Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. L. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys M. V., uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė I. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja S. L. pareiškimu prašė jos atžvilgiu iškelti fizinio asmens bankroto bylą; fizinio asmens S. L. nemokumo administratore paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą“; laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą S. L. atžvilgiu įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 921,58 Eur reikalingą bankroto procedūroms atlikti; laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą S. L. atžvilgiu įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti išlaidų sąmatą, t. y. 700 Eur reikalingą būtiniesiems pareiškėjos poreikiams tenkinti; nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens S. L. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjos S. L. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkino.

16. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimu iš atsakovės S. L. 10 priteista 362,29 Eur žalos atlyginimo ieškovei bankrutuojančiai (duomenys neskelbtini), atstovaujamai nemokumo administratoriaus V. G.. Minėtu teismo sprendimu konstatuota, kad žala buvo padaryta dėl neteisėtų atsakovės S. L. veiksmų. 2023 m. birželio 22 d. patvarkymu Nr. S-23-189-13899 vykdomojoje byloje Nr. 0189/23/00973 pradinis kreditorius (duomenys neskelbtini) pakeistas nauju išieškotoju M. V.. Bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

III. Atskirojo skundo argumentai

17. Pareiškėja S. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti.

18. Nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjos vardu yra įregistruota nekilnojamojo turto ir teismo nuomone, nebegalima padaryti išvados, kad pareiškėja negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Turtas, kurį nurodė teismas, yra kaimo vietovėje ir apeliantė negalėtų jo realizuoti nurodoma kaina. Jį realizuojant priverstine tvarka parduodamo turto vertė žymiai sumažėtų ir gauta suma nepadengtų nei trečdalio skolų. Be to, apeliantė liktų be gyvenamojo busto ir nebūtų užtikrinta nei proporcingumo, nei teisingumo principai. Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje. Realizavus apeliantei priklausantį paskutinį gyvenamąjį būstą, ji, būdama senyvo amžiaus, liktų ne tik be gyvenamosios vietos, bet liktų nepadengta didžioji skolos dalis. Padėties nepagerintų ir apeliantės vardu registruota transporto priemonė „Audi“ A4. Vien tai, kad apeliantė dirba, gauna darbo užmokestį, pensiją, nesudaro pagrindo teigti, kad ji neatitinku FABĮ 2 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir jai negali būti keliama bankroto byla.

19. Nepagrįstas teismo motyvas, kad negalima tenkinti apeliantės pareiškimo dėl to, jog pradelstas įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 5 260 Eur baudos negali būti nurašytas pasibaigus bankroto procesui. Net ir sumažinus įsiskolinimo sumas šiam baudos dydžiui, likusi įsiskolinimo suma yra 25 612,13 Eur, kuri būtų padengta bendra tvarka ir po bankroto bylos. Teismas netinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkto, 1 straipsnio reikalavimus. Per įstatyme nurodytą laikotarpį apeliantė neatliko nei vieno sandorio, kuris sumažintų jos turtą ir neatliko veiksmų, kurie turėtų neigiamos įtakos mokumui ir įsiskolinimų dydžiui esamiems kreditoriams, o esantys byloje įrodymai patvirtina nemokumo atsiradimą ir pareiškimo atitikimą FABĮ reikalavimams, todėl pareiškimas turėjo būti tenkinamas. Teismas, darydamas išvadą, kad dėl (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo ir žalos padarymo yra kalta apeliantė, neįvertino dėl ko susidarė įsiskolinimai (duomenys neskelbtini)ir dėl ko ji pripažinta bankrutavusi, nes bankroto byloje apeliantės tyčinė kaltė nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo argumentų

21. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: pareiškėjas yra mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas); pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 - 4 punktai); pareiškėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai, nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas); paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningumas yra nemokaus fizinio asmens atsisakymo iškelti bankroto bylą teisinis pagrindas.

22. FABĮ 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Taigi, norint konstatuoti asmens nemokumą, turi būti įrodytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra realių galimybių šias skolas padengti.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra nustatyta viena FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų – negalėjimas įvykdyti skolinių įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi sprendė, jog kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimai priskirtini reikalavimams, kurie negali būti nurašomi, todėl jie, vertinant pareiškėjos nemokumą, negali būti įtraukiami į bendrą kreditorių reikalavimų sumą.

24. Pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį nenurašomi kreditorių reikalavimai yra reikalavimai dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip. Antstolės I. K. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0189/24/00061, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. (23.31-08)483-234232 dėl 5 260 Eur baudos, 2022 m. liepos 15 d. paskirtos Valstybinės darbo inspekcijos, t. y. dėl valstybei nesumokėtos baudos. Apeliantė nurodo, kad ir sumažinus įsiskolinimo sumas šiam baudos dydžiui, likusi įsiskolinimo suma yra 25 612,13 Eur, kuri būtų padengta bendra tvarka ir po bankroto bylos. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, yra 25 612,13 Eur, todėl šiuo aspektu apeliantė atitinka nemokaus fizinio asmens būklę.

25. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Kita vertus, vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu jų neužteks jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditorei UAB „Julianus Inkaso“, kurios reikalavimo dydis yra didžiausias – 13 900,66 Eur, skolos ieškojimas nebuvo ir nėra vykdomas priverstine tvarka antstolio kontoroje, todėl laikytina, kad pareiškėja prievolę mokėti įmokas šiam kreditoriui vykdė iš esmės tinkamai. Apeliantė atskirajame skunde patvirtino teismo išvadą, kad ji kreditorei UAB „Julianus Inkaso“ prievoles vykdė tinkamai. Taigi, pareiškėjos skolų suma, kurios ji nevykdo ir kuri yra įskaitoma į kreditorių reikalavimus (išbraukus skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 5 260 Eur baudos), yra 11 711,47 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos vardu yra registruoto nekilnojamojo turto, kurio vertė yra ne mažesnė nei 8 407 Eur, apribota disponavimo teisė, kiti apribojimai šiam turtui nėra taikomi. Taip pat pareiškėjos vardu yra registruota transporto priemonė „Audi A4“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertės bylos duomenimis nenustatyta. Pareiškėja yra dirbanti ir gaunanti su darbo santykiais susijusias pajamas, senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką, kurių bendras mėnesinis dydis 2023 m. pabaigoje sudarė – 1 058,35 Eur. Teismo vertinimu, apeliantės gaunamos pajamos yra pakankamos, siekiant padengti bent dalį įsipareigojimų, sumažinant skolų dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje netgi 9–10 metų terminas iš esmės nelaikomas neprotingu, nors ir yra ilgesnis, nei FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021). Protingo termino nustatymas yra teismo prerogatyva, jis nėra nurodytas įstatymuose, taip pat nėra susietas su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminu, o tai, kad jis ilgesnis, nei pareiškėjai būtų patogu, nereiškia jo neprotingumo. Pareiškėja nurodo, kad pragyvenimo išlaidoms jai reikalinga 700 Eur / mėn. suma. Vadinasi, skolų dengimui pareiškėjai lieka 358,35 Eur / mėn. Skiriant po 358,35 317 Eur per mėnesį kreditorių reikalavimų tenkinimui, skolos būtų padengtos per 6 metus, kuris, teismo vertinimu, yra protingas.

27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog siekė įvykdyti įsipareigojimus turimiems kreditoriams geruoju, tai yra byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėja būtų siekusi susitarti su kreditoriais, antstole dėl skolų vykdymo išdėstymo, atidėjimo ar modifikavimo. Atsižvelgiant į FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį, tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti ir nusimesti skolų naštą, jis turi sąžiningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies. Bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai skolininkas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ėmėsi realių pastangų, siekdama mažinti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, tai yra byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėja būtų siekusi susitarti su kreditoriais dėl skolų vykdymo išdėstymo, atidėjimo ar modifikavimo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos įsiskolinimai susidarė per paskutinius kelis metus. Be to, apeliantė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nesugebėjo teismui paaiškinti, kur panaudojo lėšas, gautas sudarius vartojimo kredito sutartį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus pareiškėjos turimą turtą, gaunamas pajamas – senatvės pensiją, darbo užmokestį ir vienišo asmens išmoką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kuriomis grindžiamas reikalavimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, fizinis asmuo gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018, 20 punktas), todėl padidėjus skolai ar pasikeitus pareiškėjos pajamoms, pareiškėja turės galimybę vėl kreiptis į teismą dėl bankroto bylos fiziniams asmenims iškėlimo.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos S. L. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.