Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2017-05-22 · Civilinė byla Nr. e2A-376-569/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-01-25Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2017-05-22Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-22
Bylos Nr.
e2A-376-569/2017
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01959-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Vilija Valantienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“
Atsakovas
J. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-376-569/2017Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01959-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.10; 3.3.1.14; 3.3.1.20(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ ieškinį atsakovei J. Š. dėl skolos priteisimo ir atsakovės J. Š. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Informacinių technologijų pasaulis“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Informacinių technologijų pasaulis“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. Š. 1 051,32 Eur skolą, 378,48 Eur delspinigius, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-10-01 ieškovė su atsakove sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti saulės elektrinės prijungimo prie AB Lesto techninį projektą ir projekto suderinimo paslaugas, saulės elektrinės pridavimo VEI, Energetikos ministerijai ir Lesto paslaugas, inverterių programavimo paslaugas. Pagal paslaugų sutarties 3.4 punktą, atsakovė įsipareigojo sumokėti 6000 Lt (1 737,72 Eur) (be PVM) mokestį: 50 procentų avansinį mokestį, likusią sumą per 10 dienų nuo darbų atlikimo patvirtinimo. Atsakovė 2012-0913-08 bankiniu pavedimu sumokėjo ieškovei 3630 Lt (1 051,32 Eur) avansą, tačiau likusios sumos nesumokėjo net ir po to, kai 2013-03-27 atsakovė nepateikdama jokių pretenzijų pasirašė ieškovės pateiktą paslaugų priėmimo – perdavimo aktą. Pagal paslaugų sutarties 3.6 punktą, atsakovei už 180 dienų paskaičiuota 0,2 procentų dydžio delspinigiai – 378,48 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 7 207,49 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2012-10-01 šalys pasirašė kitą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atsižvelgiant į turinį ir numeraciją laikytina 2012-07-09 Paslaugų teikimo sutarties pakeitimu. Pagal 2012-10-01 pasirašytą paslaugų teikimo sutartį ieškovė per 4 mėnesius nuo avanso iš atsakovės gavimo dienos įsipareigojo atlikti saulės elektrinės prijungimo prie AB Lesto techninį projektą ir projekto suderinimo paslaugas, saulės elektrinės pridavimo VEI, Energetikos ministerijai ir Lesto paslaugas, inverterių programavimo paslaugas. Avansą atsakovė sumokėjo 2012-10-08, todėl ieškovės teikiamos paslaugos turėjo būti suteiktos ne vėliau nei iki 2013-01-13. Ieškovė paslaugas suteikė 2013-03-27, tą pačią dieną šalys pasirašė paslaugų priėmimo – perdavimo aktą. Ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, kadangi suteikti sutartyje numatytas paslaugas vėlavo 72 dienas. Atsakovė dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo neteko 0,055 Eur už kiekvieną pagamintą elektros energijos kilovatvalandę 11 metų laikotarpiui bei patyrė gamybos nuostolius dėl negalėjimo gaminti elektros energijos nuo 2013-01-13 iki 2013-03-27, dėl ko patyrė 7207,49 Eur nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino; iš J. Š. priteisė ieškovei 1051,32 Eur skolą, 378,48 Eur delspinigius, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-09-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 955,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ priteisė atsakovei 7 207,49 Eur žalos atlyginimo ir 642,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Kadangi abi šalys bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog sutartis iš ieškovės pusės yra faktiškai įvykdyta ir šiuo metu elektrinė funkcionuoja, teismas konstatavo, kad sutartis yra visiškai įvykdyta. Teismas vertino, jog nors atsakovė ir nurodė, kad nesavalaikiai ieškovei įvykdžius sutartį patyrė nuostolius, tačiau atsižvelgęs į tai, kad ieškovė įvykdė sutartinius įsipareigojimus, atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove įvykdymo terminai yra suėję, pati atsakovė neneigia, kad nėra pilnai atsiskaičiusi, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 051,32 Eur skolą pagrįstas ir tenkintinas.

5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad saulės elektrinėje elektros energijos gaminama kiekvieną dieną, sutiko su atsakove, kad ieškovės pažeidimas yra tęstinis, nes atsakovė kasdien patiria nuostolius, todėl ieškovės prašymo taikyti senatį ir priešieškinį atmesti netenkino. Teismas sprendė, kad apie tai jog ieškovė netinkamai vykdo reikalavimus bei pažeidžia jų (tame tarpe ir žodinius) susitarimus sužinojo tik gavusi ieškinį, tai yra 2016-09-17, todėl sprendė, kad senaties terminai dėl patirtų nuostolių atlyginimo nėra pasibaigę.

6. Teismas vertino, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovė būtų informavusi atsakovę apie valstybinių institucijų veiksmus, dėl kurių negalimas savalaikis sutarties įvykdymas. Teismas vertino, jog nesant byloje įrodymų, kad dėl nesavalaikio 2012-10-01 sutarties įvykdymo yra trečiųjų asmenų kaltės, ieškovės elgesys prilygintinas tyčiai ir dideliam neatsargumui. Teismas sprendė, kad griežtas sąlygų laikymasis atsakovei turėjo esminę reikšmę, nes dėl laiku neatliktų darbų sumažėjo elektros supirkimo tarifas ir atsakovei atsirado nuostoliai. Atsakovės teisėti ir pagrįsti lūkesčiai gauti sutarties pasirašymo metu galiojusį elektros energijos supirkimo tarifą 1,44 Lt/kWh liko neįgyvendinti tik dėl ieškovės veiksmų. Teismas sprendė, kad neteisėti ieškovės veiksmai pasireiškė tuo, kad ji laiku neatliko sutartimi sulygtų darbų, neatliko visų įmanomų veiksmų, siekdama sumažinti žalos atsiradimo riziką, padėti jos išvengti. Sprendė, kad egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšys tarp ieškovės neteisėto neveikimo ir atsakovės patirtų nuostolių. Teismas vertino, kad atsakovės netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) yra pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis atsakovės planuotomis gauti pajamomis.

7. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju ieškovės užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, tačiau vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas – atsiliepimo į priešieškinį apimtį ir jo turinį, į tai, kad atsiliepimui į priešieškinį parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 955,00 Eur. Teismas sumažino ir atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, atsižvelgdamas į tai, kad už dokumentų paruošimo paslaugas atsakovė sumokėjo 182 Eur VšĮ „IMB consulting“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimo dalį dėl atsakovės J. Š. priešieškinio patenkinimo ir ieškovei UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ iš atsakovės J. Š. priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, pastarąjį klausimą išsprendžiant iš esmės – ieškovės UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti visiškai; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškinio senaties terminai dėl patirtų nuostolių atlyginimo nėra pasibaigę. Atsakovė tiek teismas netinkamai aiškina „tęstinio pažeidimo“ sąvoką, nes ją kvalifikuoja ne pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalyje numatytus požymius, o pagal nuostolių atsiradimo galimybę. Teismas netinkamai taikė CK 1.127 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai teisės į ieškinį atsiradimo momentą siejo ne su data, kada atsakovė sužinojo apie savo teisės pažeidimą, o su apie atsakovei kilusių nuostolių momentu.

8.2. Teismas nepagrįstai iš ieškovės priteistinos nuostolių sumos gyventojų pajamų mokesčio sumos neišminusavo. Nepagrįstai iš ieškovės priteisė 1 359,04 Eur nuostolių dėl gamybos prastovų laikotarpiu nuo 2013-01-13 iki 2013-03-28. Teismas, priteisdamas 1 359,04 Eur nuostolių dėl gamybos prastovų laikotarpiu nuo 2013-01-13 iki 2013-03-28 taip pat neatsižvelgė į negautų pajamų specifiką šioje byloje, t. y. neįvertino to, kad atsakovė jokių galimybių gauti pajamas neprarado, nes šios galimybės gauti pajamas tik atsidėjo.

8.3. Teismas nepagrįstai sprendė dėl ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų. Nepagrįsta teismo išvada, kad egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšys tarp ieškovės neteisėto neveikimo ir atsakovės patirtų nuostolių, kadangi ne ieškovė nusprendė pakeisti atsakovei taikytiną elektros energijos supirkimo tarifą. Sutarties sudarymo metu ieškovė neturėjo galimybių numatyti atsakovės reikalaujamų sutarties neįvykdymo pasekmių. Šios pasekmės nuo ieškovės net nepriklausė, dėl ko nėra pagrindo jas perkelti ieškovei. Teismas be pagrindo sutarties įvykdymo terminą laiko esmine sutarties sąlyga. Dėl tokios sąlygos, kaip esminės nei ieškovė, nei atsakovė nesitarė.

8.4. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad trečdalį visų bylinėjimosi išlaidų ieškovė patyrė tik dėl to, jog atsakovė į pirmąjį teismo posėdį atvyko be atstovų ir posėdį prašė atidėti būtent dėl šios priežasties. Kadangi ginčas dėl atsakovės reikalavimų šioje civilinėje byloje tapo specifinis dėl specifinių teisės nuostatų taikymo, ginčas šioje civilinėje byloje palietė tokius teisinius institutus –ieškinio senatis, nuostolių mažinimas dėl kreditoriaus kaltės, negautos pajamos, nėra pagrindo pritarti teismui, kad ieškovė pernelyg daug ir nepagrįstai išlaidavo ruošdamasi savo teisių gynybai. Nenustatyta, kad kokios nors teisinės paslaugos ieškovei nebuvo suteiktos, kad joms suteikti skirtas laikas yra nepagrįstas. Tai, kad ginčo suma nėra didelė, nėra pakankamas pagrindas spręsti dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. Š. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Atsakovė kasdien patiria nuostolius, o ieškovė kiekvieną dieną šių atsakovės nuostolių neatlygina. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės teisės pažeidimas – nuostolių atsakovei neatlyginimas – yra tęstinis, vyksta kiekvieną dieną, todėl ir ieškinio senaties termino eiga reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo prasideda tą kiekvieną dieną. Prievolės pripažinimu pagrįstai teismas laikė šalių susitarimą, kad ieškovė nereikalaus iš atsakovės likusios paslaugų kainos – 1 000 Eur sumokėjimo, tokiu būdu kompensuodama atsakovei jos patiriamus nuostolius.

9.2. Atsakovei iš ieškovės priteista nuostolių (negautų pajamų) suma yra gyventojų pajamų mokesčio objektas ir atsakovė, gavusi šias pajamas iš ieškovės, jas deklaruos bei sumokės priskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo gautos pajamų sumos.

Šalies argumentai

9.3. Atsakovė priešieškiniu prašo jai iš ieškovės priteisti negautas pajamas, kurias sudaro faktiškai gaunamos ir, ieškovei laiku įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, turėtos gauti kainos skirtumas. Ieškovei sutartyje numatytais terminais suteikus paslaugas, t. y. nepažeidus sutartinių įsipareigojimų, atsakovė būtų įgijusi teisę parduoti elektros energiją jau nuo 2013-01-13.

9.4. Apeliantė neginčija, jog ji atliko neteisėtus veiksmus – paslaugas atsakovei suteikė pažeisdama sutartyje numatytą terminą. Ir būtent apeliantės sutartinių įsipareigojimų pavėluotas vykdymas lėmė tai, kad atsakovė patyrė ir patiria nuostolius – už parduotą elektros energiją gauna mažesnį skaitinąmąjį tarifą. Jei apeliantė nebūtų pažeidusi sutarties, LR Seimo skubos tvarka priimtas įstatymo pakeitimas savaime tokių pasekmių atsakovei nebūtų sukėlęs.

9.5. Teismas pagrįstai sprendė, kad griežtas sutarties sąlygų, o ypač – terminų laikymasis atsakovei turėjo esminės reikšmės, kadangi viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie planuojamą įstatymo 20 straipsnio nuostatų keitimą, jai sutarties vykdymo terminas buvo esminė sutarties sąlyga.

9.6. Lietuvos Advokatūros internetinės svetainės duomenimis, Telšiuose praktikuoja 6 advokatai, o ir ieškovė neįrodė, kad Telšiuose nėra tinkamų advokatų, todėl advokato kelionių iš Vilniaus išlaidų naštą turi prisiimti pati ieškovė. Teismas taip pat neturėjo pagrindo priteisti ieškovės turėtas išlaidas už suteiktas konsultacijas, kadangi teismų praktikoje konsultacija ir procesinio dokumento parengimas laikytinos vienos rūšies paslaugomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Apeliaciniu skundu yra apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis buvo patenkintas priešieškinis ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, todėl teisėjų kolegija sprendžia tik dėl šių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių pagrįstumo bei teisėtumo.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2012-07-09 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-10-01 paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti saulės elektrinės prijungimo prie AB Lesto techninio projekto ir projekto suderinimo paslaugas, saulės elektrinės pridavimo VEI, Energetikos ministerijai ir Lesto bei inverterių programavimo paslaugas numatytais terminais, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Pagal sutartį darbus atlikti ieškovė turėjo per 4 mėnesius po avanso sumokėjimo. Pagal paslaugų sutarties 3.4 punktą atsakovė 2012-09-13 sumokėjo ieškovei 1051,32 Eur avansą. Taigi, atlikti darbus ieškovė turėjo iki 2013-01-13. Ieškovė elektros tinklams projektą perdavė 2013-02-08, o Paslaugų priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas 2013-03-27, atsakovei nereiškiant jokių pretenzijų ar pastabų dėl paslaugų kokybės ar nesavalaikiškumo. Laikotarpiu, per kurį buvo vėluojama teikti paslaugas pagal sutartį, pasikeitė elektros energijos supirkimo teisinis reglamentavimas ir buvo sumažintas elektros supirkimo tarifas.

Dėl ieškinio senaties

13. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija vertina pagrįstais apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo atveju netaikė senaties.

14. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė atlieka tęstinį pažeidimą, nes saulės elektrinėje elektros energijos gaminama kiekvieną dieną, todėl atsakovė kasdien patiria nuostolius bei, kad ieškinio senaties terminas nutrūko ieškovei pripažįstant prievolę. Su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais teisėjų kolegija nesutinka.

15. Kaip jau anksčiau minėta, pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2013-01-13, todėl pagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, t. y. 2013-01-14.

16. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad sutartis įvykdyta 2013-03-29. Ieškovės sutarties pažeidimas tęsėsi nuo 2013-01-13 iki 2013-03-29, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad po šios datos ieškovė ir toliau atlieka tęstinį pažeidimą.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė žodžiu pripažino savo prievolę sumokėti atsakovei kilusius nuostolius, atsisakydama iš atsakovės reikalauti likusios atlyginimo dalies už suteiktas paslaugas. CK 1.130 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Sutiktina su apeliante, kad atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kurie liudytų prievolės sumokėti atsakovei kilusią žalą pripažinimą, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminai dėl patirtų nuostolių atlyginimo nėra pasibaigę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs.

Dėl ieškovės civilinės atsakomybės

18. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigė, jog ieškovė vėlavo atlikti paslaugų teikimo darbus, todėl atsakovė patyrė nuostolių, kadangi laiku nebuvo prijungta ir priduota saulės elektrinė, dėl to pakeitus elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo tarifų taikymo tvarką, sumažėjusio energijos supirkimo tarifas. Apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas nepagrįstai vertino, kad egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšys tarp ieškovės neteisėto neveikimo ir atsakovės patirtų nuostolių. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina pagrįstais.

19. Byloje ieškovė neginčijo aplinkybės, kad vėlavo įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Šalys neginčijo ir aplinkybės, kad per laikotarpį, kurį buvo vėluojama prijungti ir priduoti saulės elektrinę, pasikeitė elektros energijos supirkimo teisinis reglamentavimas, sumažinęs jos supirkimo tarifą.

20. Pagal bendrąją taisyklę, sprendžiant ginčą dėl sutartinės civilinės atsakomybės, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, žalą padariusio asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tuo atveju, kai sutartį pažeidžia įmonė (verslininkas), ji už sutarties pažeidimą atsako nepriklausomai nuo jos kaltės, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė įrodė nuostolių dydį ir priežastinį ryšį.

21. CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas sutartinės civilinės atsakomybės atveju įstatymo gali būti ribojamas, ypač kai tai susiję su prievole atlyginti netiesioginius nuostolius. Pagal bendrąją priežastinio ryšio taisyklę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalį neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtinus prievolės neįvykdymo padarinius. Taigi sutartį pažeidusios įmonės (verslo subjekto) pareiga atlyginti negautas pajamas priklauso nuo to, ar ji galėjo ir turėjo numatyti tokius nuostolius. Pažymėtina, kad toks reguliavimas iš esmės atitinka tarptautiniuose sutarčių teisės derinimo ir vienodinimo instrumentuose – Europos sutarčių teisės principuose (9:503 straipsnis), UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principuose (2010 m. Principų redakcijos 7.4.4 straipsnis), 1980 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių (35 straipsnio 3 dalis) – įtvirtintą teisinį reguliavimą. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai skolininkas neįvykdo sutartinės prievolės tyčia ar dėl didelio neatsargumo (didelio aplaidumo), jam kyla pareiga atlyginti nukentėjusios šalies patirtus nuostolius, priežastiniu ryšiu susijusius su sutarties pažeidimu, net ir tais atvejais, kai tokio dydžio nuostolių, sudarydamas sutartį, jis negalėjo numatyti kaip sutarties neįvykdymo pasekmės. Toks aiškinimas papildomai patvirtinamas tuo, kad CK 6.258 straipsnio 4 dalyje nustatytas įmonės (verslininko) atsakomybės apribojimas „numatomais nuostoliais“ sietinas su CK 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įmonės (verslininko) atsakomybe be kaltės, taip siekiant apibrėžti atsakomybės ribas, tačiau konstatavus tyčią ar didelį neatsargumą šis skolininko atsakomybės apribojimas nebetenka teisėto pagrindo ir gali reikšti kreditoriaus teisių pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2013; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015).

22. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė sutarties sudarymo metu turėjo galimybę numatyti, jog dėl jos neteisėtų veiksmų – vėlavimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus – atsakovė neteks galimybės parduoti pagamintą elektrą 1,44 Lt/kWh tarifu. Byloje nustatyta, kad pagal 2012-10-01 paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė turėjo suteikti paslaugas atsakovei iki 2013-01-13, tačiau elektros tinklams projektą perdavė 2013-02-08, o Paslaugų priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas 2013-03-27. Pažymėtina, kad sutarties sudarymo metu galiojo teisinis reguliavimas, pagal kurį pagamintos elektros supirkimo tarifas buvo siejamas su leidimo plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išdavimo dieną galiojusiais tarifais. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. 13-64-01, pagal kurį pagamintos elektros supirkimo tarifai buvo susieti su leidimo gaminti elektros energiją išdavimo diena, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija pateikė projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei tik 2013 m. sausio 7 d., o įstatymas Lietuvos Respublikos Seime ypatingos skubos tvarka priimtas 2013 m. sausio 17 d. (įsigaliojo 2013-02-01). Tai reiškia, kad apie galimus sutarties pažeidimo padarinius ieškovė sužinojo vėliau, nei sudaryta sutartis.

23. Nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ieškovė tiek sutarties sudarymo, tiek jos vykdymo metu galėjo protingai numatyti galimus nuostolius, nes ieškovė yra saulės elektrinių montavimo verslu užsiimantis subjektas, turintis specialių žinių tokius projektus planuoti ir vykdyti, o 2012-10-02 viešojoje erdvėje pasirodė straipsniai, kad Energetikos ministerija yra parengusi Atsinaujinančių šaltinių energetikos įstatymo pataisų projektą ir pateikusi jį derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė sutarties sudarymo metu turėjo galimybę numatyti vėlavimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus padarinius. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl to, kad buvo viešai paskelbti straipsniai apie Atsinaujinančių šaltinių energetikos įstatymo pataisų projektą, nėra pagrindo teigti, jog sutarties sudarymo metu ir ją vykdant buvo galima protingai tikėtis, kad tarifai bus mažinami ir kad tai bus padaryta taip greitai – iki 2013 metų pradžios. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei projektą tik 2013 m. sausio 7 d., o įstatymas Lietuvos Respublikos Seime ypatingos skubos tvarka priimtas 2013 m. sausio 17 d. Taigi, net ir hipotetiškai pripažinus, kad ieškovė galėjo numatyti, jog teisinis reguliavimas dėl tarifų bus keičiamas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad protinga buvo numatyti tokio keitimo terminus.

24. Sprendžiant dėl CK 6.258 straipsnio 4 dalyje nustatyto įmonės (verslininko) atsakomybės apribojimo „numatomais nuostoliais“, be kita ko, svarbu nustatyti, ar įmonės (verslininko) prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nebuvo tyčinis ar dėl didelio neatsargumo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės elgesį – vėlavimą atlikti darbus, neatlikimą visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką ar padėti jos išvengti, prilygintino tyčiai ir dideliam neatsargumui. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Byloje nėra įrodymų, kad prievolės įvykdymo terminas užtruko tik dėl ieškovės veiksmų – neveikimo. Kaip jau minėta, apie galimus sutarties pažeidimo padarinius ieškovė sužinojo gerokai vėliau, nei sudaryta sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tikėtini ieškovės argumentai, jog dėl 2012 m. vasarą – rudenį kilusio saulės elektrinių projektavimo bumo buvo nespėjama įprastiniais terminais išduoti atitinkamų leidimų, sutikimų, todėl ir ieškovė vėlavo atlikti sutartimi sutartas paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vėlavimas atlikti darbus virš 2 mėn. savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo.

25. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

26. Nagrinėjamu atveju atsakovė nuostolius paskaičiavo per laikotarpį nuo 2013-01-13 iki 2013-03-28 – 1359,04 Eur dėl gamybos prastovų ir 5848,45 Eur dėl prarastos elektros energijos supirkimo tarifo dalies per laikotarpį nuo 2013-01-13 iki 2016-12-31. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei 7207,49 Eur žalos atlyginimą, motyvuodamas tuo, kad byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovė turėjo realias galimybes 12 metų gauti konkrečias, įstatymu numatytas pajamas, t. y. fiksuotą tarifą po 1,44 Lt už kiekvieną kWh saulės elektrinėje pagamintos elektros energijos, tačiau ši galimybė buvo prarasta dėl ieškovės neteisėto neveikimo – saulės elektrinės įrengimo termino pažeidimo. Teismas vertino, kad ieškovės sutarties savalaikis neįvykdymas, nepateisinamai ilgas neveikimas ir yra tiesiogiai susiję su atsakovės patirtais nuostoliais, ir yra tiesioginis ieškovės neteisėtų veiksmų rezultatas.

27.Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju neegzistuoja anksčiau nurodytos CK 6.249 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos atsakovės nuostolių (negautų pajamų) atžvilgiu, t. y. žalos padarymo faktas nėra akivaizdus arba lengvai įrodomas. Atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų apie jos patiriamas veiklos sąnaudas, jų dydžio neįrodinėjo. Atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad dėl ieškovės vėlavimo įgyvendinti sutartį prarado galimybę gauti saulės elektrinėje planuojamas sugeneruoti pajamas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie saulės aktyvumą ginčo laikotarpiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodė nuostolių dydžio.

28. Nesant priežastinio ryšio tarp ieškovės neveikimo (prievolės neįvykdymo nustatytu terminu) ir atsakovės nurodytų nuostolių, civilinė atsakomybė ieškovei neatsiranda. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas – žalą ir priežastinį ryšį – ir dėl to nepagrįstai pripažino egzistavus ieškovės prievolę atlyginti atsakovei žalą. Dėl to ši sprendimo dalis naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – priešieškinis atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad atsakovės priešieškinis buvo tenkintas nepagrįstai, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes jie nebeturi teisinės reikšmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

30. Ieškovė taip skundžia sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodydama, kad nepagrįstai pirmosios instancijos tesimas jai sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeičia teismo sprendimą, bus sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl apeliacinio skundo argumentų analizę dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako.

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas visiškai, o priešieškinis atmestas. Dėl to atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos ir nepriteistinos. Spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei.

32. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė byloje sumokėjo 32,00 Eur žyminį mokestį. Taip pat ieškovė byloje prašo priteisti 1 955,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato atstovavimą byloje. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už teisinę pagalbą gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-533/2008). Tai reiškia, jog nuspręsti dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio yra teismo diskrecija, nepriklausomai nuo to, kokia tvarka buvo kreiptasi į teismą.

33. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, šalių elgesį proceso metu, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, jog ribojant bylinėjimosi išlaidas, siekiama ne tik užtikrinti teismo prieinamumą, bet ir išlaikyti sąžiningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrą.

34. Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovas byloje rengė ieškinį ir atsiliepimą į priešieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegija pažymi, jog parengto ieškinio apimtis nėra didelė – 3 lapai, jo parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės analizės, nepareikalavo didelių atstovo darbo laiko sąnaudų. Atsiliepimo į priešieškinį apimtis nėra didelė – 5 lapai, priešieškinyje aptariami specifiniai išteklių energetikos klausimai. Iš pateiktų ieškovo atstovo ataskaitų matyti, jog 398,52 Eur suma yra už atstovo keliones į teismo posėdžius iš Vilniaus į Telšius, iš Telšių į Vilnių. Taip pat nurodyta 51,00 Eur papildomos kontoros išlaidos (kuras kelionei į 2017-01-06 teismo posėdį ir atgal ir kuras kelionei į 2016-11-11 teismo posėdį).

35. Rekomendacijų 3 punkte numatyta, jog advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovo registruota darbo vieta yra Vilniuje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje nebuvo būtinas, todėl 500,52 Eur suma už ieškovės atstovo patirtas išlaidas kelionei, kurui, nepriteistina. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 1 454 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

36.Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė apeliacinėje instancijoje patyrė tokias išlaidas: 185,00 Eur žyminis mokestis ir 1 134,38 Eur išlaidos už advokato pagalbą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, jog ieškovei iš atsakovės priteistina 1 085,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas priešieškinis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Informacinių technologijų pasaulis“, įmonės kodas 135928725, 1 454 Eur (tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. Š. ieškovei UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 1 085,00 Eur (tūkstantį aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

TeisėjaiJurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė