Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. J. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jai paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme apimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi paskirta bausmė ir K. J. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai ir atliktos bausmės dalis iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo pradžios.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo.

Nepriteistos iš K. J. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. K. J. nuteista už tai, kad ji neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, t. y. ji 2022 m. balandžio 4 d., apie 12.30 val., atvykusi į (duomenys neskelbtini) ligoninės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur ant popieriaus lapo užrašiusi „K. F. (duomenys neskelbtini) palat. (duomenys neskelbtini) aukštas“ ir lapą su užrašu lipnia juosta priklijavusi ant turimo „Maxima“ maišo, kuriame buvo maisto produktai ir tarp jų į servetėlę įdėta narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,000029 g, maišą paliko ant stalo kaip siuntą, skirtą perduoti K. F.. Tačiau narkotinės medžiagos nebuvo perduotos, nes siuntoje įdėtą servetėlę su joje esančiu folijos lankstinuku su minėta narkotine medžiaga rado ir policijos įstaigai perdavė ligoninės slaugytojos. Tokiais savo veiksmais K. J. pasikėsino kitaip platinti narkotinę medžiagą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios K. J. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl bausmės atlikimo vietos nustatymo.

7. Nuteistoji K. J. apeliaciniu skundu prašo paskirtą laisvės atėmimo bausmę leisti atlikti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje – (duomenys neskelbtini) atvirojoje kolonijoje.

8. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusioje BK 50 straipsnio 3 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nuo 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalis neteko galios (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263), o teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 30 straipsnio 2 dalies nuostatas konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Atsižvelgdamas į išdėstytas teisės aktų nuostatas, tenkinti nuteistosios K. J. prašymą ir nustatyti konkrečią laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, tokia kompetencija nepriklausė ir pirmosios instancijos teismui.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečių bausmės atlikimo vietų parinkimo nuteistiesiems ir nuteistųjų priėmimo bausmės atlikimo vietose tvarką nustato teisingumo ministras (BVK 30 straipsnio 6 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 3 punktą konkreti bausmės atlikimo vieta nuteistiems parenkama pagal laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus tvirtinamą arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų sąrašą, kuriame turi būti nurodyta, kokie nuteistieji ir kokioje bausmės atlikimo vietoje atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmes. Šių taisyklių 161 punkte numatyta, kad bausmės atlikimo sąlygų nuteistajam keitimą inicijuoja kontaktinis laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas. Taigi nuteistoji K. J. dėl jai taikomų bausmės atlikimo sąlygų švelninimo gali kreiptis į laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotą pareigūną.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo.

10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, 1A-73-851/2023).

11. Pagal baudžiamuosius įstatymus ir galiojančią teisminę praktiką bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama neperžengiant BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų. Tačiau, jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Švelnesnės, negu įtvirtinta įstatyme, bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenustatytą bausmę. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-21-719/2020, Nr. 2K-169-458/2020). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių, padarytą nusikalstamą veiką ar pačios nuteistosios asmenybę apibūdinančių aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, kad minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė laikytina neproporcinga ir iš esmės užtikrina tik nuteistosios K. J. nubaudimą.

12. Skundžiamu nuosprendžiu K. J. pripažinta kalta ir nuteista už pasikėsinimą neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Jos padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Įstatymų leidėjas už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatė tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas K. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad K. J. yra jauno amžiaus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, dirba, (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 73, 80). Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad K. J. teista 26 kartus, per 3 metus administracinėn atsakomybėn traukta 25 kartus. Nors nuteistosios gynėjos teismo posėdžio metu akcentuojamos aplinkybės, jog nuteistoji K. J. dirba, lankosi pas psichologą, yra pasiryžusi keisti savo gyvenimo būdą, vertintinos teigiamai, tačiau nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė neatitinka teisingumo principo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistajai K. J. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei jos asmenybei. Byloje nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kuriuo remiantis nuteistajai paskirta bausmė turėtų būti švelninama, nenustatyta.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

13. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 27 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 140,00 Eur už K. J. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios K. J. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajai gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjos dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistosios valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. J. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jos turtinė padėtis nėra gera, skundžiamu nuosprendžiu jai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistosios šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios K. J. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 140,00 Eur iš nuteistosios K. J. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.