Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties, kuria netenkintas D. R. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-19239-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų spendimų esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės (toliau ir – Savivaldybė) administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė I. M. 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-19239-2020 (toliau ir – Institucijos nutarimas) D. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį 60 Eur dydžio bauda, už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 12 d. 13.23 val. Lvovo g. 25, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8 punktą, 1 priedo 333 punktą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

D. R. apeliacinis skundas atmestinas

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apygardos teismas, gavęs apeliacinį skundą, išnagrinėja administracinio nusižengimo bylą apeliacinio skundo ribose ir priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.

7. ANK 417 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. R. neginčija pirmosios instancijos nustatytų aplinkybių, kad jis 2020 m. rugpjūčio 12 d. 13.23 val. Lvovo g. 25, Vilniuje, paliko savo vairuojamą automobilį „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, tačiau apeliaciniame skunde kelią klausimą dėl transporto priemonės sustojimo ir stovėjimo sąvokų, apibrėžtų SEAKĮ 2 straipsnio 2 dalies 79 ir 80 punktuose, aiškinimo bei taikymo. Apelianto teigimu, jis įvykio metu vykdė individualią kurjerių veiklą, t. y. pagal užsakymą pristatė maistą, ir tik trumpam laikui buvo palikęs savo automobilį draudžiamoje stovėjo vietoje, manydamas, jog tokiu būdu nepažeidžia KET reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais bei įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo Nr. AN2-129-497/2021 medžiagą, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas aplinkybes, nepažeidžiant imperatyvių ANK nuostatų. Priešingai negu argumentuojama apeliaciniame skunde, byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad D. R. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl Institucijos nutarimu buvo pagrįstai nubaustas 60 Eur dydžio bauda.

8. Iš KET 1 priedo kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ aprašymo matyti, kad jis draudžia transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas; negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru. Tuo tarpu, pagal SEAKĮ 2 straipsnio 79 punktą, stovėjimas – tai transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Pagal to paties straipsnio 80 punktą, sustojimas – tai transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

9. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, jog D. R. buvo trumpam palikęs automobilį, kad galėtų pristatyti maisto siuntinį užsakovui, tačiau leidimas sustabdyti transporto priemonę KET 1 priedo kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ zonoje negali būti suprantamas taip, kaip jį supranta apeliantas. Nurodyta, kad atsižvelgiant į SEAKĮ 2 straipsnyje vartojamą sąvoką „transporto priemonei krauti“, automobilio krovimas šios bylos kontekste yra tada, kai jis pakraunamas (iškraunamas) tuo metu ir toje vietoje. Krovimu negali būti laikomas krovinio (maisto siuntinio) nešiojimas (pristatymas) klientui palikus automobilį užrakintą ir (ar) uždarytą ir be vairuotojo. Apeliacinės instancijos teismas šiems skundžiamos nutarties motyvams pritaria. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgiant į šiuo metu formuojamą teismų praktiką taikant ANK 417 straipsnio 2 dalies nuostatas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-522-312/2019), sutiktina, kad D. R. veiksmai negali būti pripažinti transporto priemonės krovos darbais, nes jie atitinka transporto priemonės stovėjimo sąvoką, kuria ir draudžia nagrinėjamo įvykio vietoje pastatytas kelio ženklas. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad įvykio metu šalia pažeidimo padarymo vietos buvo Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnas, kuris matė D. R. iškraunamą bei nešamą krovinį, tačiau nepranešė jam apie daromą KET pažeidimą, šie apelianto argumentai jo elgesio neteisina ir kilusios administracinės atsakomybės nešalina. Kiekvienas vairuotojas yra įpareigotas griežtai laikytis KET ir elgtis taip, kad jos nebūtų pažeistos, taip pat turi gerbti kitus eismo dalyvius, kurie neprivalo jam aiškinti, kaip turi būti elgiamasi vienoje ar kitoje situacijoje. Pabrėžtina, kad kelio ženklai, ypač draudžiamieji, yra įrengiami būtent tose vietose, kuriose gali kilti pavojus kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių ir pėsčiųjų saugumui, todėl laikytis KET yra privaloma, nepriklausomai nuo asmens subjektyvaus įstatymo normų suvokimo.

10. Iš viešai prieinamos informacijos, patalpintos tinklapyje https://www.google.com/maps, matyti, kad netoli siuntos pristatymo vietos, esančio Lvovo g. 25, Vilniuje, yra leistina transporto priemonėms stovėti skirta vieta. Tai reiškia, kad D. R. turėjo visas galimybes netrukdomai pastatyti savo vairuojamą automobilį laikantis KET, tačiau to nepadarė, o sąmoningai pasirinko teisei priešingą variantą. Taigi šiuo atveju, net ir atsižvelgus į apeliacinio skundo argumentus, kad D. R. paliko savo automobilį tik tiek, kiek reikėjo siuntinio pristatymui – apytiksliai 3 min., spręsti, kad jis nepažeidė kelio ženklu Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ įtvirtinto reikalavimo nėra jokio pagrindo.

11. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus D. R. argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovutis administracinių teisės pažeidimų bylomis Nr. 2AT-54-489/2015, 2AT-46-942/2015, ATP-138-256/2016 ir jose nurodytomis aplinkybėmis. Teismų praktikoje teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Iš D. R. skunde nurodytų bylų turinio matyti, kad jose buvo spendžiamas asmenų, pažeidusių šiuo metu jau nebegaliojančio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124⁵ straipsnį „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas“, administracinės atsakomybės klausimai. Apelianto aptartose teismų praktiko pavyzdžiuose nors ir buvo pasisakyta dėl kurjerių atliekamų darbo funkcijų, vertinant, ar jų elgesys – naudojimasis vietinės rinkliavos zonose esančiomis mokamomis ir (arba) rezervuotomis automobiliams statyti vietomis – atitinka transporto priemonės sustojimo arba stovėjimo sąvokas, vis dėlto vien tai nereiškia, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. II-79-1035/2021 buvo nagrinėjamos iš esmės tapačios aplinkybės. Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnyje 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už skirtingų kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų pažeidimus. Be to, D. R. Institucijos nutarimų buvo nubaustas ne už tai, kad sustoto ir stovėjo automobiliams statyti leidžiamoje vietoje, o todėl, kad paliko savo vairuojamą transporto priemonę apskritai draudžiamoje stovėti zonoje. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apelianto skunde analizuotose bylose nustatytos faktinės aplinkybės nėra iš esmės analogiškos nagrinėjamai situacijai, todėl pirmosios instancijos teismas jomis pagrįstai nesivadovavo.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. R. negali kilti atsakomybė už transporto priemonės palikimą (stovėjimą) tam neleistinoje vietoje, nes prieš įvykį patruliuojantys Savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai jam ne kartą žodžiu suteikė konsultacijas, kuriomis jis vadovavosi administracinio nusižengimo metu. Apeliacinė instancijos teismas pažymi, kad ANK 21 straipsnis numato, jog pagal šį kodeksą neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, kad prieš pažeidimo padarymą D. R. buvo pateiktos klaidingos viešojo administravimo subjektų konsultacijos, t. y. paaiškinimai, kur ir kokiu būdu jis, kaip kurjeris, galėtų pastatyti savo automobilį po kelio ženklu „Stovėti draudžiama“, šioje administracinio nusižengimo byloje nėra, o vien tik apelianto pateikta pozicija – nėra pakankamas pagrindas spręsti asmens atleidimo nuo administracinės atsakomybės klausimą. Šiuo aspektu sutiktina, kad medžiagos duomenys rodo, jog D. R. tiek 2020 m. gruodžio 18 d. skunde, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo išdėstęs iš esmės vienodus paaiškinimus dėl jam nustatyto pažeidimo padarymo aplinkybių. Vis dėlto, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės asmuo gali ir neatskleisti tikrųjų jam nustatyto nusižengimo aplinkybių, juo labiau, sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos.

13. D. R. pateiktame skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepasisakė, kodėl įvykio metu liko nenubausti kiti kurjeriai, kurie toje pat vietoje atliko jo pažeidimui tapačius veiksmus. Apelianto manymu, jis buvo nubaustas vien dėl to, jog vykdė veiklą naudodamasis lengvuoju automobiliu. Apygardos teismo vertinimu, šie argumentai nėra tiesiogiai susiję su apeliacinio skundo reikalavimu, jais nėra paneigiamas D. R. padarytas administracinis nusižengimas. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilis „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tikrai stovi kelio ženklo Nr. 333 galiojimo zonoje, kuri papildomai pažymėta atitinkama ženklinimo linija, ir būtent D. R. atžvilgiu buvo priimtas Institucijos 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimas skirti 60 Eur dydžio baudą. Atsižvelgiant tai nėra jokio pagrindo tirti apelianto skunde minimų mikroautobuso vairuotojų veiksmų bei pateikti jų teisinį vertinimą, kadangi byloje nėra duomenų, kad dėl šių asmenų yra priimtas procesinis sprendimas, kuris būtų apskųstas ANK XXXVI ir (arba) XXXVII skyriuose nustatyta tvarka. Be to, tuo pačiu apygardos teismas nemato būtinumo plačiau pasisakyti dėl apelianto argumentų, kad byla išnagrinėta pažeidžiant jo procesines teises, nes nebuvo surinkus visi bylai reikšmingų duomenys (pvz., vaizdo registratoriaus duomenys, Savivaldybės vaizdo kamerų įrašai, informacija apie mikroautobusų vairuotojus ir pan.). Iš byloje turimos medžiagos yra akivaizdu, kad šie apeliaciniame skunde minimi duomenys niekaip nepaneigtų D. R. nustatyto pažeidimo padarymo fakto, todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus patikrino laikydamasis įstatymo nuostatų ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą atmesti D. R. skundą.

14. D. R. skunde taip pat nepagrįstai nurodo, kad jis paprašė panaikinti jam kartu su administracinio nusižengimo protokolu surašytą administracinį nurodymą, tačiau Savivaldybė dėl šio prašymo nesiėmė jokių veiksmų ir tokiu būdu pažeidė ANK 613 straipsnio 2 dalį. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. R. administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK 20121487258 nebuvo išnagrinėta 2020 m. spalio 22 d., nes Administracinių nusižengimų registre buvo įskaitytas 15 Eur administracinis nurodymas. Taip pat nustatyta, jog Savivaldybės administracija 2020 m. lapkričio 16 d. raštu kreipėsi į VMI dėl įskaitytų administracinio nurodymo lėšų atlaisvinimo ir 2020 m. lapkričio 26 d. informavo D. R., kad šis prašymas yra įgyvendintas. Tuo pačiu Savivaldybė D. R. pranešė, kad jo administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka 2020 m. lapkričio 30 d. 14.00 val., Konstitucijos per. 3, Vilniuje.

15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 vasario 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarti administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir D. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.