Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui nemokumo administratoriui Vytautui Glodeniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus, patikslintą ieškinį atsakovei S. L. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020 25 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017, 14 punktas).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-388-372/2022 ieškovei iškelta bankroto byla supaprastinta tvarka bei paskirtas nemokumo administratorius, ši nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 56 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų (1 dalis); juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (2 dalis); sandoriai sudaryti pažeidžiant šio straipsnio nuostatas, yra niekiniai ir negalioja (3 dalis). JANĮ 58 straipsnyje nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą, asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems juridinio asmens turtą, draudžiama dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis (1 dalis); sandoriai sudaryti pažeidžiant šio straipsnio nuostatas, yra niekiniai ir negalioja (2 dalis). JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu atlieka šias funkcijas: įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas; valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka.

Nemokumo bylos iškėlimas sukelia teisines pasekmes juridiniam asmeniui. Nuo šio momento pasikeičia juridinio asmens valdymas, prievolių vykdymas bei ginčų nagrinėjimo tvarka. Taip iškėlus nemokumo bylą yra siekiama užtikrinti juridinio asmens turto apsaugą, neleisti jo iššvaistyti ar suteikti nepagrįstą prioritetą tam tikriems kreditoriams bei sudaryti galimybes išsaugoti juridinį asmenį, jo vykdomą ūkinę komercinę veiklą. Vienas esminių draudimų iškėlus juridinio asmens nemokumo bylą yra visų kreditorių reikalavimų vykdymo sustabdymas, kuris yra skirtas įmonės turtui išsaugoti ir teisingam kreditorių reikalavimų patenkinimui užtikrinti. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti nemokumo bylą yra sustabdomas juridinio asmens finansinių prievolių, kurios nebuvo įvykdytos iki nemokumo bylos iškėlimo, vykdymas ir tolesnis įmonės valdymas, prievolių vykdymas turi būti atliekamas jau pagal JANĮ nuostatas. Draudimas vykdyti finansines prievoles yra reikšmingas, nes tokiu būdu nebedidinami juridinio asmens skoliniai įsipareigojimai ir užtikrinama vienoda kreditorių padėtis bankroto proceso metu.

Byloje nustatyta, kad atsakovė, po bankroto bylos iškėlimo ieškovei įsiteisėjimo dienos, iš ieškovės lėšų, kurios pagal atsakovės 2022 m. balandžio 26 d. pateiktą prašymą UAB „Ticket Market“ buvo pervestos į atsakovės asmeninę sąskaitą, atliko šiuos mokėjimus: 2022 m. birželio 23 d. sumokėta 292,50 Eur UAB „YZI REKLAMA“; 2022 m. birželio 24 d. sumokėta 46,47 Eur už kurą (kvito Nr. 173/4087); 2022 m. birželio 28 d. sumokėta 146,41 Eur už kurą (kvito Nr. 163/4091); 2022 m. birželio 28 d. iš D. L. atsiskaitomosios sąskaitos sumokėta 2 200 Eur MB „Platina LT“; 2022 m. birželio 30 d. sumokėta 450 Eur ieškovės darbuotojams; 2022 m. birželio 30 d. ir 2022 m. liepos 1 d. sumokėta 5050 Eur grynais pinigais Latvijoje veikiančiai įmonei; 2022 m. liepos 14 d. sumokėta 169,40 Eur UAB „YZI REKLAMA“, iš viso 8 354,78 Eur. Po bankroto bylos iškėlimo ieškovei įsiteisėjimo dienos (2022 m. birželio 21 d.), atsakovė disponuodama ieškovės lėšomis 8 354,78 Eur sumoje pažeidė imperatyvias JANĮ nuostatas (JANĮ 56 straipsnio 1 dalį, 58 straipsnio 1 dalį, 66 straipsnio 1 d. 1 ir 2 punktus) ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus.

Ištyrus atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovė gavusi iš UAB „Ticket Market“ ieškovei priklausančias pinigines lėšas, jas naudojo ieškovės veikloje, siekė toliau vykdyti, tęsti ieškovės veiklą, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, mokėti einamuosius mokėjimus, dengti įsiskolinimus, kad neatsirastų naujų kreditorių bei nedidėtų esami įsiskolinimai. Teismas sprendžia, kad atsakovė rašytiniais duomenimis įrodė, kad ieškovės gautos pajamos buvo panaudotos ieškovės veiklai ir poreikiams 2 787,71 Eur sumai, t. y. 335,80 Eur automobilio remontui (dėl 1 180,70 Eur neįrodė, kad apmokėta), 201,91 Eur kurui, 302,50 Eur biotualeto nuomai, 250 Eur darbo užmokesčiui (dėl 50 Eur neįrodė, kad apmokėta), 925,30 Eur reklamos paslaugoms, 235,55 Eur ieškovės veikloje naudojamo telefono abonento paslaugoms, 536,65 Eur įmokoms Sodrai. Likusių 2 007,51 Eur lėšų panaudojimo atsakovė neįrodė jokiais rašytiniais įrodymais (13 150 Eur – 8 354,78 Eur – 2 787,71 Eur = 2 007,51 Eur). Nors atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodo, kad atsakovė iš nepanaudotų UAB Ticket Market pervestų lėšų likusia pinigų dalimi padengė pagal paskolas esamą įsiskolinimą, tačiau jokių rašytinių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrindė 2 007,51 Eur ieškovės lėšų panaudojimo. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu sutiko, kad dalis ieškovei priklausančių lėšų atsakovės buvo panaudotos ieškovės naudai. Kad atsakovė veikė ieškovės naudai įrodo ir tai, kad ji nepareiškė ieškovės bankroto byloje kreditorinių reikalavimų.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovė žalą patyrė negautų pajamų pavidalu, t. y. žala ieškovės patirta dėl to, kad atsakovė pateikė UAB „Ticket Market“ 2022 m. balandžio 26 d. prašymą, kurio pagrindu UAB „Ticket Market“ nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. liepos 1 d. į atsakovės asmeninę banko sąskaitą pervedė 13 150 Eur sumą. Atsakovė 8 354,78 Eur šių lėšų išleido po bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, o 2 007,51 Eur lėšų panaudojimo nepagrindė raštiniais įrodymais. Žalos dydis skaičiuotinas 10 362,29 Eur sumai.

Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pateikus UAB „Ticket Market“ 2022 m. balandžio 26 d. prašymą pervesti lėšas į asmeninę banko sąskaitą bei pažeidus imperatyvias JANĮ nuostatas) ieškovė patyrė 10 362,29 Eur žalą.

Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovės kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, preziumuojama, todėl papildomai neįrodinėtina.

Teismas konstatuoja, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta žala 10 362,29 Eur sumai, neteisėtus veiksmus ir žalą siejo priežastinis ryšys. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistinas 10 362,29 Eur žalos atlyginimas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 10 362,29 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugsėjo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė įstatymo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kadangi tenkintina ieškinio reikalavimo dalis sudaro 78,80 procentų, iš atsakovės priteistinas 233 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą. Šioje byloje atsakovei teisme atstovavo ir teisines konsultacijas teikė advokatė Eglė Matutytė, kuriai atsakovė sumokėjo iš viso 1 600 Eur. Atmestina ieškinio reikalavimų dalis sudaro 21,20 procentų, iš ieškovės atstovo atsakovei priteistina 339,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Šioje byloje teismas patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkintina ieškinio reikalavimo dalis sudaro 78,80 procentų, iš atsakovės priteistinos 10,46 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Atsakovė pateikė prašymą teismui visiškai ar iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį, išdėstyti mokėjimą dalimis 24 mėnesių laikotarpiui.

Ieškovės atstovas nurodė, kad kol nėra priimto teismo sprendimo, atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo neturėtų būti sprendžiamas, nes neaišku ar ieškinys bus tenkintas ar ne, jei tenkintas, kokia dalimi.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 284 straipsnio nuostatų taikymą, išskirta, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė dirba G. P. individualioje įmonėje, jos gaunamas darbo užmokestis 549,65 Eur, gaunama pensijos išmoka – 373,43 Eur, vienišo asmens išmoka – 32 Eur. Atsakovė turi kreditorinių įsipareigojimų – kas mėnesį moka po 55,86 Eur pagal su UAB Nordecum sudarytą paskolos sutartį Nr. SP1284994, paskolos mokėjimo termino pabaiga – 2029 m. balandžio 18 d., taip pat kas mėnesį moka po 292,97 Eur pagal su UAB Credit Service sudarytą paskolos sutartį Nr. CS9824304003, paskolos mokėjimo termino pabaiga – 2029 m. birželio 11 d. Pagal 2022 m. lapkričio 23 d. antstolės Eurikos Rulienės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0069/22/01355, nurodyta išieškomos skolos suma sudarė 845,93 Eur, likutis 2022 m. gruodžio 7 d. – 586,07 Eur (484,97 Eur likutis VMI; 101,10 Eur likutis Joniškio rajono savivaldybės administracijai). Pagal nurodytą vykdomąją bylą atskaitoma po 30 proc. nuo atsakovės gaunamo darbo užmokesčio bei pensijos išmokos. 2022 m. rugsėjo 15 d. atsakovė sudarė mokestinės paskolos sutartį dėl 5 500 Eur baudos VMI mokėjimo išdėstymo, šios sutarties vykdymo pabaigos data – 2024 m. rugpjūčio 25 d. Kas mėnesį pagal mokestinės paskolos sutartį mokama po 240 Eur.

Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovė neturi finansinių galimybių iš karto sumokėti visą priteistą sumą ieškovei. Prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo faktas tik patvirtina, kad atsakovė nevengs priteistos žalos atlyginimo, tačiau visos priteistos sumos sumokėjimas iš karto, pažeistų atsakovės interesus. Atsakovė dirba, gauna pensiją ir vienišo asmens išmoką, tačiau turi kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos moka dalimis. Atsakovė turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovei atskaitoma po 30 proc. nuo gaunamo darbo užmokesčio bei pensijos išmokos. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovės turtinė padėtis sunki, todėl vadovaujantis sąžiningumo, proporcingumo principais, teismo procesiniu sprendimu priteista suma išdėstytina, bet trumpesniam laikui, nei prašo atsakovė. Atsakovė prašo išdėstyti sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui. Tačiau teismas vertina, kad toks laiko tarpas neatitinka ieškovės interesų, teisingumo ir proporcingumo principo.

Įvertinus sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto taikymo išimtinumą bei atsižvelgiant į atsakovės prašyme nurodytas aplinkybes, teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju tai sudaro išimtinį pagrindą tenkinti atsakovės prašymą iš dalies ir teismo sprendimo vykdymą dėl 10 362,29 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 10 362,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugsėjo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai išdėstyti 18 (aštuoniolikos) mėnesių laikotarpiui (CPK 284 straipsnis). Teismas laiko, kad toks skolos išdėstymas bus reikšmingas tiek morališkai, tiek socialiai, tiek ekonomiškai abiem bylos šalims.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 263–268 straipsniais, 270, 271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės S. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 10 362,29 Eur (dešimties tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 29 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 362,29 Eur (dešimties tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 29 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugsėjo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutuojančiai mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaujamai nemokumo administratoriaus Vytauto Glodenio.

Priteisti iš atsakovės S. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 233 Eur (dviejų šimtų trisdešimt trijų eurų) žyminį mokestį ir 10,46 (dešimties eurų 46 ct) pašto išlaidas, priteistą sumą sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš nemokumo administratoriaus Vytauto Glodenio, a. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujančio bankrutuojančią mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 339,20 Eur (trijų šimtų trisdešimt devynių eurų 20 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovei S. L., a. k. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Išdėstyti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-264-874/2023 vykdymą 18 (aštuoniolikos) mėnesių laikotarpiui.

Įpareigoti atsakovę S. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį iki jo pabaigos ieškovei bankrutuojančiai mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), sumokėti: 17 (septyniolika) mėnesių mokant po 575,50 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 50 ct), o paskutinį – aštuonioliktą mėnesį 578,79 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 79 ct), ir apskaičiuotas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 362,29 Eur (dešimties tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 29 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugsėjo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.