- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-04
- Bylos Nr.
- ATP-351-485/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Pažeidėjas
- L. A.
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties L. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), L. A. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 4 d. ir nubaustas 200 Lt (57,00 Eur) dydžio bauda.
L. A. nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis, 2014-09-09, 9.45 val. laikė pastatęs automobilį Volswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama (darbo dienomis 7.30 – 17.30 val.)“ galiojimo zonoje, prie (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Nesutikdamas su priimtu nutarimu L. A. apskundė Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo 2014-11-06 nutarimą Kauno apylinkės teismui ir prašė jį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi atmetė L. A. skundą ir konstatavo, kad pažeidėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įvykio metu jis automobiliu atvežė ir iškrovė iš automobilio prekes, o byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad L. A. 2014-09-09, 9.45 val. vairavo transporto priemonę Volswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo prie (duomenys neskelbtini), kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama (darbo dienomis 7.30 – 17.30 val.)“ galiojimo zonoje, t.y. padarė ATPK 124¹ str. 4 d. numatytą pažeidimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. A. prašo panaikinti 2015-02-17 Kauno apylinkės teismo nutartį ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo 2014-11-06 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiu. Skunde nurodo, kad teismas nenustatė administracinio teisės pažeidimo sudėties, kadangi L. A. nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 70 punktas apibrėžia, kad „Transporto priemonės sustojimas (toliau - sustojimas) - transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti." Apelianto nuomone, jis nepažeidė jokių kelių eismo taisyklių ir turėjo kelio ruože pažymėtame kelio ženklu Nr. 333 Stovėti draudžiama sustabdyti automobilį ir atlikti krovos darbus. Savivaldybės darbuotojai turėjo išsiaiškinti krovimo darbų aplinkybes: sužinoję, kad atvežta nuosavu transportu, turėjo reikalauti arba važtaraščio, arba prekių įsigijimo sąskaitos-faktūros, tačiau tai padaryta nebuvo. Apklausti teismo posėdžio metu liudytojai A. R. bei S. Č. patvirtino, kad žodžiu buvo informuoti apie tai, jog yra vykdomi krovos darbai. Pažymėtina, kad nepagrįstas S. Č. liudijimas, jog jis nematė važiuodamas krovos darbų. Buvo per mažas laiko tarpas įsitikinti ar vykdomi krovos darbai. Nei Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, nei kiti įstatymai ar teisės aktai smulkiai neapibrėžia tikslių krovos darbų taisyklių, t.y. nėra nurodyta, kad krovos darbai privalo būti patvirtinami krovinį lydinčiais dokumentais, kaip ir nėra nurodyta tikslus laiko tarpas per kurį krovos darbai privalo būti užbaigti. Savivaldybės darbuotojai privalėjo išsiaiškinti kokie krovos darbai vykdomi ir, jei įstatymas tai numato, pareikalauti pateikti krovinio dokumentus. Skunde pabrėžiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pareigūnai nematė paties momento, kai L. A. išlipo iš automobilio ir išsikrovė prekes. Tai, kad pareigūnai nematė paties krovimosi proceso nesudaro pagrindo teigti, kad prekių iškrovimo proceso nebuvo iš viso.
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad liudytojas A. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažeidėjas nebuvo atvykęs į Viešosios tvarkos skyrių susipažinti su administracinės bylos medžiaga, tačiau tokie parodymai yra akivaizdžiai nepagrįsti, nes L. A. 2014-09-11 buvo atvykęs susipažinti su bylos medžiaga ir pateikė prašymą, nors dėl nežinomų priežasčių jam nebuvo leista susipažinti su medžiaga. Tai yra pagrindas netikėti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojo A. R. parodymais.
Skunde taip pat teigiama, kad buvo pažeistos pažeidėjo teisės pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne įstatymo nustatyta tvarka, todėl L. A. neteko teisės pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio.
Pažymėtina, kad Konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant bylą būtų vertinamos kaltinamojo naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į L. A. skundą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius prašo netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
L. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Pažymėtina, kad L. A. nubaustas už tai, kad 2014-09-09, 9.45 val. laikė pastatęs automobilį Volswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama (darbo dienomis 7.30 – 17.30 val.)“ galiojimo zonoje, prie (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nors apeliantas patį faktą pripažįsta, tačiau mano, kad nubaustas nepagrįstai, kadangi pastatęs automobilį kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, jis atliko krovimo darbus, o Kelių eismo taisyklės tai leidžia.
ATPK 124¹ str. 4 d. numatyta, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas, vairuotojams užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. Kelių eismo taisyklių 1 priedo 333 punkte nurodyta, kad draudžiama transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 60 p. nustato, kad transporto priemonės sustojimas – iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Šio straipsnio 59 punktas nustato, kad transporto priemonės stovėjimas – iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui negu reikia kleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas įstatymų nuostatas, sustojimas kelio ženklo Nr. 333 veikimo zonoje nedraudžiamas, tačiau leidžiamas tik tiek, kiek to reikia keleiviams išlaipinti ar kroviniui pakrauti (iškrauti). Iš byloje esančio apelianto L. A. skundo matyti, kad apeliantas nesutinka, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes vykdė krovos darbus, buvo išnešęs prekes iš automobilio iki kiosko, todėl turėjo teisę stovėti toje vietoje, joks įstatymas nenumato per kiek laiko turi būti atlikti krovos darbai, o savivaldybės darbuotojai nesiaiškino kokio pobūdžio krovos darbai vyko ir nepaprašė pateikti dokumentų. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, automobilis Volswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama (darbo dienomis 7.30 – 17.30 val.)“ galiojimo zonoje (b. l. 9), liudytojais apklaustų A. R. ir S. Č. parodymai, kurie nuo pat tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys, taip pat patvirtina, kad pažeidėjo automobilis nebuvo pažymėtas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, pareigūnai nematė, kad L. A. ką nors krautų ar iškrautų iš automobilio, automobilio bagažinė buvo uždaryta, prekių dokumentų, važtaraščių nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad buvo padarytas ATPK 124¹ str. 4 d. pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia išvada. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje pagrįstai pripažinta, kad nėra pagrindo abejoti liudytojų parodymais, kadangi nebuvo nustatyta duomenų, patvirtinančių, kad A. R. ir S. Č. su L. A. sietų konfliktiški, priešiški asmeninio pobūdžio ar dėl nurodytų asmenų atliekamų tarnybinių pareigų susiklostę santykiai. Atkreiptinas dėmesys, kad leidimas automobiliui sustoti kelio ženklo Nr. 333 veikimo zonoje negali būti suprantamas taip, kaip tai suprato apeliantas, kadangi pagal teisės aktų nuostatas, automobilio pakrovimas yra tada, kai automobilis yra kraunamas kroviniu, o ne tariamas, kaip nurodo pareiškėjas, krovinio nešimas į kitą vietą. Pažymėtina, kad nei apklausiamas pirmos instancijos teisme, nei paduodamas apeliacinį skundą L. A. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad 2014-09-09, 9.45 val. pastatęs automobilį Volswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama (darbo dienomis 7.30 – 17.30 val.)“ galiojimo zonoje, prie (duomenys neskelbtini), jis atliko krovimo darbus.
Dėl L. A. skundo teiginio, kad buvo pažeistos ATPK 272 str. nuostatos, pažymėtina, jog surašius 2014-10-08 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidėjas buvo informuotas apie savo teises pateikti paaiškinimus ir pastabas, susipažinti su bylos medžiaga, teikti prašymus ir t.t. Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokolas L. A. buvo išsiųstas registruota pašto siunta, jis buvo informuotas apie nutarimo surašymo datą, laiką ir vietą, apie teisę teikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, tačiau šia teise nepasinaudojo, neatvyko numatytu laiku, todėl nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas jam nedalyvaujant.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas nesutinka su apeliaciniame skunde dėstomais L. A. argumentais ir sprendžia, kad jo kaltė buvo visiškai įrodyta objektyvia bylos duomenų visuma. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi savivaldybės pareigūnų, kurie pažeidimą fiksavo betarpiškai, nuosekliais ir neprieštaringais parodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog tarnybiniame vieno iš pareigūnų pranešime (b. l. 9) buvo užfiksuota, jog šalia kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ stovėjo L. A. automobilis Volswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be to, teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai A. R. ir S. Č. parodė, jog jie nematė, kad būtų įlaipinami ar išlaipinami keleiviai, kraunamos ar iškraunamos prekės. Atsižvelgiant į tai, L. A. paaiškinimas, jog jis vykdė krovimo darbus sustojęs prie stovėti draudžiančio kelio ženklo, vertintinas kritiškai, kaip asmens, suinteresuoto išvengti administracinės atsakomybės, gynybinė taktika.
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo, tad apelianto skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
L. A. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.