Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos A. G. atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovui R. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. Š. (notaras), VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos atstovas advokatas Vytautas Kucevičius teismo posėdyje pareiškimą palaikė visiškai, papildomai paaiškino, kad pareiškėja ir jos dukra I. K. buvo velionės artimiausios giminaitės. Pareiškėjos tėvas V. L., M. ir V. L., M. buvo brolis ir sesuo. Kitų duomenų be palikėjos gimimo liudijimo ir pareiškėjos gimimo liudijimo, kuriame nurodyti minėti asmenys, įrodančių giminystės ryšį, nėra. Pareiškėja apie palikėjos mirtį sužinojo iš socialinės darbuotojos, į notarą kreipėsi nepraleidusi trijų mėnesių įstatymu nustatyto termino, tačiau jį vėliau praleido dėl to, kad rinko notarės nurodytus duomenis. Pareiškėja dėl pareiškimo teismui surašymo į advokatą kreipėsi šešto mėnesio pabaigoje. Atstovas nurodė, kad fakto nustatymui visiškai neturi jokios reikšmės kas palaidojo palikėją. Tačiau akivaizdu, kad pareiškėja, sužinojusi apie palikėjos mirtį, ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. ieškojo dokumentų, skambino ir rašė raštu notarei, kreipėsi į teismą.

Liudytoja I. K. teismo posėdyje patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad V. L. ir jos senelis V. L. buvo brolis ir sesuo. V. L. turėjo daug brolių ir seserų, tačiau jie nebendravo. Pareiškėją užaugino tetos, nes jos mama mirė, kai jai buvo 10 mėnesių, tėvas vaikus atidavė į vaikų namus. Pareiškėja neturėjo tėvo V. L. gimimo liudijimo ir jo nepavyko gauti archyvuose, o notarei nepakanka dokumentų. Liudytoja paaiškino, kad Vilniuje mokėsi (duomenys neskelbtini) metais, gyveno bendrabutyje, dažnai susitikdavo su V. L., ją lankė. Buvo laikotarpis kai palikėja gyveno Alytuje, jos namuose, tačiau grįžo gyventi į Vilnių. Liudytojos dukros mokėsi ir gyveno Vilniuje, dažnai vykdavo į Vilnių, tuo pačiu aplankydavo palikėją, ją apipirkdavo. 2016 metais siūlė palikėjai gyventi Alytuje, bet pastaroji atsisakė. Liudytoja pas palikėją buvo 2019 m. rugpjūčio 30 arba 31 dienomis. Liudytoja nuolat bendravo ir su palikėjos gydytoja, kuri nurodė, kad palikėjai (duomenys neskelbtini). Dėl šios ligos palikėja dažnai į butą neįsileisdavo socialinių darbuotojų, todėl palikėjos buto raktus davė seniūnui, kad galima būtų patekti pas ją į butą. Prasidėjo karantinas, nuo 13 dienos liudytoja buvo saviizoliacijoje, nes dukra grįžo iš užsienio. Socialinė darbuotoja pranešė, kad palikėja mirė, kadangi ji negalėjo išeiti iš namų, davė kitos giminaitės telefono numerį laidotuvių klausimo išsprendimui. Po savaitės ji pasiskambino pastarajai giminaitei sužinoti, kaip sekėsi laidotuvėse, tačiau ši atsakė, kad tetos nelaidojo. Terminas palikimui priimti buvo praleistas, kadangi ilgai užtruko dokumentų paieška.

Liudytojas L. S. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra buvęs pareiškėjos sutuoktinis, jie susituokė (duomenys neskelbtini), kartu pragyveno dešimt metų. Pareiškėjos tėvas V. L. turėjo šešias seseris, vien iš jų V. L.. Šeimos šventėse dalyvaudavo visos seserys taip pat ir palikėja. Gyvendami Vilniuje, jie su pareiškėja aplankydavo V. L.. Žino, kad pareiškėjos tėvas, po sutuoktinės mirties, vaikus atidavė į vaikų namus, o pareiškėją užaugino tetos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl giminystės santykių nustatymo.

Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų, nes būtent tokios sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnyje. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius.

Pareiškėjas prašo nustatyti giminystės faktą, kad palikėja V. L. yra pareiškėjos A. G. teta. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja A. G. yra V. L. ir S. L. duktė. V. L., M., gimęs (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini) Igliaukos Romos katalikų bažnyčios 1918-1922 metų metrikų knygose V. L., M. sūnaus gimimo duomenų nerasta. V. L., gimusi (duomenys neskelbtini) buvo M. L. ir U. D.-L. dukra.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nesant pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog V. L. buvo pareiškėjos teta dėl to, kad pareiškėja nepateikė tiesioginių giminystės ryšio įrodymų, tai sudarė sąlygas pareiškėjai kreiptis dėl šių duomenų nustatymo teismo tvarka, remiantis netiesioginiais įrodymais.

Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pavardės ir tėvavardžio sutapimas, negali būti įrodymu konstatuojat giminystės ryšį. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įrodinėjimo našta tenka tai bylos šaliai, kuri siekia paneigti oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytas aplinkybes. Šalies pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, sudaro rungimosi principo esmę (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, suinteresuotam asmeniui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl pareiškėjos įrodinėjamų faktų, jis turi teikti kitokius faktus, nei įrodinėja pareiškėja, pagrindžiančius įrodymus. Aplinkybių, kuriomis suinteresuotas asmuo remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu, įrodinėjimo naštos priskyrimas pareiškėjai neatitiktų šalių rungimosi principo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017). Tuo tarpu, suinteresuotas asmuo, reikšdamas abejones dėl pateikto įrodymo turinio, nepateikė ir nenurodė kitokio turinio dokumento, paneigiančio pareiškėjos pateiktų dokumentų turinį, bei neargumentavo, kodėl šie įrodymai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Pabrėžtina, kad įrodymų vertinimas – teismo prerogatyva.

Suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad liudytojų parodymai nekonkretūs, išplaukiantys, neįrodo giminystės ryšio. Teismas nesutinka su tokia pozicija, priešingai, vertina, jog liudytojų parodymai detalūs, informatyvūs, vieni kitiems neprieštaraujantys. Liudytojų parodymai teismui abejonių nesukėlė, todėl teismas parodymais vadovaujasi, kaip netiesioginiais įrodymais.

Tuo tarpu kitus suinteresuoto asmens atstovo argumentus, t. y., kad pareiškėja nepalaidojo palikėjos, buvo neatidi ir nerūpestinga, per mažai rūpinimosi palikėja, nenusistatė globos, teismas vertina, kaip neturinčius teisinės reikšmės šioje byloje bei nenuginčijančius į bylą pateiktų įrodymų bei liudytojų parodymų.

Kasacinio teismo praktika dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

Todėl atsižvelgdamas į pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, pareiškėjos atstovo bei liudytojų nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu, į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad galima daryti pagrįstą išvadą, jog V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), buvo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) teta. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad A. G. galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) kai faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir, ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre yra palikėjos vardu registruotas nekilnojamas turtas. Palikėjos deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi Vilniaus miesto 6-ojo notarų biurą dėl V. L. palikimo priėmimo.

Teismas, spręsdamas, ar šios bylos aplinkybėmis yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, atsižvelgia į pareiškėjos, suinteresuoto asmens, liudytojų paaiškinimus. Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja į notarę kreipėsi nepraleidusi įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino. Kaip minėta palikėja mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėja raštu į notarę kreipėsi (duomenys neskelbtini) ir terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, notarės reikalaujamų dokumentų paieškos, teismo proceso. Todėl, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, dėl kurių ji praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, yra pakankamas pagrindas jas pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjos priteistinos 7,13 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) teta.

Atnaujinti pareiškėjai A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš pareiškėjos A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.