- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-03
- Bylos Nr.
- 2A-443-881/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03420-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-256-734/2012 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl skolos ir neturtinės žalos priteisimo bei prievolės pakeitimo į asmeninę, trečiasis asmuo – AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. V. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. V. 9 116,00 Lt ieškovo pagal 2006-07-28 kredito sutartį AB SEB bankui sumokėto kredito, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pripažinti kredito grąžinimo AB SEB bankui prievolę asmenine ieškovo prievole. Ieškinio reikalavimo dėl 5 452,70 Lt skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo atsisakė. Nurodė, kad kartu su buvusia sutuoktine atsakove A. V. jų santuokos metu su AB SEB bankas 2006-07-28 sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu gavo 90 000 Lt kreditą žemės sklypo įsigijimui. Po šalių santuokos nutraukimo 2009-11-11 teismo sprendimo pagrindu minėtas sklypas nuosavybės teise atiteko ieškovui, tačiau kartu nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės prievolė AB SEB bankui pagal 2006-07-28 kredito sutartį lieka solidari. Laikotarpiu nuo 2008-01-01, t. y. nuo tada, kai šalys nebeveda bendro ūkio, iki 2012-01-01 kreditą bankui dengė ir sutartyje numatytas palūkanas mokėjo iš esmės tik ieškovas, tuo tarpu už pusę ieškovo bankui per nurodytą laikotarpį sumokėtos sumos yra atsakinga atsakovė, kurios skola ieškovui, atskaičius atsakovės ieškovui per nurodytą laikotarpį sumokėtas sumas pagal banko išrašą, sudaro 9 116,00 Lt. Dėl atsakovės netinkamo kredito grąžinimo ieškovas patiria stresą, dvasinius išgyvenimus, nes kyla grėsmė, jog gali prarasti savo asmeninę nuosavybę – butą (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas AB SEB bankui tinkamo prievolių pagal 2006-07-28 kredito sutartį įvykdymui užtikrinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 15 d. sprendimu priėmė ieškovo R. V. ieškinio dalies dėl 5 452,70 Lt skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė, civilinę bylą dėl 9 116,00 Lt skolos priteisimo nutraukė CPK 293 str. 3 p. pagrindu, kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 837,76 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir grąžino ieškovui 123,00 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad CK 3.118 str. nustato kriterijus, kuriais turi vadovautis teismas, dalindamas sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę; minėto straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių (būtent tokia prievole pagal CK 3.109 str. 1 d. 5 p. ir buvo sutuoktinių prievolė dėl kredito bankui grąžinimo) įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Teismas iš santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimu nustatytų aplinkybių nenustatė, kad teismas į nustatytą sutuoktinių bendro dalytino turto visumą būtų įtraukęs sutuoktinių neįvykdytas prievoles (skolą) bankui, kurių įvykdymo terminas santuokos nutraukimo metu dar nebuvo suėjęs, ir kad būtų šia neįvykdytų bankui prievolių suma būtų sumažinta sutuoktinių bendro dalytino turto visuma. Kartu teismas nenustatė, kad minėtoje santuokos nutraukimo byloje ieškovas R. V. būtų reiškęs reikalavimą dėl kreditoriui AB SEB bankas iki santuokos nutraukimo iš R. V. banko sąskaitos išmokėtų sumų pripažinimo išmokėtomis iš asmeninių lėšų ir tokiu būdu siekęs kompensacijos iš atsakovės A. V. dalijant bendrą šalių turtą santuokos nutraukimo byloje (CK 3.118 str. 3 d.). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu ginčija teismo 2009-11-11 teismo sprendime sudarytą turto balansą ir kelia klausimus, kurie buvo santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalinimo bylos nagrinėjimo dalykas bei yra išspręsti įsiteisėjusiu 2009-11-11 teismo sprendimu. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą ir 279 straipsnio 4 dalį nustatytos faktinės šalių ginčo aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos ir teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyti faktai kitoje byloje negali būti ginčijami, todėl civilinė byla ieškovo reikalavimų priteisti 9116,00 Lt sumokėto kredito iš atsakovės dalyje nutrauktina CPK 293 str. 3 p. pagrindu. Teismas pažymėjo, kad šalių tarpusavio įsipareigojimų, susijusių su bendros prievolės bankui vykdymu po santuokos nutraukimo, padalinimas bei iki santuokos nutraukimo bankui sumokėtų sumų perdalinimas tarp šalių reikštų 2009-11-11 teismo sprendime nustatyto šalių turto balanso, o kartu ir priimto teismo sprendimo keitimą, todėl tokie klausimai negali būti nagrinėjami iš naujo kitoje byloje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas R. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą dalyje dėl 9 116 Lt skolos priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neįsigilino į bylos esmę ir dalyje dėl skolos priteisimo nepagrįstai pritaikė CPK 293 straipsnio 3 punktą. Teismas pripažino, kad 2009 m. lapkričio 11 d. nutartyje nebuvo vadovautasi CK 3.118 straipsniu, ir tai, kad ieškovas būtų reiškęs reikalavimą dėl AB SEB bankui iki santuokos nutraukimo išmokėtų lėšų. Skolos laikotarpis, kurį nustatė teismas ir šalys, yra nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d., tad pagal teismo sprendimą ieškovas turėjo skyrybų byloje prisiteisti būsimas skolas iki 2012 m. sausio 1 d. ar net iki kredito pabaigos 2031 m. liepos 27 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo R. V. apeliacinį skundą atsakovė A. V. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto motyvai yra sunkiai suprantami, neaišku, kuo remdamasis apeliantas teigia, kad priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas, koks materialinių ar civilinio proceso normų neteisingas taikymas, dėl kokių aplinkybių sprendimas turi būti naikinamas. Atsakovės teigimu, teismas teisingai taikė CPK 293 str. 3 d. normą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka. Tuo pačiu sprendimu nustatyta, kad A. V. ir R. V. prievolė AB SEB bankui pagal 2006 m. liepos 28 d. kredito sutartį Nr. 0350618093737-90 yra solidari. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvę sutuoktiniai išliko solidarios prievolės subjektai.
Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu) iki bus grąžinta visa skola turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. D. B., bylos Nr. 3K-3-386/2012).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 9 116,00 Lt pagal 2006 m. liepos 28 d. kredito sutartį ieškovo AB SEB bankui sumokėtų kredito įmokų ir palūkanų. Vadovaujantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta teismų praktika, toks ieškinio reikalavimas yra galimas ir jo patenkinimas nereikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo pakeitimo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl 9 116 Lt skolos priteisimo nutraukė neturėdamas tam įstatyminio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir/ar pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Aukščiau paminėtą ieškovo reikalavimą išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų apimčių ir pobūdžio byla šioje dalyje būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais. Tokia padėtis prieštarauja apeliacinės instancijos teismo paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, konkrečiai – apskritai neišnagrinėjus klausimo iš esmės, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimas dalyje dėl bylos nutraukimo dėl 9 116 Lt skolos priteisimo naikinamas ir byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 301-302 straipsniais, 324-325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą dalyje dėl bylos nutraukimo dėl 9 116 Lt skolos priteisimo panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.