Telšių apylinkės teismo sprendimas

2017-01-25 · Civilinė byla Nr. e2-49-187/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-01-25Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2017-05-22Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-25
Bylos Nr.
e2-49-187/2017
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01959-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Stefanija Sakalauskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“, uždarajai akcinei bendrovei „I“
Atsakovas
J. Š.
Advokatai
Kristina Pugačienė, Mantas Gerdauskis
Civilinė byla Nr. e2-49-187/2017Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01959-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.10; 3.2.6.1
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 25 d.Telšiai
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Stefanija Sakalauskienė,sekretoriaujant Inai Visockienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Mantui Gerdauskiui,atsakovės atstovams V. Š. su advokate Kristina Pugačiene,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ ieškinį atsakovei J. Š. dėl skolos priteisimo ir atsakovės J. Š. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „I“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs pateiktus įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1051,32 Eur skolą, 378,48 Eur delspinigius, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-10-01 ieškovė su atsakove sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 120705/1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti saulės elektrinės prijungimo prie AB Lesto techninį projektą ir projekto suderinimo paslaugas, saulės elektrinės pridavimo VEI, Energetikos ministerijai ir Lesto paslaugas, inverterių programavimo paslaugas. Pagal paslaugų sutarties 3.4 punktą, atsakovė įsipareigojo sumokėti 6000 Lt (1737,72 Eur) (be PVM) mokestį: 50 procentų avansinį mokestį, likusią sumą per 10 dienų nuo darbų atlikimo patvirtinimo. Atsakovė 2012-0913-08 bankiniu pavedimu sumokėjo ieškovei 3630 Lt (1051,32 Eur) avansą, tačiau likusios sumos nesumokėjo net ir po to, kai 2013-03-27 atsakovė nepateikdama jokių pretenzijų pasirašė ieškovės pateiktą paslaugų priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovės skola ieškovei sudaro 1051,32 Eur. Pagal paslaugų sutarties 3.6 punktą, atsakovei už 180 d. paskaičiuota 0,2 procentų dydžio 378,48 Eur delspinigiai.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Šalies argumentai

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 7207,49 Eur žalos atlyginimo bei priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-07-09 tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis Nr. 120705/1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutarties priede nustatytais terminais suteikti paslaugas, tačiau šių paslaugų nesuteikė todėl 2012-10-01 šalys pasirašė kitą sutartį Nr. 12/07/05/1, kuri atsižvelgiant į turinį ir numeraciją laikytina 2012-07-09 Paslaugų teikimo sutarties pakeitimu. Pagal 2012-10-01 pasirašytą paslaugų teikimo sutartį ieškovė per 4 mėnesius nuo avanso iš atsakovės gavimo dienos įsipareigojo atlikti saulės elektrinės prijungimo prie AB Lesto techninį projektą ir projekto suderinimo paslaugas, saulės elektrinės pridavimo VEI, Energetikos ministerijai ir Lesto paslaugas, inverterių programavimo paslaugas. Avansą atsakovė sumokėjo 2012-10-08, todėl ieškovės teikiamos paslaugos turėjo būti suteiktos ne vėliau nei iki 2013-01-13. Ieškovė paslaugas suteikė 2013-03-27, tą pačią dieną šalys pasirašė paslaugų priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, kadangi suteikti sutartyje numatytas paslaugas vėlavo 72 dienas. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2012-04-03 leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą, atsakovei buvo garantuotas pagamintos elektros energijos supirkimo tarifas 0,417 Eur (1,44 Lt), kuris turėjo būti taikomas 12 metų, t. y. iki 2024-04-03. 2013-02-28 Valstybinė kainų ir energetikos komisija sumažino elektros energijos supirkimo tarifus, todėl atsakovei taikytas pagamintos elektros energijos supirkimo tarifas nuo 0,417 Eur iki 0,362 Eur (1,25 Lt). Atsakovė dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo neteko 0,055 Eur už kiekvieną pagamintą elektros energijos kilovatvalandę 11 metų laikotarpiui, bei patyrė gamybos nuostolius dėl negalėjimo gaminti elektros energijos nuo 2013-01-13 iki 2013-03-27, dėl ko patyrė 7207,49 Eur nuostolių. 2016-08-18 išsiuntė ieškovei pretenziją dėl esamų ir būsimų nuostolių už laikotarpį nuo 2013-01-13 iki 2024-04-03 atlyginimo, kurie sudaro 17947,91 Eur. Ieškovė su atsakove nesusisiekė, nebandė kilusio ginčo spręsti taikiomis derybomis, tačiau kreipėsi į teismą dėl tariamos atsakovės skolos.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsižvelgiant į prievolių pagal sutartį pobūdį ir į 2012-07-09 sutarties Nr. 120705/1 priedo Nr. 1 sąlygas, ieškovė nei leidimų gavimo, nei elektrinės prijungimo įgyvendinti negalėjo be trečiųjų asmenų valios, t. y. LR Energetikos ministerijos, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos ir ESO veiksmų. Ieškovė pasirašydama sutartį sutiko su 4 mėnesių įvykdo terminu remdamasi galiojusiu teisiniu reguliavimu, kurio valstybinėms institucijoms laikantis elektrinės pridavimo procesas per 4 mėnesių laikotarpį buvo realus. Tačiau 2012 m. vasarą-rudenį kilus saulės elektrinių projektavimo ir įrengimo bumui, tiek LR Energetikos ministerija, tiek ESO nespėjo įprastiniais privalomais terminais išduoti atitinkamų leidimų ar sutikimų saulės elektrines norintiems įsirengti asmenims dėl ko vėlavo leidimų išdavimas. Ieškovė sutartimi nebuvo prisiėmusi jokios valstybinių institucijų netinkamo teisės aktų nuostatų laikymosi rizikos. Ne nuo ieškovės valios priklausė atsakovės saulės elektrinės pridavimas Energetikos ministerijai, Valstybinei energetikos inspekcijai ir ESO. Ieškovė sutartimi sulygtas paslaugas suteikė iš karto po to kai buvo sudarytos tam galimybės, t. y. iš karto po to, kai atitinkama institucija priimdavo privalomus sprendimus. Atsakovės pareiga įrodyti, kad ieškovė delsė vykdyti sutartines prievoles ir kad tas delsimas sudarė ilgesnį nei 4 mėnesių laikotarpį nuo atsakovės avanso sumokėjimo dienos iš šio termino atmetus valstybinių institucijų atsakymams skirtus terminus, nes kitaip nėra pagrindo konstatuoti sutartinių terminų pažeidimo. Taip pat nesutinka su atsakovės paskaičiuotais 1359,04 Eur nuostoliais dėl gamybos prastovų, ieškovei vėluojant įvykdyti sutartį, už laikotarpį nuo 2013-01-13 iki 2013-03-28. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja ne tik grynojo pelno, bet ir šioms pajamoms gauti patiriamų išlaidų, kas teismų praktikoje nėra pripažįstama negautų pajamų sudėtine dalimi. Mano, kad atsakovė savo reikalavimui pagrįsti nepagrįstai remiasi elektros energijos gamybos apimtimis laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31, nes nepateikė jokių įrodymų apie saulės analogišką aktyvumą ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2012-01-13 iki 2013-03-28, dėl ko atsakovės pateiktų įrodymų sąsajumas su pareikštu reikalavimu yra abejotinas. Pažymėjo, kad atsakovė minėtų nuostolių dėl gamybos prastovų patirti negalėjo, nes elektros energijos supirkimas skatinamuoju tarifu atsakovei priklauso 12 metų laikotarpiui tik nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Atsakovei šis laikotarpis nėra sutrumpintas. Atsakovė neturi teisės į skatinamąjį elektros energijos supirkimo tarifą ankstesniu laikotarpiu, nei leidimo elektros energijos gamybai išdavimas, todėl ji siekia iš ieškovės prisiteisti sumas, kurios jai nepriklauso. Atsakovė nenurodė, koks konkrečiai ieškovės elgesys lėmė atsakovės negautas pajamas, ne vien nuo ieškovės valios priklausė saulės elektrinės pridavimo terminai, o už trečiųjų asmenų veiksmus ieškovė rizikos nebuvo prisiėmusi, o elektros energijos supirkimo tarifus priėmė Seimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei nepažeidus 4 mėnesių laikotarpio atlikti visus nuo jos priklausančius veiksmus rengiant dokumentus ir atliekant saulės elektrinės pridavimą ieškovės įsipareigojimas savaime negali būti laikomas priežastimi atsakovės prašomų nuostolių atsiradimui, tame tarpe ir supirkimo tarifų pasikeitimui, dėl ko atsakovės reiškiami reikalavimai atmestini ir ieškovės kaltės konstatavimui nėra pagrindo. Taip pat nurodė, kad pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 ir 2 dalimis baigėsi 2016-01-13, todėl prašo taikyti senatį ir priešieškinį atmesti.

Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Mantas Gerdauskis teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, su priešieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad šalys buvo sudarę sutartį dėl paslaugų teikimo. Buvo sutarta tik dėl to, kad ieškovė atliks saulės elektrinės prijungimo prie AB Lesto techninį projektą ir projekto suderinimo paslaugas, saulės elektrinės pridavimo paslaugas ir inverterių programavimo paslaugas per 4 mėnesius. Atsakovė įsipareigojo sumokėti 6000 Lt (1737,72 Eur) (be PVM) mokestį. Sutartimi ieškovė neprisiėmė jokių valstybinių institucijų veiksmų rizikos atsakovės interesams, neįsipareigojo užtikrinti, kad atsakovė gaus supirkimo ar skatinamąjį tarifą. Ieškovė pripažįsta, kad sutartis įvykdyta nesavalaikiai, kad suderinta ir elektrinė priduota tik 2013-03-29. Atsakovė apmokėjo tik dalį sutartos sumos, už atliktus darbus neatsiskaitė, todėl likusi suma turi būti priteista. Nesutinka su atsakovės priešieškinyje nurodytais motyvais, kad atsakovė patyrė nuostolius dėl to, kad negalėjo pradėti gaminti elektros energijos nuo sutarto sutarties įvykdymo termino, kadangi pradėjo gaminti pavėluotai tik nuo 2013-03-29 ir nuostoliai yra kildinami iš to. Nesutinka su atsakovės paskaičiuotu žalos dydžiu. Nurodė, kad atsakovė žalą už pavėluotą įvykdyti sutartį terminą skaičiuoja skatinamuoju tarifu, kuris galiojo pasirašant sutartį 2012 m. Toks reikalavimas neteisėtas. Skatinamasis tarifas skiriamas saulės elektrinės valdytojui tik 12 metų laikotarpiui ir skaičiuojamas nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo. Leidimas prekiauti elektros energija yra tik nuo 2013-03-29, anksčiau prekiauti negalėjo. Atsakovė prašo jai sumokėti už porą mėnesių iki leidimo išdavimo, t. y. prailginti terminą, kuris apribotas įstatymu. Toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes prieštarauja LR Elektros energetikos įstatymo 20 straipsnio nuostatom, galiojusiom leidimo išdavimo dienai. Nurodė, kad sutiktų, jei atsakovė prašytų priteisti negautas pajamas už laikotarpį iki leidimo išdavimo nuo tada, kai turėjo būti įvykdyta sutartis ir prašytų elektros pardavimo rinkos kainos, tai yra tokios kainos, kokia elektros energija bus superkama pasibaigus skatinančiojo tarifo terminui. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės negautas pajamas už laikotarpį nuo 2013-01-13 iki 2013-03-28 ir į negautas pajamas įtraukia visas savo išlaidas. Atsakovė prašo ne pelno, o pajamų. Pagal suformuotą teismų praktiką galima prašyti tik pelno.Todėl atsakovės reikalavimas priteisti negautas pajamas tokias, kokias prašoma, jau nekalbant skatinamojo tarifo rėmuose, bet ir rinkos kaina, yra nepagrįstas, nes nėra minusuotos veiklos išlaidos, kurias sudaro elektrinės priežiūra, buhalterinė apskaita, sąskaitų rašymas ir kt. Dėl prašomos priteisti žalos už laikotarpį nuo 2013-03-29 iki priešieškinio pateikimo dienos. Atsakovė žalą kildina iš kainų tarifo skirtumo, t. y. jei ieškovė sutartį būtų įvykdžiusi laiku, atsakovė skatinamąjį tarifą turėtų vienokį, bet kadangi sutartis įvykdyta nelaiku, pasikeitė teisinis reguliavimas ir atsakovė gavo žemesnį skatinamąjį tarifą, todėl skirtumą prašo priteisti iš ieškovės. Ieškovė nurodė, kad pasirašant sutartį nedavė jokių garantijų atsakovei, kad nepasikeis teisinis reguliavimas, atsakovės gaus nustatyta skatinamąjį tarifą ir pajamas, todėl jokių įsipareigojimų nėra pažeidusi. Nors ieškovė neginčija paskaičiuoto dydžio, tačiau nesutinka su atsakovės reikalavimu, nes akivaizdu, kad tai prašymas ieškovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, tačiau jai taikyti nėra visų būtinų sąlygų. Ieškovės kaltė yra preziumuojama. Kita- priežastinis ryšys, ne ieškovės nuopelnas, kad atsakovė gavo mažesnį skatinamąjį tarifą nei galiojo sudarant sutartį su ieškove. 2012 m. galiojusiu teisiniu reguliavimu buvo nustatyta, nesudėtingom sąlygom galima pasistatyti saulės energijos elektrinę ir 12 metų nuo leidimo gavimo parduoti energiją už skatinamąjį tarifą. Tačiau kilus bumui valstybė ėmėsi priemonių ir 2013-01-17 priėmė LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimus, kurie įsigaliojo 2013-02-01. Atsakovės nepasitenkinimas kilo dėl to, kad įstatymų leidėjas per tą laikotarpį kol vyko elektrinės statyba, pakeitė teisinį reguliavimą, t. y. nusprendė, kad tarifas galios tas, kuris bus leidimo gaminti išdavimo metu, ne leidimo plėtoti, kaip buvo prieš tai. Ir tokiu atveju atsakovei taikomas ne 2012 m. tarifas, o 2013 m. pirmo ketvirčio tarifas. Ir būtent dėl to atsakovės teigimu, jei ieškovė būtų laiku įvykdžiusi sutartį, atsakovei būtų taikomas 2012 m. tarifas. Ieškovė nurodė, kad ne ji pakeitė įstatymą, ne jos veiksmai pakeitė tarifą ir tai nėra tiesioginis priežastinis ryšys. Civilinės atsakomybės galima reikalauti, kai žinojo ir numatė kokie padariniai kils pažeidus sutartį. Akivaizdu, kad valstybė išsižadėjo savo pažadų numatytų įstatymais, to ieškovė negalėjo numatyti. Teismų praktikoje šioje situacijoje yra pasisakyta, kad buvo pažeisti teisėti lūkesčiai, todėl esant tokiai teismų praktikai, negalima konstatuoti, kad ieškovė savo veiksmais sukėlė atsakovei nuostolius. Todėl atsakovės reikalavimas dėl šitų nuostolių negalėtų būti tenkinamas, nes tai būtų seimo veiksmų pasekmių užkėlimas ūkio objektui, nesusijusiam su tokia seimo veikla. Taip pat pažymėjo, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad senatis suėjo 2016-01-13, atsakovė savo teisių negynė, todėl priešieškinys turi būti atmestas.

Šalies argumentai

Atsakovės atstovas V. Š. parodė, kad su ieškiniu nesutinka, priešieškinį palaiko. Nurodė, kad su ieškove 2012-07-09 buvo sudaryta sutartis, kurioje aptarti terminai, atlikti paskaičiavimai. Ieškovės pagrindinis reikalavimas buvo pateikti dokumentus: prisijungimo sąlygas, žemės nuosavybės dokumentus ir kt., jie kad galėtų pradėti ruošti projektus. Jau rugpjūčio mėnesį buvo gauta įranga per ieškovę iš IĮ “E”, sumontuota ir ieškovė skatinta atlikti elektrinės įrengimą ir projekto rengimo eigą. Pagal sutartį buvo numatytas 2 savaičių laikotarpis pateikti prisijungimo sąlygas ir kitus dokumentus nuo 2012-07-09. Prisijungimo sąlygos buvo išimtos 2012-04-19 ir energetikos ministerijos leidimą plėtrai taip pat jau buvo gavę 2012-04-03, todėl ieškovei visus dokumentus elektroninių paštu pateikė 2012-07-27. Avansas sumokėtas 2012 m. rugsėjo mėnesį. Ieškovė buvo nuolat raginama greičiau tvarkyti dokumentus, nuolat buvo siunčiami elektroniniai laiškai. Pasiūlius nutraukti sutartį, nes kita įmonė dokumentus pažadėjo sutvarkyti per dvi savaites, ieškovė pažadėjo laiku sutvarkyti dokumentus. Gruodžio mėnesį pats direktorius atvykęs pažadėjo, kad viską sutvarkys. Ir tik sausio 13 d. iš Lesto buvo gautas elektroninis laiškas atvykti pasiimti bylas, kurias reikalinga taisyti. Ir sausio 18 d. paėmę bylas iš Lesto išsiuntė ieškovei, kad greičiau taisytų klaidas ir atiduotų tvirtinimui. Ir tik 2013-03-27 didelėmis visos šeimos pastangomis pasisekė priduoti elektrinę inspekcijai ir elektros tinklams ir tik nuo tada galėjo gaminti elektrą. Priešieškinį pateikė tik už trumpą laikotarpį. Ieškovė turėjo tik savalaikiai atlikti darbus ir būtų laiku priduota elektrinė. Ir nesvarbu kokie tarifai buvo, laiku elektrinės nepridavė, todėl ieškovė privalo atlyginti padarytus nuostolius. O kad teigia, kad tretieji asmenys jiems trukdė laiku atlikti darbus, tai iš elektros tinklų yra gautas atsakymas, kad jie projektą pridavė tik 2013-02-08 ir grąžintas jiems suderintas 2013-02-23. Apie kokį trukdymą galima kalbėti. Dėl ieškovės kaltės patirti nuostoliai, todėl turi atlyginti. 2012-10-01 sutartį ieškovė pateikė pasirašyti, pasirašant kitą sutartį ir ieškovės motyvas neaiškus. 2012-10-01 Š. pasirašė, bet per klaidą. Yra 2012-07-09 sutartyje numatyti terminai ir nei viena institucija netrukdė ieškovei, visi atsakymai buvo gauti laiku ir persiųsti ieškovei. Ieškovė ruošė 9 mėnesius projektą, kurį kita įmonė per 1 mėnesį paruošia. Elektrinės priežiūros išlaidų neskaičiavo. Elektrinės pastatymas kainavo apie 130000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė advokatė Kristina Pugačienė paaiškino, kad 2012-07-09 ieškovė ir atsakovė sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti paslaugas, numatytas sutartyje. 2012-10-01 buvo sudaryta analogiška sutartis, tačiau jos priede aiškiai apibrėžtas sutarties įvykdymo terminas – per 4 mėnesius nuo avanso sumokėjimo. Avansą atsakovė sumokėjo 2012-09-13, todėl paslaugos pagal sutartį turėjo būti suteiktos iki 2013-01-13, tačiau iš pateiktų paaiškinimų, ką pripažino ir pati ieškovė, ieškovė savalaikiai sutarties neįvykdė. Ieškovė nesutikdama su priešieškiniu nurodo kad nėra jos kaltės, kad kaltė preziumuojama, tačiau į bylą nėra pateikti jokie objektyvūs įrodymai, kas trukdė ieškovei savalaikiai įvykdyti įsipareigojimus. Atsakovė palaiko priešieškinį ir prašo tenkinti pilna apimtimi. Ieškovė sutarties pasirašymo metu teikė tokias paslaugas, kurios numatytos sutartyje, buvo tos srities profesionalė, todėl jai kyla atsakomybė be kaltės sutinkamai su CK 6.256 straipsnio 4 dalimi, kaltė nėra būtina jos atsakomybės sąlyga. Priešieškinis įrodytas, ieškovė pripažįsta, kad laikotarpiu už kurį prašoma priteisti atsakovė pagamino ir galėjo pagaminti atitinkamą kiekį elektros energijos, todėl tiek kiekis, tiek žalos dydis įrodytas visiškai. Nesvarbu kokie buvo priimti teisės aktai, ieškovė prisiėmė sutartimi įsipareigojimus ir privalo laikytis jų įvykdymo termino. Ir jokių trečiųjų asmenų kaltės, kad ieškovė neįvykdė sutarties nėra. Nesant ginčo dėl žalos dydžio priešieškinis yra įrodytas visiškai ir ieškovė privalo atsakyti be kaltės. Prašo ieškinį atmesti, nes atsakovė laiku negavo sutartimi sutartų paslaugų, o priešieškinį tenkinti. Dėl senaties termino skaičiavimo, atsakovė nuostolius patiria kasdien, t. y. tęstinis pažeidimas, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuojamas praktiškai kiekvieną dieną ir taikyti ieškinio senaties termino nėra pagrindo. Dėl 12 metų laikotarpio pratęsimo, tai atsakovė prašo priteisti už laikotarpį kada turėjo būti suteiktos paslaugos ir veikti elektrinė, tačiau dėl ieškovės kaltės elektrinė neveikė. Nesant trečiųjų asmenų kaltės, esant ieškovės sutarties pažeidimams priešieškinis tenkintinas pilnai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini.

Šalys šioje byloje padaryti užskaitymų nesutiko.

Rašytine bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys 2012-07-09 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 120705/1, o 2012-10-01 tos pačios sutarties pakeitimą, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti saulės elektrinės prijungimo prie AB Lesto techninio projekto ir projekto suderinimo paslaugas, saulės elektrinės pridavimo VEI, Energetikos ministerijai ir Lesto bei inverterių programavimo paslaugas numatytais terminais, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje numatytomis ir sąlygomis terminais. Pagal paslaugų sutarties 3.4 punktą, atsakovė 2012-09-13 sumokėjo ieškovei 1051,32 Eur avansą, likusią sumą turėjo sumokėti per 10 dienų nuo darbų patvirtinimo. 2013-03-27 atsakovė priėmė pagal sutartį suteiktas ieškovės paslaugas ir nepateikdama jokių pretenzijų pasirašė paslaugų priėmimo-perdavimo aktą. Už suteiktas paslaugas 2013-04-30 išrašyta PVM sąskaita faktūra bendrai 7260 Lt (2102,64 Eur) sumai. 2013-03-29 LR Energetikos ministerija išdavė atsakovei leidimą gaminti elektros energiją. 2013-03-27 Valstybinė energetikos inspekcija prie energetikos ministerijos išdavė Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 14ĮP2-37928 kurioje pažymėjo, jog Fotovoltinė saulės elektrinė sumontuota, išbandyta ir atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojamos pagal paskirtį. Iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos internetiniame puslapyje pateiktos informacijos matyti, kad nuo 2013-02-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimams, asmenims iki 2012-12-31 pateikusiems prašymus gauri leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir iki 2013-01-31 gavusiems leidimus gaminti elektros energiją, taikomi 12 metų laikotarpiu elektros energijos supirkimo tarifai, kurie galiojo leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo momentu. Iš mano gile.lt interniatiniame puslapyje pateiktos dokumentų ir darbų rangos stebėsenos matyti, kad ieškovės ruoštas projektas yra suderintas ir patvirtintas 2013-02-21, 2013-02-25 patvirtinta prijungimo/iškėlimo paslaugos sutartis, nuosavybės ribų aktas yra parengtas 2013-03-14 ir 2013-03-28 gauta VEI pažyma ir užregistruota. Atsakovė 2016-08-18 pateikė ieškovei pretenziją bei pareikalavo ieškovę per 30 kalendorinių dienų atlyginti atsakovei 17947,91 Eur dydžio nuostolius.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti sutartyje numatytas sumas, ieškovei įvykdžius sutartines prievoles ir dėl šalių sudarytos Sutarties įvykdymo tinkamumo ir savalaikiškumo.

Dėl ieškovės ieškinio.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal šalių sudarytą paslaugų teikimo sutartį ieškovė įsipareigojo suteikti saulės elektrinės prijungimo prie AB Lesto techninio projekto ir projekto suderinimo, saulės elektrinės pridavimo VEI, Energetikos ministerijai ir Lesto bei inverterių programavimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pagal sutartį darbus atlikti ieškovė turėjo per 4 mėnesius po avanso sumokėjimo. Avansas sumokėtas 2012-09-13. Paslaugų priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas 2013-03-27, atsakovei nereiškiant jokių pretenzijų ar pastabų dėl paslaugų kokybės ar nesavalaikiškumo. Atsakovė nesutikdama su ieškovės reikalavimu sumokėti skolą, nurodė, kad ieškovė vėlavo atlikti paslaugų teikimo darbus, todėl patyrė nuostolių. Pažymėtina, jog abi šalys bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad sutartis iš ieškovės pusės yra faktiškai įvykdyta ir šiuo metu elektrinė funkcionuoja, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog sutartis yra pilnai įvykdyta. Atsakovės nurodomi argumentai dėl nesavalaikio sutarties įvykdymo aktualūs nagrinėjant galimų atsakovės nuostolių atlyginimo klausimą, tačiau nesudaro pagrindo atsakovei atsisakyti vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. sumokėti ieškovei visą sutartyje nurodytą kainą. Šalys sutartyje nenumatė išlygų, sudarančių pagrindą atsakovei sustabdyti savo prievolių vykdymą esant tam tikroms sąlygoms (pavyzdžiui, reiškiant pretenzijas dėl nesavalaikio sutartinių įsipareigojimų vykdymo).

Tarp šalių paslaugų teikimo sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (LR CK 6.1-6.4 str., 6.716 str.). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Nors atsakovė ir nurodė, kad nesavalaikiai ieškovei įvykdžius sutartį patyrė nuostolius, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įvykdė sutartinius įsipareigojimus, atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove įvykdymo terminai yra suėję, pati atsakovė neneigia, kad nėra pilnai atsiskaičiusi, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1051,32 Eur skolą pagrįstas ir tenkintinas (LR CK 6.63 str., 6.200 str., 6.189 str. 1 d., 6.477 str., 6.487 str.). Be to, atsakovė privalo ieškovei sumokėti sutarties 3.6. punkte sutartus delspinigius po 0,2 procento už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos, tai yra, 378,48 Eur delspinigių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl senaties.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 str. 2 d. nustato, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.). Atsakovės atstovai nurodė, kad dėl ieškovės veiksmų žalą atsakovė patiria kiekvieną dieną, t. y. dėl ieškovės nesavalaikio sutarties įvykdymo, fiksuotas tarifas po 1,44 Lt už kiekvieną kWh saulės elektrinėje pagamintos elektros energijos, sumažėjo iki 1,25 Lt/kWh. Atsižvelgiant į tai, kad saulės elektrinėje elektros energijos gaminama kiekvieną dieną, todėl teismas sutinka su atsakove, kad ieškovės pažeidimas yra tęstinis, nes atsakovė kasdien patiria nuostolius, todėl ieškovės prašymas taikyti senatį ir priešieškinį atmesti, netenkintinas atisžvelgiant ir į tai, kad kaip nurodė atsakovės atstovas, kad apie tai, jog ieškovas pažadėjęs nereikalauti pagal sutartį nesumokėtos 1000 eurų sumos, nes sutartį įvykdė pavėluotai ir pažadėjęs, kad tai bus jiems kompensaciją, o sulaukęs to termino, kuris baigėsi pagal sutartį dėl netesybų - delspinigių už pavėluotai atliekamus darbus, todėl laikytina, kad apie tai kad ieškovas netinkamai vykdo reikalavimus bei pažeidžia jų (tame tarpe ir žodinius) susitarimus sužinojo tik gavęs ieškinį, tai yra 2016-09-17.Todėl laikytina, kad senaties terminai dėl patirtų nuostolių atlyginimo nėra pasibaigę.

Dėl atsakovės priešieškinio

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 7207,49 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad visus savo sutartinius įsipareigojimus ieškovė įvykdė praleidusi sutarties įvykdymo terminą, t. y. 2012-03-29, kas lėmė atsakovės nuostolių atsiradimą, todėl ieškovei kilo civilinė atsakomybė atlyginti atsakovės nuostolius. Ieškovė nesutinka su atsakovės priešieškiniu, motyvuodama, kad sutarties įvykdymo terminas praleistas ne dėl jos, o dėl trečiųjų asmenų kaltės, t. y. Energetikos ministerijos, Valstybinės energetikos inspekcijos ir kt., kurios kilus saulės elektrinių projektavimo ir įrengimo bumui nespėjo laiku išduoti visų reikiamų dokumentų, o ieškovė sutartimi nebuvo prisiėmusi jokios valstybinių institucijų netinkamo teisės aktų nuostatų laikymosi rizikos.

Pagal CK 246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Tačiau sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-378/2016).

Byloje nustatyta, kad 2012-07-09 ieškovė ir atsakovė sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti paslaugas, numatytas sutartyje. Minėtos sutarties priede buvo numatyti atskirų paslaugų suteikimo terminai. 2012-10-01 buvo sudaryta analogiška sutartis, kurios priede aiškiai apibrėžtas sutarties įvykdymo terminas – per 4 mėnesius nuo avanso sumokėjimo. Avansas sumokėtas 2012-09-13, todėl sutarties įvykdymo terminas 2013-01-13. Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovė ir negalėjo paaiškinti 2012-10-01 sutarties pasirašymo aplinkybių, nurodė, kad minėta sutartis buvo pasirašyta, ieškovei ją pateikus pasirašyti sudarant tarp šalių kitas sutartis, tačiau sutiko, kad galutinis sutarties įvykdymo terminas laikytinas 2013-01-13. Kaip nurodė atsakovės atstovas, pagal 2012-07-09 sutartį, atsakovė 2 savaičių laikotarpyje turėjo ieškovei pateikti prisijungimo sąlygas ir kitus dokumentus. Ieškovei dokumentai elektroniniu paštu pateikti 2012-07-27. Atsakovė visas sutarties sąlygas įvykdė tinkamai ir laiku. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „I“ nustatytais terminais neįvykdė 2012-07-09 paslaugų sutartimi ir 2012-10-01 analogiška paslaugų sutartimi, kuri pasirašyta būtent ieškovės iniciatyva, prisiimtų įsipareigojimų nustatytais terminais. Ieškovė teigia, kad atsakovės nuostolius tiesiogiai lėmė ne ieškovės neteisėti veiksmai, vėluojant vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, o valstybės institucijų veiksmai bei priimti įstatymų pakeitimai. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, nenurodė nei vieno konkretaus fakto, kas trukdė savalaikiai įvykdyti įsipareigojimus. Atsakovės atstovo teigimu ieškovė buvo nuolat raginama greičiau atlikti darbus elektroniniais laiškais, kalbama telefonu ir ieškovė visada žadėjo laiku įvykdyti sutartį. Be to iš byloje esančių išrašų matyti, kad ieškovė elektros tinklams projektą pridavė tik 2013-02-08, kuris buvo suderintas ir grąžintas 2013-02-23 patvirtina, kad trečiųjų asmenų kaltės dėl nesavalaikio sutarties įvykdymo nėra. Pažymėtina, kad sutarties 6 punkte yra numatyta, kad negalint tinkamai įvykdyti sutartį dėl valstybės valdžios institucijų veiksmų ir sprendimų, sutarties šalis privalo per 10 dienų raštu informuoti kitą šalį, nurodant aplinkybių pobūdį ir jų įtaką įsipareigojimui ar įvykdymo terminui. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų informavusi atsakovę apie valstybinių institucijų veiksmus, dėl kurių negalimas savalaikis sutarties įvykdymas. Nesant byloje įrodymų, kad dėl nesavalaikio 2012-10-01 sutarties įvykdymo yra trečiųjų asmenų kaltės, ieškovės elgesys prilygintinas tyčiai ir dideliam neatsargumui. Sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2013-01-13, tačiau įvykdyta 2013-03-29. Šalys neginčijo aplinkybės, kad laikotarpiu, per kurį buvo vėluojama įrengti elektrinę, pasikeitė elektros energijos supirkimo teisinis reglamentavimas, sumažinęs jos supirkimo tarifą, t. y. 2013-01-17 LR Seime priėmus LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus, buvo panaikinti saulės elektrinių statytojams iki pakeitimo taikytini elektros energijos supirkimo tarifai, kurie sumažėjo nuo 1,44 Lt/kWh iki 1,25 Lt/kWh. Griežtas sąlygų laikymasis atsakovei turėjo esminę reikšmę, nes dėl laiku neatliktų darbų sumažėjo elektros supirkimo tarifas ir atsakovei atsirado nuostoliai. Atsakovės teisėti ir pagrįsti lūkesčiai gauti sutarties pasirašymo metu galiojusį elektros energijos supirkimo tarifą 1,44 Lt/kWh liko neįgyvendinti tik dėl ieškovės veiksmų. Egzistuoja visos ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos. Byloje nenustatyta, kad ieškovė neįvykdė sutarties dėl objektyvių aplinkybių, kurios jai trukdė laiku įvykdyti sutartį. Remiantis CK 6.256 straipsnio 4 dalimi, ieškovės, kaip verslininkės, atsakomybė atsirado be kaltės. Neteisėti ieškovės veiksmai pasireiškė tuo, kad ji laiku neatliko sutartimi sulygtų darbų, be to, neatliko visų įmanomų veiksmų, siekdama sumažinti žalos atsiradimo riziką, padėti jos išvengti. Egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšys tarp ieškovės neteisėto neveikimo ir atsakovės patirtų nuostolių.

Atsakovės netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) yra pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis atsakovės planuotomis gauti pajamomis. Byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovė turėjo realias galimybes 12 metų gauti konkrečias, įstatymu numatytas pajamas, t. y. fiksuotą tarifą po 1,44 Lt už kiekvieną kWh saulės elektrinėje pagamintos elektros energijos, tačiau ši galimybė buvo prarasta dėl ieškovės neteisėto neveikimo – saulės elektrinės įrengimo termino pažeidimo, kadangi pakeitus teisinį reglamentavimą elektros energijos tarifas sumažėjo iki 1,25 Lt/kWh. Atsakovės nuostoliai apskaičiuoti per laikotarpį nuo 2013-01-13 iki 2013-03-28 – 1359,04 Eur, dėl gamybos prastovų ir 5848,45 Eur dėl prarastos elektros energijos supirkimo tarifo dalies per laikotarpį nuo 2013-01-13 iki 2016-12-31.

Ieškovės sutarties savalaikis neįvykdymas, nepateisinamai ilgas neveikimas ir yra tiesiogiai susiję su atsakovės patirtais nuostoliais, ir yra tiesioginis ieškovės neteisėtų veiksmų rezultatas. CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad šalys privalo tinkamai ir sąžiningai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o kiekvienas asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo kitai šaliai sumokėti netesybas bei atlyginti turėtus nuostolius. Nustačius tokias aplinkybes, kad ieškovė nustatytais terminais neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl ko atsakovė patyrė nuostolius, todėl atsakovės priešieškinis tenkintinas (CK 6.247 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, užsiimdama profesine veikla ir privalėdama vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus, atsakovės atžvilgiu elgėsi nevisiškai sąžiningai jos atžvilgiu, o būtent turėdama laiku pateiktus visus reikiamus atsakovės pateiktus dokumentus nevykdė savalaikiai sutartų darbų ir tikėtina, kad kaip teigė atsakovės atstovas teismo posėdžio metu bei demonstravo dar vieną sutartį, teikdamas, kad Paslaugų teikimo sutartis Nr. 120705/1 buvo perrašyta kita data ir apgaulės būdu buvo išgautas toje antroje sutartyje atsakovės parašas. Tačiau teisme šios sutarties šalys neginčijo, todėl teismas plačiau dėl jos ir nepasisako. Įvertinus visas šias aplinkybes priešieškinys tenkintinas.

Patenkinus ieškinį ir priešieškinį šalims priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 32 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1955,25 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Iš pateiktos 2016-09-30 PVM sąskaitos faktūros Nr. JKK 692/2016 matyti, kad ieškovei paskaičiuotos 430,17 Eur (su PVM) teisinės pagalbos išlaidos. Sąskaitos ataskaitoje nurodyta, kad už ieškinio parengimą paskaičiuota 144,80 Eur (be PVM), už susipažinimą su kliento pateiktais dokumentais, jų analizę, kliento konsultavimą – 28,96 Eur (be PVM), už papildomas kontoros išlaidas – 7,99 Eur (be PVM), bendra suma būtų – 181 Eur (be PVM). Bendra nurodytų suteiktų teisinių paslaugų suma (219,92 Eur (su PVM)) nesutampa su sąskaitoje nurodyta 430,17 Eur (su PVM) suma. Iš 2016-11-10 PVM sąskaitos faktūros Nr. JKK 799/2016 matyti, kad ieškovei paskaičiuotos 552,29 Eur (su PVM) teisinės pagalbos išlaidos. Iš 2017-01-05 PVM sąskaitos faktūros Nr. JKK 002/2017 matyti, kad ieškovei paskaičiuotos 972,79 Eur (su PVM) teisinės pagalbos išlaidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo

Teismas, taikydamas LR CPK 88 str., pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal LR CPK 98 str. 2 d. sprendžia, ar visa advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis LR CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85, nurodytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-31/2011). Nagrinėjamu atveju užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, tačiau vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai. Nustatant priteistino advokato užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2009-05-11 nutartis Nr. 3K-3-212/2009). Šiuo atveju ieškovei, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas – atsiliepimo į priešieškinį apimtį ir jo turinį, kad atsiliepimui į priešieškinį parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, iš atsakovės priteistinos teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 00 Eur.

Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 152 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 672 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Iš 2016-11-15 PVM sąskaitos faktūros Nr. IMB 0096 matyti, kad už dokumentų paruošimo paslaugas atsakovė VšĮ „IMB c“ sumokėjo 182 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad minėti dokumentai ruošti ne advokato, ši suma nepriteistina. Kitos patirtos teisinės pagalbos išlaidos 642 Eur priskaičiuotos pagrįstai, yra protingos, neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti.

Iš J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti uždarajai akcinei bendrovei „I“, kodas (duomenys neskelbtini), skolą 1051,32 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt vieną Eur 32 ct), delspinigius 378,48 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur 48 ct), penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-09-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 955,00 (devynis šimtus penkiasdešimt penkis) eurus bylinėjimosi išlaidų.

Iš uždarosios akcinės bendrovės „I“, kodas (duomenys neskelbtini), priteisti J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7207,49 Eur (septynis tūkstančius du šimtus septynis Eur 49 ct) žalos atlyginimo ir 642,00 (šešis šimtus keturiasdešimt du) eurus bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Stefanija Sakalauskienė