Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl 2014 m. spalio 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Pažeidėjas 2014-08-28 administracinės komisijos prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 124⁵ str. nubaustas 110 Lt dydžio bauda už tai, kad 2014-05-16 10.16 val. Panevėžyje, Kranto gatvėje esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, pastatė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos) galiojimo zonoje, pažeisdamas vietinės rinkliavos už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste tvarką, t. y. nesumokėjo už stovėjimą, nepaliko automobilio stovėjimo bilieto ant automobilyje esančio priekinio prietaisų skydelio, taip pažeisdamas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr.1-30 patvirtintų ,,Vietinės rinkliavos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste nuostatų“ (toliau – Nuostatos) 12.2 ir 13 punktus.

Nesutikdamas su šiuo Nutarimu pažeidėjas pateikė skundą apylinkės teismui, tačiau skundžiama nutartimi jo skundas nebuvo patenkintas.

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai nepasisakė dėl esminių jo skundo argumentų ir tokiu būdu padarė esminį proceso pažeidimą. Tvirtina, kad teismas visiškai nepasisakė, kodėl nagrinėjamu atveju nėra taikomos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymo) 2 str. 69 ir 70 d. nuostatos, kurios šioje byloje yra esminės bei pagal kurias jo atlikti veiksmai negali užtraukti atsakomybės pagal 124⁵ str. Pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog nustatytoje vietoje jis būtų sustojęs kitokiam tikslui nei kroviniams iškrauti, dėl ko jo veiksmai negali būti vertinami kaip stovėjimas ar sustojimas. Pažeidėjas dėsto, jog dirba kurjeriu ir yra atsakingas už savalaikį siuntų pristatymą klientams, o inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu vykdė savo funkcijas, dėl ko automobilis mokamoje automobilių stovėjimo vietoje buvo pastatytas tik tam, kad galėtų iškrauti krovinį bei jį pristatyti gavėjams. Taigi, jo veiksmuose nėra objektyviųjų bei subjektyviųjų jam inkriminuojamo ATPK 124⁵ str. požymių, dėl ko apylinkės teismas visiškai nepagrįstai pasisakė ir apie galimybę automobilį pastatyti kitoje, nemokamoje vietoje bei lengvatų nebuvimą kurjerių paslaugas teikiantiems asmenims.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Pažeidėjas neginčija įvykio metu atliktų veiksmų, t. y. jis pripažįsta administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis pastatęs automobilį į mokamą automobilių stovėjimo vietą. Tačiau jis nesutinka su teisės normų taikymu bei jo atliktų veiksmų teisiniu vertinimu. Tvirtina, kad vadovaujantis Įstatymo 2 d. 69 ir 70 p., jo atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip automobilio sustojimas ar stovėjimas, dėl ko jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124⁵ str. Tačiau su tokiais Pažeidėjo argumentais nėra pagrindo sutikti.

ATPK 124⁵ str. numatyta, kad vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties litų. Taigi asmuo pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn yra traukiamas tuomet, kai nesilaiko nustatytos vietinės rinkliavos tvarkos ir pasistato automobilį mokamoje vietoje už tai nesusimokėjęs. 2013-02-28 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-30 patvirtintų ,,Vietinės rinkliavos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste nuostatų“ 12.2 ir 13 punktuose numatyta, jog transporto priemonės valdytojas (vairuotojas), pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, privalo nedelsiant įsigyti stovėjimo bilietą arba sumokėti SMS žinute per mobiliojo ryšio operatorių, o automobilio stovėjimo bilietą transporto priemonės valdytojas (vairuotojas) turi palikti automobilyje ant priekinio prietaisų skydelio taip, kad per priekinį automobilio stiklą būtų lengvai įskaitomi bilieto duomenys. 2014-05-19 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-444 yra patvirtintas sąrašas, kurio 17 p. numatyta, jog Kranto gatvė (nuo Vasario 16-osios g. iki Kranto g. 23 namo) patenka į mokamų automobilių stovėjimo vietų sąrašą, o rinkliava mokama darbo dienomis nuo 8 – 17 val. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, ar Pažeidėjas, pastatydamas automobilį Kranto gatvėje, pastatė transporto priemonę mokamoje vietoje.

Nustatyta, kad Pažeidėjas 2014-05-16 10.16 val. Panevėžyje, Kranto gatvėje esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje pastatė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos) galiojimo zonoje. Jis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba kurjeriu ir 2014-05-16 turėjo pristatyti siuntinius, Panevėžyje, Kranto gatvėje esantiems klientams (7, 10 – 12, 13 – 15 b. l.). Taigi, Pažeidėjas jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu išties vykdė darbines funkcijas šioje Panevėžio miesto vietoje. Tačiau nei tai, kad Pažeidėjas dirba kurjeriu, nei tai, kad jis įvykio metu privalėjo pristatyti siuntinius klientams, t.y. atliko darbines funkcijas, neeliminuoja jo pareigos sumokėti nustatytą rinkliavą už automobilio pastatymą mokamoje vietoje. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju teisės aktai, reglamentuojantys rinkliavų mokėjimo už apmokestintas vietas Panevėžio mieste, jokių išimčių kurjerių paslaugas teikiantiems asmenims nenumato, todėl jiems galioja bendra tvarka. Taigi šie asmenys taip pat privalo mokėti automobilių stovėjimo mokestį, kai transporto priemonė yra pastatoma mokamoje vietoje.

Nėra jokio pagrindo sutikti su tuo, kad Pažeidėjo atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip automobilio stovėjimas ar sustojimas. Įstatymo 2 d. 69 p. numatyta, kad transporto priemonės stovėjimas (toliau – stovėjimas) yra transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti, o šio teisės akto 2 str. 70 p. numatyta, jog transporto priemonės sustojimas (toliau – sustojimas) yra transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Pažeidėjo tvirtinimu tokie jo veiksmai, kai jis paliko automobilį stovėti, o pats nunešė siuntinius klientams, nepatenka nei į vieną iš pirmiau aptartų sąvokų, t.y. Pažeidėjas, palikęs automobilį mokamoje vietoje, ėjo pas klientą, sutvarkyti krovinio įteikimo dokumentus, grįžti atgal. Jo automobilis nebuvo iškraunamas ar pakraunamas toje vietoje, kur stovėjo. Be to, akivaizdu, kad ir rinkliavų sumokėjimą kontroliuojantys atsakingi asmenys turėjo užtrukti laiko, kol įsitikino, kad Pažeidėjas nėra sumokėjęs nustatyto mokesčio, parengti taisyklėse numatytą įspėjimą susimokėti rinkliavą. Iš galima spręsti, kad Pažeidėjas savo automobilį buvo palikęs ne trumpam, o ilgesniam laikui.

Be to, Pažeidėjo skunde siūlomas Įstatymo normų aiškinimas yra ydingas. Pirmiau aptartų sustojimo bei stovėjimo sąvokų paaiškinimas reiškia ne konkretų tikslą (keleivių įlaipinimą/išlaipinimą ar krovinių pakrovimą), o laiką, kurį transporto priemonė gali būti atitinkamoje vietoje. Tokiais sąvokų paaiškinimais siekiama parodyti, jog transporto priemonės sustojimas yra itin trumpas jos buvimas konkrečioje vietoje, o stovėjimas – atitinkamai ilgesnį, nei sustojimas, laiką trunkantis transporto priemonės buvimas toje vietoje. Pažymėtina, kad net pats Pažeidėjas pripažįsta, jog automobilį pastatė mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, kas rodo, jog jis puikiai suprato, kad transporto priemonė nurodytoje vietoje buvo palikta pakankamai ilgam laiko tarpui ir nebuvo tik sustojusi. Iš administracinės teisės pažeidimo bylos matyti, kad ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdantysis direktorius, pateikdamas atsakymą į 2014-06-03 raštą nurodė, jog Pažeidėjo vairuojamas automobilis įvykio metu buvo tik sustojęs, kadangi tuo metu buvo iškraunama ir į Kranto g. (duomenys neskelbtini) pristatoma siunta (18 medžiagos lapas). Tokiu būdu matyti, kad tyrimo pradžioje buvo tvirtinama, jog Pažeidėjo vairuotas automobilis įvykio metu tik buvo sustojęs, o nagrinėjant bylą apylinkės teisme bei paduotame apeliaciniame skunde jau tvirtinama, jog Pažeidėjo atlikti veiksmai negali būti laikomi nei sustojimu, nei stovėjimu Įstatymo nuostatų prasme. Šie duomenys leidžia tvirtinti, kad tokiu būdu yra tik siekiama paprasčiausiai išvengti administracinės atsakomybės.

Apygardos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Priešingai, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas ne tik išsamiai išnagrinėjimo įvykio aplinkybes bei detaliai aptarė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tačiau aptarė ir Pažeidėjo paaiškinimus bei išanalizavo galimybes pastatyti automobilį ir kitose, neapmokestinamose stovėjimo vietose. Kartu pažymėtina ir tai, jog subjektyvus susidariusios situacijos vertinimas neleidžia spręsti, kad Pažeidėjas nepadarė jam inkriminuoto pažeidimo, o be to, pagal formuojamą teismų praktiką, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Todėl apeliacinės instancijos teismas, visiškai sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritardamas skundžiamos nutarties motyvams, konstatuoja, jog skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, priimta nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų. Naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p. teismas

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Palikti 2014 m. spalio 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir R. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.