- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-11
- Bylos Nr.
- 2AT-54-489/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02218-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Eligijus Gladutis, Tomas Šeškauskas (pran.)
- Pažeidėjas
- T. K.
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Tomo Šeškausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. (T. K.) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
T. K. Administracinės komisijos prie Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 30 d. nutarimu pagal ATPK 124⁵ straipsnį nubaustas 110 Lt (31 Eur) bauda už tai, kad 2014 m. gegužės 5 d. 8.43 val. Panevėžyje, Savanorių a. esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, pastatė automobilį „VW Crafter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 528 (transporto priemonių stovėjimo vieta) su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos) galiojimo zonoje ir, pažeisdamas vietinės rinkliavos už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste tvarką, nesumokėjo už stovėjimą, nepaliko automobilio stovėjimo bilieto ant automobilyje esančio priekinio prietaisų skydelio, taip pažeidė Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 1-30 patvirtintų Vietinės rinkliavos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste nuostatų (toliau – ir Vietinės rinkliavos nuostatai, Nuostatai) 12.2, 13 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu, patenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. skundą, panaikintas Administracinės komisijos prie Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 30 d. nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo byla T. K. pagal ATPK 124⁵ straipsnį nutraukta.
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimu, patenkinus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos – apeliacinį skundą, panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimas ir priimtas naujas nutarimas – administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. skundas atmestas ir paliktas galioti Administracinės komisijos prie Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 30 d. nutarimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. gruodžio 31 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. prašymas ir jo administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. K., vadovaudamasis ATPK 302¹⁷, 302²¹ straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, nes neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 69, 70 dalyse apibrėžtas transporto priemonės sustojimo ir stovėjimo sąvokas. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių eismo taisyklės (toliau – ir KET). Pagal KET kelio ženklas Nr. 528 reiškia transporto priemonių stovėjimo vietą. KET taip pat nurodyta, kad šiose taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Įstatyme. Įstatymo 2 straipsnio 69 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės stovėjimas – tai transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti, o 70 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės sustojimas – tai transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
Pareiškėjo nuomone, logiškai ir gramatiškai aiškinant šias teisės normas, transporto priemonės sustojimas ar stovėjimas laikui, kuris reikalingas keleiviams laipinti ar transporto priemonei krauti, nėra nei sustojimas, nei stovėjimas, kuris reikštų Įstatymo ir KET normų pažeidimą bei užtrauktų administracinę atsakomybę. Įstatymų leidėjas minėtose sustojimo ir stovėjimo sąvokose sukonstravo du esminius elementus: transporto priemonės sustojimo ar stovėjimo tikslą bei tam tikslui įgyvendinti reikalingą laiką. Todėl, esant ginčui dėl transporto priemonės sustojimo ar stovėjimo, teismas turi nustatyti dvi aplinkybes: pirma, ar transporto priemonė buvo sustojusi ir stovėjo keleiviams laipinti ar kroviniui krauti; antra, jeigu nustatyta, kad transporto priemonė buvo sustojusi minėtais tikslais, – ar stovint nebuvo piktnaudžiauta laipinant keleivius ar kraunant krovinį, t. y. ar konkrečiu atveju nebuvo stovėta ilgiau, negu toje situacijoje reikėjo krauti konkretų krovinį ar laipinti keleivius.
Taigi Įstatyme yra sukonstruotos itin aiškios ir tikslios sustojimo ir stovėjimo sąvokos, kurios reiškia, kad pagal Įstatymo ir KET nuostatas sustojimu ir stovėjimu nelaikomas laiko tarpas, kuris reikalingas keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Tokios įstatymo sąvokos yra aiškiai apibrėžtos tikslu ir laiku. Dėl to, jeigu nustatoma, kad transporto priemonė mokamoje stovėjimo vietoje ar kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, galiojimo zonoje buvo sustojusi keleivių laipinimo ar krovinio krovimo tikslais ir stovėjimas ar sustojimas užtruko ne ilgiau, negu keleiviai lipo ar buvo kraunamas krovinys, tai tokios transporto priemonės vairuotojas negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes jo veiksmuose nėra ATPK 124⁵ straipsnyje nustatytų administracinės teisės pažeidimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, UAB „P.“ dirbęs kurjeriu ir 2014 m. gegužės 5 d. turėjęs pristatyti siuntą klientui, inkriminuoto pažeidimo padarymo metu vykdė darbo funkcijas, taigi teismas nepaneigė esminės faktinės aplinkybės, jog jis Panevėžyje, Savanorių a. esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 galiojimo zonoje transporto priemonę buvo pastatęs vieninteliu tikslu – iškrauti transporto priemonėje pervežamą siuntinį, t. y. krovinį, ir pristatyti jį gavėjui. Kartu byloje nenustatyta, kad jis piktnaudžiavo krovinio krovimu, t. y. kad transporto priemonės sustojimas užtruko ilgiau, negu reikėjo laiko kroviniui iškrauti. Todėl apeliacinės instancijos teismas, tinkamai aiškindamas ir taikydamas Įstatymo 2 straipsnio 69, 70 dalyse numatytas sustojimo ir stovėjimo sąvokas, turėjo pripažinti, kad pareiškėjo atlikti veiksmai negalėjo būti vertinami kaip neteisėtas automobilio stovėjimas ar sustojimas Įstatymo ir KET prasme. Pareiškėjo sustojimas mokamoje stovėjimo aikštelėje tam, kad vykdydamas darbo pavedimą jis galėtų pristatyti automobiliu vežamą krovinį gavėjui, pagal Įstatymo 2 straipsnio 69, 70 dalių nuostatas nėra ir negali būti laikomas sustojimu ar stovėjimu, už kurį kyla administracinė atsakomybė pagal ATPK 124⁵ straipsnį. Dėl to nepagrįstos apeliacinės instancijos teismo išvados, jog nei tai, kad pareiškėjas dirba kurjeriu, nei tai, kad jis įvykio metu privalėjo pristatyti siuntą klientui, t. y. atliko darbo funkcijas, nešalina jo pareigos sumokėti nustatytą rinkliavą už automobilio pastatymą mokamoje vietoje, be to, jis automobilį prie teismo mokamoje vietoje buvo pastatęs apie 8 min., t. y. pakankamai ilgą laiko tarpą, kurio negalima pripažinti sustojimu. Tokie teismo motyvai paneigia Įstatymo 2 straipsnio 69, 70 dalių esmę ir joms prieštarauja.
Atsiliepimas
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Uzdra atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. prašymą prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas apygardos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisingas, o pareiškėjo prašymas prieštarauja teisiniam reglamentavimui bei paremtas pareiškėjo subjektyvia nuomone.
Teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124⁵ straipsnyje, sudėtis. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis 2013 m. vasario 28 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-30 patvirtintų Vietinės rinkliavos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste nuostatų 12.2 ir 13 punktais. Vietinės rinkliavos nuostatų 12.2 punkte yra įtvirtinta imperatyvi nuostata transporto priemonės valdytojui (vairuotojui) už naudojimąsi mokama automobilių stovėjimo vieta nedelsiant susimokėti. Jokių išimčių dėl pasinaudojimo mokama automobilių stovėjimo vieta iki 10 ar 15 min. Nuostatų taisyklės nenumato. Vadinasi, už stovėjimą net ir 1 minutę mokamoje stovėjimo vietoje transporto priemonių valdytojams kyla prievolė mokėti. Pareiškėjas taip pat nepatenka į išimčių, įtvirtintų Nuostatų 10 punkte, sąrašą. Reikia įvertinti ir tai, kad siuntos dydis šiuo atveju buvo tik 0,440 kg, todėl pareiškėjas, pasistatęs automobilį kitoje nemokamoje stovėjimo vietoje, galėjo Panevėžio miesto apylinkės teismo darbo valandomis įteikti siuntą, nepažeisdamas jokių teisės aktų.
Pareiškėjo argumentai, kad jo automobilio stovėjimas mokamoje vietoje prie teismo neatitinka KET ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintų automobilio sustojimo ar stovėjimo sąvokų, todėl jam nekyla atsakomybė pagal ATPK 124⁵ straipsnį, nepagrįsti. Panevėžio apygardos teismas kitoje anksčiau išnagrinėtoje analogiškoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra išaiškinęs kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme vartojamų sustojimo ir stovėjimo sąvokų paaiškinimas reiškia laiką, kurį transporto priemonė gali būti atitinkamoje vietoje; tokiais sąvokų paaiškinimais siekiama parodyti, jog transporto priemonės sustojimas yra itin trumpas jos buvimas konkrečioje vietoje, o stovėjimas – atitinkamai ilgesnį laiką nei sustojimas trunkantis transporto priemonės buvimas toje vietoje (bylos Nr. ATP-746-491/2014). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas automobilį prie teismo mokamoje vietoje buvo pasistatęs apie aštuonias minutes, t. y. pakankamai ilgą laiko tarpą, kurio negalima pripažinti sustojimu.
Atsiliepimas
Apibendrinant atsiliepime daroma išvada, kad apygardos teismas priėmė teisingą sprendimą, nepažeisdamas materialiosios teisės normų.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. prašymas tenkintinas.
Dėl ATPK 124⁵ straipsnio taikymo
Pagal ATPK 124⁵ straipsnį Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt trijų iki keturiasdešimties eurų. Šis pažeidimas sietinas su tokiais priešingais teisei veiksmais, kai pažeidžiant tvarką nesurenkama vietinė rinkliava ir padaroma žala savivaldybės biudžetui, nustatyta tvarka nesumokamas privalomasis mokėjimas.
Nagrinėjamoje byloje T. K. pagal ATPK 124⁵ straipsnį nubaustas už tai, kad 2014 m. gegužės 5 d. 8.43 val. Panevėžyje, Savanorių a. esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, pastatė automobilį „VW Crafter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 528 (transporto priemonių stovėjimo vieta) su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos) galiojimo zonoje, tačiau už stovėjimą nesumokėjo ir nepaliko automobilio stovėjimo bilieto ant automobilyje esančio priekinio prietaisų skydelio, taip pažeidė Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 1-30 patvirtintų Vietinės rinkliavos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste nuostatų 12.2, 13 punktus, kuriuose atitinkamai nustatyta, kad transporto priemonės valdytojas (vairuotojas), pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, privalo nedelsiant įsigyti stovėjimo bilietą arba sumokėti SMS žinute per mobiliojo ryšio operatorių; vienkartinį ar nuolatinį automobilio stovėjimo bilietą transporto priemonės valdytojas (vairuotojas) turi palikti automobilyje ant priekinio prietaisų skydelio taip, kad per priekinį automobilio stiklą būtų lengvai įskaitomi bilieto duomenys.
Pagal teismų sprendimus, administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. pažeidimas padarytas jam pastačius automobilį kelio ženklo 528 „Transporto priemonių stovėjimo vieta“, naudotu kartu su papildoma lentele 840 „Mokamos paslaugos“, galiojimo zonoje. KET ir Nuostatuose transporto priemonės stovėjimo sąvoka neapibrėžta, tačiau bendros stovėjimo ir sustojimo sąvokos vartojamos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Šio Įstatymo 2 straipsnio 69 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės stovėjimas – tai transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti; pagal šio straipsnio 70 dalį transporto priemonės sustojimas – tai transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
ATPK 124⁵ straipsnio, nustatančio administracinę atsakomybę už nuostatuose numatytos vietinės rinkliavos, renkamos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti, mokėjimo tvarkos pažeidimą, aiškinimas sietinas su Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme pateikta transporto priemonės stovėjimo sąvoka. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šiuo atveju vietinė rinkliava turi būti mokama, jeigu transporto priemonė mokamoje automobilių stovėjimo vietoje stovi, t. y. sustabdoma ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti (Įstatymo 2 straipsnio 69 dalis).
Iš esmės tokios pačios pozicijos laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (dėl teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, kai nesilaikoma kelio ženklų Nr. 528, 840 reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-873/2011, N63-441/2010, N261-1197/2010). Teismų praktikoje pripažįstami galimi atvejai, kai nors asmuo tiesiogiai ir neatliko keleivių laipinimo ar transporto priemonės krovimo veiksmų, tačiau jo transporto priemonė buvo sustabdyta tik trumpam laiko tarpui, kuris vertinamas kaip atitinkantis keleivių laipinimo ar transporto priemonės krovimo situaciją, už kurį nereikia mokėti transporto priemonės stovėjimo rinkliavos mokesčio. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kai asmuo, tik pastatęs automobilį, objektyviai neturi galimybių susimokėti (pvz., neturi reikiamo nominalo monetų ir pan.), tokiu atveju, atsižvelgus į kiekvienos situacijos aplinkybes bei į KET nuostatą, apibrėžiančią transporto priemonės stovėjimą, vertinama, ar atitinkama rinkliava sumokėta ir transporto priemonė buvo sustabdyta ne ilgesnį laiką nei reikia minėtiems veiksmams (keleiviams laipinti, transporto priemonei krauti) atlikti. Antai, laikoma, kad neproporcingai ilgas automobilio sustabdymo laikas, kuris negali būti vertinamas kaip keleivių laipinimo arba transporto priemonės krovimo laikas, yra, pavyzdžiui, 20, 30 min. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-873/2011, N63-441/2010).
Teisėjų kolegijos vertinimu, iš aptartų teismų praktikoje suformuluotų nuostatų, Įstatymo 2 straipsnio 69, 70 dalyse pateiktų transporto priemonės stovėjimo ir sustojimo sąvokų, taip pat teisingumo ir protingumo principų išplaukia ne tik tai, kad transporto priemonės stovėjimo ir sustojimo vertinimo bei atribojimo kriterijus yra keleivių laipinimo ir transporto priemonės krovimo veiksmai, bet ir tai, ar transporto priemonė konkrečioje vietoje buvo sustojusi tik trumpam ar atitinkamai ilgesnį laiką. Šiuo požiūriu sprendžiant, ar transporto priemonė buvo sustojusi ar stovėjo, reikia įvertinti, kokia sustojimo priežastis, ar toks transporto priemonės sustojimo laikas dėl nurodytos priežasties buvo proporcingas, t. y. netruko pernelyg ilgai.
Bylos medžiaga patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo vietoje ir metu T. K. dirbo UAB „P.“ kurjeriu (pagal UAB „P.“ įgaliojimą buvo įgaliotas priimti ir įteikti siuntas klientams bei atlikti kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus) ir įvykio metu, pastatęs šiai bendrovei priklausančią komercinę transporto priemonę „VW Crafter“ mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, atliko darbo funkcijas – pristatinėjo valstybės institucijai – teismui – siuntą. Tokie veiksmai, atsižvelgiant į sustojimo priežastį, automobilio paskirtį, stovėjimo laiką, gali būti prilyginami transporto priemonės krovimui, kurie aiškintini kaip krovinio iškrovimas iš transporto priemonės arba jo pakrovimas į transporto priemonę. Iš bylos aplinkybių taip pat matyti, kad, pastatęs automobilį šalia siuntos gavėjo – Panevėžio miesto apylinkės teismo – pastato, T. K. siuntą į teismą pristatė per aštuonias minutes. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju T. K. siuntos pristatymo darbai buvo atlikti per pakankamai proporcingą, ne pernelyg ilgą laiko tarpą. Kurjeris, vykdantis paslaugą valstybės institucijai, neketino naudotis mokama automobilių stovėjimo aikštele daugiau negu reikėjo šiai paslaugai įvykdyti ar kitais tikslais. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad šiuo atveju T. K. valdyta transporto priemonė mokamoje automobilių stovėjimo vietoje ne stovėjo, o buvo sustojusi. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad T. K. veiksmuose nėra jam inkriminuoto ATPK 124⁵ straipsnyje numatyto visų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių (pažeidėjo kaltės).
Apylinkės teismas, spręsdamas, kad T. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124⁵ straipsnyje, sudėties, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad kurjeris T. K. paliko automobilį trumpai (iki 10 min.); pagal Nuostatuose esančių vietinės rinkliavos mokėjimo taisyklių taikymo praktiką esant tokios trukmės sustojimui paprastai vairuotojai nėra baudžiami; prie valstybės institucijos pastato, kur T. K. pristatė siuntinį, darbo dienomis privažiuoti galima tik iš Savanorių aikštės pusės; kitu laiku, kai rinkliava už automobilio stovėjimą toje vietoje netaikoma (jos nereikalaujama), pristatyti siuntą nebuvo galimybių, nes valstybės institucija tuo metu nedirba. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas šių apylinkės teismo išvadų išsamiais argumentais nepaneigė ir neišnagrinėjo visų esminių aplinkybių, kurios reikšmingos aiškinantis T. K. nesumokėtos rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimo aplinkybes ir jo kaltę.
Atsižvelgus į nurodytus argumentus yra pagrindas tvirtinti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ATPK 124⁵ straipsnį ir taip padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą. Taigi šio teismo nutarimas naikintinas ir paliktinas galioti apylinkės teismo nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla T. K. pagal ATPK 124⁵ straipsnį nutraukta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą.