai, atsisakoma priimti tokį prašymą [LR CPK 370 str. 1 d.]. Šiuo atveju skundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad pateiktas prašymas yra analogiškas prašymui, kuris buvo išnagrinėtas ir atmestas teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi, todėl negali būti pakartotinai nagrinėjamas [LR CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 4 p.]. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas [apeliantas] R. V. iš viso pateikė keturis prašymus [pareiškimus] dėl išnagrinėtos santuokos nutraukimo bylos atnaujinimo. Dėl pirmųjų trijų prašymų pirmosios instancijos teismas tris kartus nustatė terminą prašymų trūkumams pašalinti. Nepašalinus procesinio pobūdžio trūkumų, pirmieji du pareiškėjo prašymai laikyti nepaduotais ir grąžinti juos padavusiam asmeniui. Trečiasis, t.y. 2012 m. balandžio 2 d. prašymas buvo išnagrinėtas, teismui priimant 2012 m. balandžio 30 d. nutartį netenkinti pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje. Iš bylos duomenų matyti, kad pastarosios nutarties pareiškėjas neskundė, tačiau pateikė pakartotinį [ketvirtąjį] prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje. Įvertinus pastarojo prašymo turinį bei reikalavimus su pareiškėjo ankstesniuoju 2012 m. balandžio 2 d. prašymu, kuris buvo išnagrinėtas ir atmestas pirmosios instancijos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi, pripažintina, kad pastarieji prašymai yra identiški [tapatūs]. Esant aplinkybėms, kad pareiškėjas pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje, kai tapatus prašymas dėl proceso atnaujinimo jau buvo išnagrinėtas įsiteisėjusia teismo nutartimi, netenkinant pateikto prašymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pakartotinis analogiško prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas yra negalimas. Taigi vadovaujantis CPK 137 str. 2 d. 4 p., esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, negali būti reiškiamas tapatus ieškinys, taip ir pagal CPK 374 str. nėra galimas pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui, nagrinėjant ankstesnį analogišką pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi, nebuvo nurodyta paskutiniame pareiškėjo 2012 m. gegužės 7 d. prašyme, todėl tokį prašymą vadovaujantis LR CPK CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrįstai atsisakyta priimti [LR CPK 3 str. 6 d.].
Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad proceso atnaujinimas – tai išimtinė (ekstraordinarinė) įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurio paskirtis – ištaisyti esmines teisines ar faktines klaidas, jeigu jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose, tačiau tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais arba kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų nėra [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008]. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti: proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008]. Šiuo atveju teismui pateikta bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėjas nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises. Nors pareiškėjas teikė teismui net keturis prašymus dėl proceso atnaujinimo toje pačioje išnagrinėtoje byloje, tačiau tuomet, kai pirmosios instancijos teismas nustatydavo pareiškėjui terminą prašymo procesinio pobūdžio trūkumams pašalinti, šie trūkumai būdavo nepašalinami, dėl ko prašymai buvo laikomi nepaduotais ir grąžinami jį padavusiam asmeniui.
Nors pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių argumentų dėl skundžiamos teismo nutarties toje dalyje, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau pasisakytina iš šiuo klausimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad, pateikęs 2012 m. gegužės 7 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjas pateikė prašymą taikyti šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones, t.y. sustabdyti vykdomąją bylą, pradėtą išnagrinėtoje civilinėje byloje išdavus vykdomąjį raštą. Pažymėtina, kad pateiktu prašymu pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikslu užtikrinti galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje, todėl nebeliko pagrindo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo [LR CPK 144 str. 1 d.].
Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymus dėl proceso atnaujinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų LR CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 str. 2 d. išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.