Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucijos) vyresniojo tyrėjo 2023 m. spalio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11697-2023 I. Č. (I. Č.) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta 450 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 30 d., 07.21 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vairuodamas transporto priemonę „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė draudžiamojo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ reikalavimus, pastatyta transporto priemonė trukdė kitam automobiliui išvažiuoti iš stovėjimo vietos, I. Č. vairuodamas automobilį ir pajudėdamas iš stovėjimo vietos, iš chuliganiškų paskatų, staigiai, pavojingai akseleravo vairuojamą automobilį, pasukdamas vairą važiavo link bandančio praeiti pro automobilio priekį V. G. V. G. buvo priverstas staigiai atsitraukti atgal tam, kad nebūtų sužalotas. Tokiais savo veiksmais I. Č. demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą, sukėlė realų pavojų V. G. sveikatai ir gyvybei. Tokiais savo veiksmais I. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – ir KET) 4 p., 8 p., 9 p., 101 p., 150.10 p. reikalavimus, KET 1 priedo kelio ženklą Nr. 332. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto I. Č. atstovas advokatas Raimondas Mažulis apskundė teismui.

2. Skundžiamu 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu Klaipėdos apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto I. Č. atstovo advokato R. Mažulio skundą tenkino. Panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. spalio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11697-2023 ir, vadovaudamasis ANK 565¹ straipsnio 1 punkto nuostatomis, nutraukė I. Č. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio 2 dalį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

9. Aukštesniojo teismo vertinimu I. Č. 2022 m. lapkričio 30 d. padarytos veikos neabejotinai turi visus subjektyviuosius ir objektyviuosius ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymius, kuriuos be kitos bylos medžiagos patikimai patvirtina byloje esantys objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašai, kuriuose yra kokybiškai užfiksuotos iš esmės visos 2022 m. lapkričio 30 d. įvykio aplinkybės.

12. Pažymėtina, jog ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusižengimas laikomas baigtu nuo neteisėtų veiksmų atlikimo momento. Nekyla ginčo dėl to, kad įvykio metu I. Č. sustojo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo ribose ir apie tokio kelio ženklo egzistavimą (buvimą nurodytoje vietoje) gerai žinojo, nes gyvena netoliese, taip pat automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje įvyko aptariamas įvykis, turi asmeninę automobilio parkavimo vietą. Atsižvelgiant į šio procesinio sprendimo 10 punkte aptartą teisinį reglamentavimą yra akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, dėl kokios būtent priežasties I. Č., nors ir trumpam laikotarpiui, sustojo minėto ženklo galiojimo zonoje. Svarbu yra tai, jog jis ignoravo minėtą kelio ženklą, kuris, be kita ko, draudžia transporto priemones sustabdyti ir ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti. Taip pat teisės aktuose nėra numatytos jokios išimtys ir prie minėto kelio ženklo galiojimo zonos gyvenantiems asmenims. Tai reiškia, kad aplinkybė, jog įvykio metu I. Č. pakankamai neilgą laiką, jo teigimu, laukė savo sūnaus, kurį ketino vežti į mokyklą, jo atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nagrinėjamu atveju negali pašalinti, nes įvykio vietoje nei sustoti (net ir laipinti keleiviams), nei stovėti jis apskritai negalėjo. Be to, iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog automobilių stovėjimo aikštelėje įvykio metu buvo laisvų stovėjimo vietų, kuriose I. Č. būtų galėjęs sustoti nepažeisdamas KET reikalavimų.

13. Taip pat byloje esantis vaizdo įrašas „vaizdo įrašas 11.30“ (t. 1, b. l. 129) patvirtina, jog I. Č. automobilių stovėjimo aikštelėje savo automobiliu trukdė V. G. jam priklausančiu automobiliu išvažiuoti iš jo stovėjimo vietos, V. G. kito kelio išvažiuoti nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino aplinkybes, kad V. G. automobilis įvykio metu nebuvo užvestas, jis nemėgino išvažiuoti iš stovėjimo vietos, nesignalizavo I. Č., neprašė jo pasitraukti ir pan. Pažymėtina, jog minėtos su automobilio variklio užvedimu ir signalizavimu susijusios aplinkybės esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, nes ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytam nusižengimui konstatuoti vairuotojams pakanka sustoti ir stovėti ten kur tai daryti draudžiama, nesilaikant kelio ženklų reikalavimų. Be to, į bylą pateiktame vaizdo įraše „20221130_071804“ (t. 1, b. l. 190) aiškiai užfiksuota, kad dar iki V. G. išlipimo iš jo vairuojamo automobilio ir konflikto pradžios I. Č. vairuojamas automobilis jau buvo visiškai užstojęs jam išvažiavimą. V. G. išlipus iš savo automobilio ir ėmus mobiliuoju telefonu fiksuoti KET pažeidimus darantį I. Č., šis, užuot nedelsiant pasišalinęs (išvažiavęs) iš įvykio vietos, ėmė chuliganiškai vairuoti (dėl šios aplinkybės plačiau bus pasisakoma vėliau), po to apskritai išlipo iš savo vairuojamo automobilio, ėmė agresyviai rėkti ant V. G., kad jis jo nefilmuotų, prisiartino prie V. G. ir pradėjo fizinius veiksmus – V. G. stumtelėjo, trenkė jam per ranką. Be to, V. G. ir B. G. nurodomas aplinkybes, kad jie netrukus būtų turėję išvažiuoti iš savo stovėjimo vietos, nes ketino vežti į mokyklą anūkus, todėl stovintis I. Č. automobilis būtų trukdęs jiems išvažiuoti, patikimai patvirtina tiek jau anksčiau aptartame vaizdo įraše „vaizdo įrašas 11.30“, tiek vaizdo įraše „Grasino G. Č.“ (t. 1, b. l. 129) užfiksuotos aplinkybės – įvykio metu V. G. šaukė atėjusiai B. G., kad ji patrauktų vaikus iš kelio, kad jų nepervažiuotų I. Č., be to, greta B. G. buvo užfiksuotas ir vaikas su mokykline kuprine. Tuo tarpu I. Č. sūnus, kurio, jo teigimu, jis laukė pažeisdamas ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ reikalavimus, įvykio vietoje apskritai nebuvo užfiksuotas.

14. ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Šio administracinio nusižengimo sudėtis taip pat yra formalioji. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-489/2020).

15. I. Č. visos administracinio nusižengimo teisenos metu neigė savo kaltę dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, nurodė, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog teiginys, kad įvykio metu V. G. mėgino praeiti pro automobilio priekį yra visiškai nepagrįstas, jokia grėsmė V. G. sukelta nebuvo, tokią išvadą padarė tik policijos pareigūnai, nesivadovaudami jokiais objektyviais duomenimis, jis tik mėgino patraukti automobilį toliau nuo kelio ženklo, o jo automobilio variklis yra toks, kad garsiai dirba ir dėl to galėjo pasirodyti, kad I. Č. stipriai akseleravo. Pirmosios instancijos teismas su tokiais I. Č. argumentais sutiko, nurodė, kad iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad V. G. išlipęs iš savo automobilio filmavo ir bandė užfiksuoti I. Č. neva padarytą pažeidimą, vaizdo įraše neužfiksuota, kad V. G. mėgintų išvažiuoti iš stovėjimo vietos ar, kad būtų įjungęs automobilio gabaritines šviesas, ar kokiu nors kitu būdu I. Č. būtų parodęs, jog nori išvažiuoti iš stovėjimo vietos, jo automobilis stovėjo neužvestu varikliu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu nenustatyta, jog I. Č. atliktų veiksmų paskatos būtų chuliganiškos, taip pat nenustatyta, kad dėl jo veiksmų kelyje kam nors būtų sukeltos kokios nors neigiamos emocijos, kas nors būtų pažemintas, įžeistas, pasijutęs nesaugiai, taip pat sutrikdyta visuomenės rimtis. Teismo vertinimu nepagrįstai nurodoma, kad V. G. buvo priverstas trauktis, kad nebūtų sužalotas, o I. Č. veiksmai kėlė realią grėsmę V. G. sveikatai ir gyvybei. Teismo nuomone byloje esančiame vaizdo įraše matosi, jog I. Č. vairuojamo automobilio staigus pajudėjimas iš vietos ir staigus sustojimas niekam nesutrukdė, nesukėlė grėsmės ir V. G. gyvybei bei sveikatai. Su šiomis apylinkės teismo padarytomis išvadomis taip pat niekaip negalima sutikti.

16. Pažymėtina, kad šio procesinio sprendimo 15 punkte aptarta I. Č. pateikiama įvykio versija ir skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismo dėstomi argumentai neatitinka bylos medžiagos. Anksčiau minėtuose vaizdo įrašuose „vaizdo įrašas 11.30“, „Grasino G. Č.“ (t. 1, b. l. 129), „20221130_071804“ (t. 1, b. l. 190), yra objektyviai, kokybiškai ir įvairiais rakursais užfiksuotos iš esmės visos aptariamo 2022 m. lapkričio 30 d. įvykio aplinkybės. Priešingai nei skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, minėti vaizdo įrašai patvirtina, jog, kaip jau aptarta anksčiau, įvykio metu I. Č. vairuodamas transporto priemonę „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė draudžiamojo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ reikalavimus, jo netinkamai pastatyta transporto priemonė trukdė V. G. automobiliui išvažiuoti iš stovėjimo vietos. V. G. išlipus iš savo automobilio ir teisėtai pradėjus mobiliuoju telefonu fiksuoti minėtus KET pažeidimus darantį I. Č., jis, kaip teisingai nurodyta Institucijos 2023 m. spalio 6 d. nutarime, vairuodamas automobilį ir pajudėdamas iš stovėjimo vietos, iš chuliganiškų paskatų, staigiai, pavojingai akseleravo vairuojamą automobilį, pasukdamas vairą važiavo link bandančio praeiti pro automobilio priekį V. G., kuris buvo priverstas staigiai atsitraukti atgal tam, kad nebūtų sužalotas. Aukštesniajam teismui nekyla abejonių, jog tokiais savo veiksmais I. Č. demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą, sukėlė realų pavojų V. G. sveikatai ir gyvybei.

17. Nurodytos vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės, taip pat V. G. ir B. G. pirmosios instancijos teismo posėdyje duoti parodymai apie įvykio eigą, kurie sutampa su kitais administracinio nusižengimo teisenos metu jų teiktais paaiškinimais, neabejotinai patvirtina, kad I. Č. chuliganiški veiksmai vairuojant (automobilių stovėjimo aikštelėje staigiai akseleruojant ir nukreipiant automobilį į V. G.) neabejotinai sukėlė neigiamas emocijas V. G. Taip pat nėra abejonių, jog tokie minėtoje aikštelėje I. Č. atlikti veiksmai, kurie akivaizdžiai buvo skirti išreikšti savo pranašumą, pagąsdinti V. G., parodyti jam nepagarbą, kėlė ne tik teorinį, bet ir realų pavojų V. G. saugumui, todėl nėra pagrindo abejoti jo teiginiais, kad dėl to jis pasijuto nesaugiai. Pažymėtina, jog tik laimingo atsitiktinumo dėka dėl I. Č. chuliganiško vairavimo nebuvo padaryta žala V. G. sveikatai, nes I. Č. savo vairuojamą automobilį staigiai sustabdė likus tik nedideliam atstumui iki V. G. Sprendžiant I. Č. kaltės dėl chuliganiško vairavimo klausimą yra svarbu atsižvelgti ir į tai, kad, kaip jau minėta, po chuliganiško vairavimo I. Č. išlipo iš savo vairuojamo automobilio, ėmė agresyviai rėkti ant V. G., kad jis jo nefilmuotų, sparčiai prie jo priėjo ir pradėjo fizinius veiksmus – nepagarbiai V. G. stumtelėjo, trenkė jam per ranką, o tokie veiksmai taip pat patvirtina I. Č. tyčią darant ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Dėl aplinkybių, susijusių su apylinkės teismo ne kartą akcentuojamu V. G. automobilio variklio (ne)užvedimu ir (ne)signalizavimu, ir jų reikšmės sprendžiant I. Č. kaltės klausimą, šiame procesiniame sprendime jau buvo pasisakyta, todėl šie argumentai papildomai nekartojami. Nors apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad tarp I. Č. ir jo kaimynų V. G. ir B. G. yra susiklostę ilgalaikiai konfliktiniai santykiai, todėl šių asmenų parodymai turi būti vertinami labai atidžiai, nes jie gali ne visai objektyviai vertinti susiklosčiusią situaciją, tačiau nagrinėjamu atveju iš esmės visos aptariamo 2022 m. lapkričio 30 d. įvykio aplinkybės yra kokybiškai užfiksuotos byloje pateiktuose vaizdo įrašuose, kurie šiuo atveju laikytini objektyviais įrodymais, todėl vien tai, kad įvykio dalyviai tarpusavyje konfliktuoja, savaime nereiškia, kad jam inkriminuotus administracinius nusižengimus padariusio asmens nėra pagrindo traukti administracinėn atsakomybėn.

18. Aptartos aplinkybės, priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, patikimai patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 30 d., 07.21 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vairuodamas transporto priemonę „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), I. Č. tyčia pažeidė KET reikalavimus, sustodamas ir stovėdamas kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo ribose, trukdė išvažiuoti V. G. transporto priemonei, vairuodamas automobilį ir pajudėdamas iš stovėjimo vietos, iš chuliganiškų paskatų, staigiai, pavojingai akseleravo vairuojamą automobilį, pasukdamas vairą, važiavo link bandančio praeiti pro automobilio priekį V. G., kuris buvo priverstas staigiai atsitraukti atgal tam, kad nebūtų sužalotas. Tokiais savo veiksmais I. Č. demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą, sukėlė realų pavojų V. G. sveikatai ir gyvybei, todėl padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus.

19. Apibendrindamas tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo I. Č. vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punkto nuostatomis buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikinamas ir paliekamas galioti Institucijos 2023 m. spalio 6 d. nutarimas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

20. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto I. Č. atstovas advokatas R. Mažulis vadovaudamasis ANK 666 straipsnio nuostatomis prašė I. Č. iš valstybės priteisti 450 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, tačiau šiuo procesiniu sprendimu skundžiamas nutarimas, kuriuo I. Č. administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, yra naikinamas ir paliekamas galioti Institucijos 2023 m. spalio 6 d. nutarimas, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti minėtų atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. spalio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11697-2023.

Nutartis neskundžiama.