Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės S. K., jo gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. K. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo

S. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamoji byla nutraukta;

S. K. perduotas E. K. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 17 d.;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, konfiskuotas S. K. nuosavybės teise priklausantis automobilis BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su transporto priemonės registracijos liudijimu;

išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės S. K. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 30 d. nuosprendį dalyje dėl S. K. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir sutrumpinti jam paskirto uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminą bei konfiskuoti dalį – 50 procentų konfiskuotino turto – automobilio vertės.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės S. K. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Jurga Klimčukienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. K. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama S. K. kaltė ar jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, laidavimo instituto taikymas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis šioje dalyje, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės S. K. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumu jo padarytos nusikalstamos veikos bei asmenybės pavojingumui. Taigi, šiais aspektais patikrinamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

7. Apeliaciniu skundu prašoma atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės S. K. sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminą nuo 2 metų iki 1 metų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminu nėra.

8. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008, 2K-599/2012, 2K-401/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės ir yra nustatytos, kadangi apeliantas vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,66 promilės neblaivumo laipsnis. Pagal teismų praktiką, vien už vairavimą neblaiviam, kai vairuotojo kraujyje būna nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio, prevencijai užtikrinti paprastai skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su apribojimu naudotis specialiąja teise. Taigi, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė S. K. paskirta pagrįstai.

9. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 2 metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą S. K., atsižvelgė į tai, kad anksčiau jis 6 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, padarė šiurkštų bei pavojingą KET pažeidimą – vairavo transporto priemones apsvaigęs, savo neatsakingu elgesiu sukėlė pavojų ne tik sau, tačiau ir kartu važiavusiai keleivei bei kitiems eismo dalyviams. Tuo tarpu būtinybės pagal darbovietės pareigybės aprašyme nurodytą sąlygą – vairuoti transporto priemones nevertino kaip pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, S. K. dar prieš sėsdamas už automobilio vairo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio turėjo numatyti neigiamas pasekmes, gresiančias už šį šiurkštų KET pažeidimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Aukštesniojo teismo vertinimu, jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti apelianto atsakomybę ir sutrumpinti jam uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar teismas poveikio priemonę paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011).

10. Teisėjų kolegija atmeta skundo argumentą, kad S. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra per griežta, nes ši jam reikalinga dėl darbo (duomenys neskelbtini), nuo kurio jo gyvenamoji vieta yra nutolusi, susisiekimas su darbo vieta viešuoju transportu yra sudėtingas, o pareiginiuose reikalavimuose nurodoma, kad jis turi turėti vairuotojo pažymėjimą (B kategorija), dėl ko atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės nuosprendžiui įsiteisėjus galimai praras darbą, be to, jo darbingumas yra tik (duomenys neskelbtini) procentų. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad sprendimą paskirti apeliantui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant trumpesnį nei šios poveikio priemonės trukmės vidurkis, apylinkės teismas grindė tiek apeliantą kaip asmenį, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančiomis aplinkybėmis (9 p.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirdamas S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų terminui, pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidos nepadarė. Nors apeliantas padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad S. K. padarė itin šiurkštų tyčinį KET pažeidimą, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui.

11. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad S. K. neblaivus, kuomet jam nustatytas 1,66 promilės neblaivumas, transporto priemonę vairavo darbo dieną (trečiadienį), šviesiu paros metu (15.52 val.) valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), kuriame dažnu paros metu eismas yra intensyvus, važiavo (pagal paties parodymus) iš užeigos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), t. y. ketino vairuoti ne mažiau nei 20 kilometrų, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pažymėtina, kad tuo pat metu S. K. padarė ir dar vieną teisės pažeidimą, t. y. 32,82 km/val. viršijo leistiną greitį – važiavo 106 km/val. greičiu, kai leistinas greitis – 70 km/val. Be to, kaip matyti iš paties S. K. parodymų, alkoholį jis vartojo prieš pat sėsdamas už automobilio vairo. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad sėsdamas neblaivus už vairo apeliantas visiškai ignoravo galimas neigiamas pasekmes, o tai parodo atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės neatsakingumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą. Nors apeliantas tvirtina prieš vairuodamas nesijautęs apsvaigęs, o alkoholį vartojęs tik dėl to, kad sušlubavo sveikata, tačiau tokie deklaratyvūs apelianto teiginiai jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Apelianto pateikta versija, jog alkoholį jis vartojo kone medicininiais tikslais, tik patvirtina jo nepakankamai kritišką požiūrį į savo veiksmus ir dėl to galėjusias kilti itin skaudžias pasekmes, kurių išvengta tik dėl prevencinių policijos pareigūnų veiksmų. Juolab, kad jokių duomenų, patvirtinančių apeliantą netrukus po to kreipusis į medikus pagalbos dėl prastos sveikatos, byloje nėra. Todėl ši versija vertintina kaip deklaratyvi, gynybinė, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Duomenys apie apeliantui taikytą administracinę atsakomybę taip pat neleidžia jo kaip vairuotojo vertinti teigiamai. Per pastaruosius penkerius metus jis 7 kartus baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, iš kurių 5 kartus – už leistino greičio viršijimą (nuo 12 km/val. iki 32 km/val.). Nors ankstesniais protokolais su administraciniais nurodymais paskirtas baudas yra sumokėjęs, tačiau duomenų apie pastaruoju protokolu su administraciniu nurodymu paskirtos baudos sumokėjimą nėra, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Teismas pažymi, kad transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis, reikalaujantis ypač atidaus ir atsakingo jos valdytojo elgesio, tuo tarpu jos vairavimas būnant neblaiviam kelią neabejotiną ir realų pavojų tiek kitų eismo dalyvių saugumui, tiek turtui. Nagrinėjamu atveju uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas apeliantui turi svarbią prevencinę reikšmę, jog tokie atvejai nepasikartotų – jis transporto priemones vairuotų tik būdamas blaivus, kelyje būtų ypatingai dėmesingas, elgtųsi atsargiai ir atsakingai, bei nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.

12. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise neabejotinai sukels nepatogumų S. K., vis dėlto, tai nėra pakankamas pagrindas šios specialiosios teisės atėmimo terminą sumažinti iki minimalaus. Apygardos teismui nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones 2 metams S. K. bus sunkiau ir nepatogiau nuvykti į darbo vietą, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turi sukelti kaltininkui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Situacijos vertinimo nekeičia ir teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme S. K. gynėjo nurodyti duomenys apie apelianto atleidimą iš darbo dėl netektos teisės vairuoti transporto priemonę. Visų pirma, pats apeliantas teisme nurodė, kad iš darbo išėjo savo noru, antra – iš apelianto darbdavio – (duomenys neskelbtini) užklausos teismui matyti, kad apelianto darbovietėje buvo atliekamas patikrinimas dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, siekiant įvertinti Valstybės tarnybos įstatymo, (duomenys neskelbtini) etikos kodekso pažeidimus. Nurodyti duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad apeliantas iš darbo buvo atleistas dėl netektos teisės vairuoti transporto priemones. Akivaizdu, kad dar iki nusikalstamos veikos padarymo S. K. žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga tiek profesiniais tikslais, tiek dėl savo sveikatos būklės ((duomenys neskelbtini) procentų darbingumo), tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo nusikalstamos veikos. Todėl darytina išvada, kad S. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, apelianto asmenybei bei proporcinga pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės apimčiai.

13. Aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai atmesti apeliacinio skundo argumentą, kad uždrausdamas S. K. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, apylinkės teismas nesilaikė baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo bendrųjų nuostatų, teisingumo principo ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta draudimo vairuoti transporto priemones trukmė yra mažesnė nei šios poveikio priemonės trukmės vidurkis, nustatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje, todėl nelaikytina per griežta. Nors apeliacinės instancijos teisme kaip vienas iš argumentų nurodytas kitoks teismo sprendimas byloje Nr. 1A-63-953/2025, kurioje asmeniui už analogišką nusikalstamą veiką paskirto draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas sumažintas nuo 1 metų 6 mėnesių iki 1 metų, tačiau pateikiamas pavyzdys, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytinas tinkamu precedentu šioje situacijoje. Nors abiem vairuotojams ir nustatytas labai panašus girtumo laipsnis (166 ir 1,68 promilės), tačiau akcentuojamu atveju nusikalstama veika buvo padaryta nakties metu, užmiestyje, kai eismas nebuvo intensyvus, asmuo ankstesnes nuobaudas už smulkesnius administracinius nusižengimus buvo sumokėjęs. Galiausiai, pirmosios instancijos teismo sprendimas aptariamoje byloje apeliacinės instancijos teismo sprendimu pakeistas ir baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas iki minimalaus asmeniui sumažintas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai paskirtos bausmės (baudžiamojo poveikio priemonės), t. y. pirmosios instancijos teismui padarius klaidingą išvadą, kad už nusikaltimus skirti tokias pačias arba švelnesnes poveikio priemones, nei skiriamos už panašius administracinius nusižengimus, nėra pagrindo. Tuo tarpu šioje byloje nustatytos aplinkybės vis tik pagrindžia S. K. paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą, todėl keisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį nėra teisinio pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

14. Apeliaciniu skundu S. K. ir jo gynėjas taip pat prašo išieškoti 50 procentų konfiskuotino automobilio BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės, nurodytos VšĮ „Emprekis“ pažymoje, o automobilį grąžinti E. K.. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad konfiskuotino automobilio savininkai yra K. šeima, jis įgytas santuokos metu, registruotas S. K. vardu, tačiau automobiliu naudojosi ir sutuoktinė E. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios skundo aplinkybės nėra išskirtinės, dėl kurių turėtų būti nesilaikoma nuoseklios teismų praktikos, pagal kurią automobiliai, panaudoti darant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra konfiskuojami kaip nusikaltimo padarymo priemonė.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019). Įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina galimybė tokį turtą konfiskuoti BK 72 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta tvarka, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, spręstinas klausimas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Taigi BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, kai gali būti sprendžiamas konfiskuotino turto vertės išieškojimo klausimas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės vertę priimamas, įvertinus turto konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, konstatavus BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytų išimčių buvimą ir nusprendus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės. Taip pat teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio 2 dalies prasme ir, vadovaujantis 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, jį konfiskavo. Pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia.

17. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad S. K. nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas savo vardu registruotą, abiem sutuoktiniams priklausantį automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą konfiskuotino turto sampratą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, turi būti konfiskuojamas. Nei pirmosios instancijos teisme, nei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyto imperatyvo. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apelianto argumentas, jog automobilis yra šeimos turtas, kadangi pagal teismų praktiką tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams, nėra pagrindas jo nekonfiskuoti ir tai nerodo sprendimo konfiskuoti turtą neproporcingumo padarytam teisės pažeidimui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-870/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-13-458/2021, Nr. 2K-112-942/2021 ir kt.). Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-291-699/2016 ir kt.).

18. Kaip minėta, atvejai, kuomet konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o išieškotina iš kaltininko konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, turi atitikti BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytas sąlygas, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Pagal šios bylos aplinkybes, S. K. taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamajame įstatyme įtvirtinta privaloma baudžiamojo poveikio priemonė būtų per griežta, neproporcinga, negali būti įprastos, gyvenimiškos, būdingos daugeliui bylų. Priešingu atveju, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas be aiškaus pagrindo, būtų iškreipta šios normos paskirtis ir toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-489/2025). Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, tuo tarpu vien apelianto ir jo šeimos interesai negali būti svarbesni už visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Nesant sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę, nėra jokio pagrindo spręsti dėl konfiskuotino turto vertės dydžio, todėl apelianto argumentai šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, paskyręs baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, teisingumo ir protingumo kriterijų bei proporcingumo principo nepažeidė, keisti šios poveikio priemonės į automobilio vertę atitinkančios dalies pinigų sumos konfiskavimą nėra jokio teisinio pagrindo, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. K. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.