Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant ieškovei J. Š., ieškovės atstovei advokatei Elenai Gylienei, atsakovui S. Š., atsakovo atstovei advokatei Vilijai Kavaliauskienei, trečiajam asmeniui D. Š., nedalyvaujant trečiųjų asmenų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, AB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“, AB „LESTO“ (dabartinis pavadinimas – AB „Energijos skirstymo operatorius“), UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ atstovams (gauti šių trečiųjų asmenų prašymai nagrinėti bylą jų atstovams nedalyvaujant), trečiųjų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos apskrities VPK Plungės PK, City Service AS atstovams (šiems tretiesiems asmenims teismo šaukimai įteikti tinkamai, jų atstovų neatvykimo priežastys nežinomos), tretiesiems asmenims R. G., S. B., J. L. (šiems tretiesiems asmenims teismo šaukimai įteikti tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-5-305/2016 pagal ieškovės J. Š. patikslintą ieškinį atsakovui S. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kitų reikalavimų bei pagal atsakovo S. Š. priešieškinį ieškovei J. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir kitų reikalavimų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė J. Š. 2015 m. rugpjūčio 6 d. ieškiniu (patikslinusi pradinį savo ieškinį) prašo teismą:

nutraukti ieškovės J. Š. ir atsakovo S. Š. santuoką, įregistruotą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini), nustatant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės;

pripažinti, kad faktinis santuokinių ryšių nutrūkimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. lapkričio 30 d.;

po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „T.“;

pripažinti atsakovo asmeninėmis skolomis šias skolas šiems kreditoriams pagal išvardintas antstolių vykdomąsias bylas, teismo nutarimus, nuosprendžius: 1) antstolės Ilonos Girdenienės kontoroje vykdomus išieškojimus iš atsakovo pagal šiuos vykdomuosius dokumentus: vykd. byla Nr. 0051/07/03557, pagal 2007-06-06 Plungės rajono PK nutarimą N297010/78-P-11-252 dėl 14,50 Eur (50 Lt) baudos (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvis Respublikos finansų ministerijos); vykd. byla Nr. 0051/10/00669, pagal 2010-05-17 2008-12-15 Plungės rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.9.-1138-225/2008 dėl 101,14 Eur (350 Lt.) baudos (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvis Respublikos finansų ministerijos), vykd. byla Nr. 0051/12/00490, pagal 2012-02-30 Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-35-107/2009 dėl 77,03 Eur (265,98 Lt.) teismo išlaidų (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvis Respublikos finansų ministerijos); 2) antstolio Vaido Drungilo kontoroje vykdomus išieškojimus iš atsakovo pagal šiuos vykdomuosius dokumentus: vykd. byla pagal Kauno apygardos teismo 1999-02-09 vykd. raštą Nr. 1-66 dėl 10046,11 Eur (34687,20 Lt) skolos išieškojimo (išieškotojas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija), vykd. byla 0047/12/00141/1 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-01-30 išduotą vyk. raštą Nr. 1-35-107/2009 dėl 785,97 Eur (2713,80 Lt) skolos (išieškotojas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos), vykd. byla Nr. 0047/10/00363/1 pagal Klaipėdos AVPK Plungės r. PK 2009-10-27 nutarimą Nr.F193819/78-8004651 dėl 579,20 Eur (2000 Lt) baudos (išieškotojas Klaipėdos apskrities VPK Plungės PK); 3) pagal Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. N1-35-107/2009: kreditorei (nukentėjusiajai) R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 3264,94 Eur (11273,20 Lt) turtinės žalos, 20 273,40 Eur (70 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimui bei 1158,50 Eur už nukentėjusiosios atstovo suteiktas paslaugas, viso 24696,84 Eur (85 273,20 Lt), kreditorei (nukentėjusiajai) S. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 8688,60 Eur (30 000 Lt) neturtinės žalos bei 289,62 Eur (1000 Lt) už nukentėjusiosios atstovo suteiktas paslaugas, viso 8978,22 Eur (31 000 Lt);

pripažinti ieškovės asmeninėmis skolomis šias skolas šiems kreditoriams: 1) City Service AS už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas, tenkanti patalpai, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), yra 1177,15 Eur, 2) AB „Kauno energija“ už elektros energijos tiekimą, viso 2940,98 Eur, 3) UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, už dujų tiekimą, viso 244,81 Eur, 4) UAB „Kauno vandenys“ už vandens tiekimą, viso 1093,42 Eur;

priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Atsakovas S. Š. 2015 m. liepos 28 d. priešieškiniu, patikslintu posėdžio metu, prašo teismą:

jo ir ieškovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės;

priteisti iš ieškovės išlaikymą atsakovui periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį po 60 EUR nuo šio priešieškinio teismui pateikimo dienos iki atsakovo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos, t. y. iki jo išleidimo iš pataisos namų dienos;

po santuokos nutraukimo palikti pavardes „Š.“ ir „T.“;

įpareigoti ieškovę ir atsakovą atsiskaityti su asmeniniais kreditoriais;

įpareigoti ieškovę ir atsakovą atsiskaityti solidariai su kreditorėmis J. L. ir D. Š..

Šalių paaiškinimų, atsikirtimų santrauka.

Ieškovė ieškinyje nurodė, ji bei jos atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovė su atsakovu susituokė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje vaikų nesusilaukė. Šiuo metu jų santuoka yra galutinai iširusi ir dėl to yra kaltas atsakovas, jo netinkamas elgesys ieškovės atžvilgiu: atsakovas atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose, todėl jie bendraudavo telefonu, susitikdavo per pasimatymus; bendraujant atsakovas dažnai buvo irzlus, piktas, grubus, nepatenkintas, reikšdavo ieškovei nepagrįstas pretenzijas, buvo atžagarus, netgi žiaurus, atsakovas ją koliojo, užgauliojo, negerbė jos, kaip sutuoktinės, t.y., atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio Kodekso 3.26, 3.27, 3.28 straipsniuose, dėl ko jų bendras gyvenimas ir tapo negalimas. Ieškovė nurodo, kad tarp jos ir atsakovo santuokiniai ryšiai nutrūko nuo 2013 m. lapkričio 30 d., t.y. po paskutinio ilgalaikio pasimatymo buvo telefoninis pokalbis, kurio metu ji pasiūlė nutraukti ryšius. Nuo to laiko jie nebegyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Ieškovė yra darbinga, dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis per mėn. – apie 349 Eur. Ieškovė turi 2 nepilnamečius vaikus (14 ir 9 m. amžiaus), gyvena giminėms priklausančiame bute, komunalinius mokesčius apmoka ji. Santuokos metu nekilnojamo, kilnojamo turto jie neįgijo. Ieškovė nurodo, kad ji yra įsiskolinusi tretiesiems asmenims City Service AS už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas, AB „Kauno energija“ už elektros energijos tiekimą, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ už dujų tiekimą, UAB „Kauno vandenys“ už vandens tiekimą. Tai yra jos asmeninės skolos. Atsakovas taip pat turi asmeninių skolų, nes jo atžvilgiu yra užvestos antstolių vykdomosios bylos: 1) antstolės Ilonos Girdenienės kontoroje yra vyk. byla Nr. 0051/07/03557 pagal 2007-06-06 Plungės rajono PK nutarimą N297010/78-P-l 1-252 dėl 14,50 Eur (50 Lt) baudos (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvis Respublikos finansų ministerijos), vykd. byla Nr. 0051/10/00669, pagal 2010-05-17 2008-12-15 Plungės rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.9.-1138-225/2008 dėl 101,14 Eur (350 Lt) baudos (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvis Respublikos finansų ministerijos), vyk. byla Nr. 0051/12/00490, pagal 2012-02-30 Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-35-107/2009 dėl 77,03 Eur (265,98 Lt) teismo išlaidų (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvis Respublikos finansų ministerijos); 2) antstolio Vaido Drungilo kontoroje yra vyk. byla pagal Kauno apygardos teismo 1999-02-09 vykd. raštą Nr. 1-66 dėl 10046,11 Eur (34687,20 Lt.) skolos išieškojimo (išieškotojas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija), vyk. Byla 0047/12/00141/1 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-01-30 išduotą vyk. raštą Nr. 1-35-107/2009 dėl 785,97 Eur (2713,80 Lt.) skolos (išieškotojas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos), vyk. byla Nr. 0047/10/00363/1 pagal Klaipėdos AVPK Plungės r. PK 2009-10-27 nutarimą Nr.F193819/78-8004651 dėl 579,20 Eur (2000 Lt baudos), išieškotojas Klaipėdos AVPK Plungės PK; 3) be to, atsakovas yra skolingas tretiesiems asmenims pagal Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį b.b. Nr. N1-35-107/2009: kreditorei (nukentėjusiajai) R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 3264,94 Eur (11273,20 Lt) turtinės žalos ir 20 273,40 Eur (70000 Lt) neturtinės žalos atlyginimui bei 1158,50 Eur už nukentėjusiosios atstovo suteiktas paslaugas, viso 24696,84 Eur (85 273,20 Lt); kreditorei (nukentėjusiajai) S. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 8688,60 Eur (30 000 Lt) neturtinės žalos bei 289,62 Eur (1000 Lt) už nukentėjusiosios atstovo suteiktas paslaugas, viso 8978,22 Eur (31 000 Lt). Ieškovės teigimu, ji ir atsakovas bendrų skolų neturi.

Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovo priešieškiniu nesutinku, išskyrus priešieškinio reikalavimą po santuokos nutraukimo palikti pavardes „Š.“ ir „T.“, bei prašo atsakovo priešieškinį, kaip neteisėtą ir nepagrįstą įrodymais, atmesti. Ieškovė nesutinka su atsakovo nurodytais motyvais, jog faktiškai santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės su kitu vyru ir vengimu puoselėti šeimyninius santykius, kad ieškovės netinkamas elgesys šeimoje – nesirūpinimas šeima, t.y. juo, nelankymas atsakovo per ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus, privedė prie santuokos iširimo. Ieškovė neigia buvusi atsakovui neištikima, kiek turėjo pasimatymų, tiek atvažiuodavo, netgi pati prašydavosi, o atsakovas sakydavo, kad nevažiuotų, pinigų nemėtytų. Ieškovė taip pat neigia, jog atsakovas jai teikė materialinę paramą, kad ji santuokos metu buvo atsakovo remiama ir išlaikoma. Nurodo, kad atsakovas, taip pat jo motina (trečiasis asmuo šioje byloje) D. Š. pervesdavo jai pinigus, kai ji ruošdavosi važiuoti į pasimatymus su atsakovu, kad ji galėtų atvažiuoti pas jį, nupirkti atsakovui maisto ir kitų reikalingų daiktų. Pervestus pinigus ji panaudodavo vien pasimatymams, dar ir savo pinigų panaudodavo, nes atsakovo reikalavimai buvo nemaži. Teikti materialinę paramą atsakovui ji neturėjo galimybių, nes nors dirbo, tačiau atlyginimas nedidelis, ji turi 2 nepilnamečius vaikus, kuriuos jai vienai reikia išlaikyti, taip pat reikėjo mokėti komunalinius mokesčius ir kt. Ji siuntė atsakovui pinigus pagal galimybes, kadangi jai pačiai realiai trūko pinigų mokėti už buto komunalinius mokesčius. Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti iš jos išlaikymą atsakovui ieškovė taip pat nesutinka, nes tam neturi jokių galimybių: jos pačios turtinė padėtis yra sudėtinga, kaip minėta, viena augina ir išlaiko 2 nepilnamečius vaikus, jokio nekilnojamo turto neturi, turi didelių įsiskolinimų už komunalinius mokesčius. Be to, atsakovas nepagrindė, kodėl jam reikalinga būtent 60 Eur per mėnesį išlaikymas. Ieškovė, jos atstovė atkreipia dėmesį, kad atsakovas šiuo metu atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose, jis yra valstybės išlaikomas. Ieškovė, mokėdama mokesčius, ir taip prisideda prie atsakovo išlaikymo. Taip pat ieškovė nesutinka su priešieškinio reikalavimu dėl šalių įpareigojimo atsiskaityti solidariai su kreditore J. L.. Ieškovės teigimu, J. L. ir jos „suteiktas kreditas“ ieškovei yra nežinomas. Atsakovas su ja niekada nesitarė, su ja nederino paskolos ėmimo iš J. L.. Be to, nėra jokios rašytinės sutarties, iš kurios matytųsi, kokia pinigų suma atsakovui skirta ir kokiam tikslui. Dėl trečiojo asmens D. Š., kaip galimos šalių kreditorės, ieškovės atstovė pažymėjo, kad nėra rašytinių įrodymų, kad minima apie 7000 Eur suma ieškovei buvo pervesta, taip pat nėra niekur nurodyta, kad pinigai buvo pervesti kaip skola. Pagal pačios D. Š. žodžius, ji gera valia darė pinigines perlaidas įvairiomis sumomis tam, kad maistas būtų nuvežtas atsakovui. Taigi, ji teikė paramą savo sūnui, o ne skolino pinigus.

Atsakovas atsiliepime į ieškinyje, savo priešieškinyje nurodė, jis bei jo atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo tenkinti jo priešieškinį. Atsakovas sutinka su santuokos nutraukimo reikalavimu, pripažįsta, kad santuoka yra faktiškai ir visiškai iširusi, jis ir ieškovė neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nėra pagrindo manyti, kad kada nors gyvens kartu. Tačiau nesutinka su ieškovės nurodoma santuokinių ryšių nutrūkimo data – 2013 m. lapkričio 30d., teigia, kad jie dar bendravo ir 2014 m. sausio mėnesį, t.y. atsakovė buvo atvykusi į trumpalaikį pasimatymą, todėl pripažintina, kad santuokiniai ryšiai nutrūko būtent nuo 2014 m. sausio mėnesio. Atsakovo ir jo atstovės teigimu, nėra nei vieno iš įstatyme numatytų pagrindų jį, atsakovą, pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl jo žiauraus elgesio nepatvirtintos jokiais įrodymais. Jis bausmę atlieka įstaigoje, kur pasimatymai stebimi keliai būdais. Ieškovė nė vieno karto nesikreipė į pataisos namų administracijos pareigūnus dėl netinkamo atsakovo elgesio (tą patvirtino pati ieškovė), nėra jokių kitų duomenų, kad ieškovė atsakovo buvo žeminama, užgauliojama ir pan. Atsakovas teigia, kad jis net būdamas laisvės atėmimo vietoje, stengėsi išlaikyti sutuoktinę, ją reguliariai materialiai rėmė ir jai padėjo. Tuo tarpu ieškovė yra jam tik vieną kartą pervedusi pinigų. Atsakovo nuomone, dėl jų santuokos iširimo yra kalta ieškovė, nes ji nevykdė savo santuokinių pareigų jam: 2 kartus jis buvo užregistravęs ilgalaikius pasimatymus, o ji į juos neatvyko, nors buvo prisiėmusi pareigą atlikti visas santuokines pareigas, t.y. lankyti sutuoktinį, su juo bendrauti intymiai ir dvasiškai; išskyrus vienkartinę paramą, jo materialiai nerėmė; be to, atsakovas iš pačios ieškovės dukros sužinojo, kad ieškovė turi draugą, su kuriuo ji jam yra neištikima. Todėl būtent ieškovės netinkamas elgesys šeimoje, nesirūpinimas šeima vedė juos prie santuokos iširimo, todėl ji ir pripažintina kalta dėl santuokos iširimo. Civilinio kodekso normos numato, kad išlaikymas iš vienos sutuoktinio priteisiamas kitam visais atvejais, kai jis negali pats pasirūpinti pajamomis. Tokioje padėtyje ir yra atsakovas, jis atlieka bausmę pataisos namuose, kur jo laisvė iš esmės suvaržyta, ir jis nėra kaltas dėl susidariusios situacijos, nes pati ieškovė pasirinko jį tokį, koks yra. Todėl iš ieškovės priteistinas išlaikymas jam periodinėmis išmokomis po 60 EUR per mėnesį nuo priešieškinio pateikimo dienos, iki tol kol atsakovas pilnai ar dalinai atliks bausmę ir bus išleistas iš pataisos namų. Atsakovas nurodė, kad tokio išlaikymo dydžio reikalauja, kad galėtų apsirūpinti higienos priemonėmis. Atsakovas patvirtino, kad šalys neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Posėdžio metu nurodė, kad jis turi 2 nepilnametes dukras. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra įgiję. Sutinka, kad ieškinyje minimos prievolės kreditoriams yra asmeninės ir šalys turi atsiskaityti kiekvienas atskirai su savo asmeniniais kreditoriais. Tačiau, priešingai nei ieškovė, atsakovas teigia, kad jie turi ir bendrų prievolių, t.y. jie yra solidariai atsakingi trečiajam asmeniui J. L., kuri abiems sutuoktiniams bendrai, bendriems poreikiams tenkinti paskolino 700 Lt, kas atitinka 202,73 Eur, bei trečiajam asmeniui, atsakovo motinai D. Š., kuri pervesdavo ieškovei įvairias sumas, iš viso apie 7000 Lt (2027,34 Eur). Kadangi ieškovė ir atsakovas vedė bendrą ūkį, lėšos buvo naudojamos bendrų poreikių tenkinimui (tiek atsakovo, tiek ieškovės poreikių tenkinimui), todėl šios prievolės pripažintinos solidariomis šalių prievolėmis. Civilinės bylos vedimo išlaidos priimant sprendimą turi būti priteistos ir paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai, vadovaujantis LR CPK 93 str. 96 str. 98 str., tačiau tiek ieškovė tiek atsakovas yra atleisti valstybės nuo civilinės bylos vedimo išlaidų mokėjimo, kadangi jiems suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos.

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuoka įregistruota Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Santuoka buvo sudaryta atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Teismas sprendžia, kad šiuo metu ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai ir galutinai iširusi, kadangi jie apytiksliai 2 metai laiko santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda. Tarp pačių šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad jų santuoka faktiškai iširusi, abu tvirtai apsisprendę santuoką nutraukti, susitaikyti nemato jokių galimybių.

Nors dėl paties santuokos iširimo fakto šalių nuomonės sutampa, tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, kuris iš sutuoktinių yra kaltas dėl santuokos iširimo: ieškovė mano, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nors dėl to nėra labai kategoriška – teismo posėdžio metu nurodė, kad iš esmės neprieštarautų ir tam, jog būtų pripažinta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; tuo tarpu atsakovas kategoriškas – jis dėl santuokos iširimo mato vien tik ieškovės kaltę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Dž. v. P. Dž., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Ieškovė santuokos iširimo priežastimi nurodo netinkamą atsakovo elgesį jos atžvilgiu, o būtent, kad jis, bendraudamas su ja, dažnai buvo irzlus, piktas, grubus, nepatenkintas, reikšdavo ieškovei nepagrįstas pretenzijas, buvo atžagarus, netgi žiaurus, ją koliojo, užgauliojo, negerbė jos, kaip sutuoktinės, t.y., atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.28 straipsniuose, dėl ko jų bendras gyvenimas ir tapo negalimas.

Teismas pažymi, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), todėl ieškovei tenka pareiga įrodyti aplinkybę dėl netinkamo atsakovo elgesio. Tačiau šiai aplinkybei patvirtinti be savo pačios paaiškinimų jokių kitų įrodymų ieškovė nepateikia. Tuo tarpu atsakovas kategoriškai neigia buvęs grubus, atžagarus ir pan. ieškovės atžvilgiu. Vertinant ieškovės teiginius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas atlieka bausmę pataisos namuose, todėl be telefoninių pokalbių tiesioginis šalių bendravimas vykdavo per trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus pataisos namuose, kur bausmę atliekančių asmenų elgesys yra prižiūrimas ir kontroliuojamas. Tačiau, kaip patvirtino pati ieškovė teismo posėdžio metu, ji pati niekada nesiskundė pataisos namų administracijos pareigūnams dėl netinkamo atsakovo elgesio, o taip pat byloje nėra duomenų, kad pataisos namų administracijos pareigūnai būtų savo iniciatyva įsikišę ir nutraukę šalių pasimatymą dėl atsakovo elgesio. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovas buvo irzlus, piktas, grubus, atžagarus, netgi žiaurus jos atžvilgiu.

Atsakovas, teigdamas, kad dėl jų santuokos iširimo yra kalta ieškovė, nurodo, kad ji nevykdė savo santuokinių pareigų jam: ieškovė buvo jam neištikima; jis 2 kartus buvo užregistravęs ilgalaikius pasimatymus, o ji į juos neatvyko; išskyrus vienkartinę paramą, jo materialiai nerėmė. Todėl būtent ieškovės netinkamas elgesys šeimoje, nesirūpinimas šeima vedė juos prie santuokos iširimo, todėl ji ir pripažintina kalta dėl santuokos iširimo.

Nors pats atsakovas pagrindine jo ir ieškovės santuokos iširimo priežastimi nurodo ieškovės neištikimybę jam, tačiau iš esmės jokių įrodymų (be savo paties paaiškinimų) dėl to nepateikia. Paties atsakovo žinojimas apie galimus ieškovės santykius su kitu vyru yra paremtas praktiškai vien tik ieškovės dukros žodžiais telefonu, kuri, atsakovo teigimu, jam pasakė, kad yra toks mamos (ieškovės) draugas I.. Kita vertus, atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė jam neneigė pažįstanti vyrą, vardu I., bet teigė, kad jis yra tik jos pažįstamas, draugas, kuriam reikia padėti. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek posėdžio metu ieškovė neigė buvusi atsakovui neištikima. Pačios ieškovės dukros, kuri galėtų plačiau papasakoti apie ieškovės santykius su kitu vyru, (ar kito asmens) iškviesti ir apklausti atsakovas neprašė. Todėl pagal atsakovo pateiktus duomenis galima konstatuoti tik tiek, kad ieškovė palaikė draugiškus santykius su kitu vyru, tačiau nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad jos santykiai su tuo vyru buvo daugiau nei draugiški, t.y. peraugę į intymius santykius. Ta aplinkybė, kad ieškovė ne visada būdavo namuose, kai atsakovas jai skambindavo ir tikėdavosi ją rasti namuose, taip pat nesudaro pagrindo kitokiai išvadai. Tas faktas, kad ieškovė palaikė draugiškus santykius su priešingos lyties atstovais, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas.

Atsakovas, jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad, ieškovė, priešingai nei atsakovas, nerėmė savo sutuoktinio, t.y. atsakovo, materialiai: tik vieną kartą jam pervedė 50,00 Lt (14,48 Eur) sumą. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (Kybartų pataisos namų atsakymu į prašymą (b.l. 112-113, t. I)) konstatuotina, kad šis atsakovo ir jo atstovės teiginys neatitinka faktinės situacijos – laikotarpyje nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. ieškovė atsakovui pervedė pinigus 4 kartus po 50,00 Lt (14,48 Eur): 2013 m. lapkričio 19 d., 2013 m. gruodžio 17 d., 2013 m. gruodžio 19 d., 2014 m. sausio 2 d. (Kybartų pataisos namų rašte tik klaidingai nurodyti metai). Nors nėra duomenų apie pinigų pervedimą laikotarpyje nuo 2013 m. gegužės 3 d. iki 2013 m. spalio 1 d., tačiau remiantis jau vien esamais duomenimis galima teigi, kad ieškovė pagal savo galimybes atsakovą materialiai rėmė. Kalbant apie teikiamos materialinės paramos pakankamumą, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė turi 2 nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko viena (b.l. 78, t. I), jos gaunamas darbo užmokestis nėra didelis – 349,00 Eur (b.l. 8, t. I), neturi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, o jai priklausanti transporto priemonė yra areštuota (b.l. 47-48, 51-52, t. I), todėl jos galimybės materialiai remti atsakovą nebuvo didelės, o atsakovo interesai nėra viršesni už pačios ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų interesus. Todėl atsakovo teiginys, kad ieškovė nevykdė savo kaip sutuoktinės pareigos, nes nerėmė jo materialiai, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovė nevykdė savo kaip sutuoktinės pareigų, nes jis 2 kartus buvo užregistravęs ilgalaikius pasimatymus, o ji į juos neatvyko. Remiantis rašytiniais duomenimis, pateiktais Kybartų pataisos namų administracijos, nustatyta, kad ieškovė po santuokos sudarymo atsakovą aplankė tokiomis datomis: 2013 m. gegužės 3 d. (ilgalaikis pasimatymas), 2013 m. gegužės 22 d. (trumpalaikis pasimatymas), 2013 m. liepos 15 d. (ilgalaikis pasimatymas), 2013 m. liepos 31 d. (trumpalaikis pasimatymas), 2013 m. lapkričio 11 d. (ilgalaikis pasimatymas), 2014 m. kovo 13 d. (trumpalaikis pasimatymas) (b.l. 4, t. II). Be to, 2014 m. atsakovo prašymu jam buvo suteikti priklausantys 2 ilgalaikiai pasimatymai su artimaisiais (prašymuose žmona įvardinta nebuvo), į kuriuos niekas neatvyko (b.l. 132, t. I). Atkreiptinas dėmesys, kad, paties atsakovo teigimu, jo ir ieškovės santuokiniai ryšiai nutrūko 2014 m. sausio mėnesį. Duomenų, kuriuo metu 2014 m. buvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai, taip pat ar 2013 m. buvo atvejų, kai į suteiktus pasimatymus pas atsakovą niekas neatvyko, nėra. Todėl neabejotinų duomenų, kad ieškovė nuolat nevykdė savo kaip sutuoktinės pareigų – nelankė savo sutuoktinio pataisos namuose, nėra.

Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus bei minėtus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad esamų duomenų pakanka konstatuoti, jog santuokinių ryšių nutraukimo iniciatorė vis dėlto buvo būtent ieškovė: teismo posėdyje pati ieškovė nurodė, kad ji telefoninio pokalbio metu 2013 m. lapkričio pabaigoje pasiūlė nutraukti santuokinius ryšius; atsakovo teigimu (ieškovė to neginčija), jis bandė taikytis su ieškove, rezervavo ilgalaikius pasimatymus, tačiau atsakovė į juos neatvyko. Tas faktas, kad ieškovė ir atsakovas santuokinių ryšių nutrūkimo datą nurodo skirtingai (ieškovė nurodo ankstesnę datą, o atsakovas – vėlesnę), taip pat patvirtina, kad ieškovė buvo santuokinių ryšių nutraukimo iniciatorė. Todėl teismas, įvertindamas būtent šį faktą, taip pat tai, kad ieškovė neįrodė, jog santuokinių ryšių nutraukimą įtakojo atsakovo netinkamas elgesys jos atžvilgiu, sprendžia, kad dėl santuokos iširimo kalta yra ieškovė, nes būtent ji pirmoji nutraukė santuokinius ryšius, t.y. nustojo vykdyti savo kaip sutuoktinės pareigas – nustojo atsakovą lankyti, vesti su juo bendrą ūkį ir pan.; byloje yra duomenys, kad atsakovas ėmėsi veiksmų jų santuokai išsaugoti, o ji – ne.

Ieškovė prašo pripažinti, kad faktinis santuokinių ryšių nutrūkimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. lapkričio 30 d. CK 3.67 straipsnyje numatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (1 dalis). Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (2 dalis). Kadangi ieškovė pripažinta kalta dėl santuokos iširimo, ji neturi teisės prašyti kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (vesti bendrą ūkį), t.y. 2013 m. lapkričio 30 d. (ieškovės teigimu). Todėl šis ieškovės prašymas netenkintinas.

Dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo.

Atsakovas reikalauja priteisti iš ieškovės išlaikymą jam, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 60 EUR nuo šio priešieškinio teismui pateikimo dienos iki atsakovo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos, t.y. iki jo išleidimo iš pataisos namų dienos. Šį savo reikalavimą argumentuoja tuo, kad nors yra sveikas ir darbingas, tačiau tol, kol atlieka bausmę pataisos namuose, neturi galimybės įsidarbinti (dėl darbo vietų trūkumų) ir gauti pajamų. Pinigines lėšas, kurias siunčia jam motina, atsakovas naudoja maistui įsigyti (nes pataisos namų duodamo maisto jam nepakanka), o papildomos lėšos jam reikalingos higienos priemonėms įsigyti.

Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas yra reglamentuojamas CK 3.72 straipsnyje. Jame nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių; sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (1 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (2 dalis). Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (4 dalis). Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (5 dalis). Išlaikymas priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma arba periodinėmis išmokomis (renta), mokamomis kas mėnesį, arba priteisiamas tam tikras turtas (8 dalis). Periodinės išmokos mokamos iki kreditoriaus gyvos galvos ir kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (11 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.72 straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad pareiga remti kitą sutuoktinį nesiejama su šią pareigą turinčio sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. T. v. Z. T., bylos Nr. 3K-3-500/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t.y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamu atveju šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi, atsakovas, jo paties teigimu, yra darbingas, todėl atsakovas remtis CK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija dėl išlaikymo reikalingumo negali. Ta aplinkybė, kad kalta dėl santuokos iširimo pripažinta ieškovė, taip pat automatiškai nesukuria ieškovei pareigos teikti atsakovui išlaikymą. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, šiuo atveju būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti nepakanka, t.y. kad jam yra reikalingas išlaikymas.

Atsakovas šiuo metu bausmę atlieka pataisos namuose, priteisti išlaikymą taip pat prašo tam laikotarpiui, kol atlieka bausmę pataisos namuose. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (1 dalis), nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (2 dalis), nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (3 dalis), nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (4 dalis). BVK 174 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, numatyta, kad nuteistieji, be viso kito, nemokamai aprūpinami rankšluosčiu, skalbiamuoju muilu, tualetiniu muilu ir tualetiniu popieriumi. Nors šiose normose nėra numatyta, kad nuteistieji nemokamai aprūpinami ir dantų pasta, dantų šepetėliu, skutimosi priemonėmis, tačiau, siekiant nepažeisti nuteistųjų teisių, yra susiklosčiusi praktika, pagal kurią nuteistiesiems, kurie neturi pakankamai nuosavų lėšų minėtoms higienos priemonėms įsigyti, šios priemonės yra išduodamos taip pat nemokamai. Taigi, kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo bei susiklosčiusios praktikos pataisos namuose, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių – būsto, maitinimosi, apsirengimo, higienos, sveikatos priežiūros ir kitų – poreikių patenkinimas. Atsakovas jokių svarių argumentų, tuo labiau juos patvirtinančių įrodymų, kurie pagrįstų išlaikymo jam teikimo būtinumą, nepateikė.

Be to, kaip minėta aukščiau, pačios atsakovės turtinė padėtis yra gana sudėtinga: ji gauna minimalų mėnesinį atlyginimą (b.l. 8, t. I), turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos viena išlaiko (b.l. 78, t. I), neturi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, o jai priklausanti transporto priemonė areštuota (b.l. 47-48, 51-52, t. I), turi daug kreditorinių įsipareigojimų (b.l. 1, 10, 60-61, 118, t. II). Todėl priteisus prašomo dydžio išlaikymą iš jos atsakovui, ženkliai pablogėtų ne tik jos, bet ir jos nepilnamečių vaikų padėtis.

Visumos išdėstytų argumentų pagrindu atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo jam iš ieškovės priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Kreditorinių įsipareigojimų vykdymas po santuokos nutraukimo.

Remiantis šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad šalys turi nemažai kreditorinių įsipareigojimų.

Atsakovo atžvilgiu yra užvestos antstolių kontorose vykdomosios bylos: 1) antstolės Ilonos Girdenienės kontoroje yra vyk. byla Nr. 0051/07/03557, užvesta pagal 2007-04-14 Plungės rajono PK nutarimą Nr. N297010/78-P-I1-252 dėl 14,48 Eur (50,00 Lt) baudos išniekojimo (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), vykd. byla Nr. 0051/10/00669, užvesta pagal 2008-12-15 Plungės rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.9.-1138-225/2008 dėl 101,38 Eur (350,00 Lt) baudos išieškojimo (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), vyk. byla Nr. 0051/12/00490, užvesta pagal 2012-01-30 Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-35-107/2009 dėl 77,03 Eur (265,98 Lt) teismo išlaidų išieškojimo (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) (b.l. 14, 110, t. I); 2) antstolio Vaido Drungilo kontoroje yra vyk. byla pagal Kauno apygardos teismo 1999-02-09 vykd. raštą Nr. 1-66 dėl 10046,11 Eur (34687,20 Lt) skolos išieškojimo (išieškotojas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija), vyk. byla 0047/12/00141/1 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-01-30 išduotą vyk. raštą Nr. 1-35-107/2009 dėl 785,97 Eur (2713,80 Lt) skolos išieškojimo (išieškotojas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos), vyk. byla Nr. 0047/10/00363/1 pagal Klaipėdos AVPK Plungės r. PK 2009-10-27 nutarimą Nr. F193819/78-8004651 dėl 579,24 Eur (2000 Lt) baudos ieškojimo (išieškotojas Klaipėdos AVPK Plungės PK) (b.l. 15-17, 104-109, t. I); 3) be to, atsakovas yra skolingas tretiesiems asmenims pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009-12-14 nuosprendį b.b. Nr. N1-35-107/2009: kreditorei (nukentėjusiajai) R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 3264,94 Eur (11273,20 Lt) turtinės žalos ir 20273,40 Eur (70000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimui bei 1158,50 Eur (4000,00 Lt) už nukentėjusiosios atstovo suteiktas paslaugas, viso 24696,84 Eur (85273,20 Lt); kreditorei (nukentėjusiajai) S. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 8688,60 Eur (30000,00 Lt) neturtinės žalos bei 289,62 Eur (1000,00 Lt) už nukentėjusiosios atstovo suteiktas paslaugas, viso 8978,22 Eur (31000,00 Lt) (b.l. 29-62, t. III). Šios prievolės atsakovui yra atsiradę iki santuokos su ieškove sudarymo, todėl nei tarp pačių šalių, nei tarp šalių ir trečiųjų asmenų (kreditorių) ginčo dėl jų pobūdžio nėra – šios prievolės vienareikšmiškai pripažintinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Šiek tiek kitaip yra su prievolėmis, kurias prašoma pripažinti ieškovės asmeninėmis prievolėmis: yra susidarę įsiskolinimai už paslaugas, teiktas ieškovei, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai: City Service AS – už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas (1177,15 Eur skola) (b.l. 10, t. II), AB „Kauno energija“ – už elektros energijos tiekimą (2940,98 Eur skola) (b.l. 60-61, t. II), UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ – už dujų tiekimą (preliminari 244,81 Eur skola) (b.l. 118, t. II), UAB „Kauno vandenys“ – už vandens tiekim1 (1093,42 Eur skola) (b.l. 69, t. II) (pagal byloje esantį AB LESTO raštą teismas sprendžia, kad ieškovė šiam trečiajam asmeniui šiuo metu neskolinga (b.l. 89, t. II)). Išskyrus UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, visi kiti kreditoriai sutinka, kad pagal šalių prašymą šios prievolės jiems būtų pripažintos ieškovės asmeninėmis prievolėmis (b.l. 1, 60-61, 69, t. II). Trečiasis asmuo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ prašo pripažinti ieškovės ir atsakovo prievolę atsiskaityti už teikiamas gamtines ir suteiktas paslaugas iki santuokos nutraukimo solidaria. Savo prašymą argumentuoja tuo, kad remiantis CK 3.109 straipsnio 2 dalimi, kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas (b.l. 118, t. II). Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ gamtines dujas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekia su ieškove 2007 m. rugpjūčio 3 d. sudarytos gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b.l. 118, t. II). Taigi sutartis sudaryta dar iki santuokos tarp ieškovės ir atsakovo sudarymo. Be to, ieškovės ir atsakovo šeima nėra standartinė, t.y. atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir gyvena pataisos namuose, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena ieškovė su savo nepilnamečiais vaikais bei jos tėvas (ieškovės teigimu), todėl minėtų trečiųjų asmenų teikiamomis paslaugomis naudojasi išimtinai tik jie, o ne atsakovas. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti šalių prašymą ir prievolę UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ – už dujų tiekimą, taip pat ir kitas prievoles City Service AS, AB „Kauno energija“ bei UAB „Kauno vandenys“ pripažinti ieškovės asmeninėmis prievolėmis.

Tarp ieškovės ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl prievolių tretiesiems asmenims J. L. ir D. Š.: atsakovas prašo pripažinti, kad jis ir ieškovė yra solidariai atsakingi šiems tretiesiems asmenims, argumentuodamas, kad šie asmenys jam suteikė paskolas, o kadangi buvo vedamas bendras ūkis, laikytina, kad paskola buvo suteikta jų, ieškovės ir atsakovo, bendrų poreikių tenkinimui. Ieškovė su tuo nesutinka, teigia nieko nežinanti apie paskolų ėmimą.

Dėl prievolės J. L.. Atsakovas teigia, kad tarp jo ir J. L. buvo žodžiu sudaryta paskolos sutartis dėl 700,00 Lt (202,73 Eur) paskolos suteikimo (raštu sutartis įforminta nebuvo, nes paskolos suma neviršijo 2000 Lt, o pagal tuometinį teisinį reglamentavimą tokioms paskoloms sutartis nebuvo privaloma rašytinė forma). Raštas iš Kybartų pataisos namų patvirtina, kad trečiasis asmuo J. L. 2014 m. rugpjūčio 19 d. ir 26 d. pervedė į atsakovo sąskaitą pataisos namuose iš viso 700,00 Lt (202,73 Eur) (b.l. 113, t. I). Pats trečiasis asmuo J. L. atsiliepimo į ieškinį/priešieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, taigi, atsakovo nurodomų aplinkybių dėl 700,00 Lt (202,73 Eur) jam pervedimo, kaip paskolos suteikimo, nei patvirtino, nei paneigė. Todėl, nesant priešingų duomenų, remiantis atsakovo, kaip vienos iš sandorio šalies, teiginiais, pripažintina, kad tarp atsakovo ir J. L. buvo žodžiu sudaryta paskolos sutartis dėl 700,00 Lt (202,73 Eur) paskolos suteikimo. Tačiau, kaip minėta, paskola atsakovui buvo suteikta 2014 m. rugpjūčio mėnesį, o pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis ir ieškovė nustojo vesti bendrą ūkį dar 2014 m. sausio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo netikėti ieškovės teiginiu, kad ji apie paskolą, kuri buvo imta asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti, nieko nežinojo, atsakovas su ja to nebuvo derinęs. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Todėl remiantis minėta nuostata bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas paskolą ėmė be ieškovės sutikimo iš esmės savo asmeniniams poreikiams tenkinti (nes bendro ūkio jau nevedė, pinigai buvo naudojami jo pragyvenimui), konstatuotina, kad nėra pagrindo šią prievolę pripažinti šalių solidaria prievole. Atitinkamai, prievolė trečiajam asmeniui J. L. pripažintina atsakovo asmenine prievole.

Dėl prievolės D. Š.. Atsakovo teigimu, kol jis su ieškove vedė bendrą ūkį, jo motina, trečiasis asmuo D. Š., rėmė jų šeimą, siųsdama ieškovei įvairias pinigų sumas. Faktą dėl pinigų siuntimo patvirtino trečiasis asmuo D. Š., taip pat ir pati ieškovė. Tačiau nei šalys, nei trečiasis asmuo negalėjo nurodyti, tuo labiau pagrįsti įrodymais, kiek tiksliai pinigų iš viso D. Š. ieškovei buvo perdavusi. Kita vertus, teismo nuomone, nėra reikalo aiškintis ir tikslintis šią aplinkybę, kadangi teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. Š. aiškiai nurodė, kad pinigai ieškovei buvo siunčiami jų trijų bendru sutarimu, ji tuos pinigus ieškovei siuntė kaip paramą jų šeimai, jokio susitarimo, kad tai yra paskola, nebuvo. Todėl, atsižvelgiant į trečiojo asmens D. Š. paaiškinimus, konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo kalbėti apie paskolos santykių tarp šalių ir D. Š. susiklostymą, atitinkamai jokių prievolių nurodomu pagrindu šalys D. Š. neturi.

Kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai.

Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto neturi (b.l. 11, 12, 13, 47-48, 49-50, 51-52, t. I), todėl turto padalinimo klausimas nespręstinas.

Po santuokos nutraukimo, abiejų šalių bendru pageidavimu, ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė „T.“, atsakovui paliktina jo pavardė „Š.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškovei teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, nuo 2014 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. garantuojant ir apmokant 50 % antrinės teisinės pagalbos ir kitų bylinėjimosi išlaidų, o nuo 2015 m. liepos 22 d. garantuojant ir apmokant 100 % antrinės teisinės pagalbos ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 19, t. I, 29-30, t. II). Atsakovui taip pat teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, garantuojant ir apmokant 100 % antrinės teisinės pagalbos ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 39, t. I).

Kadangi proceso pradžioje ieškovė buvo atleista tik nuo 50 % antrinės teisinės pagalbos ir kitų bylinėjimosi išlaidų, ieškovė faktiškai turėjo 91,35 Eur bylinėjimosi išlaidų: sumokėjo 73,00 Eur žyminio mokesčio (b.l. 20, 21, t. I) ir iš viso 18,35 Eur už pranešimų registruotu paštu kreditoriams siuntimą (b.l. 22-24, t. I, b.l. 18, t. II). Duomenų apie atsakovo faktiškai turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai: ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinami 60 %, todėl ieškovė turi reikalavimo teisę į 60 % dalies savųjų išlaidų kompensavimą, kas sudaro 54,81 Eur (91,35 Eur × 60 %) (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Trečiasis asmuo D. Š. pateikė prašymą atlyginti jos turėtas kelionės išlaidas, taip pat pateikė benzino pirkimo kvitą, tačiau jokių duomenų apie transporto priemonę, kuria atvyko į teismo posėdį iš savo gyvenamosios vietos, ji nepateikė. Neturint duomenų apie transporto priemonę, nėra galimybės įvertinti prašymo pagrįstumo, todėl šis prašymas atmestinas.

Kadangi abiems šalims yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, šiuo metu abiems garantuojant ir apmokant 100 % antrinės teisinės pagalbos ir kitų bylinėjimosi išlaidų, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos nei iš ieškovės, nei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės J. Š. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki santuokos turėtą pavardę „T.“, atsakovui S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lieka jo pavardė „Š.“.

Pripažinti ieškovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninėmis prievolėmis prievoles šiems kreditoriams už paslaugas, teiktas adresu (duomenys neskelbtini): 1) City Service AS, juridinio asmens kodas 12827710, – už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas, 2) AB „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, – už elektros energijos tiekimą, 3) UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, juridinio asmens kodas 303383884, – už dujų tiekimą, 4) UAB „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, – už vandens tiekimą.

Pripažinti atsakovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninėmis prievolėmis prievoles šiems kreditoriams: 1) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, pagal 2007-04-14 Plungės rajono PK nutarimą Nr. N297010/78-P-I1-252 dėl 14,48 Eur (50,00 Lt) baudos išniekojimo, pagal 2008-12-15 Plungės rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.9.-1138-225/2008 dėl 101,38 Eur (350,00 Lt) baudos išieškojimo ir pagal 2012-01-30 Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-35-107/2009 dėl 77,03 Eur (265,98 Lt) teismo išlaidų išieškojimo; 2) Pravieniškių pataisos namams - atvirajai kolonijai, įstaigos kodas 302560890, pagal Kauno apygardos teismo 1999-02-09 vykd. raštą Nr. 1-66 dėl 10046,11 Eur (34687,20 Lt) skolos išieškojimo; 3) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įstaigos kodas 191351679, pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-01-30 išduotą vyk. raštą Nr. 1-35-107/2009 dėl 785,97 Eur (2713,80 Lt) skolos išieškojimo; 4) Klaipėdos apskrities VPK Plungės PK, įstaigos kodas 191008577, pagal Klaipėdos AVPK Plungės r. PK 2009-10-27 nutarimą Nr. F193819/78-8004651 dėl 579,24 Eur (2000 Lt) baudos ieškojimo; 5) R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. N1-35-107/2009 dėl 3264,94 Eur (11273,20 Lt) turtinės žalos ir 20273,40 Eur (70000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimui bei 1158,50 Eur (4000,00 Lt) už nukentėjusiosios atstovo suteiktas paslaugas, viso 24696,84 Eur (85273,20 Lt); 6) S. B., a.k. (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. N1-35-107/2009 dėl 8688,60 Eur (30000,00 Lt) neturtinės žalos bei 289,62 Eur (1000,00 Lt) už nukentėjusiosios atstovo suteiktas paslaugas, viso 8978,22 Eur (31000,00 Lt); 7) J. L. dėl 2014 m. rugpjūčio 19 d. ir 26 d. suteiktos 700,00 Lt (202,73 Eur) paskolos.

Kitus ieškovės ieškinio bei atsakovo priešieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atliekančio bausmę Kybartų pataisos namuose, adresu Vilkaviškio r. sav., Kybartų m., J. Biliūno g. 14, 54,81 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Trečiojo asmens D. Š. prašymą atlyginti jos turėtas kelionės išlaidas atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.