- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-21
- Bylos Nr.
- 2A-1306-638/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00907-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- V. N., D. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Andriaus Petrulevičiaus individuali įmonė
- Trečiasis asmuo
- R. B., G. B., A. P.
- Advokatai
- Kęstutis Gudynas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko ir Mindaugo Šimonio,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. N. ir D. P. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-722/2016 pagal ieškovų V. N. ir D. P. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims G. B., R. B., A. P. individualiai įmonei dėl Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus sprendimo, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, Kauno apskrities viršininko įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypų kadastrinių matavimų tikslinimo tvarką, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 51D-(14.5.104)-2153; 2) 2008 m. gegužės 15 d. paženklinimo-parodymo aktą Nr. G0006; 3) 2008 m. liepos 17 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-03-8762 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo ( Jonavos r.)“.
Ieškovai nurodė, kad jiems priklauso po ½ dalį 2,1 ha žemės sklypo, unik. Nr.(duomenys neskelbtini). Tretiesiems asmenims G. B. ir R. B. priklauso gretimas žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini)Ieškovai 2013 m. rugsėjo 5 d. gavo uždarosios akcinės bendrovės „Georiba“ pranešimą, kad 2008 m. gegužės 15 d. trečiasis asmuo - A. P. individuali įmonė - sudarė žemės sklypo ribų paženklinimo ir parodymo aktą Nr. G0006 ir šio akto pagrindu atliko trečiųjų asmenų G. B. ir R. B. sklypo kadastrinius matavimus. Kauno apskrities viršininko įsakymu 2008 m. liepos 17 d. Nr. 02-03-8762 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo ( Jonavos r.)“ trečiųjų asmenų G. B. ir R. B. sklypo kadastriniai duomenys buvo patikslinti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Ieškovai prašė pateikti jiems informaciją, kada ir kokiu pagrindu buvo patikslinti gretimo sklypo kadastriniai duomenys, ir gavo Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus sprendimą 2013 m. lapkričio 5 d. Nr. 51D-(14.5.104)-2153, kuriame paaiškinta, kad ginčai tarp gretimų valdų savininkų gali būti sprendžiami teisme.
Ieškovai nurodė, kad skundžiamame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ieškovo V. N. parašas yra suklastotas, o kito tuometinio sklypo savininko L. N. parašo apskritai nėra. Ieškovams apie žemės sklypo paženklinimo-parodymo procedūrą niekas nepranešė ir jų nekvietė.
Be to, ieškovai teigė, kad tretiesiems asmenims nustatytos sklypo ribos persidengia su ieškovams priklausančio žemės sklypo ribomis, tokiu būdu iš ieškovų yra atimta dalis jiems priklausančio žemės sklypo, yra pasikeitusi sklypo konfigūracija palyginus su pradinėmis sklypo ribomis pagal 2004 metų žemės sklypo planą. Ieškovų užsakymu UAB „MTL servisas“ parengė žemės sklypų išsidėstymo schemą su aiškinamuoju raštu teisminiam nagrinėjimui. Schemoje grafiškai parodyta persidengianti teritorija, atsiradusi po ginčo kadastrinių duomenų tikslinimo ( t.3, b.l.25-27). Analogiškai ginčo sklypų situacija grafiškai yra pavaizduota UAB „Geoera“ plane ( t.2, b.l.7).
Atsiliepimas
A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad tretieji asmenys 3,55 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)rajone įsigijo iš A. J.. 2004 m. gegužės 22 d. šio sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, o 2008 m. gegužės 15 d. A. P. individuali įmonė atliko tikslius kadastrinius matavimus. Nors sklypo plotas po kadastrinių matavimų padidėjo iki 3,5528 ha, tačiau tai neviršija leistinos paklaidos.
Atsakovė teigė, kad 2008 m. gegužės 15 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte gretimo sklypo savininkas, ieškovas V. N. pasirašė tuo suderindamas bendrą sklypų ribą. Pastabų ir pretenzijų ieškovas nepateikė. Kito gretimo sklypo bendraturčio L. N. parašo paženklinimo-parodymo akte nėra, tačiau, atsakovės nuomone, parašo nebuvimas negali būti laikomas esminiu pažeidimu, kadangi nepažeidžia ieškovų nuosavybės teisių į konkretaus dydžio žemės sklypą.
Atsakovė nurodė, kad atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus žemėtvarkos skyrius patikrina, ar sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas. Tačiau kadastro tvarkytojas nepateikė duomenų Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Jonavos skyriui dėl ginčo žemės sklypo ribų nesutapimo su jau pažymėtomis sklypo ribomis, todėl patikslinti trečiųjų asmenų žemės sklypo kadastro duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą.
Atsakovės teigimu, ieškovai neįrodo, kad atlikus trečiųjų asmenų sklypo kadastrinius matavimus sklypų ribos persidengė arba kad ieškovų žemės sklypo plotas sumažėjo. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovų teisės pažeistos. Ieškovų pateikta UAB „MTL servisas“ schema dėl mažo mastelio, nenurodytų linijų ilgių tarp taškų, tinkamai neužkoordinuotos su upe einančios ribos, pasirinktinai perimtų gretimų žemės sklypų posūkio taškų, ribų neatitikimo žemės sklypo suformavimo dokumentams yra neinformatyvi, neaiški ( t.3, b.l. 56-58).
Atsakovės teigimu, prašomu panaikinti 2013 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 5SD-(14.5.104.)-2153 ieškovams tik suteikta jų prašoma informacija, šis raštas nėra administracinis aktas, kuris sukeltų ieškovams teisines pasekmes, todėl neturėtų būti panaikintas.
Tretieji asmenys R. B. ir G. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovų nuosavybės teisės nebuvo pažeistos. Ieškovams priklausančio sklypo plotas po trečiųjų asmenų sklypo geodezinių matavimų ne sumažėjo, o padidėjo 725 kv.m. Kad sklypo ribos persidengia ar lieka tarpas tarp sklypų, ieškovai neįrodė. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas buvo nuvežtas V. N. pasirašyti į Kauno gatvę Ramučių gyvenvietėje, kur gyveno ieškovas V. N.. Jis aktą pasirašė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad trečiųjų asmenų G. B. ir R. B. žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo metu jokio ginčo teisme dėl žemės sklypų ribų nebuvo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovų žemės sklypas sumažėjo arba kad ieškovų ir trečiųjų asmenų žemės sklypai persidengia. Nors po atliktų ginčo matavimų trečiųjų asmenų žemės sklypo plotas padidėjo 0,0028 ha, tačiau teismas sprendė, kad pakitęs plotas leistinumo paklaidos neviršija ir padidėjimas nėra atsiradęs ieškovų sklypo sąskaita.
Teismas sprendė, kad vienas iš ieškovų, V. N., yra pasirašęs ginčo žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, nes atliktos rašysenos ekspertizės aktu konstatuota, kad dėl parašo trumpumo ir paprastos struktūros neįmanoma nustatyti, ar parašas tikrai nėra V. N.. Teismas pripažino, kad kitam tuometiniam savininkui, L. N., nebuvo pranešta apie gretimo sklypo kadastrinių matavimų tikslinimą, jis pastabų dėl kadastrinių matavimų nepareiškė, todėl šis kadastro nuostatų tvarkos pažeidimas, teismo nuomone, nesudaro pagrindo panaikinti 2008 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo ( Jonavos r.)“.
Teismas nustatė, kad trečiųjų asmenų sklypo riba kadastrinių matavimų plane neatitinka ribos, pažymėtos 2004 metų preliminariame žemės sklypo plane, ribos tarp ieškovų ir trečiųjų asmenų sklypų ilgis pakito nuo 80 m. iki 108 m., tačiau nėra duomenų, kad ieškovų sklypo plotas sumažėjo. Ieškovų sklypo paskirtis - miško žemė, tačiau patenkinus ieškovų ieškinį išeitų, kad dalis jų sklypo yra žemės ūkio naudmenos ir kita žemė, kuri pagal nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenis negali būti jų miško žemėje.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai (toliau – apeliantai) prašo panaikinti 2016 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti - remdamiesi šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 dalį, kurioje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Atlikus trečiųjų asmenų žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos patvirtinus ginčijamu 2008 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu, pasikeitė ir ieškovų, ir trečiųjų asmenų žemės sklypų konfigūracija. Sklypų kraštinė, kuri skiria ieškovų sklypą nuo trečiųjų asmenų sklypo pailgėjo nuo 80 metrų iki 108 metrų, kelios kitos kraštinės taip pat pasikeitė dvigubai ar pusantro karto. Po ribų pasikeitimo ieškovams atiteko miškinga sklypo dalis ( ieškovų teigimu, blogesnės kokybės žemė) prie upės Šešuva, o tretiesiems asmenims – nemiškinga, lygi sklypo dalis netoli kelio. Tai akivaizdu palyginus planus ir iš antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Teismas šių faktinių aplinkybių tinkamai neįvertino.
Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Tačiau tretiesiems asmenims atlikti kadastriniai sklypo matavimai nebuvo suderinti su tuometiniais gretimo sklypo bendraturčiais V. N. ir L. N.. Tretysis asmuo G. B. nurodė, kad sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą jis vežė į namus V. N., taigi, iš trečiojo asmens aiškinimo akivaizdu, kad į sklypo ribų ženklinimą V. N. nebuvo kviečiamas. Kviesti ieškovų žemės sklypo savininkus į parodymo-paženklinimo procedūrą buvo būtina, nes ieškovų žemės sklypo koordinatės nebuvo nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, o riboženklių nebuvo.
Teismas neatskleidė bylos esmės ir nenustatė įrodinėjimo dalyko. Iš teismo cituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos galima spėti, kad teismas taikė CK 4.45 str. ir nustatinėjo sklypo ribas esant ginčui tarp savininkų, kai ribos nėra aiškios iš ankstesnių dokumentų. Tačiau šioje byloje teismui nebuvo reiškiamas prašymas nustatyti sklypo ribą. Ieškovai skundė administracinius aktus, kuriais buvo tikslinamos ir faktiškai pakeistos sklypo ribos. Šie administraciniai aktai buvo neteisėti, nes pakeitė sklypų ribas vienašališkai, be ieškovų žinios.
Teismas nesilaikė ankstesnės teismų praktikos, tiek administracinių teismų, tiek ir bendrosios kompetencijos teismų, kad žemės sklypo ploto pasikeitimai atlikus tikslesnius kadastrinius matavimus yra leistini tik su sąlyga, kad dėl to nesikeičia žemės sklypo ribos (konfigūracija). Todėl nepagrįstas yra teismo argumentas, kad jei ir keitėsi ieškovų ir trečiųjų asmenų žemės sklypo ribos, tačiau sklypų plotas nėra pasikeitęs, todėl ribų pasikeitimas yra teisiškai nereikšmingas.
Ginčijamais aktais atlikus trečiųjų asmenų žemės sklypo ribų patikslinimą pasikeitė trečiųjų asmenų žemės sklypo naudmenų sudėtis: iki patikslinimo 2,25 ha sudarė miškas ir 1,30 ha naudojama žemė, o po patikslinimo 0,9884 ha sudaro miškas, o 2,0192 ha – žemės ūkio naudmenos. Taip atsitiko dėl to, kad dalis žemės ūkio naudmenų ploto buvo paimta iš ieškovų.
Atsiliepimas
A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą remdamasi šiais argumentais:
Apeliantai neįrodė, kad po ginčo sklypo atliktų kadastrinių matavimų bendra riba pasislinko į apeliantų žemės sklypo dalį tokiu būdu sumažindama apeliantų žemės sklypo plotą. Apeliantų žemės sklypo ribos nėra aiškios, neatitinka žemės sklypo suformavimo dokumentų.
Apeliantai neįrodė, kad bendra sklypų riba pailgėjo nuo 80 m. iki 108 metrų. Priešingai, iš apeliantų abriso matyti, kad bendra riba buvo 100 metrų, todėl pailgėjo tik 8 metrais. Ginčo sklypo plotas padidėjo tik 0,0028 ha, o bendra riba pailgėjo nežymiai. Vietovė yra nelygi, sklypai sudėtingos konfigūracijos, todėl paklaidos yra neišvengiamos.
Apeliantų 1999-11-05 žemės naudojimo plotų eksplikacija nustato, kad visą 2,1 ha plotą sudaro miškas, todėl nepagrįstas apeliantų teiginys, kad iš jų buvo paimta dalis žemės ūkio naudmenų žemės.
Nenuginčyta, kad V. N. sutiko su ginčo sklypo geodeziškai pamatuotomis ribomis pasirašydamas žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte ir neteikdamas pretenzijų bei pastabų. Sutiktina, kad paženklinimo-parodymo akte nėra kito gretimo sklypo savininko L. N. parašo, tačiau teismas pagrįstai sprendė, kad tokio parašo nebuvimas nesudaro pagrindo naikinti aktą ir Kauno apskrities viršininko įsakymą.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys R. B. ir G. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jie patys informavo ieškovą V. N. apie sklypo ribų ženklinimą, jis pasirašė ribų parodymo-paženklinimo akte. Kitas sklypo savininkas L. N. į žemės klausimus nesikišo. Ieškovų žemės sklypo 1999 metų abrisas yra netikslus, tai subjektyvus abrisą sudariusio asmens situacijos įvertinimas, o 2008 metais naudotos tikslesnės matavimo priemonės ir sklypas pamatuotas tinkamai. Ieškovų sklypas ribojasi su Šešuvos upe, tai sąlygoja schemos netikslumą ir neaiškumą. Visiems aplinkiniams sklypams yra atlikti kadastriniai matavimai, išskyrus ieškovų žemės sklypą, todėl negalima teigti, kad ieškovų sklypo ribos persidengia su trečiųjų asmenų sklypo riba. Nors ieškovų sklypo ribos pasikeitė, tačiau plotas nesumažėjo. Ieškovų sklypą sudaro vien tik miško žemė, kitos paskirties žemės ten nebuvo ir negali būti.
Tretysis asmuo A. P. individuali įmonė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto
Nuosavybės teisės į ieškovams priklausantį žemės sklypą (2,10 ha (duomenys neskelbtini)) buvo atkurtos 2003 m. gegužės 2 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu. Ieškovų žemės sklypo ribos buvo nustatytos 1999 m. lapkričio 3 d. sudarytu žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisu, pagal kurį ieškovų 2,10 ha sklypo plotas buvo pažymėtas plane, sudarytame 1999 m. lapkričio 5 d. Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyriaus, paženklintas šešiais riboženkliais, kadastriniai matavimai neatlikti. Sklypas įregistruotas nekilnojamojo turto registre (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (prijungta V. N. nuosavybės teisės atkūrimo byla, b.l. 4,5,20).
Nuosavybės teisės į tretiesiems asmenims G. B. ir R. B. priklausantį žemės sklypą ( 3,55 ha (duomenys neskelbtini)) buvo atkurtos A. J. 2002 m. spalio 7 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu. Žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisas sudarytas 2001 m. rugpjūčio 22 d., sklypo planas sudarytas 2002 m. liepos 5 d. Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmo žemėtvarkos skyriaus, sklypas įregistruotas nekilnojamojo turto registre ( unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ( prijungta A. J. nuosavybės teisės atkūrimo byla, b.l. 49, 57, 66). Tretieji asmenys G. B. ir R. B. įgijo šį sklypą 2003 m. vasario 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Kadangi sklypo kadastriniai matavimai buvo neatlikti, tretieji asmenys pasamdė A. P. individualią įmonę atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus.
Nekilnojamųjų daiktų pažymėjimo kadastre tvarką nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau vadinama – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 ( redakcija, galiojanti nuo 2005 m. liepos 1 d.). Nuostatų 32.1.1 punkte nustatyta, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Pagal Nuostatų 32.1.1.1 punktą, nekviesti gretimo sklypo savininkų galima tik esant tokioms sąlygoms: 1) žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, 2) kai bendra riba sutampa ir 3) nereikia atstatyti sunaikintų riboženklių.
Pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą (prijungtoje A. J. nuosavybės teisės atkūrimo byloje, b.l. 57, ir V. N. nuosavybės teisės atkūrimo byloje, b.l.5), trečiųjų asmenų žemės sklypas ribojasi su ieškovų žemės sklypu. Tačiau ieškovų žemės sklypo posūkių taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nebuvo nustatytos, todėl ženklinant sklypo ribas vietovėje buvo būtina kviesti gretimo sklypo savininkus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad trečiųjų asmenų sklypo ribos buvo paženklintos ir kadastriniai matavimai atlikti pagal išlikusį gelžbetoninį riboženklį ir palei Šešuvą išlikusį metalinį riboženklį. Tuo tarpu ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pažymėta, kad sklypo ribos buvo paženklintos 68 riboženkliais, senesnių riboženklių nėra. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje trečiojo asmens A. P. įmonės savininkas A. P. teigė, kad senieji riboženkliai buvo išlikę, tačiau jis negalėjo konkrečiai pasakyti ir parodyti plane, kurie riboženkliai buvo išlikę ir nuo kurių riboženklių vietovėje buvo žymimos trečiųjų asmenų sklypo ribų posūkių taškų koordinatės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Nuostatų 32.1.1.1 punktą, nes konstatavęs, kad buvo išlikę tik vienas arba du riboženkliai, padarė neteisingą išvadą, kad gretimo sklypo savininkų nepakvietimas ženklinant sklypo ribas nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamus aktus.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gretimo sklypo savininkas L. N. į sklypo ribų paženklinimą-parodymą apskritai nebuvo kviečiamas, tačiau padarė išvadą, kad L. N. nepareiškė pastabų dėl atliktų kadastrinių matavimų ir dėl pakitusios jo ir trečiųjų asmenų Bartkų žemės sklypo ribos. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negalima, nes nustačius faktą, kad L. N. nebuvo kviečiamas ženklinant sklypą, turėjo būti padaryta išvada, kad tuo pažeistas esminis kadastro nuostatų reikalavimas ( 32.1.1 p.), pažeistos gretimo sklypo savininko teisės, sklypo ribos nustatytos be savininko žinios, todėl ir pareikšti pastabas dėl atliktų matavimų ir pakitusios žemės sklypo ribos L. N. neturėjo objektyvios galimybės.
Ginčo sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte yra įrašyta V. N. pavardė ir prie jos yra parašas, kuris, paties ieškovo V. N. patvirtinimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra pasirašytas ne jo paties, jam akto pasirašyti niekas neteikė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atlikta rašysenos ekspertizė, kuri pateikė išvadą, kad dėl tiriamojo parašo trumpumo ir paprastos sandaros negalima nustatyti, ar pasirašė V. N., ar kitas asmuo.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad 2008-05-15 žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte pasirašė V. N., kurio parašas teisminio nagrinėjimo metu nenuginčytas ir kad V. N., nors jam iš anksto apie atliekamus kadastrinius matavimus nebuvo pranešta, kaip reikalauja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2 p., 32.1.1.3 p., po sklypų ribų paženklinimo savo pastabų nepateikė, laikytina, kad su pasikeitusiomis žemės sklypų ribomis sutiko. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados negali būti laikomos pagrįstomis. Ekspertizės akte pateikta išvada, kad negalima nustatyti, ar parašas tikrai V. N.. Nesant kategoriškos išvados, kad pasirašė V. N., nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. N. pasirašė paženklinimo akte ir kad pasirašęs nepateikė pastabų dėl sklypo ribų paženklinimo akto bei su pažymėtomis ribomis sutiko.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad sudarant ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą buvo pažeistas Kadastro nuostatų 32.1.1.4 punktas, kuriame įtvirtinta, kad paženklinimo-parodymo aktą pasirašo tik tie asmenys, kurie dalyvavo ženklinant. Jeigu kviestas asmuo neatvyksta į ženklinimą, tai jo atžvilgiu turi būti taikomas Nuostatų 32.1.1.3 punktas, nustatantis, kad ženklinimo aktas kartu su žemės sklypo planu siunčiamas neatvykusiam asmeniui registruotu laišku nustatant 30 dienų terminą pastaboms pareikšti. Byloje nėra nustatyta, kad apie sklypo ribų ženklinimą arba apie jau sudarytą paženklinimo aktą būtų buvę pranešama nedalyvavusiems asmenims nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl skundžiamo 2008 m. gegužės 15 d. paženklinimo-parodymo akto Nr. G0006 negalima laikyti teisėta ir pagrįsta, todėl sprendimas dėl šio reikalavimo naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinį patenkinti, nes ginčo paženklinimo - parodymo aktas buvo sudarytas pažeidžiant Nuostatų reikalavimus ir gretimų sklypų savininkų teises.
D. K. apskrities viršininko įsakymo tikslinti kadastro duomenis
Trečiojo asmens A. P. individualios įmonės parengtos kadastrinių matavimų bylos pagrindu ir savininkų prašymu Kauno apskrities viršininkas skundžiamu 2008-07-17 įsakymu Nr. 02-03-8762 patikslino trečiųjų asmenų žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis. Ieškovai teigia, kad ginčo įsakymu jų ir trečiųjų asmenų sklypus skirianti bendra riba yra pakeista, t.y. pasukta apytikriai per centrinį tašką taip, kad ieškovams teko prastesnės kokybės žemės trikampis prie upės, o tretiesiems asmenims- geresnis plotas ( trikampis) arčiau kelio ( žr. 5 pastraipą).
Pirmosios instancijos teismas sprendime šias ieškovų dėstomas aplinkybes iš dalies pripažino nurodydamas, kad „trečiųjų asmenų žemės sklypo riba kadastrinių matavimų plane ( riba 1-2-108,1 m - t.1, b.l.19) neatitinka 2004-05-10 preliminariame žemės sklypo plane nustatytos ribos 6-7, abrise nustatytos šios ribos - 80 m. ( t.1, b.l. 82, A. J. nuosavybės teisės atkūrimo bylos lapas 16). Atlikus kadastrinius matavimus, pakito ieškovų ir trečiųjų asmenų sklypų ribų ilgis - konkrečiai minėtos kraštinės ilgis“ ( t.3, b.l. 82). Tačiau konstatavęs pakitusias sklypo ribas teismas padaro priešingą šiam faktui išvadą: „ieškovų argumentas, kad buvo pažeista jų sklypo riba yra visiškai nepagrįstas“. Tokio teismo sprendimo, kuriame vienas teiginys prieštarauja kitam, negalima laikyti nuosekliu, pagrįstu ir atitinkamai - teisėtu.
Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Šios įstatymo nuostatos aiškinimas ir taikymas yra išplėtotas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Konkrečiai, LVAT 2014 m. liepos 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A438-222/2014 yra išaiškinta, kad Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė - įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus. ( Analogiškas aiškinimas pateikiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1334-858/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).
Žemės ūkio ministro įsakymu 2002 m. gruodžio 30 d. Nr. 522 „ Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų sutrinkimo bei tikslinimo taisyklių 34 punkte nustatyta, kad žemės sklypų koordinuojamų taškų koordinatės apskaičiuojamos 0,01 m tikslumu. Vadinasi, atlikus trečiųjų asmenų sklypo tikslius geodezinius matavimus, sklypo kraštinių linijų ilgiai nuo nustatytų abrise ir preliminariame žemės reformos žemėtvarkos projekte ( 2004-05-16 planas A. J. nuosavybės teisių atkūrimo byloje b.l.45) galėjo skirtis labai nežymiai. Tuo tarpu ieškovų ir trečiųjų asmenų sklypus ribojanti linija po atlikto duomenų patikslinimo nuo 80 m. padidėjo iki 108 m., ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Be to, trečiojo asmens A. P. individualios įmonės parengtame trečiųjų asmenų sklypo plane kraštinė tarp taškų 2-4 yra 39,66 metro ( t.2, b.l.44) vietoje buvusių 22 metrų pagal abrisą ( A. J. nuosavybės teisės atkūrimo byla, b.l.66) ir pagal 2004 m. gegužės 16 d. Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmo žemėtvarkos skyriaus patvirtintą planą ( ta pati atkūrimo byla , b.l.45).
Pirmosios instancijos teismo posėdyje 2015 m. rugsėjo 23 d. apklausta liudytoja D. G., dirbanti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriuje, parodė, kad tarp ieškovų ir trečiųjų asmenų sklypo susidarė laisvos valstybinės žemės plotas ( 2015 m. rugsėjo 23 d. posėdžio garso įrašo nuo 06:50 min.). Ta pati liudytoja teigė, kad trečiųjų asmenų sklypo kraštinė, ribojanti sklypą nuo Šešuvos upės, po atliktų geodezinių matavimų sutrumpėjo iki 227 metrų, kai pagal preliminarų projektą ir abrisą buvo pažymėta 230 metrų ( to paties įrašo nuo 09:00 min.). Tokie liudytojos paaiškinimai iš esmės prieštarauja atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytai pozicijai, kad tarp ieškovų ir trečiųjų asmenų sklypų nėra tarpų ( t.1, b.l. 70), taip pat prieštarauja Registrų centro atsakymui, kad tarp žemės sklypų nėra laisvos teritorijos ( t.3, b.l.23-24). Pirmosios instancijos teismas neįvertino prieštaravimo tarp liudytojos D. G. parodymų ir atsakovės atsiliepime į ieškinį dėstomos pozicijos bei Registrų centro išvados, todėl padarė neteisingas išvadas byloje.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovės atstovė pakeitė savo poziciją ir pripažino, kad tarp trečiųjų asmenų sklypo ir ieškovų sklypo atsirado laisvos valstybinės žemės sklypas, aiškino, kad sklypo riba galėjo pakisti dėl vietovės reljefiškumo, sudėtingumo, upės vagos pasikeitimo. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo atstovės teiginys apie atsiradusį valstybinės žemės plotą tarp ieškovų ir trečiųjų asmenų sklypų tik patvirtina ieškovų įrodinėjamą aplinkybę, kad sklypų (tiek ieškovų, tiek trečiųjų asmenų) ribos po ginčo geodezinių matavimų yra pakeistos, nes pradiniuose žemės reformos žemėtvarkos planuose ( žr.23 pastraipą) ieškovų ir trečiųjų asmenų sklypai ribojasi ir jokio tarp jų įsiterpusio valstybinės žemės sklypo nėra pažymėta.
A. N. žemės tarnybos atstovės apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytas teiginys, kad pakeitus ribą taip, kaip prašo ieškovai, sklypų riba kirstų pastatą, yra niekuo nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje trečiasis asmuo G. B. pripažino, kad jau po ginčo matavimų savo sklype jis yra pastatęs ūkinį pastatą, kuris neįteisintas. Duomenų, kad pirminiuose ieškovų žemės sklypo planuose (abrise ir preliminariame 2002 m. žemėtvarkos projekte) sklypų riba kirto pastatą arba kad atliekant trečiųjų asmenų sklypo kadastrinių duomenų patikslinimą 2008 metais sklypų riba kirto pastatą, nenustatyta.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ( patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534) 21 punktas nustato, kad tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad <...> žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo.
Pažymėtina, kad kadastrinius matavimus atlikusi A. P. įmonė nepranešė Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui apie sklypo ribų (konfigūracijos) pasikeitimą, todėl atsiradęs neatitikimas nebuvo apsvarstytas ir išspręstas Nuostatuose nustatyta tvarka, priešingai, kaip atsiliepime į ieškinį nurodė atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, kadastro tvarkytojas NŽT Jonavos skyriui pastabų dėl žemės sklypo ribų nepateikė ir patikslinti duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą ( t.1, b.l. 67-68).
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį ir tuo pagrindu, kad šalia ginčo sklypų ribos yra ne miško žemė, todėl laikė nepagrįstu ieškovų argumentą, kad riba buvo neteisėtai perkelta atimant iš ieškovų sklypo kitos paskirties žemės plotą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negalima. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 26 straipsnį miškų ūkio paskirties žemei yra priskiriamas arba gali būti priskiriamas ir mišku neapaugęs plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; ir žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; ir žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; ir miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Todėl tik pagal teritorijoje augančių ar neaugančių želdinių faktą negalima spręsti, kad sklypas negali būti miško paskirties.
Įvertinant išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad Kauno apskrities viršininko įsakymas 2008-07-17 Nr. 02-03-8762 patikslinti trečiųjų asmenų žemės sklypo ( registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis yra neteisėtas ir naikintinas, nes žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidus procedūros reikalavimus ir nustačius tokias tikslinamo žemės sklypo ribas, kurios neatitiko preliminaraus žemės reformos žemėtvarkos plano. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatė faktines aplinkybes apie ribų pasikeitimą, tačiau neteisingai pritaikė Žemės reformos įstatymo nuostatas, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir šio reikalavimo dalyje priimtinas naujas sprendimas ieškinį patenkinti - panaikinti skundžiamą Kauno apskrities viršininko įsakymą.
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus sprendimo
Ieškovai prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 51D-(14.5.104)-2153. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį reikalavimą nurodęs, kad šiuo aktu jokios teisės ir pareigos nesukuriamos, šis informacinio pobūdžio raštas neatitinka administraciniams aktams keliamų reikalavimų. Tokios pačios pozicijos byloje laikėsi atsakovė ir tretieji asmenys.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo motyvai šioje dalyje prieštarauja teismo priimtam sprendimui. Jeigu teismas manė, kad skundžiamas aktas neatitinka administraciniams aktams keliamų reikalavimų, tai tokiu atveju turėjo atsisakyti priimti reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, o jeigu jau priėmė, turėjo šioje dalyje bylą nutraukti ( CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su išvada, kad skundžiamu aktu nesukuriamos jokios teisės ir pareigos, nes skundžiamo akto 3 pastraipoje konstatuojama, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje paženklinimo-parodymo akte Nr.G0006 gretimo žemės sklypo savininkas V. N. suderino bendrą ribą patvirtindamas tai savo parašu ( t.1, b.l.16).
Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Ginčijamu 2013 m. lapkričio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus sprendimu yra be kita ko išreikštas ir atsakovės patvirtinimas (valia) laikyti, kad ieškovas V. N. savo parašu yra suderinęs sklypo ribas. Atsižvelgiant į šioje byloje išnagrinėtas aplinkybes ( tame skaičiuje ekspertizės akto išvadą, žr. 26 ir 27 pastraipas) tokia administravimo subjekto valia yra neteisinga ir neteisėta, ir tuo pačiu pažeidžia ieškovų teises, nes gali sąlygoti neteisingą žemės sklypo ribų paženklinimą, sklypo ribų pasikeitimą ir neteisėtų kadastrinių matavimų įregistravimą. Todėl skundžiamas NŽT Jonavos skyriaus sprendimas galėjo būti skundo objektas ir, įvertinus byloje surinktus įrodymus, turėjo būti panaikintas.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus sprendimo turi būti panaikintas ir šioje dalyje priimtas naujas sprendimas ieškinį patenkinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinį skundą patenkinus pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos (83,41 Eur žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme ir 162 Eur už rašysenos ekspertizę, iš viso 245,41 Eur) priteistinos iš atsakovės. Duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas ieškovai nepateikė.
Atsakovės ir trečiųjų asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų nepriteistinos.
Valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (43,36 Eur) iš atsakovės ir trečiųjų asmenų lygiomis dalimis. Iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos priteistina 21,68 Eur, iš trečiojo asmens G. B., R. B. ir A. P. individualios įmonės - po 7 Eur iš kiekvieno.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti 2013 m. lapkričio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus sprendimą Nr. 51D-(14.5.104)-2153.
Panaikinti A. P. individualios įmonės sudarytą 2008 m. gegužės 15 d. paženklinimo-parodymo aktą Nr. G0006.
Panaikinti 2008 m. liepos 17 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-03-8762 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo ( Jonavos r.)“.
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos, kodas 188704927, ieškovui V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovei D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po 122,70 Eur (šimtą dvidešimt du eurus ir 70 ct) kiekvienam bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos, kodas 188704927, 21,68 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 68 ct), iš trečiųjų asmenų G. B., a.k(duomenys neskelbtini) R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. individualios įmonės, kodas 134712856, po 7 Eur ( septynis eurus) iš kiekvieno procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.