- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-141-478/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Aušra Bielskė, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- T. P., G. U.
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis, Kazys Bitaris
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. ir jo gynėjo advokato Kazio Bitario, nuteistojo G. U. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:
T. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 260¹ straipsnio 5 dalį ir nuteistas:
– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;
– pagal BK 260¹ straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir T. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaitytas T. P. sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. liepos 27 d. 17.05 val. iki 2023 m. liepos 28 d. 15.20 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas T. P. priklausantis automobilis „VW Passat CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo priemonė, taip pat T. P. mobiliojo ryšio telefonas „iPhone8“, IMEI: (duomenys neskelbtini).
G. U. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 260¹ straipsnio 5 dalį ir nuteistas:
– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;
– pagal BK 260¹ straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų.
Į bausmės laiką įskaitytas G. U. sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. liepos 27 d. 17.40 val. iki 2023 m. spalio 20 d.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas G. U. mobiliojo ryšio telefonas „Xiomi Redmi 10C“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. T. P. ir G. U. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, išvengdami muitinės kontrolės, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį narkotinės medžiagos.
Nusikalstamos veikos buvo padarytos tokiomis aplinkybėmis: T. P. ir G. U., veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 24 d. 23.51 val. iki liepos 27 d. 13.23 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Nyderlandų Karalystėje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį, t. y. 806,133 g narkotinės medžiagos – kokaino. Šias narkotines medžiagas laikė bei, slėpdami T. P. priklausančio automobilio „VW Passat CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. U., maisto krepšyje, gabeno, T. P. važiuojant priekyje automobiliu „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei lydint G. U. vairuojamą automobilį su narkotine medžiaga, neturėdami leidimo ir išvengdami muitinės kontrolės 2023 m. liepos 27 d apie 11.17 val., kirsdami Lenkijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybės sieną per Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardą neteisėtai narkotines medžiagas atgabeno į Lietuvos Respubliką. Vykdami Lietuvos Respublikos teritorijoje narkotines medžiagas gabeno nuo Kalvarijos pasienio užkardos iki sankryžos, esančios kelyje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kur 2023 m. liepos 27 d. 13.23 val. automobiliai buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Tą pačią dieną 14.45 val., (duomenys neskelbtini), automobilio „VW Passat CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė neteisėtai į Lietuvos Respubliką atgabentus 806,133 g narkotinės medžiagos kokaino.
II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai ir prašymai
2. Nuteistasis T. P. ir jo gynėjas advokatas Kazys Bitaris (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį, priimtą T. P. atžvilgiu, panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nustačius, kad nebuvo padarytos veikos, už kurias T. P. buvo nuteistas.
2.1. Apeliantų manymu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, t. y. teismas byloje esančius įrodymus vertino neišsamiai ir šališkai, rėmėsi tik byloje iškeltomis kaltinimą pagrindžiančiomis prielaidomis ir aplinkybėmis, kurios nebuvo neginčijamai patvirtintos byloje esančių duomenų visuma. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas, visas abejones aiškindamas T. P. nenaudai.
2.2. Nagrinėjamoje byloje, siekiant atskleisti bylos esmę, apeliantų teigimu, pirmiausia teismas privalėjo tinkamai nustatyti ir patikrinti kaltinime dėstomas faktines aplinkybes, atlikti jų tinkamą vertinimą ir tada spręsti, ar bylos nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą T. P. inkriminuoti nusikalstamas veikas, bei nustatyti, ar yra inkriminuotų nusikalstamų veikų būtini sudėties požymiai. Apeliantai pažymi, kad G. U., įsigydamas narkotines medžiagas ir jas gabendamas T. P. priklausančiame automobilyje, savo veiksmų su T. P. niekaip nederino, apie šiuos savo galimai daromus nusikalstamus veiksmus T. P. jis nebuvo informavęs. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. P. nebuvo susitaręs bendrai su G. U. laikyti ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti didelį kiekį narkotinių medžiagų. T. P. apie G. U. laikomas ir gabenamas narkotines medžiagas T. P. priklausančiame automobilyje sužinojo Lenkijos Respublikos teritorijoje, kai jis atsitiktinai jas aptiko automobilio bagažinėje ieškodamas savo asmeninių daiktų. Po šių medžiagų aptikimo T. P. pareikalavo G. U., kad pastarasis jomis atsikratytų ir jų nevežtų jo automobilyje, ir, G. U. pažadėjus tai padaryti, T. P. manęs, jog minėtų narkotinių medžiagų jam priklausančiame automobilyje, kurį vairavo G. U., nėra. Taigi, anot apeliantų, iš bylos medžiagos matyti, kad T. P. nesikėsino į G. U. daromos nusikalstamos veikos objektą ir nesiekė bendrų tikslų, o priešingai – iš G. U. pareikalavo nutraukti galimai daromą nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų apie T. P. žinojimą, jog G. U. laiko ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena didelį kiekį narkotinių medžiagų, todėl negalima daryti išvados, kad T. P. ir G. U. veikė bendrininkų grupe. Be to, aplinkybę, jog tarp T. P. ir G. U. nebuvo jokio susitarimo, patvirtina ir liudytojo J. K. parodymai, o taip pat paties T. P. pirmosios instancijos teisme patikslinti parodymai.
2.3. Apeliantų vertinimu, T. P. šioje baudžiamojoje byloje galėjo būti pareikšti kaltinimai tik pagal BK 238 straipsnio 1 dalį, t. y. nepranešimas apie nusikaltimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. P. apie galimą nusikaltimą nepranešė Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijoms, nes informaciją apie galimai G. U. daromą labai sunkų nusikaltimą sužinojo būdamas Lenkijos Respublikos teritorijoje, o ne Lietuvoje. Kai T. P. ir G. U. įvažiavo į Lietuvos Respublikos teritoriją, T. P. manęs, kad G. U., kaip ir buvo pažadėjęs, savanoriškai nutraukė daromą labai sunkų nusikaltimą, t. y. atsikratė ir išmetė laikomas bei gabentas narkotines medžiagas. Todėl, apeliantų manymu, ikiteisminis tyrimas T. P. atžvilgiu galėjo būti atliekamas pagal jo padarymo vietą, t. y. Lenkijos Respublikos teritorijoje. Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos T. P. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo dėl galimai Lenkijos Respublikos teritorijoje padarytos nusikalstamos veikos nepradėjo ir apie tokį galimai įvykdytą nusikaltimą Lenkijos Respublikoje šios valstybės teisėsaugos institucijų neinformavo.
2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, baigus ikiteisminį tyrimą ir A. P. susipažinus su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, paaiškėjo, jog telefonas, kuriame buvo rasta filmuota medžiaga su galimai narkotinėmis medžiagomis, priklauso ne jam, o M. G., todėl jis ikiteisminio tyrimo metu ir negalėjo paaiškinti apie šio vaizdo įrašo kilmę. Liudytojas M. G. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad telefonas su byloje paminėtais vaizdo įrašais priklausė jam, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog telefonas priklausė T. P..
2.5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. U. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklūs, tačiau dėl to atsakomybė negali būti perkelta T. P., kadangi jis negali žinoti, dėl kokių priežasčių G. U. parodymus keitė. Taip pat ir G. U. laiškas mamai niekaip neįrodo T. P. kaltės ar jo bendrininkavimo gabenant narkotines medžiagas, o ką reiškia G. U. laiške nurodytos aplinkybės dėl finansinės pagalbos, turėjo būti išsiaiškinta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
2.6. Apeliantai pažymi, kad, priešingai nei nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, T. P. ir G. U. kartu netestavo narkotinių medžiagų, byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, tik G. U. nurodė, jog narkotines medžiagas bandė pakeliui į Lietuvą. Nei joks susirašinėjimas, nei pokalbiai tarp nuteistųjų taip pat nepatvirtina jų bendrininkavimo, buvo susitarta tik tai, kad G. U. parvairuos T. P. automobilį su jame esančiais daiktais, kurie buvo pakrauti Anglijoje. Apeliantų teigimu, šioje byloje nebuvo surinkta neginčytinų įrodymų, patvirtinančių T. P. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 260¹ straipsnio 5 dalyje, priešingai – visi įrodymai patvirtina, jog nusikalstamas veikas vienasmeniškai padarė tik G. U..
3. Nuteistojo G. U. gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis (toliau – ir gynėjas/apeliantas) apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį pakeisti ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, sušvelninti G. U. paskirtą bausmę.
3.1. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo G. U. atžvilgiu galimybės ir dėl to paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę. Įvertinus G. U. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą ir G. U. asmenybę, anot gynėjo, akivaizdu, jog net ir baudžiamojo kodekso straipsnio sankcijoje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju aiškiai prieštarauja teisingumo principui.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nusikalstamų veikų padarymo metu G. U. pats vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad prieš pradedant ikiteisminį tyrimą buvo atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, tačiau jis buvo nukreiptas ne prieš G. U., ir jokių duomenų apie tai, kad G. U. rengtųsi daryti ar darytų nusikalstamas veikas, nebuvo. Apeliantas pažymi, kad G. U. ilgus metus gyveno Jungtinėje Karalystėje, kur turėjo savo verslą, gaudavo nuolatines pajamas bei mokėjo mokesčius valstybei, kurioje vertėsi savo verslu. Jokių kitų ikiteisminių tyrimų G. U. atžvilgiu nei Lietuvoje, nei Jungtinėje Karalystėje niekuomet nebuvo pradėta, jis praeityje niekuomet nebuvo teistas, byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad G. U. užsiėmė narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu. G. U. yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, sukūręs šeimą, turi du vaikus, prie kurių išlaikymo prisideda, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, prižiūri garbaus amžiaus sergančią mamą. Visa tai rodo, kad G. U. padaryti nusikaltimai nėra tipiniai, daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne versliškos, ilgalaikės ir gerai suplanuotos nusikalstamos veikos. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad G. U. po jo sulaikymo pakeitė gyvenimo būdą – nustojo vartoti narkotines medžiagas, toliau dirba, išlaiko vaikus ir rūpinasi garbaus amžiaus sergančia mama. G. U. paskyrus ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, nutrūktų jo turimi socialiniai ryšiai su vaikais, sunkioje padėtyje atsidurtų nuteistojo mama, kuria rūpintis apart G. U. nėra kam.
3.3. Apeliantas pažymi, kad narkotinių medžiagų kontrabanda iš esmės buvo kontroliuojama ne viešo pobūdžio veiksmus atlikusių pareigūnų, todėl pačios narkotinės medžiagos realiai į apyvartą nepateko, o buvo paimtos policijos pareigūnų netrukus po jų neteisėto įvežimo į Lietuvos Respubliką. Šios aplinkybės, gynėjo manymu, rodo mažesnį G. U. padarytos veikos pavojingumą.
3.4. Nuteistojo gynėjo vertinimu, esant išdėstytoms aplinkybėms, netgi minimali sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nebūtų proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui ir G. U. asmenybei, o G. U. įkalinimas, tikėtina, neproporcingai neigiamai atsilieptų jo socialiniams ryšiams, aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų visų bausmei keliamų tikslų, o pasiektų tik vienintelį iš jų, t. y. nubaudimą.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji T. P. ir G. U. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo T. P. ir jo gynėjo bei nuteistojo G. U. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo T. P. ir jo gynėjo advokato K. Bitario, nuteistojo G. U. gynėjo advokato M. Vagonio apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus faktinius duomenis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, formą bei motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. P. ir G. U. pripažino kaltais pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 260¹ straipsnio 5 dalį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat nepažeidė bausmių skyrimo taisyklių ir nuteistiesiems T. P. bei G. U. tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutines bausmes paskyrė teisingai. Tačiau pirmosios instancijos teismas, teisingai kvalifikavęs nuteistųjų T. P. ir G. U. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai konstatavo nuteistųjų veiksmuose buvus ir vieną iš alternatyvių minėto straipsnio dispozicijoje nustatytų veikų – labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą. Todėl, nors apeliaciniuose skunduose ši aplinkybė nepaminėta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).
Dėl įrodymų vertinimo
6. Nuteistasis T. P. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino neišsamiai ir šališkai, rėmėsi tik byloje iškeltomis kaltinimą pagrindžiančiomis prielaidomis ir aplinkybėmis, kurios nebuvo neginčijamai patvirtintos byloje esančių duomenų visuma. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.
7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamus duomenis. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją spręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nagrinėjamos bylos proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas.
8. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020).
9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. jog pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą. T. P. kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.
Dėl T. P. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 260¹ straipsnio 5 dalyje
10. Bylos duomenimis nustatyta ir iš esmės nėra ginčo dėl to, kad 2023 m. liepos 27 d., apie 11.17 val., T. P., vairuodamas automobilį „VW Golf“, ir G. U., vairuodamas T. P. priklausantį automobilį „VW Passat CC“, kirto Lenkijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybės sieną, važiavo Lietuvos Respublikos teritorija ir 2023 m. liepos 27 d. 13.23 val. sankryžoje, esančioje kelyje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Atlikus kratą T. P. priklausančiame automobilyje „VW Passat CC“, kurį vairavo G. U., buvo rastas rausvos spalvos užspaudžiamas maišelis, kuriame, kaip nustatė specialistai, buvusiuose baltos spalvos miltelių likučiuose rasta narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakų, taip pat maisto krepšyje rastas maišelis, kuriame, kaip nustatė specialistai, buvo narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 806,133 g (80,7 %).
11. Kaip matyti iš nuteistojo T. P. pozicijos viso bylos proceso metu, nuteistojo parodymai dėl jo vykimo į Olandiją bei dėl jam priklausančiame ir G. U. per valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorija vairuotame automobilyje gabentų ir surastų narkotinių medžiagų nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu T. P. tvirtino, kad nuvykus su M. G. į Olandiją, pastarąjį paliko Olandijoje pas draugą, o pats nuvyko į Angliją, susidėjo daiktus ir išvyko link namų, apie G. U. gabentas narkotines medžiagas nieko nežinojo (t. 3, b. l. 157–158). Apklausiamas papildomai įtariamuoju, T. P. nurodė, jog į Angliją nevyko, pasiliko su M. G. Olandijoje, kur girtavo, G. U. paprašė sukrauti jo daiktus Anglijoje į automobilį ir parvežti, apie G. U. gabentas narkotines medžiagas sužinojo jau būnant Tauragės policijos komisariate (t. 3, b. l. 163–164). Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme nuteistasis T. P. nurodė, kad paketą G. U. vairuojamame automobilyje jis surado atsitiktinai, ieškodamas savo daiktų, dar būnant Olandijoje (t. 5, b. l. 113–115). Apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teisme nuteistasis T. P. nurodė, kad paketą G. U. vairuojamame automobilyje jis surado atsitiktinai Lenkijoje. Suradęs paketą, jis liepė G. U. jį išmesti, pyko ant G. U., kad šis daro nesąmones, G. U. pažadėjo jam, jog atsikratys paketu. Nuteistojo T. P. teigimu, jis pasitikėjo G. U., todėl netikrino, ar šis išmetė paketą (t. 6, b. l. 58). Apeliaciniame skunde nuteistasis T. P., be kita ko, pažymi, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų apie jo žinojimą, kad G. U. laiko ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena didelį kiekį narkotinių medžiagų, todėl negalima daryti išvados, kad jis ir G. U. veikė bendrininkų grupe. Kaip matyti iš nuteistojo G. U. parodymų, jis iš esmės analogiškai kaip ir T. P. tvirtino, jog pamatęs jo vairuojamame automobilyje paketą su narkotinėms medžiagomis, T. P. liepė paketu atsikratyti, jis pažadėjo tą padaryti, tačiau apgavo T. P., paketą persidėjo į savo maisto krepšį, prieš tai apvyniojęs jį iš T. P. gauta folija. Nuteistasis G. U. dėl narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių viso bylos proceso metu nors ir nebuvo nuoseklus, tačiau pirmosios instancijos teisme iš esmės kategoriškai tvirtino, kad narkotines medžiagas jis vienas įsigijo Olandijoje, bare už 800 Eur iš kažkokio juodaodžio, norėdamas šias medžiagas parsivežti į Lietuvą sau vartojimui, T. P. apie tai nieko nežinojo ir prie to neprisidėjo (t. 3, b. l. 115–117).
12. Pagal Lietuvos baudžiamąją teisę baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje – asmenį pripažįstant kaltu turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnio 3 dalies įrodinėtini požymiai yra veika – neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas ir nusikaltimo dalykas – labai didelis kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos tikslų pavadinimą, kiekį, koncentraciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2009, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-60/2014).
13. Pagal BK 260¹ straipsnio 5 dalį atsako asmuo, kuris nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl bendriausia prasme kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo).
14. Vertinant nuteistojo T. P. parodymus, kad, išskyrus tai, jog jis tik paprašė G. U. atsikratyti jo automobilyje gabentu paketu su narkotinėmis medžiagomis ir niekaip kitaip nėra susijęs su neteisėtu disponavimu minėtomis medžiagomis ir šių medžiagų gabenimu kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, svarbu pažymėti, jog pagal suformuotą teismų praktiką, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-410-489/2016, Nr. 2K-219-693/2019), t. y. įvertinus ir kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, Nr. 2K-210/2014). Kaip liudytojas byloje apklaustas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. tyrėjas J. K. nurodė, kad 2023 m. liepos mėnesį buvo gauta neviešo pobūdžio informacija, kad T. P. užsiima narkotinių medžiagų platinimu Šilutės rajone, buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas, sankcionuoti veiksmai. Jis buvo kriminalinės žvalgybos tyrimo iniciatorius. Gauta pirminė informacija buvo susijusi tik su T. P. ir šios informacijos pagrindu buvo tikslas sulaikyti T. P.. 2023 m. liepos 27 d. T. P. grįžo į Lietuvą, kartu važiavo iš paskos automobilis, kurį vairavo G. U., o su juo kartu vyko du nepilnamečiai vaikai ir augintinis. Jis nuo valstybės sienos betarpiškai stebėjo šiuos du automobilius ir davė pavedimą sulaikyti asmenis. Jie buvo sustabdyti policijos, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atliktos automobilių kratos, kurių metu G. U. vairuotame automobilyje buvo rastas kokainas, supakuotas į paketą, apvyniotą folija. Liudytojo teigimu, jam teko bendrauti su G. U., šis sakė, kad, grįžtant iš užsienio, kažkokioje aikštelėje rado padėtą paketą, nes jį paliko Lenkijos pilietis, jis jį vijosi, norėjo jam atiduoti. Anot liudytojo, dėl tokios versijos kilo abejonių. T. P. aiškino, kad vyko į Angliją su M. G., nes kraustėsi į Lietuvą gyventi, bet T. P. automobilyje jokių daiktų nebuvo. Liudytojas nurodė, kad nuteistiesiems joks poveikis nebuvo daromas, jis neįkalbinėjo G. U. duoti parodymus prieš T. P. (t. 5, b. l. 117–118).
15. 2023 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pateiktoje specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2462465-23 nurodyta, kad: 1) 2023 m. liepos 27 d. T. P. priklausančio automobilio „VW Passat CC“, kurį vairavo G. U., kratos metu rastame ir išimtame rausvos spalvos užspaudžiamame maišelyje esančiuose baltos spalvos miltelių likučiuose yra narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakų; 2) 2023 m. liepos 27 d. T. P. priklausančio automobilio „VW Passat CC“, kurį vairavo G. U., kratos metu rastoje ir išimtoje baltos spalvos supresuotoje medžiagoje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 806,133 g (80,7 %) (t. 1, b. l. 118–122). Iš 2023 m. spalio 2 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pateiktos specialisto išvados Nr. IBPS-V-26474992-23 matyti, kad ant tirti pateikto vakuuminio maišo, paimto 2023 m. liepos 27 d. atliekant kratą automobilyje „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėginys Nr. 2), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su T. P. genotipu. Ant tirti pateikto paketo, paimto 2023 m. liepos 27 d. atliekant kratą automobilyje „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėginys Nr. 3), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su T. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų T. P. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 9×10-23. Mėginys Nr. 2 pažymėta nuoplova nuo viso vakuuminio maišo išorinio paviršiaus. Vakuuminis maišas – apie 24,0×35,0 cm dydžio, bespalvis, plastikinis, suplyšęs, vienas šonas prakirptas. Mėginys Nr. 3 pažymėta nuoplova, padaryta nuo paketo pirmo sluoksnio viso paviršiaus. Paketas sudarytas iš penkių sluoksnių. Pirmas (išorinis) sluoksnis, sudarytas iš keliais sluoksniais apvyniotų rudos spalvos ir bespalvės lipnių juostų su pilkos spalvos lipnios juostos fragmentais, tarp kurių priklijuotas baltos spalvos popieriaus lapas su juodos spalvos užrašu „HUSKY“ (t. 1, b. l. 123–127). Kaip matyti iš aptartų specialistų išvadose užfiksuotų faktinių duomenų, ant tirti pateiktų paketų buvo rasti tik T. P. DNR pėdsakai, be to, T. P. DNR pėdsakai buvo rasti ne tik ant vakuuminio maišo, į kurį buvo įdėtas paketas su narkotinėmis medžiagomis, bet ir ant paties paketo. Tuo tarpu nuteistojo G. U., kuris viso bylos proceso metu kategoriškai tvirtino, kad T. P. niekaip nesusijęs su disponavimu automobilyje ,,VW Passat“ rastomis narkotinėmis medžiagomis, jog šias medžiagas jis vienas įsigijo ir gabeno į Lietuvą savo asmeniniam vartojimui, pakeliui įsigytas narkotines medžiagas išbandė, T. P. liepus atsikratyti paketu su narkotinėmis medžiagomis, jis paketą apvyniojo folija ir įsidėjo į automobilio salone buvusį maisto krepšį, t. y. betarpiškai lietėsi prie paketo su narkotinėmis medžiagomis, buvo jį pradaręs, vartojo jame buvusias narkotines medžiagas, paketą perdėjo į kitą vietą, DNR pėdsakų nebuvo rasta.
16. Nėra įtikinama ir nuteistųjų T. P. bei G. U. nurodoma jų vykimo į Olandiją, susitikimo Olandijoje ir važiavimo į Lietuvą versija. Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo pirmosios apklausos metu T. P. nurodė, kad nuvykus su M. G. į Olandiją, pastarąjį paliko Olandijoje pas draugą, o pats nuvyko į Angliją, susidėjo daiktus ir išvyko link namų. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas ir teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis T. P. nurodė važiavęs į Angliją pasiimti savo daiktų, bet į Angliją nenuvažiavęs, o pasilikęs pas buvusį klasioką Olandijoje, kartu važiuoti pasikvietęs M. G. kompanijai palaikyti. Pasak T. P., kelionės tikslas buvo Anglija, bet su M. G. pasiliko Olandijoje pas klasioką E. S., ten visi girtavo. Tuo metu G. U. buvo Anglijoje, gyveno jo namuose, kadangi jo daiktai buvo sukrauti į automobilį, jis paprašė G. U. parvežti jo daiktus į Lietuvą ir parvairuoti jam priklausantį automobilį. Susiskambinę su G. U., susitarė susitikti Olandijoje. Nuteistasis G. U. parodė, kad į Lietuvą su vaikais planavo skristi, bet T. P. paprašė parvežti jo šunį ir parvairuoti automobilį. Iš Anglijos į Lietuvą išvyko su vaikais automobiliu „VW Passat CC“, kuris priklauso T. P.. Su T. P. susitarė susitikti Olandijoje, važiavo link jos, o kai T. P. telefonu neatsiliepė – nuvyko į Amsterdamą. Turėjo 800 Eur, todėl nusprendė nusipirkti narkotinių medžiagų, važiavo be navigacijos, nes jau žinojo, kur važiuoti, ir iš atminties nuvažiavo ten, kur parduodami narkotikai. Su T. P. Olandijoje susitiko dienos metu, kartu su T. P. buvo M. G. (t. 5, b. l. 115–117). Kaip liudytojas apklaustas M. G. parodė, kad 2023 m. liepos viduryje, galėjo būti 24 diena, T. P. jam pasiūlė pasivažinėti, todėl jis susisiekė su savo vaikystės draugu E. S., kuris gyvena Olandijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, ir paklausė, ar gali atvažiuoti aplankyti, E. S. sutiko. T. P. jį pasiėmė iš tėvų namų (duomenys neskelbtini), tuo metu buvo neblaivus, vyko automobiliu „VW Golf“, visą kelionę gėrė ir grįždamas gėrė, nes turi problemų su alkoholiu. Liudytojo teigimu, T. P. vyko savo asmeniniais reikalais, o kur ir kokiais – nežino, suprato, kad jo daiktai turėjo parvažiuoti iš Anglijos (t. 5, b. l. 154–155).
17. Išanalizavus aptartus T. P., G. U. ir M. G. parodymus, sugretinus juos tarpusavyje, galima daryti išvadą, kad vis tik T. P. tikslas buvo ne daiktų pasiėmimas ir parsivežimas iš Anglijos, bet būtent nuvykimas į Olandiją, iš kur G. U. vairuojamu automobiliu į Lietuvos Respubliką buvo pargabentas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kokaino. G. U. nenurodė, jog T. P. ketino atvažiuoti į Angliją pasiimti savo daiktų, bet priešingai, nuteistasis nurodė, jog jis ketino į Lietuvą skristi lėktuvu, o T. P. daiktus jam priklausančiu automobiliu į Lietuvą vežė paprašytas T. P.. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, iš esmės nekyla abejonių, jog nuo pat pradžių T. P. tikslas buvo susitikti Olandijoje su G. U. ir kartu su juo pargabenti narkotines medžiagas iš Olandijos į Lietuvos Respubliką.
18. Iš 2023 m. lapkričio 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobilusis telefonas „Xiaomi Redmi 10C“, paimtas automobilio „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kratos metu iš G. U.. Į minėtą mobiliojo ryšio telefoną 2023 m. liepos 26 d. 00.04 val. skambino iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso T. P.) (pokalbis truko 13 sekundžių), tą pačią dieną skambino vėl minėtas numeris 12.09 val. (pokalbis truko 40 sekundžių). 2023 m. liepos 26 d. 15.20 val. skambino (du kartus) į mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat rastas susirašinėjimas (2023 m. liepos 26 d.) trumposiomis SMS žinutėmis su mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Socialinėje aplikacijoje „messenger“ paskyra užvadinta – G. U.. Minėtoje bendravimo aplikacijoje rasti susirašinėjimai ir matyti, kad vyko pokalbiai (2023 m. liepos mėn. 13, 15, 20, 25, 26, 27 dienomis) su adresatu, kuris užvadintas – (duomenys neskelbtini) (nustatyta, jog tai T. P.). 2023 m. liepos 25 d. G. U. prašo 200 kelionei. T. P. atrašo, kad tuščia korta. G. U. parašo, jog jam liks tik 80 svarų, tai yra pusei kelionės. 2023 m. liepos 26 d. G. U. nusiunčia žinutę T. P.: „Gal kitur kur susibėgam, nes čia tokia nesąmonė vietą, gal link tavęs judėti, duok koordinates“. T. P. nusiunčia adresą „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. liepos 27 d. G. U. praneša, kad jam liko 3 km iki sienos, T. P. nurodo jo palaukti (t. 1, b. l. 167–186). Iš 2023 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobilusis telefonas „iPhone 8“, paimtas automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kratos metu iš T. P.. 2023 m. liepos 26 d. T. P. rašė G. U.: „(duomenys neskelbtini) sustok ir parašyk“. G. U. rašė: „Sveikas čia G. mano neleidžia paskambinti ir siųst. Čia vaikio“ (t 1, b. l. 187–196). Kaip matyti iš užfiksuoto nuteistųjų T. P. ir G. U. bendravimo mobiliojo ryšio telefonais, 2023 m. liepos 25 d. G. U. prašė T. P. pervesti jam pinigų kelionei, nurodė, kad jam liks tik 80 svarų ir užteks tik pusei kelionės. Apie tai, jog buvo pažadėjęs G. U. padengti visas kelionės iš Anglijos į Lietuvą išlaidas, nurodė ir nuteistasis T. P., apklausiamas 2023 m. gruodžio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 173–174). Šios nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo G. U. parodymų apie tai, jog jis vienas, T. P. apie tai nežinant, Amsterdame, bare iš nepažįstamo asmens už 800 Eur nusipirko paketą su jame buvusiu labai dideliu kiekiu kokaino, teisingumu. Nelogiškais laikytini ir G. U. aiškinimai, jog tokį kiekį narkotinių medžiagų jis nusipirko sau, asmeniniam naudojimui, nes buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, kaip pats išsireiškė ,,buvo ant kokaino“, jas vartojo kasdien ir gana dideliais kiekiais. Tiek G. U. sugyventinė R. A., kuri su G. U. kartu pragyveno 18 metų ir turi du bendrus vaikus, nurodė apie tai, jog G. U. vartoja narkotikus, nieko nežinojusi, kai gyveno kartu, jis tikrai nevartojo, sulaikius G. U., visiems buvo šokas, nes anksčiau G. U. su narkotikais jokio sąlyčio neturėjo, tiek ir nuteistasis T. P. nurodė, jog jam nėra žinoma, kad G. U. prekiauja narkotinėmis medžiagomis ar jas vartoja. Pagrįstas abejones nuteistojo G. U. parodymuose užfiksuotų faktinių duomenų teisingumu bei patikimumu kelia ir byloje esantis G. U. laiškas, rašytas motinai, kuriame parašyta: „R. paklausk numerio T. žmonos ir tegul parašo jiems, kad reiktų padėti finansiškai, nes reikia advokatui sumokėti. Jau laikas T. būtų prisiminti apie tai. Ir tik R. nebijo to jiems parašyti, nes jam niekas negresia tol, kol aš laikausi savo parodymų…“ (t. 4, b. l. 141–172). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis G. U. patvirtino, jog laiškas rašytas jo, tačiau nurodė, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas, tyrėja prašė pakeisti parodymus, jog narkotines medžiagas jam pakišo T. P.. Įvertinus nuteistojo G. U. paaiškinimus apie pareigūnų jam darytą psichologinį spaudimą duoti parodymus prieš T. P. kitų jau aptartų byloje surinktų įrodymų kontekste, matyti, kad tai yra tik deklaratyvūs, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti nuteistojo G. U. teiginiai. Priešingai, būtent nuteistojo G. U. laiško mamai turinys leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo G. U. parodymais apie tai, jog labai didelį kiekį narkotinių medžiagų jis įgijo, šias medžiagas laikė, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos teritorijoje vienas, T. P. prie to niekaip neprisidėjus ir niekaip nesusijus su neteisėtu disponavimu minėtomis narkotinėmis medžiagomis. Liudytojo J. K. parodymais nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo pradėtas būtent T. P. atžvilgiu, gavus neviešo pobūdžio informaciją, jog T. P. užsiima narkotinių medžiagų platinimu. Realizuojant turimą kriminalinės žvalgybos metu gautą informaciją 2023 m. liepos 27 d. ir buvo sulaikyti per Lenkijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybės sieną pravažiavę T. P. ir G. U. vairuojami automobiliai, kuriuos stebint buvo galima suprasti, jog T. P., automobiliu ,,VW Golf“ važiuodamas priekyje stebi aplinką, lydi iš paskos važiuojantį G. U. vairuojamą automobilį, atlikus kratą G. U. vairuotame T. P. priklausančiame automobilyje ir buvo surastas paketas su jame buvusiu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino. Įvertinus nuteistojo T. P. parodymus apie tai, jog suradęs G. U. vairuojamame automobilyje paketą ir supratęs, kad ten gali būti narkotinės medžiagos, liepė G. U. paketu atsikratyti, kitų byloje surinktų faktinių duomenų kontekste, matyti, jog tai yra tik deklaratyvūs teiginiai, kadangi, viena vertus, pats T. P., suprasdamas gresiančią atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, galėjo imtis priemonių ir atsikratyti paketu iš karto, tik jį suradęs, kita vertus, suvokdamas situacijos neteisėtumą, per visą kelionės iš Olandijos į Lietuvą laiką nė karto nepasidomėjo, ar G. U. atsikratė paketu su narkotinėmis medžiagomis.
19. Vienas iš įrodymų šaltinių, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra 2023 m. gruodžio 4 d. apžiūros protokole užfiksuoti faktiniai duomenys, iš kurių matyti, jog, apžiūrint ,,Apple iPhone 8“, IMEI: (duomenys neskelbtini), kuris priklauso T. P., atrinktuose failuose rastas vaizdo įrašas, kuris filmuotas 2023 m. liepos 24 d. 07.55.01, trukmė 6 sekundės, kuriame vaizduojamos galimai narkotinės medžiagos (t. 2, b. l. 30–40). Nuteistojo T. P. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad telefonas, kuriame buvo rasta filmuota medžiaga su galimai narkotinėmis medžiagomis, priklauso ne jam, o M. G., todėl jis ikiteisminio tyrimo metu ir negalėjo paaiškinti apie šio vaizdo įrašo kilmę, liudytojas M. G. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog telefonas su byloje paminėtais vaizdo įrašais priklausė jam. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš 2023 m. gruodžio 4 d. apžiūros protokole užfiksuotų faktinių duomenų matyti, kad apžiūrėti buvo du telefonai – ,,Apple iPhone 8“, priklausantis T. P. (šios aplinkybės nuteistasis T. P. neginčija), ir telefonas ,,Xiaomi Redmi 9“, IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), priklausantis M. G., kuriame taip pat rastas vaizdo įrašas, kurio trukmė 5 sekundės, kuriame vaizduojamos galimai narkotinės medžiagos, taip pat minėtame telefone rastos 5 nuotraukos, kuriose galimai vaizduojamos narkotinės medžiagos. Būtent apie minėto telefono ,,Xiaomi Redmi 9“ priklausomybę ir jame surastas nuotraukas bei vaizdo įrašą pirmosios instancijos teisme buvo paklaustas liudytojas M. G., kuris ir patvirtino, jog šis telefonas priklauso jam. Tuo tarpu, nuteistasis T. P. viso bylos proceso metu neginčijo aplinkybės, kad telefonas ,,Apple iPhone 8“ priklauso jam. Kita vertus, minėtame T. P. priklausančiame telefone užfiksuotas vaizdo įrašas su jame nufilmuotomis galimai narkotinėmis medžiagomis nagrinėjamos bylos kontekste nėra labai informatyvus ar juo labiau esminis įrodymų šaltinis. Šis vaizdo įrašas yra tik vienas iš įrodymų šaltinių byloje ir vertinamas visų byloje surinktų įrodymų kontekste.
20. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje surinktų ir aptartų faktinių duomenų visetas paneigia nuteistojo T. P. teiginius, kad jis nežinojo, jog G. U. laiko ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorijoje gabena labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, ir leidžia daryti iš esmės abejonių nekeliančią išvadą, kad T. P. ir G. U. veikė bendrai, iš anksto susitarę neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys, teisingam baudžiamojo įstatymo taikymui reikšmę turi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikant BK 24 straipsnio nuostatas. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, Nr. 2K-91-511/2022, Nr. 2K-279-697/2022). Bendrininkavimo atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą – tiek susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu, tiek ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdžiu). Šiame kontekste pabrėžtina, kad bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Bylos duomenimis nustatyta ir iš esmės nekyla abejonių, kad T. P. suvokė, jog kartu su G. U. dalyvauja bendroje nusikalstamoje veikoje – neteisėtai laiko ir slėpdami G. U. vairuojamame automobilyje gabena iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną, o taip pat ir Lietuvos Respublikos teritorijoje labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, suprato, jog savo sąmoningais veiksmais – lydėdamas automobilį su jame paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, prisideda prie bendros nusikalstamos veikos padarymo ir kartu su G. U. realizuoja objektyviuosius nusikalstamų veikų sudėties požymius, todėl abu nuteistieji yra padarytų nusikaltimų bendravykdytojai. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, T. P. veikoje yra nustatyti visi – tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, 260¹ straipsnio 5 dalyje, sudėčių požymiai.
21. Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo T. P. ir jo gynėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam galėjo būti pareikšti kaltinimai tik pagal BK 238 straipsnio 1 dalį, t. y. nepranešimas apie nusikaltimą, be to, ne Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų, bet Lenkijos Respublikoje, kadangi būtent šioje valstybėje T. P. sužinojo informaciją apie galimai G. U. daromą labai sunkų nusikaltimą. Visų pirma pažymėtina, jog paties T. P., o taip pat ir nuteistojo G. U. parodymais nustatyta, kad paketą su narkotinėmis medžiagomis T. P., kaip jis nurodo, rado G. U. vairuojamame automobilyje dar būnant Olandijoje. Kita vertus, byloje surinktais ir aptartais faktiniais duomenimis nustatyta, jog T. P. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 260¹ straipsnio 5 dalyje, todėl svarstyti apie galimą T. P. atsakomybę tik už nepranešimą apie nusikaltimą nėra pagrindo.
22. Pirmosios instancijos teismas T. P. ir G. U. be labai didelio kiekio narkotinės medžiagos laikymo ir gabenimo inkriminavo dar vieną alternatyvų nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymį – šių medžiagų įgijimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad kokaino įgijimas šioje baudžiamojoje byloje pripažintas nustatytu, tačiau ši veika nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o kaltinimas įgijimu neturi jokio turinio, tik medžiagų pavadinimą, kiekį ir valstybę, kurioje jos įgytos. Esminės narkotinės medžiagos kokaino įgijimo aplinkybės: kada ir kur konkrečiai, kaip, kokiais veiksmais, už kokią kainą, iš kokio asmens, kuris iš nuteistųjų ar abu kartu įgijo narkotinę medžiagą, nėra nustatytos. Narkotinės medžiagos – kokaino įgijimo faktas šioje baudžiamojoje byloje tiesiog preziumuojamas remiantis šios narkotinės medžiagos laikymo ir gabenimo faktu. Tačiau BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi savarankišką procesinį įrodinėjimą ir negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų ir įrodytų vėlesnių veikų. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltininko kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. P. ir G. U. kaltais dėl neteisėto narkotinės medžiagos – kokaino įgijimo nenustatytomis aplinkybėmis, šių nuostatų nesilaikė, teismo nustatyta aplinkybė, jog T. P. ir G. U., veikdami bendrininkų grupe, įgijo labai didelį kiekį, t. y. 806,133 g narkotinės medžiagos – kokaino, nepagrįsta neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nėra konkreti ir pagrįsta prielaidomis, todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, šalinama.
Dėl bausmių
23. Nuteistojo G. U. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. U. paskirta bausme, mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo G. U. atžvilgiu galimybės ir dėl to paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę.
24. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, jog teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
25. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo, t. y. teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.
26. G. U. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šių nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Byloje nenustatyta G. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog G. U. nusikalto pirmą kartą, du kartus buvo baustas administracine tvarka. Nuteistasis dirba, charakterizuojamas teigiamai, duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligas byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs ir į tai, kad policijos pareigūnų dėka narkotinės medžiagos nepateko į rinką, bei į tai, jog už disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir šių medžiagų kontrabandą baudžiamasis įstatymas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes, nuteistajam G. U. paskyrė minimalias BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 260¹ straipsnio 5 dalyje nustatytas laisvės atėmimo bausmes.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo G. U. gynėjo apeliacinio skundo argumentais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rūšies nuteistajam G. U. už labai sunkių nusikaltimų padarymą parinkimo ir bausmių dydžių nustatymo taisyklių.
28. Kaip jau buvo minėta, teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Kitokia nei sankcijoje nustatyta bausmė gali būti paskirta tik esant BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams. Teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas yra susijęs su konkrečiomis šiame straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, kurių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.
29. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-21-719/2020, Nr. 2K-40-648/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-185-495/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti taip pat ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas sudarytų prielaidas daryti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018). Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, pažymėtina, kad sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, didžiausią dėmesį skiriant aplinkybėms, apibūdinančioms kaltininko asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
30. Šioje baudžiamojoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą išnagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta nei kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su G. U. padarytomis nusikalstamomis veikomis, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog sankcijos ribose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o švelnesnės bausmės, nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas reikštų teisingumą. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės: G. U. ilgus metus gyveno Jungtinėje Karalystėje, kur turėjo savo verslą, gaudavo nuolatines pajamas bei mokėjo mokesčius valstybei, kurioje vertėsi savo verslu, jokių kitų ikiteisminių tyrimų G. U. atžvilgiu nei Lietuvoje, nei Jungtinėje Karalystėje niekuomet nebuvo pradėta, jis praeityje niekuomet nebuvo teistas, byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad G. U. užsiėmė narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu, G. U. yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, sukūręs šeimą, turi du vaikus, prie kurių išlaikymo prisideda, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, prižiūri garbaus amžiaus sergančią mamą, G. U. po jo sulaikymo pakeitė gyvenimo būdą – nustojo vartoti narkotines medžiagas, toliau dirba, išlaiko vaikus ir rūpinasi garbaus amžiaus sergančia mama, yra būdingos daugeliui žmonių ir nėra kažkuo išskirtinės. Šeimos, vaikų bei darbo turėjimas yra elementarios, kasdienės ir daugeliui asmenų būdingos aplinkybės, šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir išimtinėmis, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog sankcijos ribose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas G. U. aiškiai prieštarauja teisingumo principui. G. U. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl BK 54 straipsnio 3 dalis, nustatanti galimybę teismui visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nagrinėjamu atveju negali būti taikoma.
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę G. U., laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo bei bausmės dydžio nustatymo taisyklių, atsižvelgė į G. U. charakterizuojančias aplinkybes bei, tinkamai jas įvertinęs, nuteistajam paskyrė teisingą bausmę, atitinkančią nuteistojo G. U. padarytų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. G. U. už dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymą paskirtos minimalios bausmės, kurios subendrintos apėmimo būdu, todėl dar labiau švelninti G. U. paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.
32. Skirdamas bausmę nuteistajam T. P. pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), į tai, kad byloje nenustatyta T. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (T. P. neteistas, tris kartus baustas administracine tvarka, turi du nepilnamečius vaikus, dirba), bei įvertinęs šias aplinkybes, taip pat atsižvelgęs ir į tai, kad policijos pareigūnų dėka narkotinės medžiagos nepateko į rinką, bei į tai, jog už disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir šių medžiagų kontrabandą baudžiamasis įstatymas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes, nuteistajam T. P. paskyrė minimalias BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 260¹ straipsnio 5 dalyje nustatytas laisvės atėmimo bausmes. Bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas gali pakoreguoti bausmę tada, kai ji yra aiškiai per švelni arba aiškiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, nuteistajam T. P. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, tiek galutinės subendrintos bausmės nėra pagrindo koreguoti, be to, to nėra prašoma ir nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniame skunde.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį pakeisti.
Pašalinti iš Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio aprašomosios dalies įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, aplinkybę, kad T. P. ir G. U., veikdami bendrininkų grupe, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį, t. y. 806,133 g narkotinės medžiagos – kokaino.
Kitą Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.