Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. I. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. I. paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis į bausmės laiką įskaitytas A. I. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. 11.18 val. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. 16.53 val. (viena diena), nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. 10.40 val. iki 2022 m. rugsėjo 13 d. 10.37 val. (viena diena) ir nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. 17.33 val. iki 2022 m. rugsėjo 21 d. 15.22 val. (viena diena) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. gegužės 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

Kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, A. I. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota 97,16 Eur (devyniasdešimt septyni eurai ir šešiolika euro centų), kurie saugomi Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (2022 m. gruodžio 19 d. kvitas A serija AAC Nr. 006008) ir 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų), kurie saugomi Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (2022 m. spalio 24 d. kvitas A serija AAC Nr. 005949). Likusieji 7,75 Eur (septyni eurai ir septyniasdešimt penki euro centai), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. I..

2023 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinas A. I. nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas – 147,75 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus ir septyniasdešimt penkis euro centus), paimtus iš jo ikiteisminio tyrimo metu ir saugomus Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. I. pinigines lėšas – 97,16 Eur (devyniasdešimt septynis eurus ir šešiolika euro centų), kurie buvo rasti ir paimti A. I. sulaikymo metu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendis buvo priimtas ir A. P., tačiau ji apeliacinio skundo nepadavė, taip pat dėl jos apeliacinis skundas nebuvo paduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018). Nagrinėjamu atveju A. I. prašo pakeisti dviejų nusikalstamų veikų (numatytų 260 straipsnio 2 dalyje) kvalifikavimą ir prašo sušvelninti bausmę, taip pat iš skundo turinio ir dėstomų argumentų galima spręsti, kad jis nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymo, yra teisėtas ir pagrįstas – esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Dėl A. I. pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

8. Esminis kriterijus, atribojantis baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, numatytą BK 259 straipsnio 1-2 dalyse ir 260 straipsnio 1-2 dalyse, yra kaltininko tikslas tokias medžiagas platinti. Pažymėtina, kad šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, kuris reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytas tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą, ketinimą tas medžiagas atlygintinai ar neatlygintinai perduoti bent vienam asmeniui. Kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba dar prieš įsigyjant šias medžiagas. Tai, ar kaltininkas turėjo tokį tikslą, įrodinėjama vertinant objektyvius bylos duomenis, taip pat – ir kaltininko parodymus. Iš susiformavusios teismų praktikos matyti, kad aplinkybės, įrodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti kaltinamojo atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis pas jį, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2014, Nr. 2K-52-699/2015, Nr. 2K-105-699/2016, Nr. 2K-155-693/2016). Platinimo tikslo nebuvimas reiškia, kad minėtus veiksmus asmuo atlieka norėdamas patenkinti tik savo asmeninius vartojimo poreikius.

8.2. Aplinkybę, jog būtent A. I. perdavė A. P. lankstinukus su narkotine medžiaga patvirtino ir visa tai stebėję ir šią aplinkybę matę policijos pareigūnai T. Š., V. P. ir M. Ž.. Jie nurodė, kad A. I. priėjo prie A. P. ir išbėrė jai kažką į ranką. Anot M. Ž., jis A. P. į ranką įdėjo kažką blizgančio. Nors nuteistasis skunde kritikuoja šių liudytojų parodymus, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo jais netikėti, nes liudytojų parodymai iš esmės nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys, nenustatyta, kad jie turėtų pagrindą apkalbėti vieną iš nuteistųjų, o kitam palengvinti procesinę padėtį. Todėl tokie skundo argumentai atmetami.

8.4. Apibendrinus išdėstytus įrodymus, apygardos teismui nekyla abejonių, jog A. I. pagrįstai buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, todėl naikinti ar keisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį nėra teisinio ar faktinio pagrindo.

Dėl A. I. pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

10. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-511/2021, 12 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, byloje vertinami tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingas bylos aplinkybes.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. I. neneigė, kad neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – karfentaniliu, taip pat nurodė, jog yra priklausomas nuo šios narkotinės medžiagos, tačiau neigė turėjęs tikslą parduoti ar kitaip platinti.

13. Viena vertus, iš nuteistojo parodymų matyti, kad jis nuosekliai laikėsi pozicijos, jog narkotinės medžiagos buvo skirtos jo asmeniniam vartojimui ir neigė turėjęs tikslą jas platinti. Kita vertus, vien aplinkybė, kad asmuo vartoja narkotines medžiagas savaime nepaneigia to, kad kaltininkas gali turėti tikslą narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Vis tik apeliacinės instancijos teismas nuteistojo A. I. parodymus vertina kritiškai. Visų pirma, karfentanilis laikytinas itin pavojinga narkotine medžiaga, kurios daugiau kaip 0,0006 g jau yra laikoma dideliu kiekiu, o daugiau kaip 0,018 g pripažįstama labai dideliu kiekiu. Nedideliu šios narkotinės medžiagos kiekiu pripažįstamas jos svoris iki 0,00006 g (Rekomendacijų 237 punktas). Be to, pagal Rekomendacijas karfentanilis yra priskiriamas tai narkotinių ir psichotropinių medžiagų grupei, kuriuos leidžiama vartoti tik medicinos tikslams. Nagrinėjamoje situacijoje BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio buvimą neabejotinai patvirtina rastos narkotinės medžiagos (karfentanilio) kiekis – 0,001045 g (2022 m. rugsėjo 12 d.) ir 0,001116 g (2022 m. rugsėjo 20 d.). Minėti narkotinės medžiagos kiekiai beveik du kartus viršija ribą, nuo kurios nustatomas didelis karfentanilio kiekis. Nors byloje nėra duomenų, kiek dozių būtų galima „paruošti“ iš minėtų kiekių, tačiau Rekomendacijose nurodyti ir aukščiau paminėti karfentanilio nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio rodikliai, teisėjų kolegijai leidžia spręsti dėl didesnio šios narkotinės medžiagos pavojingumo. Nors A. I. viso proceso metu nuolat teigė, kad yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimo ir tai patvirtina byloje esančios specialistų išvados (2 t., b. l. 19, 48, 86), vis tik, teisėjų kolegija, įvertinusi narkotinės medžiagos pobūdį ir jos kiekį, sprendžia, kad per trumpą laiko tarpą vienam žmogui suvartoti visą ar didelę dalį pas nuteistąjį surasto karfentanilio kiekio būtų sudėtinga ar net neįmanoma.

14. Aplinkybę, kad narkotinės medžiagos buvo nuteistojo įgytos turint tikslą jas platinti, patvirtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad A. I. turėjo legalių lėšų pragyvenimui. Bylos duomenimis, nuteistasis niekada nėra dirbęs (4 t., b. l. 36). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė, kad pinigų gauna vogdamas (rūbus, alkoholį) ir vogtus daiktus pardavinėja už pusę kainos (parduoda lombardams Naujininkuose, stotyje, Kalvarijų turguje) (3 t., b. l. 150–157). Viena vertus, tokia A. I. versija atrodo įtikinama, nes bylos duomenimis, jis yra baustas administracine tvarka už smulkias vagystes (3 t., b. l. 72–92), taip pat yra teistas už vagystes (2 t., b. l. 130–139), tačiau, kita vertus, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad A. I. negalėjo gauti pinigų ir už narkotinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Be kita ko, nuteistasis yra nurodęs, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. narkotines medžiagas įsigijo už 240 Eur, o 2022 m. rugsėjo 20 d. – už 186 Eur (teisiamojo posėdžiu metu nurodė apytiksliai 250 Eur sumą). BIRT ataskaitos duomenimis, pareigūnams 2022 m. rugsėjo 12 d. sulaikius A. I., kartu su narkotine medžiaga buvo rasta ir pinigų – 140 Eur (1 t., b. l. 33). Tokios pačios aplinkybės yra užfiksuotos ir tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 34). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos pinigų sumos, kuriomis disponavo nuteistasis, A. I., kaip nedirbančiam asmeniui, yra pakankamai didelės. Taigi legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas ilgą laiką apygardos teismui leidžia spręsti, kad A. I. neteisėtai disponavo dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, norėdamas ją parduoti ar kitaip išplatinti bei tokiu būdu gauti turtinės naudos.

15. Šiame kontekste reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad byloje nustatyta, jog 2022 m. rugsėjo 9 d. A. I. pardavė A. P. 8 vnt. lankstinukų su narkotine medžiaga – karfentaniliu, t. y. minėtą narkotinę medžiagą išplatino. Pažymima, kad kitos nusikalstamos veikos (pabaigtos 2022 m. rugsėjo 12 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d.) buvo padarytos praėjus trumpam laiko tarpui po 2022 m. rugsėjo 9 d., iš esmės toje pačioje vietoje, todėl ši aplinkybė teisėjų kolegijos vertinama, kaip vienas iš netiesioginių įrodymų, jog A. I. narkotinėmis medžiagos įprastai disponuoja, turėdamas tikslą jas parduoti arba kitaip platinti.

16. BIRT ataskaitos duomenimis, 2022 m. rugsėjo 20 d. pareigūnams gavus informacijos apie galimai platinamas narkotines medžiagas adresu (duomenys neskelbtini), bei pas A. I. radus 31 vnt. folijos lankstinukų, buvo apžiūrėtas ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame mėtėsi daug tuščių folijos lankstinukų, švirkštų, buvo ir mažos elektroninės svarstyklės (1 t., b. l. 90–94). Šios aplinkybės užfiksuotos taip pat ir tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 95), pareigūnų G. P. ir K. T. parodymuose (1 t., b. l. 109; 3 t., b. l. 200–202). Nors minėtas butas BPK nustatyta tvarka nebuvo apžiūrėtas ir minėti daiktai nebuvo paimti, tačiau nėra pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais dėl bute buvusių daiktų. Pažymima, kad minėtas butas priklauso M. B., tačiau pagal pastarojo parodymus jis šiame bute apie 3 mėnesius gyveno kartu su A. I.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bute buvę mažos elektroninės svarstyklės bei tušti folijos lankstinukai teisėjų kolegijai sudaro pagrindą spręsti, kad bute vyko narkotinių medžiagų svėrimas ir pakavimas, siekiant jas parduoti. Pagal teismų praktiką tokios svarstyklės įprastai naudojamos siekiant tiksliai išmatuoti realizuojamų narkotinių medžiagų kiekį, o „dozuojant“ sau vartojimui skirtas narkotines medžiagas, tokios svarstyklės iš esmės nėra reikalingos, todėl svarstyklės yra laikomos viena iš aplinkybių įrodančių tikslą platinti narkotines medžiagas.

17. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino ir kitus duomenis, kurie sudaro pagrindą išvadai dėl A. I. tyčios (tikslo) parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas. Tiek 2022 m. rugsėjo 12 d., tiek ir 2022 m. rugsėjo 20 d. pareigūnai vyko į vietą, adresu (duomenys neskelbtini), gavę informacijos, kad toje vietoje galimai yra platinamos narkotinės medžiagos (1 t., b. l. 33, 34, 90–94, 95). Kaip minėta, būtent toje vietoje abu kartus pareigūnams patikrinus A. I., buvo rastos narkotinės medžiagos (atitinkamai 40 vnt. ir 31 vnt. folijos lankstinukų), o 2022 m. rugsėjo 12 d. – ir grynųjų pinigų. Iš liudytojų parodymų matyti, kad nuteistasis pareigūnams jau buvo žinomas, kaip asmuo priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir galimai jas platinantis (1 t., b. l. 21; 3 t., b. l. 200–202; 4 t., b. l. 17–21, 63–67).

18. A. I. apeliaciniame skunde teigia, kad liudytojo M. B. parodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad jis prekiavo narkotinėmis medžiagomis, be to, pareigūnų „Body“ kamerų įrašuose tokia informacija neužfiksuota. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad jis savo bute kartu su A. I. vartojo narkotines medžiagas. Nurodė, kad A. I. visada atsineša savo narkotikų, o jis savo ir niekada vienas kito nevaišina. Liudytojas taip pat nurodė, kad nenorėdamas savo draugui blogo, negali atskleisti, ar A. I. jį vaišino, ar ne ir niekada nėra matęs ar girdėjęs, kad A. I. galėtų platinti narkotines medžiagas (1 t., b. l. 114). M. B. teisiamojo posėdžio metu palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 17–21). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl 2022 m. rugsėjo 20 d. veikos ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. I. parodė, kad nusipirkęs narkotinių medžiagų ėjo į (duomenys neskelbtini), jas suvartoti, nors bylos duomenimis nustatyta, kad A. I. buvo sulaikytas išeinantis iš minėto buto su krepšiu rankoje. Pareigūnams nurodė, kad neša pas seserį skalbti drabužius, bet pareigūnai krepšyje rado narkotinių medžiagų. Šios aplinkybės yra užfiksuotos ir pareigūnų „Body“ kamerų įrašuose (1 t., b. l. 96–97). Taigi nuteistasis su dideliu kiekiu narkotinių medžiagų buvo užfiksuotas išeinantis iš buto, kas teisėjų kolegijai leidžia abejoti, jog tokį didelį kiekį narkotinių medžiagų nuteistajam reikėtų nešiotis su savimi vien dėl vartojimo, kai tokias medžiagas jis galėjo vartoti minėtame bute. Nors išties nei liudytojo M. B., nei „Body“ kamerų įrašai nepatvirtina tikslo platinti buvimo, tačiau tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas nagrinėjamoje byloje buvimas buvo nustatytas vertinant byloje esančių kitų netiesioginių įrodymų visumą.

19. Apeliaciniame skunde A. I. teigia, kad dėl 2022 m. rugsėjo 12 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d. nusikalstamų veikų buvo įtariamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir tik po specialisto tyrimo jo nusikalstami veiksmai buvo perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 2 dalį. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. I. buvo įteikti iš viso keturi pranešimai apie įtarimą (2 t., b. l. 25, 62, 102, 115–116). Šiuo atveju nuteistasis teisingai nurodo, kad iš pradžių dėl 2022 m. rugsėjo 12 d. veikos ir dėl 2022 m. rugsėjo 20 d. veikos, jis buvo įtariamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu pradinis nusikalstamos veikos kvalifikavimas skyrėsi nuo paskutiniame pranešime apie įtarimą nurodytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Ikiteisminio tyrimo metu renkant duomenis, juos pateikiant ikiteisminio tyrimo medžiagoje, taip pat duomenis tikrinant ir vertinant, pradinio pranešimo apie įtarimą apimtis gali kisti, kas reiškia, jog ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas gali keistis. Taigi, šis nuteistojo apeliaciniame skunde išsakytas argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi abiem atvejais surastų narkotinių medžiagų kiekį, jų pobūdį, lankstinukų skaičių, svarstyklių ir tuščių lankstinukų buvimą A. I. gyvenamojoje vietoje, nuteistojo ankstesnę veiką išplatinant narkotinę medžiagą A. P., neilgą laikotarpį, praėjusį nuo šios veikos iki abiejų naujų veikų, nuteistojo teistumus ir legalių pajamų neturėjimą, pas jį rastų grynųjų pinigų kiekį, pareigūnų turėtą informaciją apie narkotinių medžiagų platinimo veiklą nusikalstamų veikų padarymo vietoje bei A. I. dalyvavimą šioje veikloje, taip pat kitas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė A. I. veiksmuose tikslą parduoti arba kitaip platinti narkotinę medžiagą – karfentanilį, todėl jo 2022 m. rugsėjo 12 d. bei 2022 m. rugsėjo 20 d. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos teisingai.

Dėl bausmės

21. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. I., be kita ko, prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. I. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų nepažeidė. Tvirtinti, kad nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

22. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. I. paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio, pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

23. Baudžiamasis įstatymas už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato vienintelę laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų, o už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta taip pat vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 10 metų.

24. Nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė 3 sunkius baigtus nusikaltimus. A. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat atsižvelgtina ir į A. I. asmenybę – iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad A. I. iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 14 kartų (2 t., b. l. 130–139). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, A. I. dar du kartus buvo teistas jau vėliau: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį arešto bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu (nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. sausio 4 d.) pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme. Taigi, iš viso A. I. šiuo metu yra teistas 16 kartų. Apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą, įskaitą byloje duomenų nėra. Ankstesniais nuosprendžiais A. I. buvo taikomos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Vis dėlto, ankstesnės bausmės nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis turi polinkį į nusikalstamą elgesį ir nesiekia išvengti naujų nusikalstamų veikų darymo. A. I. neigiamai charakterizuoja ir nemažai padarytų administracinių nusižengimų 5 metų laikotarpyje. Informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (3 t., b. l. 72–92). Nuteistasis niekada nėra dirbęs (4 t., b. l. 36), t. y. neturi legalaus pajamų šaltinio, yra registruotas Užimtumo tarnyboje.

25. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo vidurkio. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (2 veikos) padarymą paskyrė po 8 metus laisvės atėmimo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas atskirai įvertindamas kiekvieną nusikalstamą veiką, nuteistajam paskyrė mažesnę negu bausmės vidurkis bausmę (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir bausmę, lygią sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui (BK 260 straipsnio 2 dalis (2 veikos)). Byloje esantys A. I. charakterizuojantys duomenys rodo, kad nuteistasis turi polinkį nusikalsti, jis nesiekia atsisakyti nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad už A. I. padarytas nusikalstamas veikas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 8 metams ir 6 mėnesiams terminas paskirtas tinkamai. Be to, skundžiamu nuosprendžiu teisingai subendrinta bausmė, paskirta pagal 2023 m. vasario 23 d. baudžiamąjį įsakymą. Pažymėtina, kad šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė (kaip minėta, šis nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. sausio 4 d.) nebendrinama su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, nes minėto nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad įskaičius A. I. taikyto laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką, laikytina, kad jis atliko nuosprendžiu paskirtą bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o nuteistasis apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo, kokios bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės liko pirmosios instancijos teismo neįvertintos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo prašymas sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.