Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei, Rimai Gucaitienei, Žydrūnei Sinkevičiūtei

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos (toliau tekste - NŽT) atstovei Jolitai Bendžiuvienei,

nedalyvaujant ieškovei L. G., atsakovams V. R. ir V. R., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų S. J.

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovams V. R. ir V. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų S. J. dėl administracinių aktų ir valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties iš dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Faktinės aplinkybės

Dėl ieškinio senaties

NŽT 2014-11-28 raštu (t.1 b.l. 60) pateikė UAB „Inreal Geo“ reikiamus dokumentus kadastriniams matavimams atlikti. Tuomet vyko susirašinėjimas tarp šios įmonės ir NŽT dėl išvados pateikimo (t. 1 bl. 65- 73) ir tik 2015-08-31 matininkas gavo atsakymą, jog NŽT komisija nepritarė sklypo išdidinimui, kadastrinių matavimų suderinti nepavyko. Todėl laikytina, jog užsakovė gavusi informaciją iš matininko, galėjo tikėtis atitinkamų sprendimų iš NŽT ir aktų ginčyti neturėjo pagrindo. Sužinojusi šią informaciją, ieškovė kreipėsi į savo advokatę, kuri 2015-10-06 pradėjo rinkti duomenis apie ieškovės žemę perdengiančius sklypus, jų savininkus ir šių nuosavybės teisių įgijimo pagrindus. Ieškovės atstovė advokatė R.Gradauskienė 2015 m. lapkričio pradžioje gavusi medžiagą, 2015-12-10 kreipėsi su ieškiniu į teismą (t. 1 b.l. 1, 20). Teismas pagal ieškovo pateiktus raštus taip pat nustatė, kad kai kurios valstybinės institucijos ieškovei savalaikiai informacijos neteikė ir netgi pareiškusi ieškinį teismui visos informacijos dar neturėjo, dėl ko ieškinį turėjo tikslinti. Pradinės Projekto suformavimo medžiagos nepavyko gauti ir teismui (t. 4 b.l.57, 60)

Teismas sutinka su ieškovės atstovės nurodytais argumentais, kad kiek įmanoma operatyviau kreiptis į teismą trukdė valstybinių institucijų savalaikis prašomų duomenų neteikimas, po to visa informacija tapo žinoma tik gavus dokumentų kopijas ir įsigilinus į jų turinį, o viešo registro duomenys dar neatskleidžia visos situacijos sudėtingumo. Teismas taip pat sutinka su ieškovės atstovės argumentais, kad neatitiktų protingumo kriterijų vertinimas, jog ieškovė, vien tik sužinojusi pažeidimo faktą, vardus ir pavardes asmenų, kurių sklypų ribos kerta ieškovės žemės sklypą, bet neturėdama nei šių žemės sklypų nuosavybės teisės įregistravimo pagrindų, planų, kitų duomenų, 2000 m. Jusevičių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto ir jį tvirtinusio įsakymo, ir tiksliai nežinodama jų egzistavimo fakto, turėjo tuoj pat reikšti ieškinį ir tų faktų turėjo pakakti tinkamam ieškiniui suformuoti. Teismo nuomone nei iš sutarties, nei iš viešojo registro duomenų, jokios informacijos, kad atsakovams Remeikiams priklausantis žemės sklypas kertasi su kito asmens žemės sklypu, nebuvo. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės NŽT argumentas, kad L. G. turėjo būti žinoma apie ginčijamus administracinius aktus nuo tada, kai NŽT 2014 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 20SD-(14.20.104.)-5783 pateikė UAB INREAL GEO 2000 m. birželio 1 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 323 ŽM kopiją, ginčo žemės sklypo plano, ribų paženklinimo abriso kopijas, o darytina išvada, kad visos aplinkybės dėl sklypų persidengimo tapo žinoma tik 2015 m. lapkričio pradžioje.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nei administracinio, nei civilinio teisinio pobūdžio terminų ieškiniui teikti L. G. nepraleido.

Dėl šalių teisių į ginčo žemę įgijimo pagrindų

Ieškovei E. G. (jos teisių perėmėjai L. G.) ir atsakovams V. R. ir V. R. ginčo žemės sklypai suteikti skirtingais pagrindais ir skirtingų institucijų.

Atsakovams ginčo vietoje esantis žemės sklypas buvo suteiktas asmeniniam ūkiui Marijampolės rajono Kalvarijos apylinkės tarybos 1994 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 40, o Marijampolės rajono valdyba 1994 m. gruodžio 13 d. potvarkiu Nr. 13-4 leido atsakovei pirkti asmeniniam ūkiui naudojamą žemę (duomenys neskelbtini). Į 3 ha sklypą įskaičiuota ir namų valdos sklypas. Žemė atsakovams suteikta pagal tuo metu galiojusį LR Aukščiausios Tarybos 1990-07-26 nutarimą Nr. I-411 ,,Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ (toliau – Nutarimas Nr. I-411) ir LR Vyriausybės 1990-10-11 Nutarimą Nr. 308 ,,Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ (toliau – Nutarimas Nr. 308). Nutarimo Nr. 308 1 punkte buvo nustatyta, kad teisę naudotis žeme asmeniniam ūkiui turi kaimo vietovėse gyvenantys žemės ūkio įmonių darbuotojai, kiti kaime gyvenantys ir dirbantys asmenys bei pensininkai. Kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams, dirbusiems šiose įmonėse iki išėjimo į pensiją, jų pageidavimu suteikiama asmeniniam ūkiui iki 3 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai. Kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims bei pensininkams suteikiama asmeniniam ūkiui iki 2 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai. Atsakovė V. R., kaip buvusio kolūkio „Tarybų Lietuva“ ir vėliau žemės ūkio bendrovės darbuotoja, remiantis nurodytu reglamentavimu gavo 3 ha žemės asmeniniam ūkiui (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 43)

Pagal Nutarimo Nr. 308 5 punktą, suteiktų gyventojams asmeniniam ūkiui žemės sklypų ribas vietoje nustato įmonės sudaryta komisija. Asmeninio ūkio žemės apskaitą tvarko įmonė, kurios teritorijoje žemė suteikta. Ji pildo įmonės žemės kadastro knygą. Žemės naudojimą ir apskaitą kontroliuoja apylinkės Taryba ir rajono savivaldybės žemėtvarkos tarnyba. Įmonė kasmet lapkričio 1 d. pateikia rajono savivaldybės žemėtvarkos tarnybai duomenis apie asmeniniam ūkiui suteiktą ir įformintą žemę. Šie duomenys turi būti įrašomi į rajono žemės kadastro knygą ir patikslinama valstybinė žemės apskaita.

Konkrečiu atveju teismas nustatė, kad jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad atsakovams asmeninio ūkio naudojimo žemė iki 2000 metų buvo pamatuota ginčo vietoje, kad įmonė iki lapkričio 1 d. būtų teikusi savivaldybės žemėtvarkos tarnybai duomenis apie suteiktą ir įformintą žemę, nėra išlikę.

Priešingai, byloje kilo neaiškumų dėl paskirtos žemės buvimo vietos, nes kaip paaiškino pats atsakovas, jiems asmeninio naudojimo žemė buvo pamatuota kitoje O. ežero pusėje nei yra ginčo sklypas, tačiau dėl vietos nepatrauklumo, ir esant laisvos žemės, jis su matininku R. Č. nuvažiavę atsimatavo žemę tarp ieškovės ir D žemės. Kaip matyti iš liudytojo R. Č. paaiškinimų, jis su atsakovu atmatuoti jam žemės važiavo vieną kartą, t.y. 2006 metais ir vadovavosi jo nurodymais bei 2000-06-01 Marijampolės apskrities viršininko įsakymu patvirtintu Kalvarijos savivaldybės Jusevičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuriame buvo nurodyti asmeninio ūkio žemės sklypai. Todėl 1994 m. matuoti žemės negalėjo važiuoti. Kaip matyti iš šio projekto fragmento (t. 3 b.l. 53), sklypas 261-3A 0,39 ploto yra pažymėtas, tačiau nėra jokių duomenų, kad jis skirtas būtent R, todėl darytina išvada jog Projektas šioje dalyje suformuotas pažeidžiant anksčiau nurodytus teisės aktus.

Tuo tarpu ieškovei L. G. (jos sutuoktinio motinai E. G.) ginčo žemės sklypas skirtas 1999-09-16 Marijampolės apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 51-9217- 9317 ir 1999-10-01 Marijampolės viršininko administracijos įsakymu Nr. 318ŽM atkūrus nuosavybės teises J. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą Marijampolės apskrities, (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą - 42,79 ha žemės sklypą. 24,13 ha žemės sklypas buvo atkurtas grąžinant natūra, už likusią dalį - 18,66 ha žemės sklypą buvo išmokėta kompensacija. Atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, E. G. (duomenys neskelbtini) buvo suformuoti 4 žemės sklypai: (duomenys neskelbtini). Šiuos žemės sklypus 2014-03-13 paveldėjo ieškovė L. G.. Toks žemės suteikimo nuosavybėn pagrindas buvo reglamentuotas galiojusio 1991-06-18 LR įstatymo Nr. I-1454 ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 21 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

Dėl žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų

Kaip jau buvo minėta, ieškovės žemės sklypo ribos buvo nustatytos 1999 m. kovo 19 d. sudarytu ribų paženklinimo abrisu ir tos pačios dienos ribų paženklinimo parodymo aktu, pagal kurį ieškovų 24,13 ha sklypo plotas buvo pažymėtas Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno II žemėtvarkos skyriaus, paženklinti 17 riboženklių, panaudota 2 anksčiau įtvirtinti riboženkliai, kadastriniai matavimai neatlikti. Sklypai įregistruoti nekilnojamojo turto registre (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), t. b.l. 10, 11, 12)

Atsakovų 0,39 ha žemės sklypas paženklintas vėliau, t.y. 2006 m. vasario 23 d. abrisu ir tos pačios dienos ribų paženklinimo parodymo aktu, sudarytu Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmo žemėtvarkos skyriaus, sklypas panaudojant 3 riboženklius, panaudota 2 anksčiau įtvirtinti riboženkliai atstatyti išnykę 3 riboženkliai gretimybėje 4 m. keliu ir nesuteikta valstybine žeme, sklypas įregistruotas nekilnojamojo turto registre ( unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 14) Sklypo kadastriniai matavimai neatlikti.

Pagal šios metodikos 68 punktą, ženklinant projektą kviečiami asmenys, kuriems ženklinami žemės sklypai, bei asmenys, naudojantys šį žemės sklypą ir mokantys žemės nuomos mokestį, taip pat gretimų paženklintų žemės sklypų savininkai, jeigu reikalinga atstatyti išnykusius riboženklius. Žemėtvarkos skyrius kviečia piliečius registruotu laišku arba pasirašytinai ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ženklinimo dienos, nurodydamas, kad piliečiui neatvykus, žemės sklypas bus ženklinamas jam nedalyvaujant. Projekto autorius paženklina žemės sklypą piliečiui nedalyvaujant ir parengia sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą tik tuo atveju, jei ženklinamas žemės sklypas yra suformuotas nustatyta tvarka parengtame ir patvirtintame projekte ir jei yra paženklinti gretimi žemės sklypai pretendentams (redakcija, galiojanti nuo 2003-11-29 - 2006-04-25).

Nagrinėjamu atveju, kaip patvirtino liudytojas R. Č., atsakovams ženklinant sklypą 2006 m. vasario mėn., buvo atstatinėjami išnykę riboženkliai, todėl gretimų sklypų savininkai ir asmenys, naudojantys žemę, privalėjo būti kviečiami paženklinant atsakovų sklypą. Šiuo atveju jie kviečiami nebuvo, apie tai nieko nežinojo.

Metodikos 73 punkte buvo nurodyta, kad kai paženklinant žemės sklypus dalyvavę pretendentai ar kviestiniai asmenys pareiškia pretenzijas arba nesutinka su žemės sklypų ribomis, darbai dėl ginčijamų žemės sklypų ženklinimo nutraukiami, o projekto autorius teikia raštišką paaiškinimą žemėtvarkos skyriui. Toliau šių žemės sklypų ženklinimo darbai tęsiami tik dalyvaujant suinteresuotiems asmenims ir žemėtvarkos skyriaus atstovui. Jeigu kviestiniai asmenys neatvyko nustatytu laiku, jų vėliau pareikštos pretenzijos dėl žemės sklypų ribų paženklinimo nepriimamos. Kadangi gretimų sklypų savininkams D ir L. G. apie atsakovų sklypo matavimus ir riboženklių atstatymą iš viso nebuvo pranešta, todėl darytina išvada, kad tuo pažeisti esminiai sklypų projektavimo reikalavimai (68 p.), pažeistos gretimų sklypų savininkų teisės, sklypo ribos nustatytos be savininkų žinios, todėl ir pareikšti pastabas dėl atliktų matavimų ir pakitusios žemės sklypo ribos L. G. neturėjo objektyvios galimybės. Todėl atsakovės L. R. ir V. R. 0,39 ha abrisas ir paženklinimo - parodymo aktas, kaip sudarytas pažeidžiant Metodikos reikalavimus ir gretimų sklypų savininkų teises, naikintinas (panaši praktika suformuota ir 2016 m. rugsėjo 21d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1306-638/2016)

Dėl LR CK 1.75 straipsnio 4 dalies taikymo

LR CK 1.75 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu tas pačias teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo.

1) asmenims, dirbantiems pertvarkomoje žemės ūkio įmonėje ir išdirbusiems joje ne mažiau kaip 5 metus. Tokią teisę turi ir šioje teritorijoje privačių namų valdas turintys tremtiniai bei buvę politiniai kaliniai nepriklausomai nuo to, kur jie dirba ar dirbo;

2) kitiems pertvarkomoje žemės ūkio įmonės teritorijoje gyvenantiems asmenims;

3) ūkininkams, pageidaujantiems išplėsti ūkį iki šio įstatymo 9 straipsnio pirmajame punkte nustatytų dydžių;

4) grįžtantiems ūkininkauti mirusio buvusio savininko vaikaičiams ir kitiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Taigi atsakovams, kaip buvusiems žemės ūkio darbuotojams asmeninio ūkio žemė buvo suteikta pirmumo teise, jie faktiniai sklypo naudotojais tapo anksčiau už ieškovę.

Tačiau ne tik teisių išviešinimas pirmumo tvarka lemia nuosavybės teisės neginčijamą patvirtinimą, bet ir tų teisių įgijimo teisėtumas. Šiuo atveju yra svarbu atsižvelgti į sklypų suformavimo laiką. Vėliau formuojamas žemės sklypas turėjo būti derinamas su esama situacija, t. y. gretimai esančių sklypų ribomis, konkrečiai – su pirmiau suformuoto ieškovės žemės sklypo ribomis. Šis suderinimas turėjo būti atliktas tiek žemėtvarkos dokumentuose, tiek nustatant ribas vietoje, tačiau to nebuvo padaryta. Byloje kilo ginčas, kam pirmiau – ieškovei ar atsakovams buvo pamatuota ir naudojama žemė. Iš liudytojo R. Č., paties atsakovo V. R. paaiškinimų darytina išvada, kad nors 2000-06-01 projekte yra pavaizduotas sklypas 0,39 ha ploto, 261-3A, tačiau nėra jokių įrodymų, kad būtent šis sklypas ir buvo paskirtas R. Gi vietoje jis buvo pamatuotas jau vadovaujantis Projektu tik 2006 m. Todėl galėjo susidaryti situacija, kad šis sklypas buvo skirtas asmeninio ūkio naudojimui bet nebūtinai atsakovams R, o pamatuotas vietoje, jau įsiterpiant į kitų savininkų D ir G ribas, neprisirišant prie buvusio tvoros, kitų stabilių taškų, visiškai ignoruojant kitus savininkus.

Aiškindamas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra ir žemės asmeniniam ūkiui suteikimo santykį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-12-17 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2010 yra nurodęs, kad Žemės reformos įstatymo (1991 m. liepos 25 d. įstatymo Nr. I-1607 redakcija) 16 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad žemė asmeniniam ūkiui išnuomojama iš apylinkės (miesto) savivaldybės disponuojamo valstybinės žemės fondo. Pagal to paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalį valstybinės žemės fondas buvo apibrėžtas kaip įstatymo 13 straipsnyje nurodyta neprivatizuotina, nesugrąžinta nuosavybėn ir neišparduota žemė, taip pat šio įstatymo 11 straipsnio antrajame punkte ir 12 straipsnio trečiajame punkte nurodytais atvejais paimta į šį fondą žemė. Tokia nuostata, buvusi pradinėje Žemės reformos įstatymo redakcijoje, reiškia, kad kol žemė nesugrąžinta nuosavybėn, tol priskiriama valstybinės žemės fondui ir nustatyta tvarka galėjo būti naudojama asmeninių ūkių žemės skyrimui. Nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. sausio 1 d. turėjo būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Taigi 2000-06-01 Projekte buvo numatytas žemės sklypai gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos turėjo būti priimti ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d.

Be to, atsakovai neįrodė, kad nesuteikta valstybinė žemė buvo jų faktiškai naudojama. Liudytojas R. Č., matavęs žemę atsakovams, patvirtino aplinkybę, kad jis žemę matavo tik vieną kartą 2006 metais, o ne du kaip aiškino atsakovas V. R..

Dėl nurodyto ieškinys tenkintinas visiškai panaikinant administracinius aktus, kurių pagrindu atsakovams buvo suteiktas ginčo žemės sklypas - 2000-06-01 Marijampolės apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. 323ŽM dalyje dėl žemės sklypo 261-3A 90,39 suprojektavimo; 2006-02-23 R. Č. parengtą Ribų paženklinimo abrisą ir 2006-02-23 Žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktą dalyje dėl žemės sklypo Nr. 261-3A paženklinimo; panaikinti 2006-05-30 Marijampolės apskrities viršininko įsakymą „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo po patikslinimo“ Nr. ŽM-751 su priedu, dalyje kuria V. R. leidžiama pirkti 0,39 ha žemės sklypą Nr. 261-3A, (duomenys neskelbtini) k. Panaikinus ginčo žemės įgijimo pagrindą – individualius teisės aktus, iš dalies naikintina ir šių aktų pagrindu sudaryta 2006-06-07 Valstybinės žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis, reg. Nr. BRM-2683 bei žemės perdavimo priėmimo aktas Nr. 581, kurių pagrindu valstybė, atstovaujama Marijampolės žemėtvarkos skyriaus pardavė V. R. ir V. R. nuosavybėn 0,39 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sav. (CK 1.80 straipsnis), o taip pat šios sutarties teisių registracija viešame registre.

Dėl restitucijos taikymo

LR CK 145 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Šios bylos nagrinėjimo ypatumai yra dvejopi. Visų pirma žemė šalims perleista (parduota, suteikta) vykdant žemės reformą ir esant standartinei situacijai valstybei grąžinama negalėtų būti. Antra vertus dėl susiklosčiusios situacijos, kuomet tą patį žemės sklypą (visą ar dalimis) valdo keli savininkai, vienos šalies teisių į žemę įgijimo administracinį aktą panaikinus kaip neteisėtą gražintino objekto nėra, nes kita šalis tą pačią žemę valdo teisėtu pagrindu. Teismas sprendžia, jog taip pat svarbi aplinkybė yra ta, kad žemės suteikimo atsakovams sandoris pripažintas negaliojančiu dėl administracinių procedūrų pažeidimo, tačiau tai negali paneigti atsakovų teisės į nuosavybę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad, panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų. Tokiais atvejais pagal kasacinio teismo išaiškinimą valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-7-165/2012). Šioje nutartyje nustatyta modifikuotos restitucijos taisyklė – kai paskutinis įgijėjas grąžina valstybei turtą, o valstybė atlygina paskutiniam įgijėjui turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorio metu parduodamo turto rinkos kainos.

Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovai iš valstybės 2006-06-07 valstybinės žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartimi už 143, 69 Lt (41, 94 Eur) nusipirko tris sklypus, iš kurių vienas yra ginčo sklypas - 0,39 ha ploto, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime. Ieškovės duomenimis, šio sklypo rinkos vertė yra 526 Eur (t.4 b.l.27-28), atsakovai nurodytos rinkos vertės neginčijo, todėl panaikinus sandorį ir valstybei grąžinus šį sklypą, iš valstybės turėtų būti priteista tokio dydžio piniginė kompensacija. NŽT pateikė nuomonę, kad toks restitucijos būdas atitinka suformuotą teismų praktiką ir tenkinus ieškinį gali būti taikomas (t. 4 b.l.33-34) (analogiška teismų praktika suformuota 2016 m. rugsėjo 21 d. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1395-343/2016)

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, taikytina restitucija ir valstybei sugrąžintinas 0,39 ha žemės sklypas unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, o iš valstybės atsakovams priteistina 526 Eur dėl panaikinto neteisėto administracinio akto netekto turto rinkos vertė. Ši kompensacija priteistina iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927, adresas – Gedimino pr. 19).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Kadangi ieškinys dėl administracinių aktų ir jų pagrindu sudarytos pirkimo pardavimo sutarties panaikinimo tenkintinas visiškai, nenustačius atsakovų V. R. ir V. R. neteisėtų veiksmų ir nenuginčijus jų turėtos teisės teisėtumo ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 41 Eur žyminis mokestis (t.1 b.l. 8) ir 2750 Eur išlaidos teisinei advokato pagalbai apmokėti (t. 1 b.l. 161, 162, t.3 b.l. 113, t.4 b.l. 62-63), priteistinos iš valstybės, kurią atstovauja NŽT prie ŽŪM (LR CPK 79 str., 93 str. 1 d. ir 4 d.).

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso 70,19 Eur priteistinos iš visų atsakovų lygiomis dalimis, t.y. po 23,40 Eur (LR CPK 96 str. 1 d.) 2016 m. rugsėjo 21 d. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1395-343/2016)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 straipsniu, 270 straipsniu, 275 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti 2000-06-01 Marijampolės apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. 323ŽM dalyje dėl žemės sklypo 261-3A 90,39 suprojektavimo.

Panaikinti 2006-02-23 atsakovų V. R. ir V. R. 0,39 ha žemės sklypo ribų paženklinimo abrisą ir 2006-02-23 Žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktą dalyje dėl žemės sklypo Nr. 261-3A paženklinimo.

Panaikinti 2006-05-30 Marijampolės apskrities viršininko įsakymą „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo po patikslinimo“ Nr. ŽM-751 su priedu, dalyje kuria V. R. leidžiama pirkti 0,39 ha žemės sklypą Nr. 261-3A, O. k.

Iš dalies panaikinti 2006-06-07 Valstybinės žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį, reg. Nr. BRM-2683, ir Valstybinės žemės sklypų perdavimo- priėmimo aktą Nr. 581, kurių pagrindu valstybė, atstovaujama Marijampolės žemėtvarkos skyriaus pardavė ir perdavė aktu V. R. ir V. R. nuosavybėn 0,39 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927, adresas – Gedimino pr. 19) atsakovams V. R. ir V. R. 526 Eur kompensaciją (penkis šimtus dvidešimt šešis eurus) už 2006-06-07 Valstybinės žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartimi, reg. Nr. BRM-2683 jų įsigytą ir šiuo sprendimu dėl neteisėtų administracinių aktų panaikinimo netektą žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (į.k.188704927, buveinės adresas LT-01103 Vilnius, Gedimino pr. 19) ieškovei L. G. 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą sumokėtą žyminį mokestį ir 2750 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų) advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovų V. R., V. R. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM lygiomis dalimis, t.y. po 23,40 Eur (dvidešimt tris eurus, 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k.188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.