Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, iki suėmimo nedirbo, teistas:

1) Visagino miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda. Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimi neatlikta bauda pakeista 300 viešaisiais darbais, skiriant atlikti 300 valandų nemokamų darbų. Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m lapkričio 4 d. nutartimi, neatlikta 270 (dviejų šimtų septyniasdešimt) valandų viešųjų darbų bausmės dalis pakeista į 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą. 2010 m. gruodžio 31 d. arešto bausmę atliko, paleistas iš Pravieniškių 3-iųjų pataiso namų. Teistumas išnykęs;

2) Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda, kuri priverstinai išieškota 2015 m. rugsėjo 7 d., teistumo nėra;

3) Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

4) Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams. 2019 m. birželio 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo.

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. pasikėsino pagrobti svetimą turtą panaudojant fizinį smurtą, o būtent jis, 2020 m. birželio 18 d., apie 21.15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Vilniuje, Sodų g. 22, prie degalinės ,,Viada prie stoties“, priėjęs prie nukentėjusiojo R. L. iš nugaros, iš jo dešinės rankos, pačiupo 150 eurų vertės piniginę su joje buvusiais 1 000 eurų, asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, banko kortelėmis, 2 automobilių techniniais pasais, neturinčiais turtinės vertės, o nukentėjusiajam nepaleidus piniginės, sudavė jam ranka 5 kartus į veidą ir galvą, po to, bandydamas atimti piniginę, sudavė ne mažiau 10 kartų į galvą ir veidą, tuo nukentėjusiajam padarydamas nosies kaulų lūžius, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiajam R. L. pabėgus ir įsėdus į automobilį, jis pradėjo laužtis į automobilį, trankė rankomis į automobilio stiklą, tačiau nukentėjusysis R. L. nuvažiavo. Tokiu būdu D. T. pasikėsino pagrobti svetimą, R. L. priklausantį 1 150 eurų vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes nukentėjusysis R. L. pasipriešino.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Nagrinėjamu atveju kaltinimas D. T. pareikštas dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą panaudojant fizinį smurtą.

Kita vertus, kaltinamasis nesutiko, kad galėjo suduoti kaltinime nurodytą smūgių skaičių, t. y. 15 kartų į veidą ir galvą, o po to, antro puolimo metu, ne mažiau 10 kartų į galvą ir veidą. Kaltinamasis nurodė, kad smūgiai buvo nestiprūs, jis tiesiog mojavo rankomis ir mano, kad pataikė gal 3-4 kartus per veidą, bet nestipriai. Su šiais kaltinamojo argumentais sutinka iš dalies. Visų pirma, pareiškime policijai, nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jam buvo suduoti ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą ir veidą. Antra, nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis negalėjo nurodyti tikslaus smūgių skaičiaus, nes vyko grumtynės. Trečia, vaizdo įrašo pavadinimu „UzpolymasK4.avi“ duomenimis, pirmo puolimo metu (iki nukentėjusysis atsistūmė nuo kaltinamojo ir dėjosi telefoną į rankinę) buvo suduota 5 kartus. Po to, kai nukentėjusysis į rankinę-piniginę įsidėjo telefoną, iki veiksmui persikeliant už reklaminio stendo, kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 3 smūgius. Vėliau grumtynės persikėlė už reklaminio stendo ir vyko kurį laiką, todėl, teismo nuomone, grumtynių metu galėjo būti smūgiuota ne vieną kartą, galimai ir 10 kartų, ar daugiau. Šios išvados nepaneigia ir specialisto išvada, kurioje nustatytas tik nosies lūžis, nes ši išvada rengta praėjus beveik mėnesiui po įvykio ir tik iš medicininių dokumentų. Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išrašo matyti, kad nukentėjusysis nuvykęs privačiu automobiliu skundėsi nosies skausmu, todėl būtent tik nosis ir buvo apžiūrėta. Teismo nuomone, vien tai, kad nukentėjusysis neprašė apžiūrėti viso jo kūno, negali paneigti kitais įrodymais nustatytų smūgių ir/ar jų kiekio. Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė ranka 5 kartus į veidą ir galvą, o po to, bandydamas atimti piniginę, sudavė ne mažiau 10 kartų į galvą ir veidą. Todėl kaltinimas tikslintinas, konstatuojant, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė ranka 5 kartus į veidą ir galvą, o po to, bandydamas atimti piniginę, sudavė ne mažiau 10 kartų į galvą ir veidą.

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tyčia Subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė – tai subjektyvių požymių, apibūdinančių pavojingą veiką ir pasekmes, visuma. Prie subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę sudarančių požymių priskiriami kaltė, nusikalstamos veikos padarymo motyvas ir tikslas. Tik šių požymių visuma parodo asmens sąmonės ir valios ryšį su pavojinga veika ir pasekmėmis, atspindi asmens viduje vykstančius psichinius procesus darant pavojingą veiką. Šių procesų eigą galima išaiškinti tik esant objektyviems duomenims. Prie objektyvių duomenų priskiriamos aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, veikimo pobūdį, kaltininko elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo, konkrečią nusikaltimo padarymo situaciją, kaltininko asmenybę. Šių aplinkybių visuma leidžia tiksliai parodyti subjektyviąją padaryto nusikaltimo pusę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2004 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105).

Pastebėtina, kad byloje nenustatytas joks nukentėjusiojo R. L. suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, jo parodymai viso proceso metu stapo dėl esminių aplinkybių, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo duotais parodymais.

Tuo tarpu kaltinamojo parodymai teismui kelia abejonių. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis stotyje buvo norėdamas grįžti namo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, jog buvo Vilniaus miesto stotyje ir norėjo važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Kadangi neturėjo pinigų, planavo jų paprašyti žmonių, kad sušelptų (1 t., b. l. 90). Teisiamojo posėdžio metu jis jau teigė, jog pinigų turėjo, kadangi jų buvo pervedusi mama ir tik teismui pagarsinus dalį jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad pinigų prašė iš žmonių. Teismui pasiteiravus, ar sulaikymo metu pas jį buvo rasta pinigų, atsirado versija, kad pinigus galimai pametė. Nors byloje yra pateiktas kaltinamojo motinos O. T. patvirtinimas, jog ji pervedė pinigus D. T., bei SMS žinučių kopijos apie pinigų pervedimą (2 t., b. l. 16-18), tačiau šie duomenys nepatvirtina, jog šie pinigai buvo pervedami būtent D. T. ir ar jie atsiimti, ar, kad D. T. pinigus ketino panaudoti bilietui įsigyti. Kaip minėta, ši versija atsirado tik teisme, o jo sulaikymo metu pas jį tebuvo rasta 12 euro centų (1 t., b. l. 79), nei mamos pervestų pinigų, nei bilieto namo pas kaltinamąjį nerasta.

Taigi, nors kaltinamasis D. T. kėlė versiją, jog už piniginės griebė ne norėdamas ją išplėšti, o tik bandydamas sulaikyti nukentėjusįjį, tačiau ši versija nepagrįsta ir paneigta aukščiau surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Tokie kaltinamojo parodymai neatitinka nei nukentėjusiojo, nei pateiktuose vaizdo įrašuose matomų ir bylos medžiagoje esančių duomenų.

Apibendrindamas pirmiau aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad byloje visiškai pakanka įrodymų, kurie sudaro pagrindą išvadai, jog kaltinamasis D. T. pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo turtą panaudodamas smurtą, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, t. y. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.

Dėl D. T. skirtinos bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

D. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

D. T. veikė tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei ir žmogaus sveikatai, veikos motyvai savanaudiški, padaryta reali turtinė ir neturtinė žala, kuri nėra atlyginta. Nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena sunkinanti. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nevedęs, turintis mažametį vaiką (1 t., b. l. 111-112), iki kardomojo kalinimo nedirbo (1 t., b. l. 124), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 125), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2020 m. birželio 16 d. už muštynių sukėlimą (1 t., b. l. 122-123), praeityje teistas keturis kartus, iš jų už kvalifikuotą svetimo turto pagrobimą, taip pat ir už kelis smurtinius nusikaltimus prieš asmenį, paskutinį kartą 2018 m. rugpjūčio 27 d. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 115-119).

Nors yra pakankamai kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, vis gi teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas nesiekiantis šios rūšies bausmės vidurkio, t. y. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, o jos vykdymą atidėti, nes būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija. Pažymėtina, kad nors D. T. baudžiamoji atsakomybė taikyta 4 kartus, tačiau teisei priešingas elgesys nėra sistemingas. Matyti, kad toks polinkis yra besiformuojantis. Be to, baudžiamojo proceso metu kaltinamajam buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, o tai sudaro pagrindo manyti, jog kaltinamais įvertins savo elgesį, jo galimas pasekmes ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip minėta, svarbu ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir siekti kitų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, o būtent paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, o taip pat į gana jauną kaltinamojo amžių, į galimybes jam dirbti bei būti pilnaverčiu visuomenės nariu, sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl D. T. taikytinos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejų metų laikotarpiui), nustatant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 punktuose numatytas pareigas – pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą; metus neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo D. T. smurtinis elgesys kartojasi, jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per vienerius metus po nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti ir pabaigti smurtinį elgesį keičiančioje programą.

Baudžiamojo proceso paskirtį padės įgyvendinti ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 69 straipsnyje – turtinės žalos atlyginimas. Todėl D. T. skirtina ši baudžiamojo poveikio priemonė, nustatant, kad nukentėjusiajam 610 eurų turtinė žala jis turi būti atlyginta per vienerius metu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis D. T. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. birželio 18 d., 21.50 val. (1 t., b. l. 77). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. birželio 19 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams (nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d.) (1 t., b. l. 104-106). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas iki 2020 m. rugsėjo 19 d. (1 t., b. l. 185-187). Ši kardomoji priemonė paskelbus nuosprendį naikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 punktu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas D. T. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. T. atsakingas už nukentėjusiojo R. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK ir CK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų patirtą žalą. Šio fakto kaltinamasis ir jo gynėjas neginčija.

Dėl turtinės žalos

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 50,97 eurų už nukentėjusiojo R. L. gydymo išlaidas priteisimo. Taip pat prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 65-69). Civilinė ieškovė į teismo posėdį neatvyko, bet pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė.

Pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų D. T. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis ieškinį pripažino ir įsipareigojo jį atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš D. T. priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai 50,97 eurų žalai atlyginti ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. L. pareiškė civilinį ieškinį, kurį tikslino teisiamojo posėdžio metu. Prašo iš kaltinamojo priteisti 800 eurų turtinei ir 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metinius delspinigius nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško ieškinio apmokėjimo (1 t., b. l. 29, 170; 2 t., 29-30).

Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, jog turtinę žalą sudaro 490 eurų už limfodrenažinius masažus, ką patvirtina ir byloje esanti sąskaita faktūra Nr. 66 (1 t., b. l. 33), taip pat 20 eurų už marškinėlius, kurie įvykio metu buvo suplėšyti, ir 290 eurų už akinius nuo saulės, kurie dingo įvykio metu, tačiau dokumentų patvirtinančių jų kainą, nepateikė.

Kaltinamasis D. T. ir jo gynėjas su pateiktu ieškinius sutiko iš dalies. Sutinko atlyginti 490 eurų už nukentėjusiajam atliktus masažus, taip pat 20 eurų už sugadintus marškinėlius, tačiau nesutiko dėl 290 eurų sumos už akinius nuo saulės, kadangi nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių tokią akinių vertę.

Paprastai žalos atlyginimas nustatomas pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Tačiau žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas. Remiantis CK 6.251 straipsniu padaryti nuostoliai, kurie yra žalos piniginė išraiška, turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Nuostata, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui privalu atlyginti visiškai, yra įtvirtinta ir CK 6.263 straipsnio 2 dalyje. Nustatant priteistiną sumą, vertinamas nukentėjusiojo asmens turtinės padėties dėl padarytos nusikalstamos veikos pablogėjimas.

Taigi, byloje yra pagrįsta turtinė žala dėl 490 eurų už limfodrenažinius masažus, pateikta šią sumą pagrindžianti sąskaita faktūra Nr. 66 (1 t., b. l. 33). Taip pat teismas laiko įrodyta ir 20 eurų žalą dėl suplėšytų marškinėlių. Ši suma nelaikytina per didele ar neprotinga. Su šia turtine žala bei jos dydžiu sutiko ir kaltinamasis. Tačiau byloje kilo ginčas dėl akinių nuo saulės vertės. Teismo nuomone, byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų dėl akinių įsigijimo kainos. Jų nepateikta ir po to, kai nukentėjusiajam teisme buvo pasiūlyta labiau pagrįsti ieškinį šioje dalyje. Nukentėjusysis pateikė duomenis iš internetinio puslapio dėl panašių akinių nuo saulės įsigijimo kainos, tačiau byloje nėra duomenų, ar tai yra tokie patys akiniai nuo saulės. Kita vertus, teismas atsižvelgdamas į tai, jog byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad nukentėjusysis turėjo akinius, kurie grumtynių momentu nukrito (vaizdo įrašas „UzpolymasK4.avi“ 5 min. 7 sek.), sprendžia, jog šioje dalyje ieškinys turtėtų būti tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo už akinius nuo saulės turėtų būti priteista 100 eurų suma, kuri nelaikytina akivaizdžiai per didele ar neprotinga. Kitoje, todėl ieškinys dalyje dėl 490 eurų už nukentėjusiajam atliktus masažus ir 20 eurų už suplėšytus marškinėlius, tenkintinas visiškai.

Dėl neturtinės žalos

Kaip buvo minėta, nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Šią žalą grindžia tuo, kad dėl užpuolimo padaryta sunki arba nepataisoma žala jo sveikatai, nes jis vis dažniau patiria stiprius galvos skausmus, taip pat pradėjo sunkiai kvėpuoti per nosį, kankina nemiga, teks lankytis pas gydytojus, ko jau nedarė daug metų, tenka papildomai vartoti vaistus nuo skausmo ir nemigos, be to, po šio įvykio pablogėjo jo santykiai su gyvenimo drauge, nes jis naktimis pradėjo knarkti. Dėl užpuolimo yra padaryta žala jo savivertei, jis patiria neigiamus išgyvenimus, nuolat jaučia stresą. Teisme R. L. ieškinį palaikė ir prašė tenkinti, papildomai pateikė duomenis iš interneto svetainės dėl dingusių akinių vertės. Nurodė, jog dėl padarytų sužalojimų patyrė daug nepatogumų, nes buvo pakenkta jo išvaizdai, dėl ko negalėjo bendrauji su klientais, todėl nukentėjo jo verslas ir gaunamos pajamos bei reputacija.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (pvz., Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas).

Kasacinis teismas savo ruožtu yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Vis tik, teismų praktikoje laikoma, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016).

Be to, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam dėl nosies sulaužymo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl suduotų daugybinių smūgių juto fizinį skausmą bei, kad užpuolimo metu patyrė didelį stresą, dėl ko pasekmes jaučia iki šiol. Stiprūs neigiami emociniai išgyvenimai (didelis jaudulys, sveikatos pablogėjimas, peržiūrint vaizdo įrašus) matėsi ir teisiamojo posėdžio metu. Todėl teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusiajam dėl jo užpuolimo ir sumušimo buvo padaryta neturtinė žala. Sutiktina ir su argumentais, kad dėl hematomų aplink akis ir nosies lūžimo nukentėjusysis patyrė nepatogumus, nes reikėjo dalyvauti vestuvėse, bendrauti su verslo klientais. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad fizinio sužalojimo padariniai būtų negrįžtami (galima nosies operacija), kad sveikimo prognozės (dėl kvėpavimo, knarkimo) būtų neigiamos ir pan. Akimi matomi sužalojimo padariniai nebuvo ilgalaikiai.

Kaip minėta, nustatant neturtinės žalos dydį yra reikšmingi teismo precedentai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo įprastai priteisiamos žalos dydis svyruoja nuo 145 eurų iki 7 240 eurų, (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2014, 2K-586/2012, 2K-482/2012, 2K-443/2012, 2K-300-2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017). Didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus ir pan. Šiuo atveju kaltinamasis nukentėjusįjį užpuolė iš nugaros ir sudavė jam ne vieną smūgį į veido sritį, dėl ko jam lūžo nosis. Po jo tokių veiksmų nukentėjusysis nustūmė kaltinamąjį, o šis toliau tęsė savo veiksmus siekdamas išplėšti nukentėjusiojo piniginę, tačiau papildomų sužalojimų jam nepadarė, taigi nors jo naudotas smurtas buvo intensyvus, tačiau nukentėjusiajam buvo padarytas vienas sužalojimas veido srityje. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog prašoma 5 000 eurų neturtinė žala yra per didelė, neatitinka teisingumo ir protingumo bei proporcingumo kriterijų bei teismų praktikos, todėl šioje dalyje nukentėjusiojo ieškinyje prašoma priteisti neturtinė žala mažintina.

Nukentėjusysis savo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiamojo posėdžio metu grindė negautomis pajamomis dėl patirto sužalojimo. Tačiau negautos pajamos yra turtinė žala. Turtinės žalos samprata yra aiškinama remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018). Taigi nukentėjusiojo negautos pajamos negali būti vertintinos kaip neturtinė žala. Reikalavimo priteisti negautas pajamas nukentėjusysis nereiškė, todėl teismas dėl jų nepasisako ir nukentėjusiajam išaiškina, kad dėl jų priteisimo nukentėjusysis gali kreiptis civilinio proceso tvarka.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis konkrečiais neturtinės žalos dydį pagrindžiančiais kriterijais: sužalojimo aplinkybėmis, pobūdžiu, pasekmėmis nukentėjusiojo sveikatai ir savijautai ir tuo, kad byloje nėra duomenų apie neigiamą sveikatos atstatymo perspektyvą, psichologiniais padariniais, taip pat teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose, kuriose dėl nusikalstamos veikos kilę padariniai - nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat į kaltininko sunkią finansinę padėtį ir tai, kad jis turi realias galimybes dirbti laisvėje (jauno amžiaus, byloje nėra duomenų apie sveikatos problemas, kurios ribotų įsidarbinimo galimybes), priteistą turtinės žalos dydį (660,97 eurai), sprendžia, jog šioje dalyje nukentėjusiojo ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteisiama 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis pareikštu ieškiniu taip pat prašo priteisti jam 5 procentų metinius delspinigius nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki pilno ieškinio apmokėjimo. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, delspinigiai yra mokami už prievolės neįvykdymą arba netinkamą jos įvykdymą. Kaltinamasis, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamas nuosprendis, kuriuo jam priteista atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą, neturi prievolės (turi tik moralinę) mokėti nukentėjusiajam žalos atlyginimo. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, teismas mano, jog prašymas priteisti delspinigius yra rašymo pasirinkimo klaida ir laiko, jog nukentėjusysis prašo priteisti jam 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Šis jo prašymas yra tenkintinas.

Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: iš nukentėjusiojo R. L. paimti marškinėliai „Seven lemon“, supakuoti į voką ir perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį (1 t., b. l. 50-51), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai; vokuose esančios 3 CD laikmenos (prisegtos prie bylos 1 t. ir 2 t. viršelių), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

D. T. (D. T.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. T. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2020 m. birželio 18 d., 21.50 val. iki 2020 m. rugsėjo 11 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais, D. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti D. T. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti ir pabaigti smurtinį elgesį keičiančią programą.

Vadovaujantis BK 69 straipsniu, paskirti D. T. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, nustatant, kad nukentėjusiajam 610 eurų turtinė žala turi būti atlyginta per vienerius metu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. T. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti paskelbus nuosprendį.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš D. T. 50,97 eurus (penkiasdešimt eurų 97 euro ventai) žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo R. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš D. T. 610 eurų (šešis šimtus dešimt eurų) turtinei ir 1 000 eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 1 610 eurų sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Iš nukentėjusiojo R. L. paimtus marškinėlius „Seven lemon“, supakuotus į voką, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Vokuose esančias 3 CD laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.