- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- e2S-485-777/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00002-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- AB DNB banko
- Ieškovas
- A. D., N. D.
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. e2S-485-777/2016
2016 m. vasario 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016-01-07 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. D. ir N. D. ieškinį atsakovei AB DNB bankui dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai 2016-01-04 kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė: pripažinti 2005-03-30 ieškovų su atsakovu sudarytos kreditavimo sutarties Nr. 4-195 vienašališką nutraukimą neteisėtu. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdyti pradėtas hipotekos procedūras (hipotekos kodas Hipotekos registre Nr. 03120050002379) bei įkeistų daiktų pardavimą iš varžytynių arba perdavimą administruoti kreditoriui. Nurodė, kad ieškovai ginčija vienašalį kredito sutarties nutraukimą. 2015-05-13 Vilniaus miesto 14-ajame notarų biure buvo atliktas vykdomasis įrašas Nr. 14-2164 ir šiuo metu antstolė V. Daugirdienė vykdo priverstinio turto realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0004/15/00857.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2016-01-07 nutartimi tenkino ieškovų prašymą taikyti laikinąsias pasaugos priemones – sustabdė pradėtas hipotekos procedūras bei įkeistų daiktų pardavimą iš varžytynių arba perdavimą administruoti kreditoriui. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta kredito sutartis, kurios įvykdymui užtikrinti ieškovai atsakovo naudai yra hipoteka įkeitę nekilnojamojo turto objektus. Ieškovams vėluojant laiku mokėti bankui pagal pasirašytas sutartis, atsakovas vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Tokį sutarties nutraukimą pareikštu ieškiniu ieškovai ginčija, prašo jį pripažinti neteisėtu. 2015-05-13 Vilniaus miesto 14-ajame notarų biure buvo atliktas vykdomasis įrašas Nr. 14-2164 ir šiuo metu antstolė V. Daugirdienė vykdo priverstinio turto realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0004/15/00857. Remiantis kredito sutarties nutraukimu, atsakovui perleidus įkeistą ieškovų turtą tretiesiems asmenims, o teismui konstatavus, kad kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas, ieškovams būtų padaryta žala, jiems galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, o turto išreikalavimas iš trečiųjų asmenų taptų neįmanomas arba pareikalautų papildomų teisminių ginčų.
Šalies argumentai
Atsakovė AB DNB bankas atskiruoju skundu prašė Palangos miesto apylinkės teismo 2016-01-07 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad skundžiama nutartis prieštarauja šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai. Aktualioje teismų praktikoje šios kategorijos bylose, kai skolininkai ginčija su kredito įstaigomis sudarytų kreditavimo sutarčių nutraukimą kaip neteisėtą po to, kai jau yra išduoti vykdomieji dokumentai dėl jų skolų išieškojimo, yra išaiškinta, kad tokiomis aplinkybėmis hipotekinio išieškojimo proceso sustabdymas iki to laiko, kol spręsis kredito sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas, būtų neproporcinga ir nepagrįsta kreditoriaus teises ribojanti priemonė, dėl ko skolininkų (ieškovų) prašymai sustabdyti išieškojimo procesą atmetami, nesant jų taikymo pagal CPK 144 str. pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose. Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai be teisinio pagrindo pritaikė byloje laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovų pareikštas ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, jam pagrįsti nepateikta jokių įrodymų, ieškinio teisinis ir faktinis pagrindas nekonkretus. Kreditavimo sutarties nutraukimas ginčijamas kaip prieštaraujantis sąžiningumo ir protingumo principams, esą atsakovui nesąžiningai pasinaudojus teise nutraukti sutartį, kuri numatyta standartinėje kredito sutarties sąlygoje. Tačiau tokie argumentai nesudaro pagrindo pripažinti kreditavimo sutarties nutraukimo ir išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą neteisėtu. Kreditavimo sutartis, sudaryta su ieškovais, buvo nutraukta prieš beveik 1 (vienerius) metus 2015-02-25. Pareikšto nepagrįsto ieškinio tikrieji ketinimai – įkeisto nekilnojamojo turto varžytynių atšaukimas ir skolos išieškojimo veiksmų užvilkinimas. Nurodė, kad ieškovai neįrodė (byloje nėra jokių objektyvių duomenų), jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Tarp ieškovų pareikšto ieškinio ir prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių nėra ryšio. Skolos išieškojimo pagrindą sudaro galiojantis vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo, kuris nėra ginčijamas. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė atsakovo kaip išieškotojo teisę atgauti skolą pagal teisės normų nustatyta tvarka priimtą vykdomąjį dokumentą, taip pat pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai nurodė, kad su skundu nesutinka. Prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas teikdamas skundą neatskleidė teismui, kokioje stadijoje šiuo metu yra antstolės vykdomas išieškojimas iš ieškovų turto. Ieškovų turto pirmosios ir antrosios varžytynės neįvyko, nes nebuvo nė vieno pirkėjo. Todėl atšaukti varžytynes teikiant ieškinį net nebuvo prašoma. Atsakovo skundo argumentas dėl tariamo išieškojimo veiksmų užvilkinimo nepagrįstas. Išieškotojui atsisakius perimti dvejose varžytynėse neparduotą turtą, išieškojimas į šį turtą negalimas metus laiko, o turtas turi būti grąžinamas išieškotojui (CPK 723 str.). Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvo teisinis pagrindas. Atsakovui perleidus įkeistą ieškovų turtą tretiesiems asmenims, teismui konstatavus, kad kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas, ieškovams būtų padaryta žala. Ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, o turto išreikalavimas iš trečiųjų asmenų taptų neįmanomas arba pareikalautų papildomų teisminių ginčų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro Palangos miesto apylinkės teismo 2016-01-04 nutarties, kuria tenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Įsitikinęs, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas nustatinėja, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad teismas netinkamai aiškino prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ir be pagrindo sprendė esant grėsmę teismo sprendimo įvykdymo galimam pasunkėjimui arba pasidarymui neįmanomo. Šie klausimai sudaro apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką (CPK 320, 338 straipsniai).
Kaip minėta, vienas iš motyvų, remdamasis kuriuo apeliantas įrodinėja apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinimo poreikį, – tai ieškinio reikalavimų tikėtinas nepagrįstumas. Pastarąjį faktą apeliantas grindžia tuo, kad ieškovų pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovų prašomos įgyvendinti reikalavimo teisės egzistavimo. Taigi, apeliantas ieškinio prima facie nepagrįstumą sieja su tokiu ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių ir jas turinčių pagrįsti įrodymų tyrimo mastu, kuris būdingas bylos nagrinėjimo iš esmės stadijai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-200-381/2015). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-200-381/2015). Byloje pareikštame ieškinyje ieškovai prašo pripažinti 2005-03-30 ieškovų su atsakovu sudarytos kreditavimo sutarties Nr. 4-195 vienašališką nutraukimą neteisėtu. Ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas tinkamai, pateikti jį turintys pagrįsti įrodymai (šalių pasirašyti susitarimai (sutartiniai santykiai tarp šalių tęsėsi beveik 10 metų), duomenys apie ieškovo A. D. sveikatos būklę, ieškovų gaunamas pajamas, skyrybų procesą (atsiradusius sunkumus ieškovams vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir jų vykdymą iš dalies, paskutinė įmoka atlikta 2015-02-02). Vadinasi, prima facie doktrinos požiūriu ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Remiantis tuo, atskirojo skundo argumentai dėl šios dalies atmetami kaip nepasitvirtinę.
Apskųstos teismo nutarties neteisėtumą, o kartu ir nepagrįstumą apeliantas grindžia ir tuo aspektu, kad nėra kito būtinojo elemento laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. teismo sprendimo įvykdymo galimo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo grėsmės.
Visų pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-85-469/2015 išaiškino, kad vykdant priverstinį išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, hipoteka įkeisto turto nerealizavus antrosiose varžytynėse, netaikoma CPK 723 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią, neįvykus antrosioms varžytynėms ir kreditoriui neperėmus turto, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Išieškojimas pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą gali būti atnaujintas šio veiksmo neribojant vienerių metų terminu. Todėl ieškovų argumentai dėl CPK 723 str. 3 d. normos taikymo nagrinėjamu atveju yra nepagrįsti.
Antra, antstolei V. Daugirdienei toliau vykdant priverstinio turto realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0004/15/00857, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad remiantis kredito sutarties nutraukimu, atsakovui perleidus įkeistą ieškovų turtą tretiesiems asmenims, o teismui konstatavus, kad kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas, ieškovams būtų padaryta žala, jiems galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, o turto išreikalavimas iš trečiųjų asmenų taptų neįmanomas arba pareikalautų papildomų teisminių ginčų.
Apeliantas skunde nurodė, kad skundžiama nutartis prieštarauja šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, nes apelianto skunde nurodytose nutartyse faktinės aplinkybės (racio decidenti) nėra tapačios nagrinėjamai bylai. Civilinėje byloje Nr. 2A-2210-450/2015 pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab inito ir baudinių delspinigių sumažinimo 2015-01-21 sprendimu atmetė. Apeliacinės instancijos teismas trečiojo asmens prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nagrinėjo po bylos išnagrinėjimo pirmojoje instancijoje iš esmės. Be to, nutartyje konstatuota, kad ieškovė pagal kredito sutartį neatliko mokėjimų daugiau nei 5 metus. Civilinėje byloje Nr. 2S-2203-153/2015 kreditas (17 377,20 Eur) suteiktas namo remontui; ieškovas ieškinio reikalavimą grindė netinkamu informavimu apie sutarties nutraukimą. Civilinėje byloje Nr. 2S-492-823/2014 kredito sutarties nutraukimas buvo įvykęs prieš daugiau nei trejus metus iki ieškovo kreipimosi į teismą, šalys buvo sutarusios dėl kredito sutarties nutraukimo atšaukimo, tačiau ieškovas nustatytu terminu įsiskolinimo nepadengė. Civilinėje byloje Nr. 2S-934-431/2015 buvo nagrinėjamas pakartotinis ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; teismas konstatavo, kad ieškinys tikėtinai nepagrįstas; ieškovas nepateikė duomenų, kodėl 3 metus nevykdo įsipareigojimų bei prašo stabdyti 4 vykdomąsias bylas, kuriose išieškoma didesnė nei 700 000 Eur suma. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-45-516/2015 nagrinėtas atsakovės prašymas panaikinti jos turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėtoje civilinėje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje 3K-3-58/2012 nenagrinėti klausimai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose.
Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis byloje nėra paneigtas.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas už paduotą atskirąjį skundą sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį. Atskirąjį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2016-01-07 nutartį palikti nepakeistą.