Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. R. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-190-802/2016 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovams Algirdui A. P., V. P., A. L., R. L., D. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT prie ŽŪM), tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui (toliau – VĮ RC), V. R. ir E. R., A. J. dėl Marijampolės apskrities viršininko administracijos įsakymų, sprendimo iš dalies panaikinimo, valstybinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių iš dalies pripažinimo negaliojančiomis ir teisinės žemės sklypų registracijos panaikinimo, bei atsakovų Algirdo A. P., V. P., A. L., R. L., D. S. priešieškinį Marijampolės savivaldybės administracijai, A. J., NŽT prie ŽŪM, tretiesiems asmenims V. R., VĮ RC, V. R., E. R., Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro notarei R. J., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai. Tenkinęs priešieškinio reikalavimus, teismas priteisė iš Lietuvos Respublikos valstybės V. R. 7 000 Eur kompensaciją už jo 1995 09 04 įsigytą pagal pirkimo-pardavimo sutartį, not. registro Nr. 18-7291 ir šiuo sprendimu dėl neteisėto administracinio akto panaikinimo netektą žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovės NŽT prie ŽŪM 31 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovams A. A. P. ir V. P., A. L. ir R. L. bei D. S. ir 30,31 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad 1993 03 25 Marijampolės rajono Valdybos potvarkiu Nr. 4-3 (duomenys neskelbtini) A. J. suteiktas 0,2660 ha ploto žemės sklypas jo paties 1992 09 23 prašymo Nr.12 pagrindu. Ieškovas V. R. 1994 07 14 išdavė Z. B. generalinį įgaliojimą. A. J. 1995 08 15 taip pat įgaliojo tą patį Z. B. tvarkytis savo nuožiūra su visu jam priklausančiu turtu. Pirkėjo bei pardavėjo įgaliotinis Z. B. rūpinosi visais A. J. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo klausimais, rūpinosi Namų valdos žemės sklypo ribų plano parengimu. Iš žemės sklypo plano teismas nustatė, kad jo centro koordinatės plane buvo pažymėtos vadovaujantis valstybine 1942 m. sistema, plano sudarymo data nenurodyta, tačiau pagal suderinimo žymoje esančią datą teismas sprendė, kad jis galėjo būti sudarytas 1995 metų rugpjūčio mėnesį. Teismas taip pat nustatė, kad A. J. suteiktas žemės sklypas nebuvo suformuotas jokiame teritorijų planavimo dokumente, nebuvo įbraižytas/pažymėtas kadastro žemėlapyje, ar jokiame kitokiame žemėtvarkiniame projekte. Ginčo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis tarp A. J., atstovaujamo Z. B. ir ieškovo V. R. buvo sudaryta 1995 09 04 Vilniaus 8-ajame notarų biure, parduodamo turto kaina 8000 Lt, paskirtis – namų valdos. Nupirktas žemės sklypas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre įregistruotas 1995 09 06. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas V. R. nuo pat sklypo nusipirkimo šiuo žemės sklypu niekada nesinaudojo, jo neprižiūrėjo ir netvarkė, mokesčius už nusipirktą žemę mokėjo. Ieškovui 2014 metais kreipusis į matininkus ginčo sklypo kadastriniams matavimams atlikti paaiškėjo, kad šių atlikti nėra galimybės, kadangi ieškovo žemės sklypo ribos kerta kadastro žemėlapyje pažymėtų, atsakovams priklausančių, žemės sklypų ribas. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovui A. A. P. Kapsuko Sudavijos Valstybinio žirgyno direktoriaus 1981 04 10 priimtu įsakymu Nr.8 suteiktas 50 arų ploto sodybinis sklypas. Marijampolės rajono Marijampolės apylinkės tarybos 1991 04 26 sprendimu Nr.28 A. A. P. suteikta 0,75 ha žemės asmeniniam ūkiui (duomenys neskelbtini) , o 1994 05 14 sprendimu Nr. 115 atsakovui padidinta iki 3 ha žemės asmeniniam ūkiui (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. 1994 11 10 Marijampolės rajono valdybos potvarkiu Nr. 12-96 A. A. P. leista pirkti asmeniniam ūkiui naudojamą žemę. Marijampolės apskrities viršininko 2000 03 10 įsakymu Nr. 144ŽM patvirtintame ginčo vietovėke (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės asmeninio žemės reformos žemėtvarkos projekte A. A. P. pažymėtas 0,30 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr.106-1A (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovai A. A. P. ir V. P. 2002 02 01 sutartimi, not. Reg. Nr.BRM-459, šį sklypą įsigijo nuosavybėn. Atsakovai žeme de facto naudojosi nuo pat jos suteikimo ir naudojasi dabar. Atsakovės D. S. sutuoktiniui J. S. 1991 04 26 Marijampolės rajono Marijampolės apylinkės tarybos sprendimu Nr. 28 buvo suteikta 3 ha žemės asmeniniam ūkiui (duomenys neskelbtini). Marijampolės rajono Marijampolės apylinkės tarybos 1994 05 14 sprendimu Nr.115 J. S. patvirtintas 3,00 ha žemės asmeniniam ūkiui paskyrimas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Marijampolės apskrities viršininko 2000 03 10 įsakymu Nr. 144 ŽM patvirtintame ginčo vietovėje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės asmeninio žemės reformos žemėtvarkos projekte J. S. pažymėtas 0,22 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr.112-1A. J. S. sutinkant Marijampolės apskrities viršininko 2003 03 03 sprendimu Nr.18-15427-15527 buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teisės D. S., perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 2,81 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat ir ginčo sklypą Nr.112-1A (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuosavybės atkūrimas baigtas Marijampolės apskrities viršininko 2003 04 23 įsakymu Nr.ŽM-664. Atsakovė D. S. (kartu su sutuoktiniu J. S., o šiam mirus, toliau viena) ginčo sklypu naudojasi daugiau kaip 30 metų. Atsakovui A. L. 1993 03 23 Marijampolės rajono Marijampolės apylinkės tarybos sprendimu Nr. 108 skirta 2 ha žemės asmeniniam ūkiui (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Marijampolės rajono Marijampolės apylinkės tarybos 1994 05 14 sprendimu Nr.115 A. L. patvirtinta 2,00 ha žemės asmeniniam ūkiui skyrimas. Marijampolės apskrities viršininko 2000 03 10 įsakymu Nr. 144ŽM patvirtintame ginčo vietovėje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės asmeninio žemės reformos žemėtvarkos projekte A. L. pažymėtas 0,03 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 206-1A Patašinės kaime. Atsakovai A. L. ir R. L. žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) nuosavybėn įsigijo 2007 03 07 sutartimi, not. Reg. Nr. 1730. Atsakovai ginčo sklypo dalimi naudojosi dar iki jo paskyrimo ir nusipirkimo. Teismas bylos duomenimis nustatęs, kad iš esmės ta pati, tik skirtingų konfiguracijų ir išsidėstymo, turinti skirtingus identifikacinius ir registro numerius, ginčo žemė nuosavybės teise priklauso abiems bylos šalims (ieškovui ir atsakovams pagal ieškinį), byloje taikė negatorinį/vindikacinį nuosavybės teisių gynimo būdus, tiesiogiai susijusius su priimtų norminių bei individualių administracinių aktų teisėtumo klausimų sprendimu. Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, darė išvadą, kad nors abiejų bylos šalių teisių į turimą žemę pagrindas yra teisėtas, atsakovai A. A. P. ir V. P., D. S., A. L. ir R. L. teisėtais ginčo žemės naudotojais tapo anksčiau, nei A. J.. Atsakovams asmeninio ūkio žemė buvo suteikta jų gyvenamojoje vietoje išplečiant jų jau turimus sodybinius sklypus, priklausomai nuo to dirbo jie Sudavijos valstybiniame žirgyne ar buvo tiesiog to kaimo gyventojai, atitinkamai 3 ir 2 ha ploto. Žemė asmeniniam ūkiui atsakovams buvo suteikta teisėtai, t. y. nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų, kompetentingos priimti tokį sprendimą institucijos ir teisės aktų nustatytais terminais. Suteikta žemė atsakovų buvo ir yra faktiškai naudojama. Tuo tarpu ieškovui žemę perleidęs A. J. toje gyvenamojoje vietovėje negyveno, gautu žemės sklypu nesidomėjo, jo nenaudojo pagal nustatytą paskirtį – namo statyboms. Žemės sklypo pagal paskirtį nenaudojo ir 1995 metais iš A. J. jį įsigijęs ieškovas V. R.. Gretinat suteiktos žemės potvarkių datas, pirmieji teises į ginčo žemės sklypą įgijo atsakovai. Teismas vertino, kad atsakovams ginčo žemę suteikus asmeniniam ūkiui ir jiems tapus teisėtais ginčo žemės naudotojais pagal LR žemės reformos įstatymo 16 straipsnį, LR žemės įstatymo 2 straipsnį, ji jokiems kitiems asmenims ir jokia kita tvarka nebegalėjo būti suteikiama, o toks vėlesnis tos pačios žemės suteikimas administraciniu aktu A. J. yra neteisėtas ir pažeidžiantis paminėtus teisės aktus. Pareiga valstybei, kuri tuo metu buvo žemės savininkė, registruoti ją viešame registre, taip pat registre nurodyti žemės naudotojus nebuvo nustatyta, todėl teismas vertino, kad tokio registravimo neatlikimas atsakovų teisėto asmeninio ūkio žemės valdymo, vedusio prie vėlesnio tokios žemės įsigijimo nuosavybėn, paneigti negali. Todėl teismas priešieškinį patenkino – panaikino administracinį aktą, kurio pagrindu A. J. buvo suteiktas ginčo žemės sklypas, ir šio akto pagrindu vėliau atliktą turto nuosavybės registraciją A. J. vardu bei pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjo A. J. ir pirkėjo V. R.. Teismas, spręsdamas dėl restitucijos taikymo, nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo ypatumai yra dvejopi: žemė šalims perleista (parduota, suteikta) vykdant žemės reformą ir, esant standartinei situacijai, valstybei grąžinama negalėtų būti, tačiau antra vertus, dėl susiklosčiusios situacijos, kuomet tą patį žemės sklypą (visą ar dalimis) valdo keli savininkai, vienos šalies teisių į žemę įgijimo administracinį aktą panaikinus kaip neteisėtą, gražintino objekto nėra, nes kita šalis tą pačią žemę valdo teisėtu pagrindu. Teismas sprendė, jog taip pat svarbi aplinkybė yra ta, kad žemės suteikimo A. J. sandoris pripažintas negaliojančiu dėl administracinių procedūrų pažeidimo, tačiau tai negali paneigti A. J. ir jo nuosavybės teises pirkimo pardavimo sutartimi vėliau įgijusio ieškovo V. R. (sąžiningų įgijėjų) teisės į nuosavybę. Teismas, kompensuojant ieškovui kaip sąžiningam įgijėjui dėl valstybės klaidos netektą turtą restitucijos tvarka, iš valstybės priteisė 7000 Eur, t. y. dėl panaikinto neteisėto administracinio akto netekto turto rinkos vertę 2016 01 01 dienai.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas V. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2016 m. kovo 2 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl ieškovui nepriteistų bylinėjimosi išlaidų ir jo naudai iš atsakovės NŽT prie ŽŪM priteisti pirmosios instancijos teisme turėtas 9327,83Eur bylinėjimosi išlaidas ir 254,61 Eur sumokėtų valstybei už netektą žemės sklypą. Skundą grindžia šiais argumentais:Teismas privalėjo nagrinėti ir spręsti ieškovo suformuotą reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovui jo turėtas 9 327,83 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės NŽT prie ŽŪM, kadangi, kaip nurodė teismas, žala buvo patirta dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų, o ieškovas buvo sąžiningas ginčo žemės įgijėjas. Tuo tarpu kitiems atsakovams iš atsakovės NŽT prie ŽŪM priteisė bylinėjimosi išlaidas, kadangi buvo panaikinti administraciniai aktai.Ieškovas bylinėjimosi išlaidas patyrė vien tik dėl to, kad kreipėsi į teismą su ieškiniu, kad būtų panaikinti jo, kaip turto savininko, teisių pažeidimai, dėl kurių jis neteko galimybės naudotis jam priklausančiu, kadastrinių matavimų pagrindu suformuotu ir įregistruotu žemės sklypu. Byla sudėtinga, buvo keliami klausimai dėl 1990 - 1994 metų laikotarpio žemės teisinių santykių įstatyminio reglamentavimo, teismų praktikoje analogiško pobūdžio ginčų nesutikta, byla didelės apimties, vyko eilė teismo posėdžių, apklausta eilė liudytojų, matininkų, ieškovo gyvenamoji ir ieškovo atstovo darbo vietos yra Vilniuje, todėl neišvengiamas vykimas į Marijampolę taip pat trukdavo tam tikrą laiką, todėl ieškovo patirtos 9 327,83 Eur bylinėjimosi išlaidos yra realios ir pagrįstos. Teismas, panaikindamas 1995 09 04 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį ir taikydamas restituciją, nesvarstė ir neišsprendė be pagrindo valstybei sumokėtų mokesčių už netektą žemės sklypą nuo pat jo įsigijimo momento, grąžinimo ieškovui klausimo. Byloje pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas už ginčo žemės sklypą valstybei yra viso sumokėjęs 254,61 Eur žemės mokesčio.Atsakovė NŽT prie ŽŪM apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimo rezoliucines 6, 9 ir 10 dalių pastraipas, kuriose priteista iš Lietuvos Respublikos valstybės V. R. 7000 Eur už jo 1995 09 04 įsigytą pagal pirkimo - pardavimo sutartį, not. registro Nr. 18-7291 ir šiuo sprendimu dėl neteisėto administracinio akto panaikinimo netektą žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteista iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos viso 31 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams; priteista iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos 30,31 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – nepriteisti šių išlaidų iš atsakovės, pakeisti sprendimu taikytą restitucijos būdą. Nurodo tokius skundo argumentus: Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina, o nustatęs, kad taikytina, turi nustatyti restitucijos būdą ir įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti. Nors teismas sprendime nurodė, kad protingai kompensacijai nustatyti teismas turi įvertinti infliacijos poveikį, taip pat nustatyti ir įvertinti turto netekusio asmens asmeninę bei socialinę padėtį, tačiau nepagrįstai kompensavo ieškovui už netektą žemės sklypą 7 000 Eur. Ieškovas sklypą iš A. J. 1995 09 04 įsigijo už 8 000 Lt, tačiau teismas, taikydamas tokį restitucijos būdą iš valstybės priteisė 7000Eur, atsižvelgdamas į individualų vertinimą. Apeliantės nuomone, net taikant tokį restitucijos taikymo būdą, priteista suma yra neproporcingai didelė, nepagrįstai pagerinanti jo padėtį, kadangi ieškovas niekada nesinaudojo įsigyta žeme t. y. negavo iš jos pajamų, jos neprižiūrėjo ir t. t.

16.3 Teismo taikytas restitucijos būdas neatitinka restitucijos esmės - grąžinti šalis į iki negaliojančiu pripažinto sandorio sudarymo buvusią padėtį. Restitucija reiškia negaliojančio sandorio šalių grąžinimą į status quo - iki sandorio įvykdymo buvusią padėtį. NŽT prie ŽŪM nebuvo pripažinto negaliojančiu sandorio šalimi, todėl nėra teisinio pagrindo iš šio atsakovo priteisti vienos iš sandorio šalių – A. J., gautus pinigus. Be to, teismas nepasisakė dėl valstybės pareigos A. J. atžvilgiu.

16.4 Teismas, priteisdamas ieškovui kompensaciją iš Lietuvos Respublikos valstybės, nepasisakė, kuri institucija, atstovaujanti valstybę, turi ieškovui sumokėti nurodytą sumą.

16.5 Nepagrįstai iš apeliantės priteistos 30,31 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi apeliantė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Apeliantė atstovauja valstybės interesus žemės klausimais, todėl iš valstybės institucijos priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei prieštarauja įtvirtintiems CK 1.5 straipsnio 4 dalyje protingumo, sąžiningumo principams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

22. Atsakovė NŽT prie ŽŪM apeliaciniame skunde nesutinka su šioje byloje taikytu restitucijos būdu ir, taikant restituciją, ieškovui priteistos kompensacijos dydžiu.

23. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad iš esmės ta pati, tik skirtingų konfigūracijų ir išsidėstymo, turinti skirtingus identifikacinius ir registro numerius, ginčo žemė nuosavybės teise priklauso abiem bylos šalims – ieškovui V. R. ir atsakovams pagal ieškinį – A. A. ir V. P., V. ir A. L. ir D. S..

25. Teismas nurodė, kad dėl to, jog valstybei, kaip žemės savininkei, tuo metu registruoti žemę viešame registre ir jame nurodyti žemės naudotojus pareiga nebuvo nustatyta, todėl teismas vertino, kad tokio registravimo neatlikimas atsakovų teisėto asmeninio ūkio žemės valdymo, o vėliau jos įsigijimo nuosavybėn, paneigti negali. Todėl teismas nusprendė panaikinti administracinį aktą, kurio pagrindu A. J. buvo suteiktas ginčo žemės sklypas, ir šio akto pagrindu vėliau atliktą turto nuosavybės registraciją A. J. vardu bei pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjo A. J. ir pirkėjo V. R.. Dėl šios sprendimo dalies pagrįstumo apeliacinių skundų nėra.

26. Teismas, nusprendęs panaikinti administracinį aktą, kurio pagrindu A. J. buvo suteiktas ginčo žemės sklypas, ir vėliau tarp pardavėjo A. J. ir pirkėjo V. R. sudarytą šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sprendė restitucijos taikymo klausimą.

27. Teismas nurodė, kad žemės suteikimo A. J. sandoris pripažintas negaliojančiu dėl administracinių procedūrų pažeidimo, tačiau tai negali paneigti A. J. ir jo nuosavybės teises pirkimo pardavimo sutartimi vėliau įgijusio ieškovo V. R. (sąžiningo įgijėjo) teisės į nuosavybę. Teismas vertino, kad ieškovas V. R. yra sąžiningas žemės sklypo įgijėjas, todėl dėl valstybės klaidos už netektą žemės sklypą jam iš valstybės priteisė 7000 Eur kompensaciją, t. y. dėl panaikinto neteisėto administracinio akto netekto turto rinkos vertę 2016 01 01 dienai.

28. Atsakovė skunde teigia, kad ji nebuvo pripažinto negaliojančiu sandorio šalimi, todėl nėra teisinio pagrindo iš jos priteisti vienos iš sandorio šalių – A. J., gautus pinigus, be to, teismas nepasisakė dėl valstybės pareigos A. J. atžvilgiu. Su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo.

29. Teismas, pripažinęs administracinį aktą negaliojančiu, ex officio turi išspręsti restitucijos taikymo klausimą. Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 str.), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių restitucija neturėtų būti taikoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad, panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų. Tokiais atvejais pagal kasacinio teismo išaiškinimą valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-7-165/2012). Šioje nutartyje nustatyta modifikuotos restitucijos taisyklė – kai paskutinis įgijėjas grąžina valstybei turtą, o valstybė atlygina paskutiniam įgijėjui turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorio metu parduodamo turto rinkos kainos. Nors nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas, priešingai nei minėtoje kasacinėje byloje, negali būti grąžintas valstybei dėl to, kad jį nuosavybės teise valdo kiti atsakovai ir jų nuosavybės teisių į ginčo žemę įgijimo pagrindai nėra nuginčyti, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo taikytas restitucijos modelis atitinka kasacinio teismo praktiką.

30. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad asmenims, kurie nuosavybės teisės į turtą įgijo administracinių aktų pagrindu, o vėliau šį turtą pirkimo–pardavimo sandoriais perleido kitiems, t. y. išreiškė valią pakeisti turto rūšį ir neturi intereso juo disponuoti, restitucija netaikytina – jie neįpareigotini grąžinti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų, o nuosavybės teisių atkūrimo jiems procesas pripažintinas baigtu, todėl atmestini atsakovės skundo argumentai, kad teismas turėjo pasisakyti dėl valstybės pareigos A. J. atžtvilgiu. Pažymėtina, jog A. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę.

31. Atsakovė skunde nesutikdama su priteistos ieškovui kompensacijos dydžiu teigia, kad teismo priteista 7 000 Eur suma nepagrįstai didelė, kadangi teismas neįvertino, jog ieškovas sklypą pirko už 8 000 Lt, taip neįvertino aplinkybių, jog ieškovas niekada sklypo nenaudojo pagal paskirtį, taip pat yra pagrindo abejoti ieškovo sąžiningumu, kadangi A. J. ieškovui sklypą perleido pažeisdamas Vyriausybės 1992 02 07 nutarime Nr. 89 įtvirtintą nuostatą, kad piliečiai, gavę neatlygintinai, nusipirkę ar išsinuomoję naują žemės sklypą nekonkurso tvarka, 5 metus negali jo parduoti, išnuomoti ar subnuomoti. Pasisakydama dėl šių argumento teisėjų kolegija pažymi, kad teismui taikant restituciją šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sandorių sudarymo. Pagal bendrąją taisyklę taikant restituciją šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, o jei negali grąžinti natūra, – jo vertę pinigais (CK 1.80 str. 2 d.). Dėl to asmuo, manydamas, kad dėl niekinio sandorio sudarymo patyrė kokių nors nuostolių, gali jų reikalauti naujo teisminio proceso metu. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos žmogaus teisių teismo restitucijos taikymo, valstybei taisant padarytas klaidas dėl neteisėto nuosavybės perdavimo, sąlygų išaiškinimais, kad, kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, jog jų atitaisymas nesukurtų neproporcingų naujų pažeidimų, o sąžiningam „atimamo“ turto įgijėjui turėtų būti sumokama adekvati kompensacija ar kitos formos tinkama reparacija buvusiam bona fide nuosavybės savininkui. EŽTT yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su turto verte, nulemia neproporcingą apribojimą (žr. The Holy Monasteries v. Greece, 9 December 1994, § 71, Series A no. 301‑A; Former King of Greece and Others v. Greece [GC], no. 25701/94, § 89, ECHR 2000‑XII; Zvolsk? and Zvolsk? v. the Czech Republic, no. 46129/99, § 70, ECHR 2002‑IX: Vistiņš and Perepjolkins, § 110). Byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (§ 66) EŽTT taip pat pažymėjo, kad panašių bylų aplinkybėmis teisinga interesų pusiausvyra paprastai nustatoma, kai asmeniui, kurio turtas nusavinamas, sumokama kompensacija yra pagrįstai susijusi su jo rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu. Pagal EŽTT praktiką, jeigu priteisiama mažesnė suma, negu turto rinkos vertė, disproporcija negali būti pernelyg didelė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ginčo specifiką – žemės pirkimo–pardavimo sandoris pripažintas negaliojančiu taisant valdžios institucijų padarytą klaidą, įvertino ieškovo teisėtus lūkesčius dėl prarastos nuosavybės teisės gauti teisingą kompensaciją.

32. Apeliantė skunde teigia, kad kyla abejonių dėl ieškovo sąžiningumo, kadangi A. J. ieškovui sklypą perleido pažeisdamas Vyriausybės 1992 02 07 nutarime Nr. 89 įtvirtintą nuostatą, kad piliečiai, gavę neatlygintinai, nusipirkę ar išsinuomoję naują žemės sklypą nekonkurso tvarka, 5 metus negali jo parduoti, išnuomoti ar subnuomoti. Šis Vyriausybės nutarimas įsigaliojo 1992 02 07 ir galiojo iki 1993 07 28, todėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu 1995 09 04 A. J. šis draudimas negaliojo.

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją, pažeidė proceso ir materialiosios teisės normas, nesivadovavo EŽTT praktika, todėl sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

34. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad teismas, priteisdamas ieškovui kompensaciją iš Lietuvos Respublikos valstybės, nepasisakė, kuri institucija atstovaujanti valstybę turi ieškovui sumokėti nurodytą sumą. Apeliantė atstovauja valstybės interesus žemės klausimais, todėl ši teismo rezoliucinė dalis patikslintina.

35. Atsakovės NŽT prie ŽŪM apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 04 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-165/2012 yra konstatavusi, jog nepriklausomai nuo to, jog Nacionalinė žemės tarnyba byloje yra įvardyta atsakovu, ši procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos. Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas su priešieškinio reikalavimais ir jų pripažinimas šioje byloje yra suprantamas kaip Nacionalinės žemės tarnybos siekis apginti valstybės interesą, todėl iš Nacionalinės žemės tarnybos bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos. Dėl šios priežasties naikintina Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimo dalis, kuria iš NŽT prie ŽŪM valstybei buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

36. Atsakovė NŽT prie ŽŪM nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iš valstybės atsakovams A. A. P. ir V. P., A. L. ir R. L., D. S. priteista 31 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį. CPK 93 str. 1d. nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valsybės biudžetą. Todėl kolegija daro išvadą, jog 31 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį, jį patenkinus, pagrįstai buvo priteistas iš valstybės atsakovams. Ši sprendimo dalis pakeistina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 329 str. 1d.), nes įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos galėtų būti ptiteistos solidariai. Todėl sprendimas keičiamas, iš valstybės kiekvienam atsakovui priteisiama po 6,20Eur.

37. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo priteisti jo valstybei sumokėtą 254,61 Eur žemės mokestį. Apelianto nuomone, teismas, panaikindamas žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, už jo netektą žemės sklypą taikydamas restituciją turėjo svarstyti šių be pagrindo valstybei sumokėtų mokesčių grąžinimo klausimą. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad ieškovui pirmosios instancijos teismo priteista kompensacija kompensuoja visas ieškovo turėtas išlaidas ir jos dydis atitinka ieškovo teisėtus lūkesčius dėl prarastos nuosavybės teisės gauti teisingą kompensaciją.

38. Ieškovas taip pat nurodo, kad teismas turėjo svarstyti ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos patirtos siekiant panaikinti nuosavybės teisių pažeidimus, o ir teismas pripažino, kad žalą ieškovas patyrė dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų. Teismo sprendimu ieškovo ieškinys atmestas, o tenkinant atsakovų priešieškinį buvo pripažinta negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartis ir taikyta restitucija, įpareigojant valstybę sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją, todėl teismui ir nurodant, kad žala buvo patirta dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas laimėjo ginčą byloje (CPK 93 str.). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas.

39. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovo ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinius skundus ir prašo priteisti 150 Eur už jo surašymą. Kadangi pateiktas vienas atsiliepimas į abu skundus, kolegija vertina, jog ši suma dalintina pusiau ir spręstina, jog atsiliepimo į kiekvieną apeliacinį skundą surašymas kainavo po 75 Eur. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, tai iš jo atsakovei V. P. (ji viena mokėjo advokatui) priteistina 75 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t.y. ½ dalis skundo, tai iš jos atsakovei V. P. priteistina 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Ieškovo V. R. apeliacinį skundą atmesti, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti.

Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kuria priteista kompensacija ieškovui, nurodant, kad V. R. už jo 1995 09 04 įsigytą pagal pirkimo-pardavimo sutartį, not. registro Nr. 18-7291 ir šiuo sprendimu dėl neteisėto administracinio akto panaikinimo netektą žemės sklypą unikalus Nr. 5164-0001-0006, priteisiama 7000 Eur iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927, adresas – Gedimino pr. 19).

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria valstybei buvo priteista 30,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria iš NŽT prie ŽŪM atsakovams A. A. P. ir V. P., A. L. ir R. L., D. S. iš valstybės buvo priteista 31 Eur žyminio mokesčio ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš NŽT prie ŽŪM atsakovams A. A. P. ir V. P., A. L. ir R. L., D. S. po 6,20 Eur žyminio mokesčio.

Likusias sprendimo dalis palikti nepakeisas.

Priteisti atsakovei V. P. iš ieškovo V. R. 75 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei V. P. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.