- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-23
- Bylos Nr.
- 2AT-46-942/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02381-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Vladislovas Ranonis, Aurelijus Gutauskas (pran.)
- Pažeidėjas
- R. Z.
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. Z. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. Z. Administracinės komisijos prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 7-132 pagal ATPK 124⁵ straipsnį nubaustas 110 Lt (31 Eur) bauda už tai, kad 2014 m. gegužės 16 d. 10.16 val. Panevėžyje, Kranto g. esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, pastatė automobilį „VW LT 35“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 528 (transporto priemonių stovėjimo vieta) su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos) galiojimo zonoje ir, pažeisdamas vietinės rinkliavos už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste tvarką, nesumokėjo už stovėjimą, nepaliko automobilio stovėjimo bilieto ant automobilyje esančio priekinio prietaisų skydelio, taip pažeidė Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 1-30 patvirtintų Vietinės rinkliavos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste nuostatų (toliau – ir Vietinės rinkliavos nuostatai, Nuostatai) 12.2, 13 punktus.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. Z. skundas netenkintas, Administracinės komisijos prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. Z. apeliacinis skundas netenkintas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis palikta nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. gruodžio 31 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto R. Z. prašymas ir jo administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Z., vadovaudamasis ATPK 302¹⁷, 302²¹ straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apygardos teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, nes neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 69, 70 dalyse apibrėžtas transporto priemonės stovėjimo ir sustojimo sąvokas.
Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių eismo taisyklės (toliau – ir KET). Pagal KET kelio ženklas Nr. 528 reiškia transporto priemonių stovėjimo vietą. KET taip pat nurodyta, kad šiose taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Įstatyme. Įstatymo 2 straipsnio 69 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės stovėjimas – tai transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti, o 70 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės sustojimas – tai transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
Pareiškėjo nuomone, logiškai ir gramatiškai aiškinant šias teisės normas, transporto priemonės sustojimas ar stovėjimas laikui, kuris reikalingas keleiviams laipinti ar transporto priemonei krauti, nėra nei sustojimas, nei stovėjimas, kuris reikštų Įstatymo ir KET normų pažeidimą bei užtrauktų administracinę atsakomybę. Dėl to negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad minėtų sustojimo ir stovėjimo sąvokų paaiškinimas Įstatyme reiškia ne konkretų tikslą (keleivių įlaipinimą, išlaipinimą ar krovinių krovimą), o tik laiką, kurį transporto priemonė gali būti atitinkamoje vietoje, ir kad minėtų sąvokomis siekiama parodyti, jog sustojimas atitinkamoje vietoje reiškia itin trumpą laiką, o stovėjimas – atitinkamai ilgesnį laiką trunkantį transporto priemonės sustabdymą. Anot pareiškėjo, toks teismo sustojimo ir stovėjimo sąvokų aiškinimas neteisingas, nes yra neapibrėžtas ir gali būti nepagrįstai interpretuojamas, realioje situacijoje neleidžia įvertinti, ar transporto priemonės sustojimas ar stovėjimas jai krauti ir keleiviams laipinti truko itin trumpai ar atitinkamai ilgiau.
Pareiškėjo manymu, įstatymų leidėjas minėtose sustojimo ir stovėjimo sąvokose sukonstravo du esminius elementus: sustojimo ar stovėjimo tikslą bei tam tikslui įgyvendinti reikalingą laiką. Todėl, esant ginčui dėl transporto priemonės sustojimo ar stovėjimo, teismas turi nustatyti dvi aplinkybes: pirma, ar transporto priemonė buvo sustojusi ir stovėjo keleiviams laipinti ar kroviniui krauti; antra, jeigu nustatyta, kad transporto priemonė buvo sustojusi minėtais tikslais, – ar stovint nebuvo piktnaudžiauta keleivių laipinimu ar krovinio krovimu, t. y. ar konkrečiu atveju nebuvo stovėta ilgiau, negu toje situacijoje reikėjo krauti konkretų krovinį ar laipinti keleivius.
Taigi Įstatyme yra sukonstruotos aiškios ir tikslios sustojimo ir stovėjimo sąvokos, kurios reiškia, kad pagal Įstatymo ir KET nuostatas sustojimu ir stovėjimu nelaikomas laiko tarpas, kuris reikalingas keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Tokios įstatymo sąvokos yra aiškiai apibrėžtos tikslo ir laiko. Dėl to, jeigu nustatoma, kad transporto priemonė mokamoje stovėjimo vietoje ar kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, galiojimo zonoje buvo sustojusi keleiviams laipinti ar kroviniui krauti ir stovėjimas ar sustojimas užtruko ne ilgiau, negu keleiviai lipo ar buvo kraunamas krovinys, tai tokios transporto priemonės vairuotojas negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes jo veiksmuose nėra ATPK 124⁵ straipsnyje nustatytų administracinės teisės pažeidimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, įmonėje „A.“ dirbęs kurjeriu ir 2014 m. gegužės 16 d. turėjęs pristatyti siuntinius Panevėžyje, Kranto g. esantiems klientams, inkriminuoto pažeidimo padarymo metu vykdė darbo funkcijas, taigi teismas nepaneigė esminės faktinės aplinkybės, jog jis, pagal savo pareiginius nuostatus atsakingas už siuntų pristatymą klientams laiku, mokamoje automobilių stovėjimo vietoje transporto priemonę kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 galiojimo zonoje buvo pastatęs vieninteliu tikslu – krauti transporto priemonėje pervežamus siuntinius, t. y. krovinius. Kartu byloje nenustatyta, kad jis piktnaudžiavo krovinio krovimu, t. y. kad sustojimas užtruko ilgiau, negu reikėjo kroviniams iškrauti. Todėl teismas, tinkamai aiškindamas ir taikydamas Įstatymo 2 straipsnio 69, 70 dalyse numatytas stovėjimo ir sustojimo sąvokas, turėjo pripažinti, kad pareiškėjo atlikti veiksmai negalėjo būti vertinami kaip neteisėtas automobilio stovėjimas ar sustojimas Įstatymo bei KET prasme ir turėjo administracinę bylą nutraukti. Pareiškėjo sustojimas mokamoje stovėjimo aikštelėje tam, kad vykdydamas darbo pavedimą jis galėtų pristatyti automobiliu vežamą krovinį gavėjui, pagal Įstatymo 2 straipsnio 69, 70 dalių nuostatas nėra ir negali būti laikomas stovėjimu ar sustojimu, už kurį kyla administracinė atsakomybė pagal ATPK 124⁵ straipsnį. Dėl to nepagrįsta teismo išvada, jog nei tai, kad pareiškėjas dirba kurjeriu, nei tai, kad jis įvykio metu privalėjo pristatyti siuntinius klientams, t. y. atliko darbo funkcijas, neeliminuoja jo pareigos sumokėti nustatytą rinkliavą už automobilio pastatymą mokamoje vietoje. Tokie teismo motyvai paneigia Įstatymo 2 straipsnio 69, 70 dalių esmę ir joms prieštarauja. Pareiškėjas mano, kad, esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, administracinės atsakomybės prasme visiškai nesvarbu, kur tokiu atveju yra pastatomas automobilis: ar mokamoje stovėjimo vietoje, ar kelių eismo ženklų „Sustoti draudžiama“, ar „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, arba bet kurioje kitoje vietoje ir kokie yra pristatomo krovinio gabaritai, svoris, kiekis ir kitos krovinio savybės. Jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad transporto priemonė buvo sustabdyta ne ilgesniam laikui, negu transporto priemonei krauti, tai atsakomybė pagal ATPK 124⁵ straipsnį negali kilti, nes nėra šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.
Atsiliepimas
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos teisės skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiasis specialistas Kęstutis Uzdra atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto R. Z. prašymą prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad skundžiami Administracinės komisijos prie Panevėžio miesto savivaldybės nutarimas, apylinkės ir apygardos teismų priimti sprendimai yra pagrįsti ir teisingi, o pareiškėjo prašymas yra teisiškai neargumentuotas bei paremtas jo subjektyvia nuomone.
Atsiliepime nesutinkama su prašyme išdėstytais argumentais dėl netinkamo ATPK 124⁵ straipsnio taikymo. Jame pažymima, kad ATPK 124⁵ straipsnyje nustatyta atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus, o ne už KET, draudžiančių sustoti ar stovėti, pažeidimą. Už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose KET draudžia sustoti ar stovėti, atsakomybė kyla pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį, o ne pagal ATPK 124⁵ straipsnį. Šiuo atveju pareiškėjas KET, draudžiančių sustoti ar stovėti, nepažeidė, tačiau pažeidė KET 840 ženklo „Mokamos paslaugos“ reikalavimus, todėl jo veika atitinka ATPK 124⁵ straipsnį.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. A-444 patvirtintas sąrašą, kurio 17 punkte Kranto g. (nuo Vasario 16-osios g. iki Kranto g. 23 namo) patenka į mokamų automobilių stovėjimo vietų sąrašą, taip pat nustatyta, kad rinkliava mokama darbo dienomis nuo 8.00–17.00 val. Pareiškėjas draudžiamu laiku (10.16 val.) Kranto g., mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, pastatė automobilį ir nesumokėjo vietinės rinkliavos, dėl to pareiškėjo automobilis neteisėtai stovėjo mokamoje automobilių stovėjimo vietoje ir buvo pažeista Nuostatų nustatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka.
Remiantis byloje kontrolieriaus pateiktais įrodymais (fotonuotraukomis), galima nustatyti, kad automobilis „VW LT-35“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas 2014 m. gegužės 16 d. 10.16 val. Kranto g. pradžioje, t. y. ties Kranto g. 3 namu. Pareiškėjo teigimu, 10.01 val. jis pristatė krovinį adresu: Respublikos g. 58, 10.03 val. – adresu: Kranto g. 25-19, 10.08 val. – adresu: Kranto g. 18, o 10.22 val. – Kranto g. 36. Visas siuntas jis nešė apie 400 ar 500 m per visą mokamą automobilių stovėjimo Kranto g. atkarpą, t. y. už Kranto g. 23. Prie Kranto g. 23 namo teritorijos yra pastatytas kelio ženklas Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos), šioje vietoje baigiasi ženklo galiojimo zona. Pareiškėjas turėjo galimybę automobilį pastatyti Kranto g. pradžioje, neapmokestintose vietose, t. y. tarp Kranto 2 ir 4 namų esančioje aikštelėje bei daugiabučių kiemuose ties Senvage, taip pat šalia, kairėje pusėje už Kranto g. 3 namo, yra įvažiavimas su aikštele ir dideliu kiemu. Prie šių įvažiavimų pastatyti draudžiamieji ženklai (Motorinio transporto eismas draudžiamas), t. y. draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas, išskyrus motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalus“ pažymėtas transporto priemones (pridedama nuotrauka). Anot Institucijos atstovo, sunku logiškai suvokti, kodėl pareiškėjas automobilį pastatė mokamoje vietoje ir dar gatvės pradžioje, kai visi aptarnaujami objektai buvo teritorijoje, kurioje nėra nustatytos vietinės rinkliavos. Pakankamai ilga Kranto g. atkarpa yra neapmokestinta, taip pat dvi didelės automobiliams statyti aikštelės yra ties Bendruomenių rūmais (Kranto g. 28), taip būtų buvę patogiau ir arčiau išnešioti siuntas. Pareiškėjas vieną iš siuntų nešė adresu: Kranto g. 36 (buvusi Elektrotechnikos gamykla) (pridedama Kranto g. ir Administracinių ribų planai).
Atsiliepimas
Taip pat atsiliepime nurodoma, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos patvirtinti Nuostatai priimti pagal Rinkliavų įstatyme suteiktą kompetenciją. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad savivaldybės tarybos sprendimai, neviršijantys tarybos kompetencijos, privalomi savivaldybės administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyventojams. Minėto straipsnio 54 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad savivaldybės tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų ir mokesčių, taip pat savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintos taisyklės, už kurių pažeidimą įstatymai numato administracinę atsakomybę ir galioja visoje savivaldybės teritorijoje; jų privalo laikytis visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsiliepime daroma išvada, kad komisija, nagrinėdama šią administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdama nutarimą joje, išsamiai ištyrė surinktus įrodymus, nustatė pažeidimo faktą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į straipsnio sankcijoje nustatytos nuobaudos ribas, tinkamai individualizavo administracinę nuobaudą ir paskyrė teisingą baudą. Nei Komisija, nei teismai, palikę galioti jos sprendimą, teisės normų reikalavimų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto R. Z. prašymas netenkintinas.
Dėl ATPK 124⁵ straipsnio taikymo
Pagal ATPK 124⁵ straipsnį Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt trijų iki keturiasdešimties eurų. ATPK 124⁵ straipsnio dispozicija yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl ją taikant turi būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos asmuo pažeidė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-26-2013).
Šioje byloje R. Z. pagal ATPK 124⁵ straipsnį nubaustas už tai, kad 2014 m. gegužės 16 d. 10.16 val. Panevėžyje, Kranto g. esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje pastatė automobilį „VW LT 35“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 528 (transporto priemonių stovėjimo vieta) su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos) galiojimo zonoje, tačiau už stovėjimą nesumokėjo ir nepaliko automobilio stovėjimo bilieto ant automobilyje esančio priekinio prietaisų skydelio, taip pažeidė Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 1-30 patvirtintų Vietinės rinkliavos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste nuostatų 12.2, 13 punktus, kurie atitinkamai nustato, kad transporto priemonės valdytojas (vairuotojas), pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, privalo nedelsiant įsigyti stovėjimo bilietą arba sumokėti SMS žinute per mobiliojo ryšio operatorių; vienkartinį ar nuolatinį automobilio stovėjimo bilietą transporto priemonės valdytojas (vairuotojas) turi palikti automobilyje ant priekinio prietaisų skydelio taip, kad per priekinį automobilio stiklą būtų lengvai įskaitomi bilieto duomenys.
Pagal R. Z. inkriminuotų Vietinės rinkliavos nuostatų 9 punktą rinkliavos mokėtojai yra transporto priemonių valdytojai (vairuotojai), kurie naudojasi nustatytose Panevėžio miesto vietose įrengtomis mokamomis automobilių stovėjimo vietomis ir rezervuotomis automobilių stovėjimo vietomis. Pagal Nuostatų 4 punktą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius tvirtina mokamų automobilių stovėjimo vietų Panevėžio miesto gatvėse ir aikštėse sąrašą ir rinkliavos rinkimo laiką nustatytose rinkliavos vietose. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. A-444 patvirtintas sąrašas, pagal kurį Kranto g. (nuo Vasario 16-osios g. iki Kranto g. 23 namo) patenka į mokamų automobilių stovėjimo vietų sąrašą, o rinkliava mokama darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val.
Byloje nekeliamas ginčas dėl to, kad R. Z. 10.16 val., t. y. rinkliavos rinkimo laiku, Kranto g., mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, pastatė automobilį ir nesumokėjo vietinės rinkliavos už naudojimąsi mokama automobilių stovėjimo vieta. Nubaustasis R. Z. savo prašymą panaikinti apygardos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apygardos teismui motyvuoja esminiu materialiosios teisės pažeidimu, jo nuomone, teismo padarytu neteisingai išaiškinus ir pritaikius Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 69, 70 dalyse apibrėžtas transporto priemonės stovėjimo ir sustojimo sąvokas, todėl jis pagal ATPK 124⁵ straipsnį buvo nubaustas nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Patikrinusi priimtus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismai, R. Z. veiksmus kvalifikuodami pagal ATPK 124⁵ straipsnį, padarė esminių materialiosios teisės pažeidimų.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal teismų sprendimus, administracinėn atsakomybėn patraukto R. Z. pažeidimas padarytas jam pastačius automobilį kelio ženklo 528 „Transporto priemonių stovėjimo vieta“, naudotu kartu su papildoma lentele 840 „Mokamos paslaugos“, galiojimo zonoje. KET ir Vietinės rinkliavos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste nuostatuose transporto priemonės stovėjimo vieta neapibrėžta, tačiau bendros transporto priemonės stovėjimo ir sustojimo sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Įstatymo 2 straipsnio 69, 70 dalyse atitinkamai nustatyta, kad transporto priemonės stovėjimas – tai transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti, o transporto priemonės sustojimas – tai transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
Atsižvelgiant į Vietinės rinkliavos nuostatų teisinį reguliavimą, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus KET ženklus 528, 840, šioje byloje ATPK 124⁵ straipsnio, nustatančio administracinę atsakomybę už nuostatuose numatytos vietinės rinkliavos, renkamos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti, mokėjimo tvarkos pažeidimą, aiškinimas sietinas su Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme pateikta transporto stovėjimo sąvoka. Dėl to laikytina, kad vietinė rinkliava turi būti mokama, jeigu transporto priemonė mokamoje automobilių stovėjimo vietoje stovi, t. y. sustabdoma ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Atitinkamai už transporto priemonės sustojimą, trunkantį ne ilgesnį laiką, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti, rinkliava nemokama, todėl asmens veiksmuose, šiam nesusimokėjus vietinės rinkliavos už transporto priemonės sustojimą mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, nėra ATPK 124⁵ straipsnyje numatytos veikos požymių.
Iš esmės tokios pačios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (dėl teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, kai nesilaikoma kelio ženklų Nr. 528, 840 reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N63-441/2010, N261-1197/2010, N444-873/2011), iš kurios galima spręsti, kad rinkliavos mokestis mokamas būtent už automobilio stovėjimo laiką, kuris yra ilgesnis, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti, todėl rinkliavos mokėjimo tvarkos nuostatos pažeidžiamos tik tada, kai automobilis paliekamas stovėti už tai nesusimokėjus ilgiau negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstami galimi atvejai, kai, nors asmuo tiesiogiai neatliko keleivių laipinimo ar transporto priemonės krovimo veiksmų, tačiau jo transporto priemonė buvo sustabdyta tik trumpam laiko tarpui, kuris vertinamas kaip atitinkantis keleivių laipinimo ar transporto priemonės krovimo situaciją, už kurį nereikia mokėti transporto priemonės stovėjimo rinkliavos mokesčio. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad, kai asmuo sumokėti tik pastatęs automobilį objektyviai neturi galimybių (pvz., neturi reikiamo nominalo monetų ir pan.), tokiu atveju, atsižvelgus į kiekvienos situacijos aplinkybes bei į KET nuostatą, apibrėžiančią transporto priemonės stovėjimą, vertinama, ar atitinkama rinkliava sumokėta ir transporto priemonė buvo sustabdyta ne per ilgesnį laiką nei reikia minėtiems veiksmams (keleiviams laipinti, transporto priemonei krauti) atlikti. Antai, laikoma, kad neproporcingai ilgas automobilio sustabdymo laikas, kuris negali būti vertinamas kaip keleivių laipinimo arba transporto priemonės krovimo laikas, yra, pavyzdžiui, 20, 30 min. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N63-441/2010, N444-873/2011).
Iš aptartų teismų praktikoje suformuluotų nuostatų, Įstatymo 69, 70 dalyse pateiktų transporto priemonės stovėjimo ir sustojimo sąvokų, taip pat teisingumo ir protingumo principų išplaukia ne tik tai, kad transporto priemonės stovėjimo ir sustojimo vertinimo bei atribojimo kriterijus yra keleivių laipinimo ir transporto priemonės krovimo veiksmai, bet ir tai, kad, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, būtina įvertinti, ar transporto priemonė konkrečioje vietoje buvo sustojusi tik trumpam ar atitinkamai ilgesnį laiką. Šiuo požiūriu sprendžiant, ar transporto priemonė buvo sustojusi ar stovėjo, reikia įvertinti, kokia sustojimo priežastis, ar toks transporto priemonės sustojimo laikas dėl nurodytos priežasties buvo proporcingas, t. y. netruko pernelyg ilgai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Nr. 2AT-54-489/2015).
Bylos medžiaga patvirtina, kad inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo vietoje ir metu R. Z. dirbo UAB „A.“ kurjeriu ir tuo metu, pastatęs UAB „A.“ nuomojamą automobilį mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, atliko darbo funkcijas – pristatinėjo siuntas gavėjams. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kurjerio atliekami veiksmai sustabdžius transporto priemonę, atsižvelgiant į atitinkamą sustojimo priežastį, laiką, automobilio paskirtį, gali būti prilyginami transporto priemonės krovimui, kurie aiškintini kaip krovinio iškrovimas iš transporto priemonės arba jo pakrovimas į transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-54-489/2015). Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. Z. automobilį „VW LT-35“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo pažymėtais jokiais specialiais ženklais, leidžiančiais jį identifikuoti kaip kurjerį, pastatė ties Kranto g. 3 namu, tačiau šio objekto jis neaptarnavo. Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, jis 10.01 val. pristatė krovinį adresu: Respublikos g. 58; 10.03 val. adresu: Kranto g. 25–19; 10.08 val. adresu: Kranto g. 18, o 10.22 val. – Kranto g. 36. Taip pat pagal byloje esantį objektų, į kuriuos buvo pristatomos siuntos, išsidėstymo planą R. Z. turėjo galimybę automobilį pastatyti ir rinkliava neapmokestintose vietose. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, pagal siuntų gavėjų adresus turėdamas galimybę automobilį palikti neapmokestintoje vietoje, jį pastatė toje vietoje, kurios neaptarnavo, be to, užtruko pakankamai ilgą laiko tarpą, kurio negalima vertinti kaip transporto priemonės sustojimo. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad transporto priemonė, kurią vairavo R. Z., buvo ne sustabdyta, o stovėjo mokamoje automobilių vietoje ir už šią paslaugą buvo privalu sumokėti vietinę rinkliavą, todėl neatlikęs šių veiksmų R. Z. padarė ATPK 124⁵ straipsnyje numatytą teisės pažeidimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti R. Z. prašymą atnaujinti jo administracinio teisės pažeidimo bylą.