- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-30
- Bylos Nr.
- e2S-1734-614/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-02178-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Trečiasis asmuo
- L. D., K. D., mažajai bendrijai „Vingio namai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ducato teisinės paslaugos“
- Atsakovas
- E. P.
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens L. D. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ducato teisinės paslaugos“ ieškinį atsakovui E. P. dėl permokos už darbus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovo E. P. priešieškinį ieškovei UAB „Ducato teisinės paslaugos“ ir trečiajam asmeniui (pagal priešieškinį – atsakovui) L. D., tretiesiems asmenims K. D. ir mažajai bendrijai „Vingio namai“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ducato teisinės paslaugos“ ieškinį atsakovui E. P. dėl permokos už darbus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovo E. P. priešieškinį ieškovei UAB „Ducato teisinės paslaugos“ ir trečiajam asmeniui (pagal priešieškinį – atsakovui) L. D., tretiesiems asmenims K. D. ir mažajai bendrijai (toliau – MB) „Vingio namai“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartimi trečiajam asmeniui ir atsakovui L. D. už 2024 m. gegužės 9 d. teismo nutarties pateikti rašytinius įrodymus nevykdymą paskyrė 200 Eur piniginę baudą į valstybės pajamas.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo L. D. pateikė prašymą panaikinti paskirtą baudą. Nurodė, kad bauda paskirta nepagrįstai, nes jis įvykdė 2024 m. gegužės 9 d nutartimi jam skirtus įpareigojimus, t. y. pateikė paaiškinimus, kad originalios 2024 m. sausio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2024 m. sausio 9 d. pateikti negali, nes nėra išsaugojęs. Taip pat nurodė, kad aplinkybes dėl statybos rangos sutarties, sudarytos tarp MB „Vingio namai“ ir L. D., visus pokalbio garso įrašus, darytus tarp trečiojo asmens L. D. ir atsakovo E. P. sutarties vykdymo laikotarpiu, pateikti neturi galimybės, o aplinkybes, dėl kurių minėtų duomenų negali pateikti, išsakys bylos nagrinėjimo iš esmės metu, jei kils toks poreikis. Paaiškino, kad jo santykiai su MB „Vingio namai“ nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Subrangos sutarčių, pagal kurias darbininkas atliko laiptų apklijavimo darbus ir buto sutvarkymo darbus pateikti negali, nes jos nebuvo rašytinės formos. Nurodė, kad negali pateikti pranešimo, kuriuo atsakovas buvo informuotas apie perleistas jo reikalavimo teises dėl 900 Eur dydžio negautų pajamų iš nuomos teisinių santykių ir dėl 500 Eur žalos atlyginimo, kuris buvo perduotas ieškovui ir išsiųstas atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2024 m. birželio 21 d. nutartimi trečiojo asmens ir atsakovo L. D. prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino.
5. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2024 m. birželio 5 d. nutartyje, kuria paskirta piniginė bauda, išsamiai pasisakė ir argumentavo dėl kokių priežasčių teismas vertino, kad 2024 m. gegužės 9 d. nutartis nėra įvykdyta. Prašyme dėl baudos panaikinimo iš esmės nurodomi tie patys motyvai, kurie buvo nurodyti ankstesniuose procesiniuose dokumentuose ir 2024 m. gegužės 4 d. parengiamojo posėdžio metu. Teismas akcentavo, kad teismo reikalavimu proceso dalyviai privalo laiku – pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (o ne bylos nagrinėjimo iš esmės metu, neva jeigu tam bus poreikis) pateikti visus reikalaujamus duomenis ir įrodymus, kad nebūtų vilkinamas bylos nagrinėjimas ir būtų užtikrinamas operatyvus teismo procesas.
6. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo ir atsakovas piktybiškai nevykdo teismo įpareigojimų ir tai lemia situaciją, kai byloje nėra galimybės užtikrinti proceso koncentruotumo ir operatyvumo principų, be to, toks asmens elgesys gali būti traktuotinas kaip veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl sprendė, jog bauda paskirta pagrįstai, ir jos naikinti prašyme nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Trečiasis asmuo L. D. atskiruoju skundu prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir tenkinti prašymą panaikinti 2024 m. birželio 5 d. nutartimi paskirtą 200 Eur dydžio baudą. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
7.1. Nepraleisdamas teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartyje nustatyto termino, 2024 m. gegužės 20 d. pateikė teismui paaiškinimus, kad originalios 2024 m. sausio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2024-01-09 pateikti negali, kadangi nėra išsisaugojęs, be to, šio dokumento originalą teismui yra pateikęs ieškovas, todėl trečiajam asmeniui yra visiškai nesuprantamas skundžiamoje nutartyje teismo nurodytas teiginys, kad originali sutartis, kuri pateikta 2024 m. kovo 22 d., suteikiant registracijos numerį DOK-8519, į bylą pateikta nėra.
7.2. Statybos rangos sutarties, sudarytos tarp MB ,,Vingio namai“, kaip užsakovo, ir L. D., kaip generalinio rangovo, dėl statybos darbų atlikimo bute, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų sąmatos dėl atliktinų darbų ir reikalingų statybinių medžiagų įgijimo, darbų priėmimo – perdavimo akto, pagal kurį atliktus statybos darbus perdavė MB ,,Vingio namai“, visus mokėjimus gautus iš MB ,,Vingio namai“ atliekant statybos darbus bute, sutartį, pagal kurią MB ,,Vingio namai“ 2023 m. birželio mėn. išnuomavo/subnuomavo butą, visus pokalbio garso įrašus, darytus tarp trečiojo asmens, L. D. ir atsakovo E. P. sutarties vykdymo laikotarpiu, pateikti neturi galimybės, o aplinkybės dėl kurių negali pateikti bus išsakytos teisme nagrinėjimo iš esmės metu, jei tokių aplinkybių išviešinimui kils poreikis. MB ,,Vingio namai“ ir trečiojo asmens santykiai nėra šios bylos dalykas, atsakovo atstovo reikalavimai pateikti tokius dokumentus yra visiškai nepagrįsti, pažeidžiantys CPK įtvirtintas įrodinėjimo ir rungimosi principo nuostatas.
7.3. Teismas, gavęs atsakovo priešieškinį dėl visiškai nesuprantamų priežasčių tenkina atsakovo ir jo atstovo nepagrįstus prašymus pateikti dokumentus, kurie nėra susiję su nagrinėjama byla. Jeigu atsakovas ir jo atstovas pateiktame priešieškinyje teigia vieną ar kitą dalyką, jie ir turi pateikti savo teiginius pagrindžiančius įrodymus, o ne permesti įrodinėjimo naštą kitoms proceso šalims, taip pažeidžiant bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (įrodinėti privalo tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia).
7.4. Mokėjimo dokumentų patvirtinančių alyvos ir dažų įsigijimą pateikti negali, kadangi šių kvitų neišsaugojo, tačiau paprašė pardavėjo surasti ir padaryti šių kvitų kopijas, tačiau iki šiol šių kvitų kopijų trečiasis asmuo nėra gavęs. Gavęs kvitų kopijas, jas pateiks teismui.
7.5. Subrangos sutarčių, pagal kurias darbininkas atliko laiptų, esančių bute (duomenys neskelbtini), apklijavimo darbus bei viso buto, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkymo darbus pateikti negali, kadangi rašytinės sutartys nebuvo sudarytos, tačiau pateikė pinigų priėmimo kvitus. Paaiškino, kad negali pateikti pranešimo, kuriuo atsakovas buvo informuotas apie perleistas jo reikalavimo teises dėl 900 Eur dydžio negautų pajamų iš nuomos teisinių santykių ir dėl 500 Eur žalos atlyginimo, kuris buvo perduotas ieškovui ir išsiųstas atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas trečiojo asmens L. D. prašymas panaikinti jam paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Teismo nuobaudos, taip pat ir baudos kaip viena galimų teismo nuobaudų rūšių, teismo gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso dalyviams bei kitiems asmenims už procesinių pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą Civilinio proceso kodekso nurodytais atvejais (CPK 103 straipsnio 1, 3 dalys, 106 straipsnio 1 dalis). Jos gali būti skiriamos įvairiose bylos stadijose: tiek pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, tiek nagrinėjant bylą iš esmės ar teismo sprendimo (nutarties) vykdymo procese. CPK taip pat nustato baudos skyrimą asmeniui už rašytinių įrodymų nepateikimą (CPK 199 straipsnio 6 dalis).
11. Teismo teisė pagal asmens prašymą reikalauti rašytinių įrodymų iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turinčių atitinkamą rašytinį įrodymą, įtvirtinta CPK 198 straipsnio 1 dalyje ir konkretizuota CPK 199 straipsnyje. CPK 199 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad fiziniai asmenys ar juridiniai asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis. CPK 199 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki 300 Eur bauda.
12. Pagal CPK 199 straipsnio 6 dalies normos turinį ir teismų praktiką, bauda už rašytinių įrodymų nepateikimą gali būti skiriama, kai egzistuoja šios sąlygos: teismo reikalaujami rašytiniai įrodymai nepateikti nustatytu terminu; juos pateikti privalantis asmuo nepranešė teismui apie negalimumą įvykdyti teismo įpareigojimą, nurodydamas ir to priežastis, arba teismas tas priežastis pripažino nesvarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje e2-441-302/2019). Pateikti rašytinį įrodymą gali būti įpareigotas bet kuris asmuo, turintis savo žinioje tą įrodymą, todėl baudos už rašytinių įrodymų nepateikimą gali būti skiriamos tiek dalyvaujantiems byloje, tiek ir kitiems asmenims, svarbu, kad tas asmuo disponuotų reikalaujamais rašytiniais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017).
13. CPK 95 straipsnio normos reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 18 punktas). Paminėtina ir tai, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktas). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktas).
14. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad CPK 95 straipsnyje įtvirtintos normos dispozicija aiškiai atskleidžia šios teisės normos paskirtį – norma skirta teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo ir išsprendimo procesui užtikrinti ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kuris pasibaigia baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį civilinė byla iškeliama teismui priėmus ieškinį, o išsprendžiama iš esmės – teismui priėmus sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis ). Taigi asmens procesinio elgesio patikra sąžiningumo aspektu galima iki bylos dėl ginčo esmės išsprendimo. Procesinės teisės susijusios su tam tikra asmens pasirinkimo laisve. Ši laisvė pasireiškia tuo, kad asmuo gali pasirinkti įgyvendinti turimą teisę ar jos neįgyvendinti. Piktnaudžiavimas procesine teise yra susijęs su atitinkamos teisės įgyvendinimu, t. y. kaip konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimas. Taigi tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtintas pasekmes, pirmiausia turi būti nustatyta, kad asmuo turi tam tikrą procesinę teisę, t. y. pasirinkimo laisvę veikti tam tikru būdu, įgyvendinti procesinę teisę arba ne. Jeigu asmeniui nustatyta procesinė pareiga, jis neturi pasirinkimo laisvės, neturi procesinės teisės, taigi neturi ir kuo piktnaudžiauti. Tiek nustatytas teisinis reguliavimas, tiek kasacinio teismo praktika suponuoja, kad piktnaudžiavimu teise laikomas toks nagrinėjamoje dėl ginčo esmės byloje dalyvaujančio asmens procesinis elgesys, kai jis pažeidžia konkrečios subjektinės teisės (procesinės teisės) įgyvendinimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi įpareigojo trečiąjį asmenį L. D. teismui pateikti: 1) originalią 2024 m. sausio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2024-01-09, pateiktą 2024 m. kovo 25 d. elektroniniu paštu sutarties kopiją, įkeltą į elektroninę bylos kortelę, suteikiant dokumento registracijos numerį DOK-8664; 2) Statybos rangos sutartį, sudarytą tarp MB „Vingio namai“, kaip užsakovės, ir L. D., kaip generalinio rangovo, dėl statybos darbų atlikimo bute, (duomenys neskelbtini); 3) statybos darbų sąmatą dėl atliktinų darbų ir reikalingų statybinių medžiagų įgijimo atliekant statybos darbus bute, (duomenys neskelbtini); 4) darbų – priėmimo perdavimo aktą, pagal kurį atliktus statybos darbus bute, (duomenys neskelbtini), perdavė MB „Vingio namai; 5) visus mokėjimus, gautus iš MB „Vingio namai“ atliekant statybos darbus bute, (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini); 6) mokėjimo dokumentą (sąskaita su mokėjimo pavedimu ar kasos kvitą su sąskaita), patvirtinantį alyvos (50,00 Eur) ir dažų įsigijimą (50,00 Eur); 7) subrangos sutartį, pagal kurią darbininkas atliko laiptų, esančių bute, (duomenys neskelbtini), apklijavimo darbus su mokėjimu patvirtinančiu dokumentus (70,00 Eur); 8) subrangos sutartį, pagal kurią darbininkas atliko visų patalpų, esančių bute, (duomenys neskelbtini), sutvarkymą po galutinio darbų atlikimo (300,00 Eur); 9) pranešimą, kuriuo atsakovas E. P. buvo informuotas apie perleistas jo, L. D., reikalavimo teises dėl 900,00 Eur dydžio negautų pajamų iš nuomos teisinių santykių ir dėl 500,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo; 10) sutartį, pagal kurią MB „Vingio namai“ 2023 m. birželio mėn. L. D. išnuomavo / subnuomavo butą, (duomenys neskelbtini); 11) visus pokalbių garso įrašus, darytus tarp jo, L. D., ir atsakovo E. P. sutarties vykdymo laikotarpiu. Minėtus duomenis trečiasis asmuo buvo įpareigotas pateikti iki 2024 m. gegužės 20 d. imtinai.
16. Byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo pateikė teismui 2023 m. birželio 12 d. ir 2023 m. birželio 19 d. pinigų priėmimo kvitus, nurodė, kad originalią 2024 m. sausio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2024-01-09, pateikė teismui 2024 m. kovo 25 d. įkeltą į elektroninę bylos kortelę. Informavo, kad šios sutarties originalo neturi išsaugojęs, todėl pateikti negali. Informavo, kad mokėjimo dokumento, patvirtinančio alyvos (50,00 Eur) ir dažų įsigijimą (50,00 Eur) nėra išsaugojęs, o rašytinė subrangos sutartis, pagal kurią darbininkas atliko laiptų, esančių bute, (duomenys neskelbtini), apklijavimo darbus su mokėjimu patvirtinančiu dokumentus (70,00 Eur) (pateikė pinigų priėmimo kvitą), taip pat rašytinė subrangos sutartis, pagal kurią darbininkas atliko visų patalpų, esančių bute, (duomenys neskelbtini), sutvarkymą po galutinio darbų atlikimo (300,00 Eur) (pateikė pinigų priėmimo kvitą) nebuvo sudaryta. Nurodė, kad pranešimo, kuriuo atsakovas E. P. buvo informuotas apie perleistas jo (L. D.) reikalavimo teises dėl 900,00 Eur dydžio negautų pajamų iš nuomos teisinių santykių ir dėl 500,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo, pateikti negali, kadangi dokumentas perduotas ieškovui bei išsiųstas atsakovui. Dėl kitų įrodymų paaiškino, kad kitų teismo reikalaujamo įrodymų (2, 3, 4, 5, 10, 11 punktai) neturi galimybės pateikti, o aplinkybes dėl kurių neturi galimybės pateikti išsakys bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
17. Plungės apylinkės teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartimi trečiajam asmeniui ir atsakovui L. D. už 2024 m. gegužės 9 d. teismo nutarties pateikti rašytinius įrodymus nevykdymą, paskyrė 200 Eurų piniginę baudą į valstybės pajamas. Teismas vertino, kad L. D. tyčia nereaguoja į teismo įpareigojimus pateikti rašytinius įrodymus ir rašytinių įrodymų originalus, teismas negavo paaiškinimų dėl negalėjimo įvykdyti teismo nutartį. Teismo vertinimu trečiojo asmens piktnaudžiavimu padaryta žala ne tik byloje dalyvaujantiems asmenims, bet ir valstybei, nes šiuo atveju nepagrįstai eikvojamos teismo lėšos ir laikas. Taigi, bauda apeliantui buvo paskirta dėl teismo įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus nevykdymo, apeliantui nenurodžius negalėjimo pateikti įrodymų per teismo nustatytą terminą priežasčių.
18. Įvertinus bylos medžiagą matyti, kad trečiasis asmuo nei pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl baudos panaikinimo, nei šiame atskirajame skunde iš esmės nenurodo, kodėl neturi galimybės pateikti: statybos rangos sutarties, sudarytos tarp MB „Vingio namai“, kaip užsakovės, ir L. D., kaip generalinio rangovo, dėl statybos darbų atlikimo bute, (duomenys neskelbtini); statybos darbų sąmatos dėl atliktinų darbų ir reikalingų statybinių medžiagų įgijimo atliekant statybos darbus bute, (duomenys neskelbtini); darbų – priėmimo perdavimo akto, pagal kurį atliktus statybos darbus bute, (duomenys neskelbtini), perdavė MB „Vingio namai; visų mokėjimų, gautų iš MB „Vingio namai“ atliekant statybos darbus bute, (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sutarties, pagal kurią MB „Vingio namai“ 2023 m. birželio mėn. L. D. išnuomavo / subnuomavo butą, (duomenys neskelbtini); visų pokalbių garso įrašus, darytus tarp jo, L. D., ir atsakovo E. P. sutarties vykdymo laikotarpiu. Todėl trečiajam asmeniui neatskleidus šių įrodymų pateikimo teismui priežasčių, nėra pagrindo išvadai, jog teismo įpareigojimus apeliantas įvykdė tinkamai.
19. Apeliacinės instancijos tesimas pažymi, kad teismo įpareigojimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir vykdytini visa apimtimi (CPK 18 straipsnis). CPK nesuteikia apeliantui teisės savo nuožiūra pasirinkti, vykdyti teismo įpareigojimus ar ne, kada juos vykdyti ir kokia apimtimi. Dėl to, vadovaujantis CPK 199 straipsnio 5 ir 6 dalimis, asmuo, iš kurio reikalaujama pateikti rašytinius įrodymus, privalo juos pateikti teismui, o neturėdamas galimybės reikalaujamą rašytinį įrodymą pateikti arba negalėdamas jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo nustatytu terminu nepateikė teismui visų teismo reikalaujamų dokumentų, įrodymų nepateikimo priežasčių neapaiškino iki šiol, todėl daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino trečiojo asmens prašymo baudą panaikinti.
20. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atskirasis skundas nėra pagrįstas, todėl atmetamas, o Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.