Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo D. B. įstatyminei atstovei R. D., jos atstovei advokatei Irmai Grikšelienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. B., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. D., ieškinį atsakovui K. B. ir institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Šilutės rajone dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Sūnui augant, jo poreikiai tik didės, nes jis lanko lopšelį - darželį, norės įsigyti tam tikrus daiktus (pvz. telefoną ir kt.), lankyti tam tikrus būrelius, kurie kainuos papildomai. Sūnaus visapusiškam išlaikymui šiai dienai yra būtina skirti ne mažiau kaip 650 Eur per mėnesį. Kadangi iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos ieškovo įstatyminė atstovė nurodo gaunanti kiekvieną mėnesį 73,50 Eur vaiko pinigų, tad iš 650 Eur atėmus šią sumą, gaunasi 576,50 Eur, todėl prašo iš atsakovo priteisti sūnaus išlaikymui bent jau po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis gali būti orientuotas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios mėnesio algos sumą. Šiuo metu minimali mėnesinė alga, išskaičius mokesčius, yra 518 Eur. Todėl jos prašoma priteisti 250 Eur suma per mėnesį yra netgi mažesnė nei pusė minimalios algos, o be to, jų sūnus turi sveikatos problemų.

Kadangi atsakovas neteikė išlaikymo sūnui nuo 2022 m. kovo mėnesio, todėl prašo priteisti iš jo 656 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui D. B. (250 x 2 mėn. 26 d. = 717 Eur - 61 Eur (pirktos sauskelnės ir maistelis) = 656 Eur). Sūnaus išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovo atstovė prašo paskirti ją.

Atsakovas K. B., nepateikęs atsiliepimo į ieškinį, ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jiems tinkamai pranešta. Negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš institucijos, teikiančios išvadą byloje, gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovui ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo

Bylos medžiaga, ieškovo įstatyminės atstovės R. D. bei jos atstovės advokatės paaiškinimais nustatyta, kad R. D. ir atsakovas K. B. yra D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Iš ieškovo įstatyminės atstovės nurodytų aplinkybių nustatyta, kad nepilnametis D. B. gyvena kartu su ja, o atsakovas gyvena ir dirba užsienyje. Ieškovo įstatyminės atstovės manymu atsakovas gali išsivežti vaiką į užsienį, siekdamas gyventi kartu su ja. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone 2022-10-10 išvadoje Nr. 5SD(8.27Mr)-5605 nurodyta, kad šiai dienai aiškios yra tik ieškovo įstatyminės atstovės galimybės (pagal darbo pobūdį ir kitas sąlygas) sudaryti tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas mažamečiui D. B., kad pagal bylos duomenis akivaizdu, jog atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, auginimo ir jo išlaikymo. Mažametis D. B. nuo gimimo auga kartu su motina, kuri juo betarpiškai rūpinosi ir išlaikė. Taip pat nurodo, kad šiuo metu vaikas gerai jaučiasi gyvendamas su mama, jam įprastoje bei emociškai, fiziškai, psichologiškai saugioje aplinkoje, todėl mažamečio D. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarautų geriausiems jo interesams ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra pateikęs priešieškinio ar atsiliepimo į ieškinį - nediskriminuoja atsakovo teisių.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, institucijos, teikiančios išvadą byloje, poziciją, konstatuotina, kad nepilnamečio D. B. gyvenamosios vietos nustatymas su mama labiausiai atitinka jo interesus. Ieškovo įstatyminė atstovė tinkamai rūpinasi jo fiziniais, emociniais ir kitais poreikiais, yra sudariusi vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, išlaiko jį. Tuo tarpu atsakovas neišlaiko vaiko, nesirūpina jo poreikiais.

Esant šioms aplinkybėms, tenkintinas ieškinio reikalavimas ir nustatytina nepilnamečio vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su jo įstatymine atstove – mama R. D. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Remiantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 pasisakė, kad CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir teisės normos aiškinimui, ieškovo įstatyminei atstovei, atstovaujamai atstovės advokatės, prašant bei nesant atsakovo prieštaravimo, nustatytina ši atsakovo K. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. B. tvarka - abu tėvai bendraus lygiu sutarimu, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių bei tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti.

Ieškinyje prašoma priteisti iš atsakovo K. B. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat 656 Eur išlaikymo nepilnamečiui D. B. įsiskolinimą, paskiriant ieškovo įstatyminę atstovę R. D. nepilnamečiui vaikui priteistų lėšų tvarkytoja.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovo įstatyminė atstovė R. D. užsiima (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. pajamų mokesčių deklaracijos matyti, kad už minėtais metais ji gavo 3807,36 Eur pajamų, sumokėjo iš viso 120,88 Eur mokesčių.

Iš į bylą pateiktos 2022-05-06 Buto nuomos sutarties matyti, kad ieškovo įstatyminė atstovė išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 200 Eur per mėnesį, taip pat, be kita ko, sutartimi įsipareigojo sumokėti visus su buto išlaikymu susijusius mokesčius.

Iš Išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, matyti, kad 2022-07-18 atsakovas K. B. Lietuvoje nedirbo.

Taip pat nustatyta, kad nepilnametis D. B. lanko (duomenys neskelbtini), vidutinis mėnesio mokestis 59,85 Eur.

Iš Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, kitų byloje esančių medicininių duomenų matyti, kad nepilnametis D. B. yra konsultuojamas ir gydomas alergologo, buvo gydomas dėl kitų susirgimų.

Iš ieškovo įstatyminės atstovės teiginių nustatyta, kad ji vaikui vidutiniškai per mėnesį išleidžia: apie 50 Eur vaistams, vitaminams, gerosioms žarnyno bakterijoms, vykimui pas gydytojus, apie 220 Eur maitinimui, apie 180 Eur jam tenkančiai buto nuomos ir jai priklausančiai komunalinių mokesčių dalį, apie 30 Eur vaiko lavinimo priemonėms (knygoms, žurnaliukams, žaidimams), apie 60 Eur rūbams bei avalynei, apie 20 Eur vaiko higienos ir kitoms priemonėms, apie 40 Eur sauskelnėms, apie 40 - 50 Eur nenumatytoms išlaidoms (draugų sveikinimams, kitų daiktų (patalynių, rankšluosčių, indų ir t.t.) įsigijimams, kitoms vaiko pramogoms (kino teatrui, išvykoms į gamtą ir t.t.). Išlaikyti sūnų, anot ieškovo įstatyminės atstovės, padeda jos tėvai.

Ieškovo įstatyminė atstovė pateikė į bylą mokėjimus už vaikišką patalynę, drabužius, žaislus, vaikiškas knygas, vaistus, maisto produktus, apsilankymą baseine patvirtinačius dokumentus.

Ieškovo įstatyminės atstovės teigimu, sūnaus visapusiškam išlaikymui šiai dienai yra būtina skirti ne mažiau kaip 650 Eur per mėnesį. Kadangi iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos ieškovo įstatyminė atstovė gauna kiekvieną mėnesį 73,50 Eur vaiko pinigų, tad iš 650 Eur atėmus šią sumą, gaunasi 576,50 Eur, vaiko išlaikymui bent 250 Eur kas mėnesį turi skirti atsakovas.

Institucijos 2022-10-10 išvadoje Nr. 5SD(8.27Mr)-5605 nurodyta, kad atsižvelgiant į mažamečio D. B. poreikius, t. y. į tai, kad vaikas turi sveikatos problemų, jo poreikiai su amžiumi didėja, sutinkama, jog prašoma išlaikymo vaikui suma - 250 Eur kas mėnesį atitinka vaiko interesų užtikrinimą. Institucija neturi duomenų apie atsakovo turtinę padėtį bei finansines galimybes, tačiau racionaliai vertinant atsakovo amžių, darbinius įsipareigojimus užsienio šalyje, sutinka, jog atsakovas nekvestionuotinai privalo vykdyti savo, kaip mažamečio vaiko tėvo, pareigas vaiko priežiūros, auginimo ir išlaikymo kontekste. Nesant realiai objektyvių kliūčių įsitvirtinti darbo rinkoje ar duomenų apie atsakovo prastą finansinę padėtį, bei vadovaujantis teisiniu reguliavimo tėvų pareigų kontekste, manoma, jog atsakovas yra pajėgus teikti vaikui išlaikymą, atitinkantį jo poreikius. Institucijos vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos problemas, su amžiumi kintančius vaiko poreikius, vaiko išlaikymui prašoma priteisti suma - 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelė ir nepagrįsta, todėl ieškinio reikalavimas dėl nurodyto dydžio išlaikymo priteisimo turėtų būti tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už bazinės socialinės išmokos dydį (anksčiau – minimalus gyvenimo lygis). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004).

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, šiuo atveju negali vienareikšmiškai konstatuoti ir objektyviai nustatyti atsakovo turtinės padėties, nes jis šioje byloje yra pasyvus, duomenų apie savo buvimo vietą ir gaunamas pajamas, turtinę padėtį teismui nepateikė, pozicijos apie galimybę mokėti ieškinyje reikalaujamo dydžio išlaikymą vaikui, neišdėstė, nors, kaip matyti iš atsakovo ir ieškovo įstatyminės atstovės susirašinėjimo 2022-07-22, akivaizdu, kad atsakovui apie iškeltą bylą teisme buvo žinoma, procesiniai dokumentai jam tinkamai įteikti.

Iš minėto susirašinėjimo taip pat vertintina, kad atsakovas abejingas, pasyvus sprendžiant ginčą, paliekantis jį spręsti teismo nuožiūra.

Įvertinus ieškovo amžių, jo būtinus poreikius būstui, maistui, sveikatos priežiūrai, aprangai, avalynei, lavinimui, ieškovo įstatyminės atstovės ir atsakovo turtinę padėtį, šio amžių ir jo sąlygotą galimybę dirbti ir užsidirbti pakankamai vaikui išlaikyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, 250 Eur kas mėnesį atsakovo skiriama suma laikytina protingomis ir realiomis, užtikrinančiomis fizinį ir socialinį vystymąsi, išlaidomis vaikui. Skiriant tokias atsakovo išlaidas vaikui, pasiekiama protinga vaiko poreikių tenkinimo ir atsakovo galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyra (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo K. B. priteistina D. B. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2022-05-30 iki jo pilnametystės. Išlaikymo suma, priteista periodinėmis išmokomis, indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nustatyta, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2022 m. kovo mėnesio. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priteistino išlaikymo dydį, į atsakovo tuo laikotarpiu sūnui išleistus 61 Eur už nupirktas sauskelnes ir maistelį, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 656 Eur (250 Eur x 2 mėn. – 61 Eur) išlaikymo įsiskolinimas D. B. iki ieškinio padavimo teismui dienos (2022-05-29).

D. B. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskirtina jo įstatyminė atstovė R. D. (CK 3.190 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 94 Eur žyminio mokesčio (už gyvenamosios vietos nustatymo reikalavimą), 0,55 Eur įmokos priėmimo mokesčio ir 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. iš viso 894,55 Eur ieškovo įstatyminei atstovei R. D. bei 82 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo reikalavimą į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeskso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo mama R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti šią atsakovo K. B. ir ieškovo įstatyminės atstovės R. D. bendravimo su sūnumi D. B. tvarką – abu tėvai bendraus lygiu sutarimu, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus.

Priteisti iš atsakovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022-05-30 iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo suma, priteista kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 656 Eur išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą iki ieškinio padavimo teismui dienos (2022-05-29).

D. B. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskirti R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 894,55 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo D. B. įstatyminei atstovei R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 82 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.