- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- e2-4248-359/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00047-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- J. M.
- Trečiasis asmuo
- V. M.
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė, Irmantas Čiučiurka
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei J. M. dėl turtinių nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo – V. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio reikalavimai, motyvai ir argumentai.
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovės J. M. priteisti ieškovui 7 510,44 Eur turtinius nuostolius, 1 000,00 Eur neturtinės žalos, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gimė V. M.. (Duomenys neskelbtini) buvo įregistruota R. M. (toliau – ieškovas) ir J. M. (toliau – atsakovė) santuoka. Po gimdymo ieškovas aplankė atsakovę ligoninėje ir buvo įsitikinęs, kad V. M. jo vaikas. Ieškovas su atsakove kartu pradėjo gyventi, vesti bendrą ūkį, tik kai ieškovas iš atsakovės sužinojo apie atsakovės neštumą. Atsakovė niekada nėra pasakiusi ieškovui, o ieškovui niekada nekilo klausimų, kad V. M. yra ne ieškovo biologinis vaikas. Todėl, (duomenys neskelbtini) atsakovei pagimdžius V. M., t. y. tuo metu tiek ieškovas, tiek atsakovė nesureikšmino fakto, kad V. M. gims ieškovui su atsakove nesusituokus. Šalys kurį laiką taip ir gyveno nesusituokusios (neįregistravusios santuokos). Kuomet, V. suėjo šešeri metai, t. y. artėjant pirmai klasei, atsakovės iniciatyva, šalys nusprendė, kad vis dėlto reikia įregistruoti santuoką, kur V. gimimo liudijime abu tėvais buvo įrašyti ieškovas ir atsakovė. Ieškovui niekada nekilo jokių klausimų ar abejonių dėl jo kaip biologinio tėvo V. atžvilgiu. Ieškovas visada laikė save V. tėvu, ją auklėjo, augino, rūpinosi, iki (duomenys neskelbtini) metų ją materialiai išlaikė. Pažymėtina, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta. Kaip matyti, iš sprendimo turinio, o būtent dėl santuokos nutraukimo su ieškiniu kreipėsi dėl neva ieškovo kaltės, tačiau ieškovo iniciatyva buvo pasiektas šalių susitarimas santuoką nutraukti bendru susitarimu. Dar daugiau, kaip matyti iš šio teismo sprendimo, t. y. su atsakove kartu liko gyventi tiek V., tiek ir kitas šalių bendras sūnus, bei ieškovas vaikams mokėjo išlaikymą iki pilnametystės po 450,00 Lt (kas sudaro 130,00 Eur). 2018 m. gruodžio 17 d. ieškovas gavo iš Klaipėdos apylinkės teismo procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl paramos iš ieškovo priteisimo, kur dėl šio tą pačią dieną, ieškovas telefonu paskambino atsakovei J. M. ir apie tai pranešė, jog V. kreipėsi į teismą, tačiau atsakovė ieškovui pareiškė, kad V. galimai nėra ieškovo biologinė dukra. Ieškovui buvo šokas, ir jis iki šiol negali susitaikyti ir susigyventi su ta mintimi, jog atsakovės buvo apgautas ir dvidešimt metų net minties jam nekilo, kad V. yra ne jo biologinė dukra. Ieškovas toje pačioje byloje pateikė teismui priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, prašydamas teismo paskirti DNR ekspertizę. 2019 m. kovo 21 d. Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi paskira ekspertizę, kurios pagrindu 2019 m. gegužės 22 d. priimamas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išvadoje pateikia, kad ieškovas R. M. nėra biologinis V. M. tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys.
2.1. (Duomenys neskelbtini) šalims nutraukus santuoką, atsakovė nuolat iš ieškovo reikalavo ir iki šiol reikalauja pinigų vaiko išlaikymui, nors ir būdavo, jog dar net nebuvo suėjusi ta mokėjimo diena. Atsakovė daug kartų kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo priverstine tvarka, nors tik vėluodavo iki savaitės, kur dėl šio, ieškovui sukeldavo nuolatinių nepatogumų, reikėdavo kaskart vykti pas antstolį aiškintis ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, ieškovui net sunku patikėti koks tai atsakovas yra piktas žmogus. Išlaikymą vaikui privalėjo teikti biologinis tėvas, o ne ieškovas, todėl teiktas išlaikymas yra jo nuostoliai. Pažymėtina, kad šalys vedybinio gyvenimo kartu nevedė jau nuo 2010 metų, todėl atsakovė jau 2010 metais kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl išlaikymo vaikams priteisimo, kur Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 12 d. išdavė teismo įsakymą, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo priteisė iš ieškovo po 300,00 Lt kiekvienam vaikui, mano, kad šiuo atveju šis atsakovės kreipimasis į teismą buvo paskatintas jos pykčio, ieškovo atžvilgiu, pagrindu, nes ieškovas savo vaikus visada rūpestingai auklėjo, prižiūrėjo ir materialiai išlaikė.
2.2. Pagal (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 15 d. pažymą apie išlaikymo išieškojimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad per laikotarpį nuo 2011 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 18 d., viso ieškovas sumokėjo su atsakove turėtiems bendriems vaikams (vėliau paaiškėjo, kad V. nėra ieškovo biologinis vaikas) 12 540,89 Eur, kur ši suma turi būti dalijama pusiau abiems vaikams, t. y. po 6 270,44 Eur. Be to, pagal ieškovo banko išrašus matyti, kad: 2016 m. vasario 11 d. -100 Eur; 2016 m. vasario 13 d. – 30 Eur; 2016 m. kovo 15 d. – 130,00 Eur; 2016 m. balandžio 13 d. – 130,00 Eur; 2016 m. balandžio 17 d. – 50 Eur; 2016 m. gegužės 18 d. – 30 Eur; 2016 m. balandžio 11 d. – 130,00 eur; 2016 m. birželio 12 d. – 100,00 Eur; 2016 m. liepos 22 d. – 130,00 Eur; 2016 m. spalio 28 d. – 70 Eur; 2016 m. lapkričio 16 d. – 80 Eur; 2016 m. gruodžio 12 d. – 80 Eur; 2017 m. sausio 13 d. -130 Eur; 2017 m. vasario 18 d. – 50 Eur, t. y. ieškovas dar sumokėjo V. M., viso 1 240,00 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, o būtent atsakovė žinodama, kad V. M. nėra ieškovo biologinis vaikas, kur šiuo atveju ieškovas ne tik, kad buvo atsakovės apgautas, tačiau nesąžiningai, apgaulės būdu, buvo kreiptasi į teismus dėl įsiskolinimo, o vėliau dėl išlaikymo priteisimo V. M. naudai. Ieškovas viso per laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d., mokėdamas išlaikymą, ne biologiniam vaikui, dėl atsakovės kaltės patyrė 7 510,44 Eur turtinių nuostolių, kuriuos prašo teismo priteisti iš atsakovės.
2.3. Dar daugiau, atsakovė 2019 m. liepos 4 d. teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismui pareiškė, kad ji 1997 metais buvo išprievartauta, tačiau niekur dėl to nesikreipė ir niekam nesakiusi. Ieškovo toks atsakovės pareiškimas niekaip neįtikina ir ieškovas jaučiasi atsakovės apgautas, išduotas ir visus 22 metus buvo apgaudinėjamas nuslepiant nuo jo tikrąją tiesą apie jo ir V. biologinę tėvystę, o būtent kad jis nėra V. biologinis tėvas. Atsakovė žinodama, kad V. M. nėra jo biologinis vaikas, tyčia nutylėjo šį faktą ir taip visą šį laiką apgaulės būdu turėjo teisinį, prisidengdama vaikais, pagrindą, iš ieškovo reikalauti išlaikymo. Pažymėtina, kad iš ne teisės, teisė neatsiranda. Svarbu paminėti, kad atsakovė net žodžiu neginčijo ekspertizės akto išvados, tik nurodė, jog jai yra žinoma ekspertizės išvada, tačiau nieko negalinti dėl šio pasakyti ar paaiškinti. Atsakovė savo veiksmais padarė ieškovui ir neturtinės žalos, nesąžiningus veiksmus ji tęsė ilgą laiką. Jeigu ieškovas būtų žinojęs, kad atsakovė jį apgavo, santuoką būtų prašęs nutraukti dėl atsakovės kaltės, prašęs atlyginti neturtinę žalą.
2.4. Dėl atsakovės kaltų veiksmų, ieškovui buvo padaryta neturinė (moralinė) žala. Ieškovo gyvenimas būtų susiklostęs kitaip, jei atsakovė nebūtų jo apgaudinėjusi. Nesąžiningus veiksmus atsakovė tęsė ilgą laiką. Po jos gimdymo ieškovas išlaikė ne tik atsakovę, bet ir vaiką, nes atsakovė neieškojo darbo, nesiekė gauti pajamų. Po santuokos nutraukimo atsakovė prisiteisė išlaikymą vaikui ir reikalavo priverstine tvarka jį mokėti, nors ieškovas vaiką rėmė savanoriškai. Sužinojęs, kad V. yra ne jo vaikas, patyrė didelius dvasinius sukrėtimus, nepatogumus prieš draugus, gimines. Pablogėjo savivertė, jaučia diskomfortą bendraujant su pažįstamais ir draugais, negali susikaupti darbe, nors dirba labai atsakingą darbą – keleivinio traukinio mašinistas. Ieškovui sutriko sveikata, padidėjo kraujospūdis, kur dėl nuolatinės įtampos ieškovui net išsiliejo kraujas kairėje akyje, ieškovui prasidėjo galvos skausmai, pablogėjo miegas, atsirado skausmai ir širdies plote. Patirtus dvasinius išgyvenimus ir sveikatos pablogėjimą patvirtina 2019 m. gruodžio 12 d. SODROS pažyma apie ieškovo ligos laikotarpį, bei 2019 m. lapkričio 22 d. medicinos dokumentų išrašas. Taip pat, dėl visų šių ieškovo ginčų su atsakove labai išgyveno ir dabartinė ieškovo sutuoktinė D. M., kuriai 2016 metais diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija, kairiojo širdies skilvelio hipertrofija, jai paskirtas nuolatinis gydymas antihipertenziniais vaistais. Gydytojų teigimu, vaistus nuo padidinto kraujospūdžio ir širdies ritmo sutrikimo privalės vartoti visą gyvenimą, dabar ir ateityje negalės dirbti sunkaus fizinio darbo, aktyviai sportuoti, kilnoti sunkių daiktų. Sveikata nebeatsistatys į buvusią padėtį. Medicininis dokumentas patvirtina priežastinį ryšį tarp atsakovės kaltų veiksmų ir sveikatos sutrikdymo. Dar daugiau, tiek ieškovas tiek jo dabartinė sutuoktinė dėl atsakovės veiksmų buvo priversti patirti ir kitus nepatogumus. Du kartus atliko DNR tyrimus, iš jų vieną kartą Klaipėdoje, kitą kartą Vilniuje, dalyvavo byloje dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovė visais įmanomais būdais vilkino ekspertizės atlikimą ir klaidino teismą teigdama, kad ieškovas darė įtaką DNR tyrimų rezultatams. Neigdama neginčijamais įrodymais patvirtintą faktą, atsakovė toliau darė ieškovui moralinę žalą, nuginčytos tėvystės nepripažįsta iki šiol, žemina ieškovą, paviešindama privačias ir intymias jo gyvenimo aplinkybes. Viso proceso metu atsakovė ieškovo atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, žemino ir tyčiojosi iš jo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vaiko motinos elgesys, kai ji nuo būsimo ar esamo sutuoktinio nuslepia artimai bendravusi su kitu vyru, biologiniu vaiko tėvu, laikomas neteisėtais ir nesąžiningais motinos veiksmais, prieštarauja gerai moralei. Dėl tokių veiksmų asmuo, kuris nėra vaiko tėvu, patiria žala. Konstatavus, kad ieškovas nėra biologinis atsakovės vaiko tėvas, neteisėtais atsakovės veiksmai pripažintina tai, kad atsakovė nei šalių artimo bendravimo ir pasiruošimo santuokos sudarymui metu, nei neštumo metu, nei nutraukiant santuoką ir teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepranešė ieškovui apie faktą dėl jo tėvystės, t. y. neinformavo apie savo intymų bendravimą su kitu vyru vaiko gyvybės pradėjimo laikotarpiu, galinčiu sukelti abejonių dėl ieškovo tėvystės, todėl toks atsakovės elgesys, įvertintinas kaip neatitinkantis atidaus, rūpestingo ir sąžiningo žmogaus elgesio standartų, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, sudariusį sąlygas pareigą pagal įstatymą teikti išlaikymą vykdyti ieškovui, o ne biologiniam vaiko tėvui. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovė neinformavo ieškovo, su kuriuo ketino sudaryti santuoką, apie turėtus artimus santykius su kitu vyru galimu vaiko gyvybės pradėjimo laikotarpiu, pranešė ieškovui apie nėštumą tik kaip apie su juo susijusį faktą; ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką, jiems žinant apie atsakovės nėštumą ir ieškovui manant, kad jis yra būsimo vaiko tėvas; santuokos nutraukimo šalių bendru sutikimu, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo ir jos teisminio tvirtinimo metu atsakovė, taip pat neatskleidė ieškovui nurodytų aplinkybių. Tokie veiksmai (neveikimas) kasacinio teismo praktikoje pripažįstami neapdairiu ir nerūpestingu elgesiu, t. y. neatitinkančiu bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Aukščiau išvardintos faktinės aplinkybės yra teisinis pagrindas konstatuoti atsakovės kaltę, (neatidų ir nerūpestingą neveikimą), sudariusią sąlygas pareigą pagal įstatymą teikti išlaikymą vykdyti ieškovui, o ne biologiniam vaiko tėvui ir nulėmusį, kad 7 510,44 Eur išlaikymą sumokėjo ieškovas, neprivalėjęs teikti išlaikymo, tačiau dėl pirmiau nurodyto atsakovės elgesio suteikęs jos nepilnametei dukrai nurodyto dydžio išlaikymą. Toks neveikimas pagrįstai pripažintas neteisėtu ir sukėlusiu atsakovei deliktinę civilinę atsakomybę, todėl pagrįstai sprendžiama, kad yra nustatytos visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė ir atsakovas dirba tame pačiame darbe, kur kolegos gerai žino, jog šalys yra buvę sutuoktiniai, ir kad paaiškėjo, jog ieškovas atsakovės dėl neištikimybės buvo apgautas, kur dėl šio ieškovas patyrė ir iki šiol patiria didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jo savivertė, jaučia diskomfortą bendraujant su pažįstamais ir draugais. Dar daugiau, būtent dėl atsakovės nesąžiningo elgesio ir jos veiksmų prieš ieškovą, o būtent, kad ieškovas visiškai nepagrįstai turėjo mokėti išlaikymą nebiologiniam savo vaikui, bei atsakovė žinodama, kad ieškovas kuria nauja šeimą, kad turi kitą sutuoktinę ir su šia jau bendrą vaiką, kad ieškovas siekia įsigyti savo būstą, ir toliau atsakovė sąmoningai tylėjo apie jo tėvystę dėl V. ir toliau reikalavo išlaikymo grasindama kaskart antstoliai, kur taip sukeldama ieškovui ne tik finansinių nepatogumų, bet ir neigiamų dvasinių išgyvenimų, keldama nuolatinę įtampą ir kenkdama ieškovo tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai, kur dėl šių įvykių per 2019 metus, ieškovui pablogėjo ir sveikata.
2.5. Teismo posėdžio metu ieškovas R. M. ir jo atstovas advokatas Irmantas Čiučiurka nurodė, kad nekyla abejonių, jog ieškovas buvo įsitikinęs, kad V. M. yra jo vaikas, ieškovas visada save laikė V. M. tėvu ir iki pat (duomenys neskelbtini) metų, ją materialiai išlaikė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad teisiškai V. M. nėra ieškovo biologinis vaikas, tačiau net po ekspertizės akto, ieškovui iki šiol yra sunku patikėti, kad atsakovė visada žinodama, kad ieškovas nėra V. M. biologinis tėvas, sąmoningai ir tyčia nuslėpė šį faktą. Tokiu būdu atsakovė sukūrė dirbtinę prievolę ieškovui, todėl ieškovas privalėjo teikti išlaikymą, nors tą daryti turėjo biologinis tėvas. Todėl ieškovo teiktas išlaikymas yra pripažintinas ieškovo nuostoliais. Ieškovas dėl atsakovės kaltės, jos apgaulės, patyrė 7 510,44 Eur turtinių nuostolių, kuriuos ir prašo priteisti iš atsakovės. Taip pat, byloje kilo klausimas, jog neva tam tikru laikotarpiu, kai V. M. jau buvo sulaukusi pilnametystės, ieškovės teikė jai paramą, tačiau tai dar kartą parodo šitos aplinkybės, kad ieškovas net neabejojęs, kad V. M. yra jo biologinė dukra, biologinis vaikas, tik parodo, kad ieškovas atliko savo įstatymuose numatytą pareigą prisidėti prie jos gerovės, tuo pačiu ir prie išsilavinimo. Svarbu pažymėti, jog atsakovė pati 2019 m. liepos 4 d., teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškė, jog ji 1997 metais buvo išprievartauta, tačiau niekur dėl to nesikreipė, niekam dėl to nebuvo pranešusi. Šias faktines aplinkybes patvirtina šioje civilinėje byloje pateiktas garso įrašas, kur tas prisipažinimas yra užfiksuotas nuo 8 min. 45 s. iki 8 min. 55 s. ir nuo 11 min. iki 12 min 20 s., kuomet atsakovė teikė savo paaiškinimus toje civilinėje byloje. Iš tikrųjų ieškovas jaučiasi atsakovės apgautas, visus 22 metus, buvo apgaudinėjamas, nuslepiant nuo jo tikrąją tiesą, apie jo ir V. biologinę tėvystę. Atsakovė žinodama, kad V. M. nėra ieškovo biologinis vaikas, tyčia nutylėjo šį faktą, taip visą šį laiką, apgaulės būdu, turėjo teisinį pagrindą iš ieškovo reikalauti išlaikymo. Svarbu paminėti, kad atsakovė neginčijo ekspertizės akto išvados, 2019 m. liepos 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, jog jai yra žinoma išvada eksperto, tačiau tuo metu nieko negalėjo nei paaiškinti, nei pasakyti dėl ekspertizės išvados. Taip pat, labai svarbu pažymėti, kad jeigu ieškovas būtų žinojęs anksčiau, jog atsakovė jį apgavo, santuoką būtų prašęs nutraukti dėl atsakovės kaltės. Taip pat, kadangi keliamas klausimas ir dėl neturtinės, moralinės žalos atlyginimo, tai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis numato tokią teisinę galimybę, dėl moralinės žalos atlyginimo, nes iš tikrųjų ieškovo gyvenimas būtų susiklostęs kitaip, jeigu atsakovė nebūtų apgaudinėjusi. Atsakovė nesąžiningus veiksmus tęsė ilgą laiką, po santuokos nutraukimo atsakovė prisiteisė išlaikymą vaikui - trečiajam asmeniui ir reikalavo priverstine tvarka jį mokėti. Ieškovas sužinojęs, kad V. M. yra ne jo vaikas, patyrė didelius dvasinius sukrėtimus, nepatogumus prieš draugus, prieš gimines. Ne kartą pats ieškovas yra minėjęs, jog buvo susipykęs su savo tėvais, dėl tokių faktų. Pablogėjo ieškovo savivertė, jaučia diskomfortą bendraujant, kas atsiliepia ir bendram susikaupimui darbe, nors pagal bylos duomenis matome, jog ieškovas dirba labai atsakingą darbą, t. y. keleivinio traukinio mašinistas. Taip pat, dėl ieškovo ginčų labai išgyveno ir dabartinė ieškovo sutuoktinė D. M., nes tiek finansiškai, tiek emociškai visi ginčai su atsakove nuo 2010 m., o ypatingai nuo 2014 m., lietė visą šeimą. Atsakovė visais įmanomais būdais vilkino ekspertizės atlikimą, klaidino teismą teigdama, kad ieškovas darė įtaką DNR tyrimo rezultatams, neigdama neginčijamais įrodymais patvirtintą faktą, kad atsakovė ir toliau darė ieškovui moralinę žalą, nuginčytos tėvystės nepripažįsta iki šiol, visaip žemina ieškovą, proceso metu elgiasi nepagarbiai, tyčiojosi iš ieškovo, atsakovės kaltais veiksmais buvo pakenkta ieškovo sveikatai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šiuo nagrinėjamu santykiu, vaiko motinos elgesys, tai nuo būsimo ar esamo sutuoktinio, nuslėpė, kad ji bendravusi su kitu vyru, t. y. biologiniu vaiko tėvu, laikomas neteisėtais ir nesąžiningais motinos veiksmais, prieštarauja gerai moralei, dėl tokių veiksmų, asmuo, kuris nėra vaiko tėvu, patiria žalą. Konstatavus, jog ieškovas nėra biologinis atsakovės vaiko tėvas, neteisėtais atsakovės veiksmais (neveikimu), pripažintina tai, jog atsakovė nei šalių artimo bendravimo ir pasiruošimo santuokos sudarymui metu, nei neštumo metu, nei nutraukiant santuoką, teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepranešė ieškovui apie faktą dėl jo tėvystės, neinformavo apie savo intymų bendravimą su kitu vyru, vaiko gyvybės pradėjimo laikotarpiu, galinčių sukelti abejones dėl ieškovo tėvystės. Toks atsakovės elgesys ir neveikimas įvertintinas, kaip neatitinkantis atidaus, rūpestingo, sąžiningo žmogaus elgesio standartų, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, sudariusi sąlygas kilti pareigai pagal įstatymą, teikti išlaikymą, ieškovui, o ne biologiniam vaiko tėvui. Svarbu pažymėti, kad civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teisme, nustatyta, kad atsakovė neinformavo ieškovo su kuriuo ketino sudaryti santuoką, apie turėtus artimus santykius su kitu vyru, galimu vaiko gyvybės pradėjimo laikotarpiu, pranešė ieškovui apie nėštumą, tik kaip su juo susijusį faktą, ieškovas su atsakove sudarė santuoką žinant apie atsakovės nėštumą ir ieškovui manant, jog jis yra būsimo vaiko tėvas. Tokiais savo veiksmais atsakovė padarė ieškovui žalos. Toks neveikimas, yra pripažintas neteisėtu, todėl yra visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti. Ieškovo turtinis reikalavimas yra pagrįstas, todėl turėtų būti patenkintas. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė pačiu nepranešimu ieškovui, apie faktą dėl jo tėvystės. Atsakovė yra atsakinga už žalą kildinamą iš delikto, dėl bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, sudariusi sąlygas išlaikymo pareigą vykdyti ieškovui. Ieškovas visus šiuos išgyventus metus sukeltą stresą, įtampą, rūpestį, neigiamus išgyvenimus, vertina simboline 1 000 Eur neturtine žala, kuri yra protinga įvertinus atsakovės elgesį, veiksmus ir mastą, todėl prašo šią sumą priteisti. Ieškovo sąmonėje susiformavo klaidingas įsivaizdavimas, dėl atsakovės objektyvios tiesos iškraipymo, objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kuris šiuo atveju suklydusį ieškovą paskatino nenaudingai disponuoti turtu – perduoti turtą ir prisiimti turtinius įsipareigojimus.
II. Atsikirtimai į ieškinį, motyvai ir argumentai.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka visiškai. Nurodė, jog susiklostė tokia situacija, kai teisinis vaiko kilmės iš tėvo konstatavimas neatitinka biologinės vaiko kilmės iš tėvo tikrovės, t. y. ieškovas, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas. Atsižvelgiant į tai, visos biologiniam tėvui tenkančios pareigos, įskaitant alimentų mokėjimą bent jau iki 18 metų, priklauso ir tėvui, vaiko gimimo įraše įrašytam kaip vaiko tėvas (socialinis tėvas). Tik nuginčijus tėvystę, vaiko tėvu įrašytam asmeniui pasibaigia pareiga išlaikyti vaiką. Pažymėtina, kad nors ir ieškovas bandė nuginčyti tėvystę, tačiau tėvystė ieškovui R. M. nuginčyta nėra. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimu buvo nuspręsta R. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atmesti. R. M. šį sprendimą skundė, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi buvo nuspręsta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, sprendimas įsiteisėjo.
3.1. Atsakovė pažymi, jog nėra nustatyta, jog atsakovė sąmoningai slėpė nuo ieškovo galimą kito vyro tėvystę, o svarbiausia, ieškovas yra V. M. tėvas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pinigus, kuriuos ieškovas sumokėjo savo dukteriai išlaikyti, vertinti kaip atsakovės ieškovui padarytus nuostolius, nes pirma, vaiko turtas ir turtinės teisės yra atskirtos nuo tėvų ir kitų asmenų turto ir turtinių teisių, vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais, o antra – tėvas privalo, turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Dėl to ieškovo reikalavimas dėl 7 510,44 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo turi būti pripažintas nepagrįstu, nes išlaikymą ieškovas mokėjo vaikui, o ne atsakovui ir tai nėra jos turtas, išlaikymas mokėtas pagrįstai. Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant žalą turėtų atlyginti atsakovė, darytina išvada, jog prievolės ir atsakomybės nėra.
Šalies argumentai
3.2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad nuostoliais laiko vaikui teiktą išlaikymą. Vertinant tai, kad ginčo 2010 m. spalio 1 d. – 2017 m. kovo 1 d. laikotarpiu, t. y. tuo laikotarpiu, kai ieškovas teikė vaikui išlaikymą ir sumokėjo 7 510,44 Eur, atsakovė taip pat teikė išlaikymą savo dukteriai, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovė nepagrįstai gavo iš ieškovo teiktą išlaikymą vaikui. Pažymėtina, kad teiktas išlaikymas negali būti laikomas ieškovo nuostoliais, nes išlaikyti vaiką buvo nepertraukiama ieškovo civilinė pareiga. Negana to, atsakovė, būdama jos nepilnametei dukteriai išlaikyti ieškovo sumokėtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, negali būti deliktinės civilinės atsakomybės pagal byloje pareikštą ieškinį subjektas. Bendrai darytina išvada, kad nuo momento, kai ieškovas buvo įrašytas V. M. gimimo liudijime tėvu iki pat jos pilnametystės (nes tėvystė nenuginčyta) turėjo ir turi įstatyme nustatytą pareigą išlaikyti vaiką, pagrindo teigti, kad dėl pareigų vykdymo jis patyrė žalos ar nuostolių – nėra. Ieškovas negali reikšti reikalavimo dėl turtinių nuostolių priteisimo, nes jam pareiga išlaikyti vaiką išnykusi nėra.
3.3. Atsikertant į argumentus dėl žalos priteisimo pažymėtina tai, kad ieškovas kaip argumentą nurodo, kad jeigu jis būtų žinojęs, kad atsakovė jį apgavo, santuoką būtų prašęs nutraukti dėl atsakovės kaltės, prašęs atlyginti neturtinę žalą. Pažymėtina, kad šiuo atveju kaltės klausimas, kaip pagrindas reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, turėjo būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra prejudicinis sutuoktiniams ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo aplinkybė negali būti nagrinėjama iš naujo. Nepaisant to, už veiksmus susijusius su vaiko biologinės kilmės patvirtinimu, neturtinės žalos atlyginimas asmeniui, anksčiau buvusiam įrašytu kaip vaiko tėvas, įstatyme nėra nustatytas. O šiuo konkrečiu atveju pasikartojant pažymėtina, kad tėvystė nuginčyta nėra, ieškovas yra V. M. tėvas. Šio ieškinio atveju ieškovas neturtinę žalą kildina iš susiklosčiusios situacijos, kad ieškovas keletą metų – tiek gyvendamas su atsakove santuokoje, tiek ir ją nutraukus ne savo vaiką laikė savu. Ieškovo santuoka su atsakove yra nutraukta bendru sutarimu, santuokos nutraukimo byloje kaltės dėl santuokos iširimo klausimas atsakovės atžvilgiu nebuvo keliamas, atitinkamai nebuvo keliamas ir neturtinės žalos dėl santuokos iširimo atlyginimo klausimas. Teismo sprendimas, kuriuo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bendru sutarimu yra įsiteisėjęs ir šalims turi res judicata galią. Kita vertus, šio reikalavimo argumentu nurodytas tėvystės faktas - yra atmestinas, kadangi jau pats teiginys, kad ieškovas ne savo vaiką laikė savu, yra vertintinas kritiškai, kadangi V. M. yra ieškovo vaikas. Prašydamas priteisti neturtinę žalą ieškovas nurodo, kad jam sutriko sveikata, sveikatos problemų yra ir jo dabartinei sutuoktinei D. M.. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismui pateiktus dokumentus D. M. liga buvo nustatyta dar 2016 metais, kai klausimas dėl tėvystės nuginčijimo iškilęs net nebuvo, ji nėra ir negali būti šių santykių šalis, todėl argumentai, susiję su ieškovo sutuoktinės sveikata šioje byloje neturi jokios teisinės reikšmės. Pats ieškovo elgesys nėra adekvatus, jis pats viešino ir eskalavo savo šeimos niuansus dar iki to, kol buvo priimtas galutinis sprendimas, sudarė nepakeliamas sąlygas atsakovei dirbti. Pažymėtina, kad abu dirbo vienoje darbovietėje. Engė atsakovę, kuri buvo priversta dėl psichologinės įtampos išeiti iš darbo, todėl neteko pajamų. Galima teigti, kad ieškovas tiesiog smaginosi mėgavosi susidariusia situacija, teisminiais ginčais, o ne išgyveno. Atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra bloga, augina sūnų, kuris turi neįgalumą, dėl ieškovo kaltės negauna pajamų, ieškovas savo pareigą išlaikyti sūnų vykdo netinkamai, neatsakingai, kaupia skolas, pati yra prastos sveikatos. Atsižvelgiant į išdėstytą akivaizdu, kad neturinė žala nesusidarė.
Atsiliepimas
3.4. Trečiasis asmuo – J. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka prašo jį atmesti. Nurodė, jog ieškovas nepagrindė ir neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą, kadangi bendraujant su juo susidarė įspūdis, kad jis šia situacija naudojasi. Jo veiksmai – tyčiojimasis iš atsakovės, jos engimas, kuris buvo akivaizdus visų procesų metu, situacijos viešinimas, aptarinėjimas su draugais, bendradarbiais, jos sutuoktinės kišimasis į situaciją, rašant įžeidžiančias žinutes ir siunčiant biologinės tėvystės tyrimo atsakymą per „Messenger“ atsakovės draugui į telefoną, prasilenkia su deklaruojamais pareiškimais apie neva patirtus ieškovo ir jos sutuoktinės D. V. M. išgyvenimus. Trečiasis asmuo mano, kad ieškovas surado būdą pasipelnyti ir pasinaudoti situacija, kuri, jai yra labai nemaloni. V. M. paaiškina teismui, kad jos mama, o ne ieškovas, buvo priversta dėl psichologinės įtampos išeiti iš darbo, todėl neteko pajamų, ji labai išgyveno dėl situacijos ir buvusio sutuoktinio veiksmų, kurie buvo agresyvūs, labai įžeidžiantys. Trečiojo asmens manymu, ieškovo, esant teisėtam pagrindui, sumokėti pinigai V. M. išlaikymui atsakovei, o vėliau V. M. asmeniškai kaip parama, negali būti vertinami kaip nuostoliai, kuriuos atsakovė turi pareigą atlyginti pirma dėl to, kad pinigų mokėjimo metu ieškovas turėjo įstatyminę pareigą teikti išlaikymą, paramą nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2017 m. vasario 18 d. teikė savo noru, padėdamas jaunam, besimokančiam žmogui, o pareiga baigiasi tik nuginčijus tėvystę. Darytina vienareikšmė išvada, kad tarp kaltės (neveikimo) ir deklaruojamų nuostolių, nėra priežastinio ryšio, nes kaip minėta, išlaikymas buvo mokamas esant teistam pagrindui, o savo noru sumokėti pinigai, taip pat nevertintini kaip nuostoliai, nes nėra susiję jokiu priežastiniu ryšiu. Kyla pagrįstas klausimas, kokiu pagrindu, esant teisėtam pagrindui mokėtus pinigus vaiko išlaikymui, galima vertinti kaip mokėtojo nuostolius? Antra, išlaikymas ir parama buvo mokami vaikui, atsakovė lėšas tvarkė uzufrukto teise, o nuostolius atlyginti ieškovas prašo iš atsakovės. Trečia, išmokėti pinigai negali šiuo atveju būti vertinami, kaip patirti nuostoliai, kadangi ieškovas tėvystę V. M. pripažino pareiškimu, šalys iki santuokos nutraukimo gyveno šeimoje kartu su V. M., vedė buitį, išlaikė vaikus ir šio laikotarpis į patirtų nuostolių kategoriją nepatenka, tačiau kažkodėl nutraukus santuoką sumokėtus pinigus ieškovas vertina kaip nuostolius. Kyla klausimas, kaip būtų vertinama situacija, jeigu santuoka iki šiol nebūtų nutraukta? Toks ieškovo nenuoseklumas vertintinas kritiškai. Ketvirta, šalims santuoką nutraukus po (duomenys neskelbtini), ieškovas netektų skaičiavimo argumento, todėl vien tik atsitiktinumas, kad šalių santuoka buvo nutraukta iki V. M. sulaukiant pilnametystės – nėra ir negali būti pagrindas teiginiui, kad ieškovas patyrė nuostolius pagrįstai išmokėto išlaikymo ir laisvanoriškai išmokėtos paramos sumoje.
3.5. Parengiamojo teismo posėdžio metu, atsakovė J. M. nurodė, kad ieškovas apie tai, jog nėra V. M. tėvas sužinojo po atliktų tyrimų. Atsakovė visą laiką ieškovą laikė dukros tėvu ir niekada neturėjo jokio įtarimo. Nurodė, jog tiek teismui pateiktame 2019 m. liepos 4 d. teismo posėdžio, iš kitos civilinės bylos, garso įraše, tiek ir dabar viskas yra sakoma taip pat.
3.6. Teismo posėdžio metu, atsakovės J. M. atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė, nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir baigiamosiose kalbose nurodytais paaiškinimais. Mano, jog ieškinys pareikštas nepagrįstai, kadangi ieškinio sumos įvardijimas, sumokėtų alimentų dydžiu, šiuo atveju neturėtų būti laikomas kaip pagrindas priteisti prašomai žalai, kadangi savo pareigas ieškovas vykdė esant teisėtam pagrindui, tik nuginčijus tėvystę, pareiga teikti išlaikymą vaikui išnyksta. Šiuo atveju pabrėžtina tai, kad iš esmės atsakovas ne tik, kad teikė išlaikymą, tačiau vėliau savanoriškai teikė paramą, trečiajam asmeniui, įskaitydamas šią sumą į prašomą priteisti žalos dydį. Toks skaičiavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš esmės ieškovas yra visiškai nenuoseklus. Kadangi iki nutraukiant santuoką, jis su atsakove gyveno šeimoje, išlaikė auginamus vaikus ir šiuo atveju išdėsto prielaidas, kad jis būtų elgęsis kitaip, jeigu būtų turėjęs tam tikros kitokios informacijos, lieka tik prielaidomis. Tai yra visiškai neįrodyti dalykai ir šiuo atveju šeimyniniai santykiai yra pakankamai specifiniai ir vienas kito pagarba, palaikymas, kitų vaikų auginimas – asmeniniai dalykai, kurių numatyti arba prielaidomis grįsti, kas būtų ar nebūtų, iš tiesų visiškai neįmanoma, nėra pateisinama ir teismo sprendimas tikrai tuo negalėtų būti argumentuojamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ta paramos dalis, kuri buvo išmokėta V. M., po to kai mergaitė sulaukė pilnametystės, tai yra savanorišku pagrindu mokėti pinigai ir to ieškovas galėjo pilnai nedaryti. Kita vertus, bendrai pasakytina, kad šiuo atveju, tai kad santuoka buvo nutraukta ir atsirado pareiga teikti išlaikymą, tiesiog tai yra atsitiktinumas ir tai galėjo įvykti ir po V. M. pilnametystės. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad Aukščiausiasis Teismas, šiuo atveju išnagrinėjo situaciją, kuomet tėvystę prašo nuginčyti pilnamečiam asmeniui ir tai yra specifiniai santykiai, dėl kurių teismas būtent ir pasisakė. Šioje nutartyje niekur nėra parašyta, kad atsakovė apgaule ar dar kažkokiu būdu, tokio konstatavimo tikrai niekur nėra, jog padarė tam tikra žalą, ar galėjo padaryti ją ieškovui. Tai yra tik ieškovo ir jo atstovo interpretavimas, būtent teismo išrašytų pavyzdžių. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir Aukščiausiasis Teismas, kuris nagrinėjo bylą, aiškiai nurodė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) metų laikęs ieškovę dukterimi, imasi gana drastiškų priemonių, teisiniam apibrėžtumui įvertinti. Taigi šiuo atveju, santykis yra specifinis, o žalos kildinimas iš sumokėtų alimentų, tikrai nėra tas vardiklis, kuriuo ieškovai turėtų remtis, įvertindami, konstatuodami jiems padarytos žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pats ieškovas tris metus santykių su trečiuoju asmeniu V. M. nebepalaiko, taigi reikalavimas priteisti neturinę žalą yra labiau butaforinis ir paremtas kažkokiais manymais, bendromis taisyklėmis, įsivaizdavimu, teismų praktikos ištraukimu iš konteksto ir ten suformuoluotais įvairiais teiginiais. Šioje byloje, vien tik tai, pareikštas reikalavimas atlyginti turtinę žalą, jis yra pats savaime. Jokių įrodymų, kurie pagrįstų tuos įvardintus išgyvenimus, netekimus jo paties ir ypatingai jo šeimos, šiuo atveju tikrai nėra. Iš konteksto matosi, kad tarp šalių santykiai yra įtempti, jie nuolat kivirčijasi, piniginis klausimas iškeltas virš kitų moralinių dalykų tarp šių žmonių, ypatingai iš ieškovo pusės, taigi teigti kad jis patyrė neturtinę žalą, šiuo atveju būtent deliktinės atsakomybės kontekste, nėra jokio pagrindo. Pritariama V. M. atsiliepime išdėstytai pozicijai, būtent tam, kad iš esmės, nėra priežastinio ryšio, tarp deklaruojamų pasekmių ir žalos, kadangi iš esmės neįmanoma įvardinti, kodėl tokia žala galėtų būti bendrai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinį tenkinti iš dalies.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Faktinės bylos aplinkybės
4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė V. M.. Ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką. 2010 m. spalio 12 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė išieškoti iš R. M., vaikams V. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 300,00 Lt (86,89 Eur) išlaikymą iki vaikų pilnametystės (1 t., e. b. l. 45). (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė šalių santuoką, taip nustatė, jog R. M. išlaikys vaikus mokėdamas J. M. naudai išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 2013 m. liepos 16 d. iki išlaikomo vaiko pilnametystės – V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikyti po 450,00 Lt (130,33 Eur) (1 t., e. b. l. 42-44). 2019 m. liepos 18 d. Klaipėdos apylinkės teisme, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priimtas sprendimas, kuriuo nutarta atmesti V. M. ieškinį R. M. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, taip pat kaip ir R. M. priešieškinį V. M. dėl tėvystės pilnamečiui vaikui nuginčijimo (1 t., e. b. l. 78-85). 2020 m. sausio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, buvo nutarta palikti nepakeistą 2019 m. liepos 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą (1 t., e. b. l. 71-76). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, nutarta panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti ir nustatyti, kad R. M. nėra V. M. tėvas, o V. M. nėra R. M. vaikas (1 t., e. b. l. 137-142).
4.1. Byloje taip pat pateikta 2019 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini) pažyma apie išlaikymo išieškojimą, Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad R. M., dirbęs (duomenys neskelbtini), sumokėjo J. M. 12 540,89 Eur (1 t., e. b. l. 27-28). Taip pat, iš pateikto AB SEB bankas sąskaitos išrašo, matyti, jog R. M., V. M. laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2017 m. vasario 18 d., pervedė 1 240,00 Eur (1 t., e. b. l. 35-41). Byloje taip pat, pateiktas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog pagal pateiktų dokumentų duomenis, R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra biologinis V. M. tėvas, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nes nesutapo genetiniai žymenys (1 t., e. b. l. 29-33).
Dėl prejudicinių faktų nustatymo
5. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; kt.).
6. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prejudiciniais faktais kitoje byloje nustatytus faktus galima laikyti tik tuomet, kai pirmesnėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat kai tie patys faktai yra įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktą; 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17 ir 18 punktus; kt.).
7. Viena iš esminių ieškovo nurodomų aplinkybių savo reikalavimams pagrįsti – aplinkybė, jog jis nėra trečiojo asmens V. M. tėvas. Pagrindiniai ieškinio reikalavimai – priteisti 7 510,44 Eur turtinius nuostolius ir 1 000,00 Eur neturtinės žalos, atsiradusius tuo pagrindu, jog ieškovas vykdė įstatyme numatytą pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, nors nebuvo jo biologinis tėvas. Taigi byloje buvo svarbu nustatyti, ar ieškovas buvo trečiojo asmens V. M. biologinis tėvas.
8. Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. prašė pripažinti, kad jis nėra ieškovės biologinis tėvas bei panaikinti ieškovės gimimo liudijime duomenis apie atsakovą. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimu priešieškinis buvo atmestas. Apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Visgi, kasacinėje instancijoje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 28 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinis ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – priešieškinį tenkino ir nustatė, kad R. M. nėra V. M. tėvas, o V. M. nėra R. M. vaikas. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus, kad R. M. nėra V. M. tėvas, o V. M. nėra R. M. vaikas, teismas remiasi nustatyta aplinkybe, kaip turinčia prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Dar daugiau, byloje pateiktas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog pagal pateiktų dokumentų duomenis, R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra biologinis V. M. tėvas, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nes nesutapo genetiniai žymenys (1 t., e. b. l. 29-33).
Dėl turtinių nuostolių priteisimo
9. CK 6.245 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018, 22 punktas). Deliktinės atsakomybės santykis atsiranda tarp nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens iki žalos padarymo momento nesant teisinio santykio.
10. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dėl to civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, taip pat ir žalos dydį, turi įrodyti žalos atlyginimo prašantis asmuo. Ieškovas nurodo, kad žalą šiuo atveju sudaro dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) jo teiktas išlaikymas vaikui. Išlaikymą jis teikė būdamas įsitikinęs, kad yra vaiko tėvas.
11. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo specifiką lemia tai, kad ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių. Šeimos santykiai grindžiami tarpusavio pagalba, pasitikėjimu, bendru sutarimu, todėl jie paprastai nedokumentuojami, raštu ar kitomis priemonėmis specialiai nefiksuojami ir įrodymai nekaupiami. Pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, kaip viena sudėtinių tėvų valdžios dalių, nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šį straipsnį materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai (3 dalis), išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (1 dalis). Nors, sprendžiant dėl deliktinės atsakomybės, jos taikymo sąlygas, taip pat ir žalos padarymo faktą, tenka įrodyti atlyginti žalą prašančiam asmeniui, į prieš tai nurodytas taisykles atsižvelgtina nustatant, ar nagrinėjamu atveju ieškovas vykdė vaiko išlaikymo pareigą, kurios vykdyti neprivalėjo, ir dėl to patyrė nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/248/2016).
12. Ieškovas teigia, jog atsakovė visada žinodama, kad ieškovas nėra V. M. biologinis tėvas, sąmoningai ir tyčia nuslėpė šį faktą. Tam pagrįsti, pateikė Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 4 d. teismo posėdžio garso įrašą, nurodydamas, kad atsakovė tame teismo posėdyje atsakydama į klausimą ar kreipėsi , jog ji 1997 metais buvo išprievartauta, tačiau niekur dėl to nesikreipė, niekam dėl to nebuvo pranešusi. Atsakovė savo ruožtu, apklausta parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas apie tai, jog nėra V. M. tėvas sužinojo po atliktų tyrimų. Atsakovė visą laiką ieškovą laikė dukros tėvu ir niekada neturėjo jokio įtarimo. Atsakovė šioje byloje, taip pat nurodė, jog tiek teismui pateiktame 2019 m. liepos 4 d. teismo posėdžio, iš kitos civilinės bylos, garso įraše, tiek ir dabar viską sakė taip pat.
13. Ieškovas į bylą pateikė 2019 m. liepos 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio garso įrašą, kuriame davusi priesaiką atsakovė pateikė savo paaiškinimus. Atsakovė minėtame teismo posėdyje nurodė, kad visada laikė ieškovą vaiko tėvu ir niekada tuo neabejojo, tačiau taip pat paklausta apie tai, ar kur nors kreipėsi dėl išprievartavimo, atsakė, jog niekur nesikreipė, kadangi jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, ji tuo metu draugavo su M. Atsižvelgiant į šias atsakovės aplinkybes, kurias ji nurodė, minėto 2019 m. liepos 4 d. teismo posėdžio metu, nagrinėjant civilinę bylą dėl paramos priteisimo ir tėvystės nuginčijimo, darytina išvada, jog atsakovei galėjo būti žinomas faktas, jog ieškovas nėra V. M. tėvas.
14. Pažymėtina, jog trečiasis asmuo V. M., kuris iki nuginčijant ieškovo tėvystę, buvo šalių bendras vaikas, gimė (duomenys neskelbtini), todėl vaiko gyvybės pradėjimo laikotarpiu, 1997 metais, atsakovei turėjus intymų bendravimą su kitu vyru, negalima teigti, jog atsakovė negalėjo neturėti jokių abejonių, jog dukros tėvas yra ieškovas.
15. Iš šalių paaiškinimų byloje nustatyta, jog ieškovas su atsakove bendrą ūkį vedė dar iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini), o ieškovas neturėdamas jokios abejonės, jog yra trečiojo asmens V. M. tėvas, pripažino tėvystę ir buvo įrašytas tėvu V. M. gimimo liudijime. Atsižvelgiant į byloje nustatytą faktą, jog ieškovas nėra biologinis atsakovės vaiko tėvas, teismas pripažįsta, kad atsakovė nei šalių artimo bendravimo ir pasiruošimo santuokos sudarymui metu, nei nėštumo metu, nei nutraukiant santuoką ir teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepranešė ieškovui apie faktą dėl jo tėvystės, t. y. neinformavo apie savo intymų bendravimą su kitu vyru, ką patvirtina 2019 m. liepos 4 d. garso įrašo Klaipėdos apylinkės teismo, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės išsakyti teiginiai, jog 1997 m., t. y. vaiko gyvybės pradėjimo laikotarpiu, ji niekur nesikreipė dėl išprievartavimo, kas galėjo sukelti abejonių dėl ieškovo tėvystės, bei turėjo sukelti abejones pačiai atsakovei, todėl tokį elgesį teismas vertina kaip neveikimą, neatitinkantį atidaus, rūpestingo ir sąžiningo žmogaus elgesio standartų, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, sudariusį sąlygas pareigą pagal įstatymą teikti išlaikymą vykdyti ieškovui, o ne biologiniam vaiko tėvui.
16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakove, kaip vieną iš pagrindinių atsikirtimų į ieškinį pagrindų nurodo aplinkybę, jog nėra pagrindo pinigus, kuriuos ieškovas sumokėjo savo dukteriai išlaikyti, vertinti kaip atsakovės ieškovui padarytus nuostolius, nes pirma, vaiko turtas ir turtinės teisės yra atskirtos nuo tėvų ir kitų asmenų turto ir turtinių teisių, vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais, o antra – tėvas privalo, turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Sutiktina su atsakovės argumentais, jog vaiko turtas ir turtinės teisės yra atskirtos nuo tėvų ir kitų asmenų turto ir turtinių teisių, vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais bei tuo, jog tėvas privalo, turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau tai nepaneigia deliktinės atsakomybės atsiradimo, kaip atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) pagrindu.
17. CK 6.246 straipsnio, reglamentuojančio neteisėtus veiksmus, 1 dalyje įtvirtintoje bendrojoje civilinės atsakomybės taisyklėje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28 punktas).
18. Akivaizdu, jog toks bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas, kuomet atsakovė žinodama, apie turėtus lytinius santykius su kitu vyru, vaiko gyvybės pradėjimo laikotarpiu, vertintinas, kaip neveikimas, sąlygojęs ieškovo patirtus turtinius nuostolius (žalą), teikiant išlaikymą ne savo biologiniam vaikui. Remiantis kasacinio teismo praktika pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas). Nustačius pirmiau išvardintas faktines aplinkybes, teismas turi teisinį pagrindą konstatuoti atsakovės kaltę (neatidų ir nerūpestingą) neveikimą (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), sudariusį sąlygas pareigą pagal įstatymą teikti išlaikymą vykdyti ieškovui, o ne biologiniam vaiko tėvui, ir nulėmusį, kad išlaikymą mokėjo ieškovas, neprivalėjęs teikti išlaikymo, tačiau dėl pirmiau nurodyto atsakovės elgesio suteikęs jos nepilnametei dukrai išlaikymą (CK 6.247, 6.249 straipsniai).
19. Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).
20. Ieškovas laikydamasis įstatymuose nustatytos pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, manydamas, jog yra trečiojo asmens – V. M. tėvas, teikė jai išlaikymą. Atsakovė nuslėpdama, nuo ieškovo faktą, jog 1997 m. buvo išprievartauta, t. y. turėjo lytinių santykių su kitu vyru vaiko gyvybės pradėjimo laikotarpiu, taigi ir apie galimybę pastoti nuo kito vyro, sudarė sąlygas tam, jog ieškovas vykdytų įstatyminę pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, nors tokia pareiga jam nepriklausė. Taigi atsakovės neapdairus elgesys, nuslepiant šį faktą, buvo pakankama nuostolių (žalos) atsiradimo priežastis. Teismas vertina, jog kilę padariniai teisine prasme yra tiesiogiai susiję su neteisėtu neveikimu, todėl šioje byloje yra pagrindas tenkinti ieškinio dalį susijusią su turtinių nuostolių priteisimu.
Dėl turtinių nuostolių dydžio
21. Šalių ginčas dėl nuostolių atlyginimo negali būti teisingai išspręstas, nenustačius tikrojo nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad nuostolių dydį turi įrodyti ieškovas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas.
22. Šioje byloje ieškovas prašo priteisti 7 510,44 Eur turtinius nuostolius ir šią sumą įrodinėja pateikdamas 2019 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini) apie išlaikymo išieškojimą, Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad R. M., dirbęs (duomenys neskelbtini), sumokėjo J. M. 12 540,89 Eur (1 t., e. b. l. 27-28), bei pateiktu AB SEB bankas sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad R. M., V. M. laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2017 m. vasario 18 d., pervedė 1 240,00 Eur (1 t., e. b. l. 35-41). Trečiasis asmuo V. M. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), todėl šią dieną pasibaigė ieškovo prievolė teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą. Remiantis jau minėta AB „Lietuvos geležinkeliai“ apskaitos paslaugų centro išskaitų administravimo skyriaus pažyma apie išlaikymo išieškojimą, Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo paaiškinimais, nurodyta 12 540,89 Eur suma, turi būti dalijama pusiau, t. y. po 6 270,44 Eur, kadangi ieškovas išlaikymą teikė ir bendram šalių sūnui D. M.. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtoje pažymoje paskutinis mokėjimas nurodytas 2016 m. sausio 18 d., todėl prie šios sumos turi būti pridėti tiesiogiai trečiajam asmeniui V. M. atlikti mokėjimai, kaip alimentai, t. y. 2016 m. vasario 11 d. -100 Eur; 2016 m. vasario 13 d. – 30 Eur; 2016 m. kovo 15 d. – 130,00 Eur; 2016 m. balandžio 13 d. – 130,00 Eur; 2016 m. balandžio 17 d. – 50 Eur; 2016 m. gegužės 18 d. – 30 Eur; 2016 m. balandžio 11 d. – 130,00 Eur; 2016 m. birželio 12 d. – 100,00 Eur, iš viso 700,00 Eur. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, ieškovas įrodė, jog iki V. M. pilnametystės suteikė jai 6 970,44 Eur. Visgi pasibaigus, prievolei teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, jam sulaukus pilnametystės, ieškovas V. M. pervedė dar 540,00 Eur, mokėjimo paskirtyse nurodydamas, alimentai už birželio mėn., rugsėjo men., išlaikymas ir pilnametės išlaikymas. Atsižvelgiant į tai, kad trečiajam asmeniui sulaukus pilnametystės pasibaigė ir prievolė teikti išlaikymą, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant 6 970,44 Eur, kurių dydį ieškovas įrodė ir, kurie buvo teikiami kaip išlaikymas iki trečiojo asmens pilnametystės. Visgi ieškovo prašomi priteisti 540,00 Eur, kuriuos ieškovas trečiajam asmeniui pervedė jau po pilnametystės, vertintini kaip parama, o ne išlaikymo teikimas ir ieškovas nebuvo saistomas pareigos, pervesti trečiajam asmeniui pinigus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovės tiesioginiai veiksmai, kreipimasis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, taip pat santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatytos sąlygos dėl išlaikymo dydžio, lėmė, jog ieškovas nebūdamas biologiniu trečiojo asmens tėvu, privalėjo teikti išlaikymą, tačiau tik iki pilnametystės, o šiuo atveju ieškovo veiksmai pervesti pinigus V. M., jau sulaukus pilnametystės ir teikti jai paramą nebuvo sąlygoti jokių ieškovo įsipareigojimų ir buvo savanoriškas ieškovo sprendimas.
23. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl turtinių nuostolių priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui 6 970,44 Eur sumą.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
24. Atsakovės civilinės atsakomybės konstatavimui turi būti įrodytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.245 – 6.250 straipsniai). Minėta, kad atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) ir kaltė yra įrodyti. Atsakovės neteisėtas elgesys lėmė, kad vaiko tėvu buvo pripažintas ieškovas, nesantis vaiko biologiniu tėvu, ir jo tėvystė yra nuginčyta. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
24.1. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovės kaltų veiksmų, ieškovui buvo padaryta neturinė (moralinė) žala. Ieškovo gyvenimas būtų susiklostęs kitaip, jei atsakovė nebūtų jo apgaudinėjusi. Nesąžiningus veiksmus atsakovė tęsė ilgą laiką. Po jos gimdymo ieškovas išlaikė ne tik atsakovę, bet ir vaiką, nes atsakovė neieškojo darbo, nesiekė gauti pajamų. Sužinojęs, kad V. yra ne jo vaikas, patyrė didelius dvasinius sukrėtimus, nepatogumus prieš draugus, gimines. Pablogėjo savivertė, jaučia diskomfortą bendraujant su pažįstamais ir draugais, negali susikaupti darbe, nors dirba labai atsakingą darbą – keleivinio traukinio mašinistas. Ieškovui sutriko sveikata, padidėjo kraujospūdis, kur dėl nuolatinės įtampos ieškovui net išsiliejo kraujas kairėje akyje, ieškovui prasidėjo galvos skausmai, pablogėjo miegas, atsirado skausmai ir širdies plote. Patirtus dvasinius išgyvenimus ir sveikatos pablogėjimą grindžia 2019 m. gruodžio 12 d. SODROS pažyma apie ieškovo ligos laikotarpį, bei 2019 m. lapkričio 22 d. medicinos dokumentų išrašu. Taip pat, nurodė, jog dėl visų šių ieškovo ginčų su atsakove labai išgyveno ir dabartinė ieškovo sutuoktinė D. M., kuriai 2016 metais diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija, kairiojo širdies skilvelio hipertrofija, jai paskirtas nuolatinis gydymas antihipertenziniais vaistais. Gydytojų teigimu, vaistus nuo padidinto kraujospūdžio ir širdies ritmo sutrikimo privalės vartoti visą gyvenimą, dabar ir ateityje negalės dirbti sunkaus fizinio darbo, aktyviai sportuoti, kilnoti sunkių daiktų. Sveikata nebeatsistatys į buvusią padėtį. Medicininis dokumentas patvirtina priežastinį ryšį tarp atsakovės kaltų veiksmų ir sveikatos sutrikdymo. Ieškovas tiek jo dabartinė sutuoktinė dėl atsakovės veiksmų buvo priversti patirti ir kitus nepatogumus, du kartus atliko DNR tyrimus, iš jų vieną kartą Klaipėdoje, kitą kartą Vilniuje, dalyvavo byloje dėl tėvystės nuginčijimo. Neigdama neginčijamais įrodymais patvirtintą faktą, atsakovė toliau darė ieškovui moralinę žalą, nuginčytos tėvystės nepripažįsta iki šiol, žemina ieškovą, paviešindama privačias ir intymias jo gyvenimo aplinkybes. Viso proceso metu atsakovė ieškovo atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, žemino ir tyčiojosi iš jo. Atsakovė keldama nuolatinę įtampą ir kenkdama ieškovo tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai, kur dėl šių įvykių per 2019 metus, ieškovui pablogėjo ir sveikata. Ieškovas pažymėjo, jog jei būtų žinojęs, kad atsakovė jį apgavo, santuoką būtų prašęs nutraukti dėl atsakovės kaltės, prašęs atlyginti neturtinę žalą.
25. Nesutiktina su atsakovu, kad neturtinę žalą sudaro galimybės inicijuoti santuokos nutraukimą dėl atsakovės kaltės, apgavusios jį dėl vaiko tėvystės, praradimas. Santuokos nutraukimo priežastis yra nurodyta (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu – faktai, jog šeima nuo (duomenys neskelbtini) žiemos, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, todėl laiko, kad santuoka faktiškai iširusi (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nors atsakovas pateikė medicininius išrašus apie sveikatos sutrikimus, atsiradusius 2019 metais, tačiau negalima nustatyti, jog būtent šie sveikatos sutrikimai atsirado sužinojus apie tai, jog ieškovas nėra trečiojo asmens tėvas, ar dėl vykstančių teisminių procesų. Atsakovas taip pat, neįrodė, kad dėl sužinojimo apie biologinės tėvystės paneigimą jis patyrė nepatogumus prieš draugus, gimines. Nėra loginio ryšio tarp ieškovo sužinojimo apie DNR tyrimo rezultatus ir jo savivertės bei bendravimo su draugais ir pažįstamais pablogėjimo. Taip pat pažymėtina, jog jo patirtus nepatogumus dėl bylos vedimo kompensuoja bylinėjimosi išlaidos.
26. Vadovaudamasis visomis nurodytomis aplinkybėmis teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė neturtinės žalos patyrimo, todėl jo reikalavimas dėl 1000,00 Eur priteisimo netenkintinas
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
27. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
28. Ieškovo reikalavimai patenkinti iš dalies. Ieškovas 2020 m. lapkričio 19 d. pateikė patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą sudaro 1 600,00 Eur, kurių 1 400,00 Eur prašo priteisti iš atsakovės, o 200,00 Eur iš trečiojo asmens, kadangi šis tretysis asmuo apie 2020 m. lapkričio 3 d., teismo posėdį buvo teismo tinkamai informuotas, tačiau į šį teismo posėdį be jokios pateisinamos priežasties neatvyko, todėl tik dėl trečiojo asmens aplaidaus procesinio elgesio ir kaltės ir buvo atidėtas šis teismo posėdis 2020 m. lapkričio 19 d. Taip pat, ieškovas turėjo 191,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Atsakovo pateikti bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimai atitinka Lietuvos teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinio esmę sudarė piniginiai reikalavimai, ieškinio suma sudarė 8 510,44 Eur, o ieškovui buvo priteista 6 970,44 Eur suma, laikytina, jog teismas patenkino 81,91 proc. ieškinio reikalavimų ir atmetė 18,09 proc. reikalavimų. Remiantis tuo, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 146,74 Eur teisinės pagalbos išlaidų (1400*81,91/100) ir 156,45 Eur žyminio mokesčio (191*81,91/100), taip pat 163,82 Eur teisinės pagalbos išlaidų (200*81,91/100) iš trečiojo asmens V. M., kadangi ši bylinėjimosi išlaidų dalis susidarė dėl trečiojo asmens neatvykimo į 2020 m. lapkričio 3 d. teismo posėdį.
29. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ir iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai taip pat, turėtų būti priteistinos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės ir atsakovo nepriteistinos, kadangi kiekvienai iš šalių tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis neviršija 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 – 6.250 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 182 straipsnio 2 dalimi, 268–270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo R. M. ieškinį atsakovei J. M. tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 970,44 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimties eurų 44 ct) turtinius nuostolius.
Priteisti ieškovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 146,74 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų 74 ct) teisinės pagalbos išlaidas ir 156,45 Eur (vieno šimto penkiasdešimt šešių eurų 45 ct) žyminio mokesčio.
Priteisti ieškovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 163,82 Eur (vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų 82 ct) teisinės pagalbos išlaidų.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.