Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, iki laisvės atėmimo bausmės gyvenusi (duomenys neskelbtini), dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „V., teista:

1. 2009 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 2 MGL dydžio bauda;

2. 2009 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda. 2016 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi veika dekriminalizuota ir nuteistoji atleista nuo bausmės;

3. 2009 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galutine bausme – 4 MGL (520 Lt) bauda. Bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2009 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta baudos bausme ir galutinė bausmė nustatyta – 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;

4. 2010 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 10 MGL dydžio bauda. Bauda nesumokėta. 2016 m. Vilniaus apylinkės teismo nutartimi baudos vykdymas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senačiai;

5. 2010 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

6. 2010 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį galutine bausme – areštu 40 parų. Bausmę subendrinus su 2010 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. 2011 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

7. 2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Bausmę subendrinus su 2010 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, skirta bausme nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. 2011 m. gruodžio 23 d. paleista lygtinai. 2012 m. vasario 17 d. išbraukta iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos;

8. 2012 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – areštu 20 parų. Bausmę atliko 2012 m. rugsėjo 18 d.;

9. 2012 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – areštu 80 parų. Bausmę atliko 2013 m. sausio 2 d.;

10. 2013 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

11. 2013 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – galutine bausme laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Bausmę subendrinus su 2013 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams;

12. 2013 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – subendrinta bausme areštu 40 parų. Bausmę subendrinus su 2013 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams. 2013 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. ir 2013 m. spalio 7 d. nuosprendžiais skirtas bausmes, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių. Bausmė atlikta 2014 m. rugpjūčio 14 d.;

13. 2015 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

14. 2016 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

15. 2016 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 30 parų;

16. 2016 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį galutine bausme – areštu 20 parų;

17. 2016 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį subendrinta bausme – areštu 30 parų. Šia bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d., 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiais, 2016 m. rugsėjo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirtomis bausmėmis, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 7 mėnesiams;

18. 2017 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Bausmę subendrinus su 2016 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Bausmė atlikta 2018 m. rugpjūčio 24 d.;

20. 2019 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį galutine bausme – areštu 20 parų. Bausmę subendrinus su 2019 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – areštas 30 parų;

21. 2020 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams;

22. 2020 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams 10 dienų. Bausmę subendrinus su 2019 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 25 dienoms.

2020 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžiai subendrinti ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir 25 dienoms.

23. 2020 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Šią bausmę subendrinus su 2020 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams ir 25 dienoms. Bausmė atlikta (2021 m. rugpjūčio 23 d.);

24. 2022 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto bausme;

25) 2023 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 20 parų arešto, (įsiteisėjo 2023 m. balandžio 7 d.);

26) 2023 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 d. (3 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirta subendrinta – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė iš dalies subendrinta su pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis, ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. balandžio 6 d. ir 2023 m. kovo 15 d. nuosprendžiais paskirtomis arešto bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

27) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi peržiūrėti 2023 m. kovo 15 d. ir 2023 m. gegužės 25 d. (Pastaba. Nutartyje nurodyta klaidingai 2023 m. gegužės 21 d. nuosprendis) nuosprendžiai. Nustatyta pagal 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendį nauja subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 10 d.),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (pagal pakeistą kaltinimą),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

18. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai, ir kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus.

19. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, karfentanilis yra narkotinė medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V‑239, 155¹ punktą, kaltinamoji nagrinėjamu atveju bandė perduoti 0,000029 g karfentanilio, matyti, kad narkotinės medžiagos kiekis, kuriuo disponavo kaltinamoji K. J., yra nedidelis kiekis (nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – karfentanilio yra ne daugiau kaip 0,00006 g, didelis kiekis – daugiau kaip 0,0006 g, labai didelis kiekis – 0,018 g).

22. K. J. pareikštas kaltinimas, kad ji neteisėtai įgijo nenustatytą narkotinių medžiagų kiekį, turėdama tikslą jį platinti, šį nenustatytą narkotinių medžiagų kiekį laikė turėdama tikslą jas platinti bei dalį jų išplatino, palikdama ligoninėje siuntinį, kurį lapelyje užrašė perduoti konkrečiam asmeniui (K. F.) į konkrečią palatą.

23. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas pasitvirtino iš dalies, byloje nustatyta, jog kaltinamoji K. J. kaltinime nurodytoje vietoje, laiku ir būdu K. F. paliko perduoti siuntinį, kuriame buvo narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,000029 g.

24. Kaltinamosios kaltę atnešus su maistu narkotines medžiagas, kurios, atsižvelgiant į jos raštelį, paliktą ant siuntos, turėjo būti perduotos K. F., patvirtina jos pačios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. K. J. teisme patvirtino, jog kaltinime nurodytu metu buvo nuvykusi į ligoninę. Detaliai nurodė, kokiu būdu ji bandė perduoti savo buvusiam sugyventiniui K. F. narkotinę medžiagą – karfentanilį, t. y. patvirtino, jog 1 dozę su narkotine medžiaga įdėjo į servetėlę, kurią įmetė į pakelį su bandelėmis ir visą maišą paliko ligoninės priėmime, kaip siuntą K. F.. Nurodė, kad narkotinių medžiagų neplatina, bet K. F. nuolat prašant ir taip ją spaudžiant, atnešė jam vieną dozę iš narkotinių medžiagų, kurias įsigijo savo vartojimui ir kurias vartodavo kartu, kai kartu gyveno.

25. Be kaltinamosios prisipažinimo ir paaiškinimų, jos kaltę, dėl narkotinės medžiagos atnešimo į ligoninę siuntinyje K. F., taip pat patvirtina kitų įrodymų visuma, kurie vienas kitą papildo ir sudaro vientisą loginę grandinę. O būtent — byloje pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „gera kokybė“, kuriame užfiksuota, kaip moteris su kauke užeina į registratūrą su „Maxima“ maišu. Užfiksuota, kaip ji laiko rašiklį virš balto popieriaus lapo, o vėliau apsaugos darbuotojas paduoda lipnią juostelę. Šiame vaizdo įraše (ir nuotraukose padarytose iš vaizdo įrašo) užfiksuota kaip kaltinamoji iš ligoninės patalpos išeina be maišo. Nors specialisto išvadoje Nr. 11-304 (23), Nr. 11K-50 (23) nurodyta, jog nustatyti ar vaizdo įraše pavadinimu „gera kokybe“ ir lyginamajam tyrimui pateiktoje medžiagoje (K. J. nuotraukose) užfiksuotas tas pats asmuo (kaltinamoji), negalima. Tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos D. F. duotų parodymų matyti, kad nors ji nėra įsitikinusi, bet mano, kad vaizdo įraše užfiksuota K. J. ir ją atpažįsta pagal eiseną. Be to, apžiūrėjus „Maxima“ maišą buvo paimtas lapelis su užrašu „(duomenys neskelbtini) aukštas“ (b. t. 1, b. l. 65, 74). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2023 m. balandžio 20 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad šiuos rankraštinius įrašus ant lapelio užrašą būtent kaltinamoji K. J.. Iš liudytojų A. L. ir N. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymų matyti, kad jos tikrindamos siuntinį — „Maxima“ maišą su produktais, kurį rado N. T. 2022 m. balandžio 4 d. apie 12.30 val., būtent kaltinamosios nurodytoje vietoje — maišelyje su bandelėmis ir rado servetėlę su folijos lakstinku ir jame buvusiais baltos spalvos milteliais, kuriuose, kaip nustatyta atlikus specialų tyrimą, buvo narkotinės medžiagos karfentanilio.

26. Taigi aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, į ligoninę siuntinį su narkotine medžiaga atnešė ir paliko K. F. kaltinamoji K. J.. K. J. žinojo, kad į siuntinį įdeda narkotines medžiagas ir norėjo, kad jos būtų su siuntiniu perduotos K. F., tačiau narkotines medžiagas rado slaugytojos, patikrinusios siuntinio turinį. Visa tai rodo, kad K. J. pasikėsino neteisėtai, neatlygintinai perduoti narkotinę medžiagą kitam asmeniui, tačiau jos veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ne dėl nuo jos valios priklausančių aplinkybių.

27. Kaltinamoji teisme teigė, kad nenorėjo platinti narkotinių medžiagų, nunešė jas K. F., nes jis reikalavo, prašė jų atnešti, abu buvo asmenys, vartojantys narkotines medžiagas. Teismas pažymi, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnį įtakos neturi tai, kad kaltininkas disponuojamas medžiagas perleidžia vedamas ne savanaudiškų, o kitų, galbūt ir altruistinių, paskatų, norėdamas palengvinti narkotines medžiagas vartojančio asmens abstinencijos būklę ar pan. (pvz.: kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180/2007). Todėl kaltinamosios argumentai, kad ji veikė neturėdama jokių savanaudiškų paskatų, atmestini kaip neturintys reikšmės padarytos veikos kvalifikavimui.

28. Kita vertus teismas laiko nepasitvirtinus kaltinimo aplinkybėms, kad kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų, kurias laikė su savimi turėdama tikslą platinti.

29. Visų pirma, nėra surinkta neabejotinų įrodymų, kad įvykio metu K. J. butų turėjusi dagiau narkotinių medžiagų, nei buvo rasta; nėra nustatytas ir pats įgijimo narkotinių medžiagų faktas. Vien kaltinamosios parodymų, kad ji turėjo su savimi galimai keturias dozes, iš kurių vieną norėjo perduoti K. F., minėtoms kaltinimo aplinkybėms konstatuoti nepakanka.

30. Antra, nebūtų pagrindo ir konstatuoti, kad kaltinamoji nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų įgijo ir laikė su tikslu platinti. Nes iš bylos medžiagos akivaizdu, jog ji pati buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų ir pirkdavo sau vartoti. Iš kaltinamosios asmens duomenų matyti, K. J. nuo (duomenys neskelbtini) m. įrašytą į (duomenys neskelbtini) įskaitą. Jai nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 73, 80). Pasak kaltinamosios (tai patvirtina ir Liteko duomenys), jai apribotos motinystės teisės. K. J. nurodė, kad ji savo vaiku pasirūpinti pati negalėjo būtent dėl turimos priklausomybės narkotikams. Kad K. J. vartojo įvykio psichiką veikiančias medžiagas (narkotikus ar psichotropines medžiagas), patvirtino ir liudytojos T. F. (auginanti kaltinamosios vaiką) ir D. F.. Teismas pažymi, kad kai asmuo narkotikus ir vartoja ir platina, turėtų būti taikoma BK 259 ir 260 straipsnio sutaptis. Tačiau, nagrinėjamu atveju, nenustačius, kad įvykio metu buvo įgyta ir laikyta daugiau narkotinių medžiagų, nei pasikėsinta išplatinti, nėra pagrindo ir vertinti, ar kaltinamoji įgijo ir laikė nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų turėdama du tikslus – vartoti pačiai ir platinti. Negalint pašalinti esančių abejonių, iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, kad kaltinamoji įgijo ir laikė nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų, turėdama tikslą jas platinti.

31. Apibendrinant išdėstytą, pažymėtina, kad BK 260 straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos – narkotinių ir psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas arba pardavimas ar kitoks platinimas yra alternatyvios ir, kad atsirastų atsakomybė pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Nagrinėjamu atveju, pasitvirtino kaltinimo aplinkybė, kad kaltinamoji pasikėsino padaryti vieną iš alternatyvių veikų, t. y. pasikėsino kitaip išplatinti (neatlygintinai perduoti) narkotines medžiagas kitam asmeniui, todėl jos veika kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl skirtinos bausmės

32. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

33. Teismas, skirdamas bausmę K. J., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

34. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

35. Nustatyta viena K. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jos atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

36. Gynėja K. F. elgesį prašo laikyti provokuojančiu ir pripažinti K. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad veikos padarymui turėjo įtakos K. F. provokuojantis elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šioje byloje kaltinamoji nurodė, kad ji nunešė siuntinyje narkotinių medžiagų K. F., nes jis jai nuolat skambino ir jų reikalavo, jis yra jos dviejų dukrų tėvas, iki jo paguldymo į ligoninę jie kartu vartodavo narkotines medžiagas. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-648/2023). Atsižvelgiant į teismų praktiką, aiškinant provokacijos turinį, teismas kaltinamosios nurodytų aplinkybių dėl skambučių su prašymais atnešti K. F. į ligoninę karfentanilio, nelaiko provokuojančiu. K. F. buvo izoliuotas, niekas pas jį patekti į ligoninę negalėjo, teisme apklausiama K. J. nenurodė, kad telefonu jai būtų grasinta ar pan., jei ji nevykdys K. F. prašymų. Kaip pati kaltinamoji nurodė, jam narkotikus galimai nešdavo kiti asmenys, o prieš atsigulant K. F. į ligoninę, jie kartu vartodavo tas pačias narkotines medžiagas. Teismo nuomone, šiuo atveju, vien asmens prašymo, kad ir ne vienkartinio, atnešti jam narkotikų į ligoninę, teismas nelaiko tokiu, kuris buvo lemiamas kaltinamosios apsisprendimui. Juolab, kad K. F. pats tokias aplinkybes neigia. Esant tokiai situacijai, teismas neturi pagrindo K. F. elgesio pripažinti provokuojančiu, ir tuo pačiu K. J. atsakomybę lengvinančiu.

37. K. J. padarė vieną tyčinę, nusikalstamą veiką, nutrūkusią pasikėsinimo stadijoje, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kuri yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamoji K. J. yra jauno amžiaus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir dirba. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje negydyta, tačiau vieną kartą (duomenys neskelbtini) m. lankėsi priėmimo skyriuje (b. t. 2, b. l. 76-77,80). Taip pat nesigydė VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centre (b. t. 2, b. l. 74). Tačiau K. J. nuo (duomenys neskelbtini) m. įrašytą į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą. Jai nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 73, 80). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-466/2022 nurodyta, kad kaltinamajai skirti teismo medicinos psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. t. 2, b. l. 80). 2023 m. birželio 23 d. duomenimis, K. J. per 3 metus administracinėn atsakomybėn traukta 25 kartus, iš kurių daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir smulkias vagystes, duomenų apie jai paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. t. 2, b. l. 58-68). K. J. praeityje teista 26 kartus, iš kurių beveik visus kartus už vagysčių įvykdymą arba pasikėsinimą pavogti, vieną kartą už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Ji ne kartą atliko su laisvės atėmimu susijusias bausmes, šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę.

38. Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytą, matyti, kad iš esmės kaltinamoji sistemingai pažeidžia įstatymus, jos daromos nusikalstamos veikos yra jos teisei priešingo gyvenimo būdo rezultatas. Kita vertus, įvertinus jos teistumus matyti, jog už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą praeityje ji neteista, todėl darytina išvada, kad nagrinėjama nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, nulemta kartu ir jos pačios turimos priklausomybės ir aplinkybės, kad narkotines medžiagas bandė perduoti savo sugyventiniui, su kuriuo prieš tai vartojo katu narkotikus. Teismui pateiktais duomenimis, kaltinamoji nuo paauglystės yra priklausoma nuo psichiką veikiančių medžiagų (iš medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad ji nuo 14 metų vartoja narkotines medžiagas (b. t. 2, b. l. 76). Tai patvirtino ir pati teisme, nurodydama, kad šiuo metu jai pavyksta kontroliuoti turimą priklausomybę, jau kurį laiką nevartoja, dirba, savaitgaliais ją išleidžia susitikti su vaikais, o tai, teismo nuomone, rodo, kad kaltinamoji deda pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme. Todėl teismas, įvertinęs visas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju įstatyme numatytus bausmės tikslus pasiekti pakaks K. J. paskirti sankcijoje numatytą minimalią bausmę – 2 metų laisvės atėmimą, kuri yra pakankamai griežta.

39. Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti, nes ji teisiama už sunkų nusikaltimą, numatytą BK XXXVII padarymą (BK 75 straipsnio 3 dalis) bei atlieka bausmę. Skirti švelnesnę, nei numatyta įstatyme bausmę, atsižvelgus į teistumus, nėra pagrindo.

40. Byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji pripažino savo kaltę, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai K. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo.

41. Šiuo metu kaltinamoji atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę pagal 2022 m. balandžio 6 d., 2023 m. kovo 15 d. ir 2023 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžius. 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. balandžio 6 d. ir 2023 m. kovo 15 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, K. J. paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi, peržiūrėti 2023 m. kovo 15 d. ir 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiai ir nustatyta pagal 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendį nauja subendrinta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimas. Kadangi minėta nutartis įsiteisėjo, šiuo nuosprendžiu ir nutartimi nustatyta nauja bausmė turi būti subendrintos.

42. Nagrinėjama veika padaryta iki pirmesnių nuosprendžių priėmimo, todėl nuosprendžiais paskirtos bausmės turi būti bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis. Nusikalstamos veikos, už kurias kaltinamoji nuteista pirmesniais nuosprendžiais, iš esmės yra baudžiamieji nusižengimai, viena iš jų priskiriama apysunkiams nusikaltimams (atvira vagystė, pagrobtas 365,94 Eur vertės turtas iš parduotuvės), tačiau, atsižvelgiant į vagysčių padarymo aplinkybes (vagystės iš parduotuvių), pagrobto turto vertę visais atvejais, teismas laiko, kad jos labai skiriasi pagal pavojingumą nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos, todėl taiko kaltinamajai BK 63 straipsnio 9 dalį, 5 dalies 2 punktą ir bausmes bendrina apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir K. J. paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

43. Į paskirtą bausmę įskaitytini 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai ir atlikta bausmės dalis.

44. Kaltinamajai K. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. t. 2, b. l. 38-39) – panaikintina paskelbus nuosprendį, nes laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos (atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką, žr. nutartis Nr. 2K-263-689/2018).

V. Dėl proceso išlaidų atlyginimo

45. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 14 d. pirminė pažyma Nr. APD-2023-13610, dėl antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajai K. J. baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų.

46. Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

47. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajai gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, paskirtas dėl to, nes K. J. atlieka laisvės atėmimo bausmė ir yra kalėjime. Esant tokiai situacijai, be gynėjo pagalbos jos teisės bei teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami, t. y. pripažinus būtinu kaltinamosios K. J. gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą.

48. Kaltinamoji visą bylos nagrinėjimą atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, nors kaltinamoji nurodė, kad ji dirba, tačiau patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO išrašą apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, matyti, jog iš tiesų kaltinamoji dirba, bet ji dirba tik nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d., pajamos menkos, kitų pajamų neturi, to akivaizdu, kad jos finansinė padėtis yra sunki. Kaltinamosios gynėja prašė nepriteisti iš kaltinamosios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nes gynėja paskirta ne dėl kaltinamosios valios.

49. Taigi, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nėra suderinamas su procesine kaltinamosios teise į gynybą, dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamosios K. J. netenkintinas.

VI. Kiti klausimai

50. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kaip menkaverčiai sunaikinti:

50.1. po apžiūros ir tyrimo likęs „Maxima“ maišas, supakuotas į voką Nr. 1, kuris perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (b. t. 1, b. l. 68-73);

50.2. po atlikto tyrimo, objektų pakuotės (plastikinis maišelis, popierinė servetėlė ir folijos lankstinukas) voke, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį (b. t. 1, b. l. 45-46).

51. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esantis kompaktinis diskas, prisegtas prie 2 bylos tomo, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

K. J. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme apimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi paskirtą bausmę ir K. J. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.

Į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktą bausmės dalį iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo pradžios.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Kaltinamajai K. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti paskelbus nuosprendį.

Nepriteisti iš K. J. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Po apžiūros ir tyrimo likusį „Maxima“ maišą, supakuotą į voką Nr. 1; po atlikto tyrimo, objektų pakuotes (plastikinį maišelį, popierinę servetėlę ir folijos lankstinuką) voke – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Byloje esantį kompaktinį diską, prisegtą prie 2 bylos tomo – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.