- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-25
- Bylos Nr.
- e2A-1057-796/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- B. P.
- Ieškovas
- A. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui B. P. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti 2014 m. liepos 7 d. Palangos miesto apylinkės teismo įsakymu patvirtintą 400 Lt (115,85 Eur) dydžio išlaikymą ir priteisti iš atsakovo B. P. jo nepilnametės dukros D. P., gim. Duomenys neskelbtini., išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis, iki dukra sulauks pilnametystės, išlaikymo pradžią skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos, paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę. Taip pat prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ieškovė nurodė, kad priteistas išlaikymas nebegali patenkinti net minimaliausių vaiko poreikių. Vaikas pradėjo lankyti mokyklą, įvairius mokamus būrelius, meno mokyklą. Akcentavo, jog mergaitei ateityje reikės breketų.
2. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko nepilnametės dukros išlaikymui mokėti po 150 Eur per mėnesį. Nurodė, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis, todėl, teikiant ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, neliktų piniginių lėšų jo paties asmeniniams poreikiams patenkinti. Atsakovo nuomone, dabar mokamos piniginės lėšos dukros išlaikymui yra pakankamos minimaliems vaiko poreikiams patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė 2014 m. liepos 7 d. Palangos miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-799-973/2014 D. P., gim. Duomenys neskelbtini iš tėvo (atsakovo) B. P. priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki vaiko pilnametystės dydį: priteisė nepilnametės dukros, gim. Duomenys neskelbtini., materialiniam išlaikymui iš tėvo B. P. po 200 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki jos pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę A. S.. Iš atsakovo priteisė 23 Eur žyminį mokestį valstybei ir 172,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
4. Nustatė, kad 2014 m. liepos 7 d. Palangos miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-799-973/2014 buvo nutarta išieškoti iš skolininko B. P. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. P. po 400 Lt (115,85 Eur) kiekvieną mėnesį nuo 2014 m. liepos 4 d. iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę A. S..
5. Nurodė, kad po sprendimo dėl išlaikymo priteisimo priėmimo praėjo ketveri su pueę metų, padidėjo vaiko poreikiai, vaikui šiuo metu yra devyneri metai, jis lanko mokyklą, būrelius (meno).
6. Nustatė, kad ieškovė dirba vasaros sezonu viešbutyje, kitu laiku nedirba, gauna išmoką iš darbo biržos, gyvena iš santaupų. Atsakovas dirbo pagal darbo sutartį pagalbiniu darbininku, tačiau šiuo metu patyrė traumą, dėl to yra nedarbingas. Taip pat gauna pajamų iš patalpų nuomos. Ieškovė turi nekilnojamąjį turtą – butą, adresu Duomenys neskelbtini, kurio vidutinė rinkos vertė 6111 Eur, o atsakovas turi nekilnojamąjį turtą – butą, adresu Duomenys neskelbtini, kurio vidutinė rinkos vertė 59 662 Eur. Daugiau išlaikytinių nei ieškovė, nei atsakovas neturi. Įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Įvertinęs, kad šiuo metu atsakovo galimybės dirbti dėl sveikatos problemų (atsakovas patyrė kaklo slankstelių lūžius) yra ribotos, pažymėjo, kad atsakovas turi daug vertingesnį nekilnojamąjį turtą, gauna pajamų iš patalpų nuomos, o pasveikęs galės dirbti ir gauti bent minimalias pajamas iš darbo veiklos.
7. Atsižvelgęs į tai, kad šalys yra dirbantys asmenys ir gauna pajamas, darbingo amžiaus ir nėra duomenų, kad būtų apribotos jų darbingumo galimybės (išskyrus laikiną atsakovo nedarbingumą), įvertinęs šalių gaunamų pajamų dydį ir turimo turto vertę, konstatavo, kad atsakovas gali teikti ieškovės prašomo priteisti dydžio, t. y. 200 Eur, išlaikymą dukrai. Pažymėjo, jog atsakovas, būdamas darbingas, privalo elgtis sąžiningai ir imtis visų priemonių, kad gautų pajamų, iš kurių skirtų kiekvieną mėnesį nepilnametei dukrai reikalingą išlaikymą.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad jei tokią pat ar šiek tiek mažesnę sumą skirtų ir ieškovė, būtų patenkinti nepilnamečio vaiko būtinieji poreikiai.
9. Kadangi nepilnametis vaikas gyvena kartu su motina, materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedė tvarkyti ir valdyti ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. vasario 19 d. sprendimo dalį dėl piniginių lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui dydžio nustatymo ir nustatyti atsakovo B. P. prievolę kas mėnesį nepilnametės dukros išlaikymui mokėti po 150,00 Eur per mėnesį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Teismas netyrė ieškovės ir atsakovo turtinės padėties, todėl darytina išvada, kad teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti procesinį sprendimą.
10.2. Teismų praktika, kuri paminėta ginčijamame sprendime, nėra susijusi su šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
10.3. Ieškovė neįrodinėjo ir nepagrindė, kokie konkrečiai yra nepilnametės dukros poreikiai kiekvieną mėnesį ir kokia yra bendra išlaikymui skirtina suma, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog būtent 200,00 Eur dydžio išlaikymas (teikiamas atsakovo) kiekvieną mėnesį nepilnametei dukrai yra būtinas ir pagrįstas.
10.4. Priteistas išlaikymo dydis, atsižvelgiant į atsakovo nepatenkinamą turtinę padėtį ir nuolatinių darbo pajamų neturėjimą, yra neįvykdoma prievolė.
Atsiliepimas
11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti. Ieškovės teigimu, ginčijamas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas. Nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis negali teikti 200,00 Eur dydžio išlaikymo. Priešingai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad atsakovas ne tik gali dirbti, bet ir gerokai padidinti savo pajamas iš nuomojamų komercinių patalpų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
14. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis dydį ir vietoje priteisto 115,85 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės priteisti po 200 Eur kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais: 1) teismas pažeidė pareigą motyvuoti, kodėl būtent 200,00 Eur dydžio išlaikymas (teikiamas atsakovo) kiekvieną mėnesį nepilnametei dukrai yra būtinas ir pagrįstas; 2) teismas netinkamai įvertino vaiko poreikius; 2) nevertinta šalių turtinė padėtis.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
16. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
18. Kaip jau minėta, atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su nustatytu išlaikymo dydžiu – po 200 Eur (iš atsakovo) kas mėnesį, nurodydamas, kad toks išlaikymo dydis nustatytas neištyrus konkrečių nepilnamečio vaiko poreikių. Taip pat teigia, kad teismas nemotyvavo, kodėl neįvertino abiejų tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus.
19. Bylos duomenims, ieškovė prašymą iš atsakovo priteisti 200 Eur išlaikymo dydį motyvavo argumentais, jog susiformavusioje teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistiną išlaikymo dydį, laikoma nuostata, įtvirtina CK 6.461 straipsnio 2 dalyje, t. y. jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesio algą.
20. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 pateiktu išaiškinimu, jog priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Teismas atkreipė šalių dėmesį, jog nuo 2019 metų minimalioji mėnesinė alga yra 555 Eur.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vėlesnėse nutartyse yra akcentavęs, jog įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus ir proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalųjį darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
22. Vadovaujantis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, darytina išvada, jog minimalių, būtinųjų vaiko poreikių, kuriuos gali patenkinti tik minimalusis darbo užmokestis, nereikia įrodinėti, kadangi vaiko poreikių tenkinimo apimtis, kai bus patenkinti tik minimalūs ir būtini vaiko poreikiai, laikytina pagrįsta ir pripažintina, kaip visiems žinoma aplinkybė (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Įrodinėjimo procesas neturi būti savitikslis, o teismo įsitikinimas dėl vaiko išlaikymo apimties gali būti pagrįstas byloje pateiktų duomenų apie vaiką, jo amžių, tėvų turtinę padėtį ir pan. visumos pagrindu, taip pat reikia vadovaujantis ir tam tikromis visuotinai žinomomis aplinkybėmis bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3, 176, 182, 185 straipsniai). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės reikalaujama priteisti išlaikymo suma ir pirmosios instancijos teismo išvada, grįsta teismo įsitikinimu, dėl būtinos išlaikymo apimties – minimaliosios mėnesinės algos, iš esmės atitinka nurodytus principus.
23. Įvertinusi duomenis, kad 400 Lt (115,85 Eur) išlaikymo vaikui dydis buvo nustatytas prieš 5 metus (2014 m.), o šalių dukrai šiuo metu yra beveik 10 metų, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko poreikiai yra iš esmės pasikeitę – padidėję, o priteista išlaikymo suma objektyviai šių poreikių neužtikrina ir yra teisinis pagrindas padidinti nepilnametei šalių dukrai priteistą išlaikymo sumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo nuspręsta padidinti nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės neginčija aplinkybės, kad išlaikymo dydis turėtų būti padidintas.
24. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliantas nesutinka su ieškovės prašomu ir teismo priteistu vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti reikalingų išlaidų dydžiu ir teigia, kad sutiktų ir galėtų mokėti daugiausia po 150 Eur per mėnesį, tačiau nepateikė įrodymų ir argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad nepilnametės šalių dukros bent minimaliems būtiniesiems poreikiams patenkinti išlaikymas būtų objektyviai pakankamas, jei tokio dydžio išlaikymo dalį teiktų kiekvienas iš vaiko tėvų.
25. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog teismas netyrė šalių turtinės padėties ir nemotyvavo, kodėl neįvertino abiejų tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus.
26. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino ir ieškovės, ir atsakovo turtinę padėtį. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas nustatė, jog „ieškovė dirba vasaros sezonu viešbutyje, kitu sezonu nedirba, gauna išmoką iš darbo biržos, gyvena iš santaupų. Atsakovas dirbo pagal darbo sutartį pagalbiniu darbininku, tačiau šiuo metu patyrė traumą, dėl ko yra nedarbingas. Taip pat gauna pajamas iš patalpų nuomos. Ieškovė turi nekilnojamąjį turtą – butą, adresu Duomenys neskelbtini, kurio vidutinė rinkos vertė 6111 Eur, o atsakovas turi nekilnojamąjį turtą – butą, adresu Duomenys neskelbtini kurio vidutinė rinkos vertė 59662 Eur. Daugiau išlaikytinių nei ieškovė, nei atsakovas neturi“. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės.
27. Kolegijos vertinimu, minėta pirmosios instancijos teismo išvada nepaneigia aplinkybės, jog pagrindo atleisti ieškovę nuo pareigos išlaikyti dukrą nėra. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgė, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, ir iš atsakovo priteisdamas 200 Eur išlaikymo dydį pažymėjo, kad jei tokią pat ar šiek tiek mažesnę sumą skirtų ir ieškovė, tai būtų patenkinti D. P. būtiniausieji poreikiai.
28. Kai jau minėta šioje nutartyje, nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 555 Eur (neatskaičius mokesčių). Todėl, iš atsakovo priteisęs 200 Eur išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, kad ieškovei tenka pareiga teikti likusią tokią pačią (arba net didesnę) išlaikymo dalį.
29. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo argumentus, kad priteistas 200 Eur išlaikymo dydis yra neįvykdoma prievolė, kadangi jis šiuo metu dėl traumos laikinai nedirba, atkreipia dėmesį, jog 2019 m. sausio 14 d. viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išrašo grafoje „Ligos eiga / taikytas gydymas“ nurodyta: „Duomenys neskelbtini“. Tai yra atsakovui buvo paskirtas medikamentinis gydymas ir nurodyta nešioti kaklo įtvarą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovo nedarbingumas buvo / yra ilgalaikis. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo pajamas sudaro ne tik pajamos, susijusios su darbo santykiais, tačiau ir pajamos, gaunamos iš komercinių patalpų nuomos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog nėra pajėgus teikti teismo priteistą išlaikymą (CPK 178 straipsnis).
30. Apeliacinio skundo argumentai, jog teismų praktika, paminėta ginčijamame sprendime, nėra susijusi su šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje nutartyje nurodytos ir įvertintos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi skundžiamame sprendime nurodyta kasacinio teismo praktika.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti. Konstatavus, kad atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas, jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
33. Apelianto skundo netenkinus jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
34. Teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas iš atsakovo priteisti 78 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 78,00 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) advokato atstovavimo išlaidų, šią sumą pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT247300010112394300, esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, LT787290000000130151, esančią akcinėje bendrovėje „Citadele“ banke, LT744010051001324763, esančią akcinėje bendrovėje Luminor Bank, LT057044060007887175, esančią akcinėje bendrovėje SEB banke, LT327180000000141038, esančią akcinėje bendrovėje Šiaulių banke, LT747400000008723870, esančią „Danske bank A/S“, Lietuvos filiale, LT427230000000120025, esančią uždarojoje akcinėje bendrovėje Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.