- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- e2-15506-631/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10350-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui S. L., atsakovės atstovui A. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Dainava“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, (toliau – atsakovė, VĮ Turto bankas), prašydama priteisti 1376,12 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad suteikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Pažymėjo, kad atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jai priklausančio turto priežiūrą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas neatsiskaitė, todėl susidarė 1376,12 Eur skola už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. Nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę, nes jos neįvykdė per nustatytą terminą (el. b. l. 1–3, t. I).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Teigia, kad pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus yra akivaizdu, jog pati ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, nereiškė pagrįstų dokumentais pretenzijų, neteikė atsakovei sąskaitų dėl susidariusio įsiskolinimo. Nurodo, kad ieškovė turėtų pateikti teismui bei atsakovei skolos paskaičiavimą, pasirašytą atsakingo asmens bei teiktų paslaugų įkainių pagrindimą. Pažymėjo, kad neatsisako apmokėti pagrįstų skolų, tačiau negali apmokėti tų skolų, apie kurias jai nežinoma(el. b. l. 6–8, t. I).
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Advokato padėjėjas papildomai pažymėjo, kad sąskaitos atsakovei buvo siunčiamos paštu nekilnojamo turto adresu. Teigė, kad 2017 m. kovo 31 d. sąskaitoje nurodytas įsiskolinimas susidarė iš anksčiau nemokėto administravimo mokesčio, kaupiamųjų mokesčių, remontų išlaidų ir kitų einamų mokėjimų, tačiau ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsniu, nusprendė prašyti priteisti skolą už ieškinyje nurodytą laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. Atstovas pažymėjo, kad pateiktos sąskaitos yra pakankami įrodymai, patvirtinantys susidariusią skolą, o sąskaitų originalų pateikimas būtų perteklinis reikalavimas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad Turto bankas mokėjo visas einamųjų mėnesių sąskaitas ir neturi duomenų apie anksčiau galėjusią susidaryti skolą. Pažymėjo, kad ieškovė dėl anksčiau susidariusios skolos į atsakovę nesikreipė. Atstovo nuomone, ieškovė iki teismo posėdžio pradžios nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą. Pažymėjo, kad civilinėje byloje pateiktos sąskaitos buvo atspausdintos iš sistemos, tačiau faktiškai atsakovė gaudavo kitokias sąskaitas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš šalių atstovų žodinių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublika 2015 m. gruodžio 29 d. palikimo perėjimo valstybės liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise pradėjo valdyti butą/patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Įrašas pradėjo galioti nuo 2016 m. vasario 2 d.
2015 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, kurių pagrindu nekilnojamą turtą perima, paveldi valstybė. Įvertinant tai, kad nekilnojamas turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei, o valstybės įmonė „Turto bankas“ tokį turtą valdo patikėjimo teise, valstybės įmonė „Turto bankas“ nuo 2016 m. vasario 2 d. butą (duomenys neskelbtini), valdo patikėjimo teisės pagrindu (el. b. apyrašo, b. l. 15–16).
Vadovaujantis teismų praktika, paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.
Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar, kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Taigi nuo palikimo atsiradimo momento atsakovei kilo prievolė atsiskaityti su ieškove už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas paveldėtam butui.
Remiantis ieškovės pateikta skolų valdymo ataskaita už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2020 m. vasario mėn., atsakovės buto likutis siekia 1376,12 Eur (el. b. apyrašo, b. l. 2). Šis likutis, kaip matyti, perkeltas iš „kitų paslaugų“ grafos 1 333,88 Eur sumos pridėjus einamojo mėnesio paslaugų mokesčius laikotarpio pradžioje.
Ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių 1333,88 Eur skolos laikotarpio pradžioje susidarymo aplinkybes, nenurodė kokios „kitos paslaugos“ buvo suteiktos atsakovei. Civilinėje byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė nekilnojamą turtą būtų paveldėjusi kartu su ankstesnio savininko skola.
Ieškovė, siekdama pagrįsti prašomą priteisti skolą, pateikė į bylą PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas laikotarpį nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2020 m. vasario mėn., sąskaitose prie nurodomų einamųjų mokėjimų eilutėje „skola“ nurodoma 1 317,06 Eur suma (el. b. apyrašo, b. l. 24–42). Už 2017 m. vasario mėnesį ar anksčiau suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo, komunalines ar kitas paslaugas sąskaitos, išrašytos atsakovei, byloje nėra.
Atmestini ieškovės atstovo teismo posėdyje išdėstyti argumentai, kad skola susidarė iš administravimo mokesčio, kaupiamųjų mokesčių, remontų išlaidų ir kitų einamų mokėjimų. Remiantis pačios ieškovės pateikta skolų valdymo ataskaita, administravimo, kaupiamosios, remonto ir kitos komunalinės paslaugos turi atskiras grafas, tačiau jose jokio įsiskolinimo už ankstesnius laikotarpius iki 2017 m. vasario mėnesio nenurodyta. Taip pat teismas nesutinka su ieškovės atstovo argumentais, kad atsakovei visą laiką buvo žinoma apie laikotarpio pradžios skolą, nes jai buvo siunčiamos sąskaitos, ji atliko einamuosius mokėjimus. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokios sąskaitos atsakovei buvo siunčiamos kas mėnesį. Kaip patvirtino ieškovės atstovas, į bylą pateiktos sąskaitos yra sugeneruotos programos konkrečiam nekilnojamojo turto objektui. Kaip žinia, Turto bankas, patikėjimo teise valdydamas valstybės nuosavybėn perėjusį nekilnojamąjį turtą, valdo ne vieną butą ir nurodytame bute (duomenys neskelbtini), sąskaitų nepriiminėja, vadinasi jas gauna elektroniniu paštu ar kitu būdu. Ieškovė byloje neteikė įrodymų, kokiu būdu ir forma, bei kokiais terminais atsakovei siunčia sąskaitas apmokėjimui, o ta aplinkybė, kad atsakovė apmoka einamąsias mėnesio sąskaitas, savaime nepatvirtina, kad atsakovei buvo žinoma apie ieškovės priskaičiuotą 1333,88 Eur likutį laikotarpio pradžioje. Į bylą ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė buvo informuota apie didesnį, nei einamojo mėnesio suteiktų paslaugų, įsiskolinimą.
Įrodinėjimo pareigą nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu, atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog tai ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-540/2009; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-603/2019).
Atsižvelgus į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų laikotarpio pradžios 1333,88 Eur skolą už suteiktas paslaugas atsakovei, už jos nuosavybės teisėn perimtą butą, taip pat teismo posėdžio metu ieškovės atstovui negalėjus paaiškinti nurodytos skolos susidarymo aplinkybių, darytina išvada, kad byloje neįrodyta prašoma priteisti 1333,88 Eur skola, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Pagal skolų valdymo ataskaitą, atsakovė ginčo laikotarpiu mokėjo mokesčius už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Įvertinus tai, jog ieškovė neįrodė 1333,88 Eur skolos už suteiktas kitas paslaugas ir ieškinys šioje dalyje atmetamas, o nesumokėta likusi suma sudaro 42,24 Eur, teismui yra pagrindas šią skolos dalį priteisti iš atsakovės ieškovės naudai. Remiantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi ir tuo, kad atsakovė iš esmės neatsisako mokėti komunalinių mokesčių už suteiktas paslaugas, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas.
Civilinio Kodekso 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).
Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, procesinės palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017).
Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (42,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
Bylinėjimosi išlaidas sudaro ieškovės sumokėtas 31 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane ir 259,65 Eur išlaidų už suteiktą teisinę advokato padėjėjo pagalbą byloje, iš viso 291,52 Eur. Teismui patenkinus ieškinį 3 procentų reikalavimų sumos apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 8,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 264-270 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“, j. a. k. 302709722, naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, j. a. k. 112021042, 42,24 Eur (keturiasdešimt du eurus 24 ct) skolos.
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“, j. a. k. 302709722, naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, j. a. k. 112021042, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 42,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“, j. a. k. 302709722, naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, j. a. k. 112021042, 8,74 Eur (aštuonis eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.