- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- AN2-112-380/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00435-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Advokatai
- Raimondas Mažulis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucijos) vyresniojo tyrėjo 2023 m. spalio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11697-2023 I. Č. (I. Č.) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta 450 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 30 d., 07.21 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vairuodamas transporto priemonę „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė draudžiamojo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ reikalavimus, pastatyta transporto priemonė trukdė kitam automobiliui išvažiuoti iš stovėjimo vietos, I. Č. vairuodamas automobilį ir pajudėdamas iš stovėjimo vietos, iš chuliganiškų paskatų, staigiai, pavojingai akseleravo vairuojamą automobilį, pasukdamas vairą važiavo link bandančio praeiti pro automobilio priekį V. G. V. G. buvo priverstas staigiai atsitraukti atgal tam, kad nebūtų sužalotas. Tokiais savo veiksmais I. Č. demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą, sukėlė realų pavojų V. G. sveikatai ir gyvybei. Tokiais savo veiksmais I. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – ir KET) 4 p., 8 p., 9 p., 101 p., 150.10 p. reikalavimus, KET 1 priedo kelio ženklą Nr. 332. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto I. Č. atstovas advokatas Raimondas Mažulis apskundė teismui.
2. Skundžiamu 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu Klaipėdos apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto I. Č. atstovo advokato R. Mažulio skundą tenkino. Panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. spalio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11697-2023 ir, vadovaudamasis ANK 565¹ straipsnio 1 punkto nuostatomis, nutraukė I. Č. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio 2 dalį.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. spalio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11697-2023.
3.1. Institucija nesutinka su skundžiamu nutarimu. Teigia, kad buvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, neįvertintos visos esminės faktinės aplinkybės, skundžiamu nutarimu ignoruotas tyrimo metu atskleistas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės turinys, nukrypta nuo suformuotos teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui, todėl teismo priimtas procesinis sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.
3.2. Dėl ANK 417 straipsnio 2 dalies taikymo. Institucija nurodo, jog šioje byloje nėra jokių abejonių, kad I. Č. savo vairuojamu automobiliu „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo KET 1 priede nurodyto kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Minėtas kelio ženklas draudžia transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 79 punktą transporto priemonės stovėjimas (toliau – stovėjimas) – transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 80 punktą transporto priemonės sustojimas (toliau – sustojimas) – transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
3.3. Institucija akcentuoja, jog iš minėtų teisės aktų reikalavimų akivaizdu, jog tik esant įrengtam kelio ženklui Nr. 333 „ Stovėti draudžiama“ yra galimas transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Tuo tarpu kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje sustojimas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse, skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele nepažymėtoms transporto priemonėms, negalimas. Aptariamu atveju akivaizdu, kad I. Č., sustojęs ir stovėdamas (teismui V. G. pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad I. Č. stovėjo daugiau kaip 2 minutes) bei laukdamas, kol jo sūnus nusileis iš namų ir įsės į automobilį, vienareikšmiškai pažeidė kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ reikalavimus. Institucija pažymi, kad visą įvykio laikotarpį I. Č. sūnus taip ir neišėjo iš namo, tuo tarpu B. G. su anūkais atėjo siekiant nuvežti juos į mokyklą, tačiau to negalėjo padaryti. Taip pat Institucijai akivaizdu, jog I. Č. net ir išlipus V. G. iš automobilio nesiėmė adekvačių veiksmų tinkamai patraukti savo automobilį iš nusižengimo padarymo vietos ir netrukdyti V. G. išvažiuoti iš jo stovėjimo vietos, tačiau ėmėsi kitų neteisėtų veiksmų. Dėl šių priežasčių Institucija visiškai nesutinka su teismo vertinimu, jog V. G. turėjo pareigą I. Č. pasakyti, kad negalima stovėti toje vietoje, tai akivaizdžiai nurodė kelio ženklas, kurio reikalavimus I. Č. pažeidė.
3.4. Dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies taikymo. Institucija nurodo, kad pasisakydamas dėl šio I. Č. inkriminuoto nusižengimo apylinkės teismas konstatavo, kad nenustatyta, jog I. Č. atliktų veiksmų paskatos būtų chuliganiškos, taip pat nenustatyta, kad dėl jo veiksmų kelyje kam nors būtų sukeltos kokios nors neigiamos emocijos, kas nors būtų pažemintas, įžeistas, pasijutęs nesaugiai, taip pat sutrikdyta visuomenės rimtis. Teismo vertinimu nepagrįstai nurodoma, kad V. G. buvo priverstas trauktis, kad nebūtų sužalotas, o I. Č. veiksmai kėlė realią grėsmę V. G. sveikatai ir gyvybei. Teismo nuomone byloje esančiame vaizdo įraše matosi, jog I. Č. vairuojamo automobilio staigus pajudėjimas iš vietos ir staigus sustojimas niekam nesutrukdė, nesukėlė grėsmės ir V. G. gyvybei bei sveikatai. Institucijos nuomone tokios teismo padarytos išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Institucija cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, susijusią su ANK 420 straipsnio 2 dalies taikymu. Teigia, kad I. Č. atstovas skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo ir bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios paaiškintų, kodėl jam būtų reikėję pajudant iš stovėjimo vietos ir pradedant važiuoti, pavojingai akseleruoti savo vairuojamą automobilį, sąmoningai pasukus vairą į pro automobilio priekį einantį ir stabtelėjusį V. G. staigiai greitėti ir jį staigiai sustabdyti prieš V. G., kuris akivaizdžiai išgąsdintas tokių vairuojančio I. Č. veiksmų buvo priverstas staigiai atsitraukti, kad nebūtų sužalotas. Institucijai akivaizdu, jog I. Č. veiksmai buvo atlikti panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams atlikti mažareikšmę dingstį – nepasitenkinimą dėl V. G. atliekamo jo transporto priemonės sustojimo, pažeidžiant KET reikalavimus, fiksavimo. Darytina išvada, kad I. Č., chuliganiškai vairuodamas transporto priemonę, negalvojo, kokios pasekmės gali kilti – kad KET pažeidimas gali sukelti pavojų V. G. saugumui, sveikatai ar gyvybei, kitiems asmenims priklausančiam turtui.
3.5. Institucijos vertinimu I. Č. išreiškė aiškią nepagarbą kitiems eismo dalyviams, vien tai, kad dėl atsitiktinumo susidariusių aplinkybių niekam nepadaryta reali žala sveikatai ar turtui, savaime nereiškia, kad toks jo vairavimas nėra pavojingas. ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų padarymo momento ir jam konstatuoti padariniai neturi reikšmės. Institucijos nuomone pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino I. Č. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, kaltės formą ir rūšį, todėl nepagrįstai panaikino Institucijos 2023 m. spalio 6 d. nutarimą ir nutraukė I. Č. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio 2 dalį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto I. Č. atstovas advokatas R. Mažulis su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nutarimą nepakeistą. Taip pat prašo I. Č. naudai priteisti iš valstybės 450 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, netinkamai rėmėsi šiai bylai aktualiu teisiniu reglamentavimu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, todėl skundžiamu nutarimu nepagrįstai nutraukė I. Č. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio dalį. Dėl šių priežasčių Institucija siekia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas būtų panaikintas ir paliktas galioti Institucijos 2023 m. spalio 6 d. nutarimas. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiamu nutarimu, Institucijos 2023 m. spalio 6 d. nutarimu ir bylos medžiaga, peržiūrėjęs visus byloje esančius vaizdo įrašus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šioje byloje surinktų įrodymų visumą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl nepagrįstai konstatavo, jog I. Č. nepadarė jam inkriminuotų ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, numatytų administracinių nusižengimų. Dėl šios priežasties skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
9. Aukštesniojo teismo vertinimu I. Č. 2022 m. lapkričio 30 d. padarytos veikos neabejotinai turi visus subjektyviuosius ir objektyviuosius ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymius, kuriuos be kitos bylos medžiagos patikimai patvirtina byloje esantys objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašai, kuriuose yra kokybiškai užfiksuotos iš esmės visos 2022 m. lapkričio 30 d. įvykio aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
10. ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. ANK 417 straipsnio 2 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nusižengimo sudėtis yra numatyta ne tik ANK, bet ir kituose teisės aktuose. Nagrinėjamoje byloje itin aktualus būtent KET 1 priede nurodyto kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ reikalavimų laikymasis. Minėtas kelio ženklas draudžia transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos. Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 79 punktą transporto priemonės stovėjimas yra transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 80 punktą transporto priemonės sustojimas yra transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. KET 150.10 p. įtvirtinta, jog sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji.
11. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, nėra ginčo dėl to, kad I. Č. 2022 m. lapkričio 30 d., 07.21 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vairuodamas transporto priemonę „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo ribose. Tačiau ginčydamas savo kaltę dėl šio nusižengimo padarymo I. Č. nurodė, jog minėtoje vietoje sustojo tik laikotarpiui, kol jo sūnus nusileis iš namų ir įsės į automobilį. Apylinkės teismas sutiko su šia I. Č. pateikiama versija nurodydamas, kad tokios I. Č. nurodomos aplinkybės nėra paneigtos jokiais bylos duomenimis, nes iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad nuo automobilio „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavimo į zoną kuri yra kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo ribose, iki išvažiavimo praėjo vos daugiau nei minutė, be to, pateiktame vaizdo įraše neužfiksuota, kad V. G. mėgintų išvažiuoti iš stovėjimo vietos ar, kad būtų įjungęs automobilio gabaritines šviesas, ar kokiu nors kitu būdu būtų I. Č. parodęs, jog nori išvažiuoti iš stovėjimo vietos, taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad V. G. automobilis stovėjo neužvestu varikliu. Pirmosios instancijos teismo nuomone tai patvirtina, kad jokio trukdymo išvažiuoti I. Č. V. G. sudaręs nebuvo, o I. Č. įvykio metu sėdėdamas savo automobilyje negalėjo žinoti, kad sustojęs tokioje vietoje trukdo V. G. išvažiuoti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad V. G. tyčia pažeidė KET reikalavimus. Apygardos teismas niekaip negali sutikti su tokiomis pirmosios instancijos išvadomis.
12. Pažymėtina, jog ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusižengimas laikomas baigtu nuo neteisėtų veiksmų atlikimo momento. Nekyla ginčo dėl to, kad įvykio metu I. Č. sustojo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo ribose ir apie tokio kelio ženklo egzistavimą (buvimą nurodytoje vietoje) gerai žinojo, nes gyvena netoliese, taip pat automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje įvyko aptariamas įvykis, turi asmeninę automobilio parkavimo vietą. Atsižvelgiant į šio procesinio sprendimo 10 punkte aptartą teisinį reglamentavimą yra akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, dėl kokios būtent priežasties I. Č., nors ir trumpam laikotarpiui, sustojo minėto ženklo galiojimo zonoje. Svarbu yra tai, jog jis ignoravo minėtą kelio ženklą, kuris, be kita ko, draudžia transporto priemones sustabdyti ir ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti. Taip pat teisės aktuose nėra numatytos jokios išimtys ir prie minėto kelio ženklo galiojimo zonos gyvenantiems asmenims. Tai reiškia, kad aplinkybė, jog įvykio metu I. Č. pakankamai neilgą laiką, jo teigimu, laukė savo sūnaus, kurį ketino vežti į mokyklą, jo atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nagrinėjamu atveju negali pašalinti, nes įvykio vietoje nei sustoti (net ir laipinti keleiviams), nei stovėti jis apskritai negalėjo. Be to, iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog automobilių stovėjimo aikštelėje įvykio metu buvo laisvų stovėjimo vietų, kuriose I. Č. būtų galėjęs sustoti nepažeisdamas KET reikalavimų.
13. Taip pat byloje esantis vaizdo įrašas „vaizdo įrašas 11.30“ (t. 1, b. l. 129) patvirtina, jog I. Č. automobilių stovėjimo aikštelėje savo automobiliu trukdė V. G. jam priklausančiu automobiliu išvažiuoti iš jo stovėjimo vietos, V. G. kito kelio išvažiuoti nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino aplinkybes, kad V. G. automobilis įvykio metu nebuvo užvestas, jis nemėgino išvažiuoti iš stovėjimo vietos, nesignalizavo I. Č., neprašė jo pasitraukti ir pan. Pažymėtina, jog minėtos su automobilio variklio užvedimu ir signalizavimu susijusios aplinkybės esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, nes ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytam nusižengimui konstatuoti vairuotojams pakanka sustoti ir stovėti ten kur tai daryti draudžiama, nesilaikant kelio ženklų reikalavimų. Be to, į bylą pateiktame vaizdo įraše „20221130_071804“ (t. 1, b. l. 190) aiškiai užfiksuota, kad dar iki V. G. išlipimo iš jo vairuojamo automobilio ir konflikto pradžios I. Č. vairuojamas automobilis jau buvo visiškai užstojęs jam išvažiavimą. V. G. išlipus iš savo automobilio ir ėmus mobiliuoju telefonu fiksuoti KET pažeidimus darantį I. Č., šis, užuot nedelsiant pasišalinęs (išvažiavęs) iš įvykio vietos, ėmė chuliganiškai vairuoti (dėl šios aplinkybės plačiau bus pasisakoma vėliau), po to apskritai išlipo iš savo vairuojamo automobilio, ėmė agresyviai rėkti ant V. G., kad jis jo nefilmuotų, prisiartino prie V. G. ir pradėjo fizinius veiksmus – V. G. stumtelėjo, trenkė jam per ranką. Be to, V. G. ir B. G. nurodomas aplinkybes, kad jie netrukus būtų turėję išvažiuoti iš savo stovėjimo vietos, nes ketino vežti į mokyklą anūkus, todėl stovintis I. Č. automobilis būtų trukdęs jiems išvažiuoti, patikimai patvirtina tiek jau anksčiau aptartame vaizdo įraše „vaizdo įrašas 11.30“, tiek vaizdo įraše „Grasino G. Č.“ (t. 1, b. l. 129) užfiksuotos aplinkybės – įvykio metu V. G. šaukė atėjusiai B. G., kad ji patrauktų vaikus iš kelio, kad jų nepervažiuotų I. Č., be to, greta B. G. buvo užfiksuotas ir vaikas su mokykline kuprine. Tuo tarpu I. Č. sūnus, kurio, jo teigimu, jis laukė pažeisdamas ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ reikalavimus, įvykio vietoje apskritai nebuvo užfiksuotas.
14. ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Šio administracinio nusižengimo sudėtis taip pat yra formalioji. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-489/2020).
15. I. Č. visos administracinio nusižengimo teisenos metu neigė savo kaltę dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, nurodė, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog teiginys, kad įvykio metu V. G. mėgino praeiti pro automobilio priekį yra visiškai nepagrįstas, jokia grėsmė V. G. sukelta nebuvo, tokią išvadą padarė tik policijos pareigūnai, nesivadovaudami jokiais objektyviais duomenimis, jis tik mėgino patraukti automobilį toliau nuo kelio ženklo, o jo automobilio variklis yra toks, kad garsiai dirba ir dėl to galėjo pasirodyti, kad I. Č. stipriai akseleravo. Pirmosios instancijos teismas su tokiais I. Č. argumentais sutiko, nurodė, kad iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad V. G. išlipęs iš savo automobilio filmavo ir bandė užfiksuoti I. Č. neva padarytą pažeidimą, vaizdo įraše neužfiksuota, kad V. G. mėgintų išvažiuoti iš stovėjimo vietos ar, kad būtų įjungęs automobilio gabaritines šviesas, ar kokiu nors kitu būdu I. Č. būtų parodęs, jog nori išvažiuoti iš stovėjimo vietos, jo automobilis stovėjo neužvestu varikliu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu nenustatyta, jog I. Č. atliktų veiksmų paskatos būtų chuliganiškos, taip pat nenustatyta, kad dėl jo veiksmų kelyje kam nors būtų sukeltos kokios nors neigiamos emocijos, kas nors būtų pažemintas, įžeistas, pasijutęs nesaugiai, taip pat sutrikdyta visuomenės rimtis. Teismo vertinimu nepagrįstai nurodoma, kad V. G. buvo priverstas trauktis, kad nebūtų sužalotas, o I. Č. veiksmai kėlė realią grėsmę V. G. sveikatai ir gyvybei. Teismo nuomone byloje esančiame vaizdo įraše matosi, jog I. Č. vairuojamo automobilio staigus pajudėjimas iš vietos ir staigus sustojimas niekam nesutrukdė, nesukėlė grėsmės ir V. G. gyvybei bei sveikatai. Su šiomis apylinkės teismo padarytomis išvadomis taip pat niekaip negalima sutikti.
16. Pažymėtina, kad šio procesinio sprendimo 15 punkte aptarta I. Č. pateikiama įvykio versija ir skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismo dėstomi argumentai neatitinka bylos medžiagos. Anksčiau minėtuose vaizdo įrašuose „vaizdo įrašas 11.30“, „Grasino G. Č.“ (t. 1, b. l. 129), „20221130_071804“ (t. 1, b. l. 190), yra objektyviai, kokybiškai ir įvairiais rakursais užfiksuotos iš esmės visos aptariamo 2022 m. lapkričio 30 d. įvykio aplinkybės. Priešingai nei skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, minėti vaizdo įrašai patvirtina, jog, kaip jau aptarta anksčiau, įvykio metu I. Č. vairuodamas transporto priemonę „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė draudžiamojo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ reikalavimus, jo netinkamai pastatyta transporto priemonė trukdė V. G. automobiliui išvažiuoti iš stovėjimo vietos. V. G. išlipus iš savo automobilio ir teisėtai pradėjus mobiliuoju telefonu fiksuoti minėtus KET pažeidimus darantį I. Č., jis, kaip teisingai nurodyta Institucijos 2023 m. spalio 6 d. nutarime, vairuodamas automobilį ir pajudėdamas iš stovėjimo vietos, iš chuliganiškų paskatų, staigiai, pavojingai akseleravo vairuojamą automobilį, pasukdamas vairą važiavo link bandančio praeiti pro automobilio priekį V. G., kuris buvo priverstas staigiai atsitraukti atgal tam, kad nebūtų sužalotas. Aukštesniajam teismui nekyla abejonių, jog tokiais savo veiksmais I. Č. demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą, sukėlė realų pavojų V. G. sveikatai ir gyvybei.
17. Nurodytos vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės, taip pat V. G. ir B. G. pirmosios instancijos teismo posėdyje duoti parodymai apie įvykio eigą, kurie sutampa su kitais administracinio nusižengimo teisenos metu jų teiktais paaiškinimais, neabejotinai patvirtina, kad I. Č. chuliganiški veiksmai vairuojant (automobilių stovėjimo aikštelėje staigiai akseleruojant ir nukreipiant automobilį į V. G.) neabejotinai sukėlė neigiamas emocijas V. G. Taip pat nėra abejonių, jog tokie minėtoje aikštelėje I. Č. atlikti veiksmai, kurie akivaizdžiai buvo skirti išreikšti savo pranašumą, pagąsdinti V. G., parodyti jam nepagarbą, kėlė ne tik teorinį, bet ir realų pavojų V. G. saugumui, todėl nėra pagrindo abejoti jo teiginiais, kad dėl to jis pasijuto nesaugiai. Pažymėtina, jog tik laimingo atsitiktinumo dėka dėl I. Č. chuliganiško vairavimo nebuvo padaryta žala V. G. sveikatai, nes I. Č. savo vairuojamą automobilį staigiai sustabdė likus tik nedideliam atstumui iki V. G. Sprendžiant I. Č. kaltės dėl chuliganiško vairavimo klausimą yra svarbu atsižvelgti ir į tai, kad, kaip jau minėta, po chuliganiško vairavimo I. Č. išlipo iš savo vairuojamo automobilio, ėmė agresyviai rėkti ant V. G., kad jis jo nefilmuotų, sparčiai prie jo priėjo ir pradėjo fizinius veiksmus – nepagarbiai V. G. stumtelėjo, trenkė jam per ranką, o tokie veiksmai taip pat patvirtina I. Č. tyčią darant ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Dėl aplinkybių, susijusių su apylinkės teismo ne kartą akcentuojamu V. G. automobilio variklio (ne)užvedimu ir (ne)signalizavimu, ir jų reikšmės sprendžiant I. Č. kaltės klausimą, šiame procesiniame sprendime jau buvo pasisakyta, todėl šie argumentai papildomai nekartojami. Nors apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad tarp I. Č. ir jo kaimynų V. G. ir B. G. yra susiklostę ilgalaikiai konfliktiniai santykiai, todėl šių asmenų parodymai turi būti vertinami labai atidžiai, nes jie gali ne visai objektyviai vertinti susiklosčiusią situaciją, tačiau nagrinėjamu atveju iš esmės visos aptariamo 2022 m. lapkričio 30 d. įvykio aplinkybės yra kokybiškai užfiksuotos byloje pateiktuose vaizdo įrašuose, kurie šiuo atveju laikytini objektyviais įrodymais, todėl vien tai, kad įvykio dalyviai tarpusavyje konfliktuoja, savaime nereiškia, kad jam inkriminuotus administracinius nusižengimus padariusio asmens nėra pagrindo traukti administracinėn atsakomybėn.
18. Aptartos aplinkybės, priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, patikimai patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 30 d., 07.21 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vairuodamas transporto priemonę „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), I. Č. tyčia pažeidė KET reikalavimus, sustodamas ir stovėdamas kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo ribose, trukdė išvažiuoti V. G. transporto priemonei, vairuodamas automobilį ir pajudėdamas iš stovėjimo vietos, iš chuliganiškų paskatų, staigiai, pavojingai akseleravo vairuojamą automobilį, pasukdamas vairą, važiavo link bandančio praeiti pro automobilio priekį V. G., kuris buvo priverstas staigiai atsitraukti atgal tam, kad nebūtų sužalotas. Tokiais savo veiksmais I. Č. demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą, sukėlė realų pavojų V. G. sveikatai ir gyvybei, todėl padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus.
19. Apibendrindamas tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo I. Č. vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punkto nuostatomis buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikinamas ir paliekamas galioti Institucijos 2023 m. spalio 6 d. nutarimas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
20. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto I. Č. atstovas advokatas R. Mažulis vadovaudamasis ANK 666 straipsnio nuostatomis prašė I. Č. iš valstybės priteisti 450 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, tačiau šiuo procesiniu sprendimu skundžiamas nutarimas, kuriuo I. Č. administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, yra naikinamas ir paliekamas galioti Institucijos 2023 m. spalio 6 d. nutarimas, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti minėtų atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. spalio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11697-2023.
Nutartis neskundžiama.