Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-16 · Civilinė byla Nr. e2A-895-273/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-12-02Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-16Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-16
Bylos Nr.
e2A-895-273/2021
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00047-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas iš dalies.
Teisėjas
Izolda Nėnienė (pirm.)
Trečiasis asmuo
V. M.
Ieškovas
R. M.
Atsakovas
J. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-895-273/2021Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00047-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.5.; 3.1.7.11.; 3.1.7.13.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 16 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Izolda Nėnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens V. M. patikslintą apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4248-359/2020 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei J. M. dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovės J. M. priteisti 7 510,44 Eur nuostolių atlyginimą, 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, jog šalims (duomenys neskelbtini) gimė V. M.. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota šalių santuoka. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad V. M. yra jo vaikas. V. M. gimimo liudijime tėvais buvo įrašyti ieškovas ir atsakovė. 2014 m. sausio 20 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta, iš ieškovo V. M. iki jos pilnametystės priteistas išlaikymas po 450,00 Lt (kas sudaro 130,00 Eur) kas mėnesį. V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl paramos iš ieškovo priteisimo. Atsakovė ieškovui pareiškė, kad V. galimai nėra ieškovo biologinė dukra. Ieškovas toje pačioje byloje pateikė teismui priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, prašydamas teismo paskirti DNR ekspertizę. 2019 m. kovo 21 d. Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi paskyrė ekspertizę. 2019 m. gegužės 22 d. ekspertizės akto Nr. 0201/19 išvadoje nurodyta, kad ieškovas nėra biologinis V. M. tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys. Nurodė, kad ieškovas iš viso per laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d., mokėdamas išlaikymą, ne biologiniam vaikui, dėl atsakovės kaltės patyrė 7 510,44 Eur turtinių nuostolių. Ieškovas dėl atsakovės apgavystės nuslepiant nuo jo tikrąją tiesą apie jo ir V. M. biologinę tėvystę, patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė J. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo tėvystė nėra nuginčyta, nes Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. sprendimu ieškovo priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nėra nustatyta, jog atsakovė sąmoningai slėpė nuo ieškovo galimą kito vyro tėvystę. Nurodė, kad nėra pagrindo pinigus, kuriuos ieškovas sumokėjo savo dukteriai išlaikyti, vertinti kaip atsakovės ieškovui padarytus nuostolius. Ieškovo reikalavimas dėl 7 510,44 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo turi būti pripažintas nepagrįstu, nes išlaikymą ieškovas mokėjo vaikui, o ne atsakovei. Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant žalą turėtų atlyginti atsakovė, darytina išvada, jog atsakovės prievolės ir atsakomybės nėra. Ieškovo teiktas išlaikymas negali būti laikomas nuostoliais, nes išlaikyti vaiką buvo ieškovo pareiga. Nuo momento, kai ieškovas buvo įrašytas V. M. gimimo liudijime tėvu iki pat jos pilnametystės (nes tėvystė nenuginčyta), jis turėjo ir turi įstatyme nustatytą pareigą išlaikyti vaiką. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 6 970,44 Eur nuostolių atlyginimą ir 1 146,74 Eur teisinės pagalbos išlaidoms bei 156,45 Eur žyminiam mokesčiui atlyginti; priteisė ieškovui iš trečiojo asmens V. M. 163,82 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi (c. b. Nr. e3K-3-236-916/2020) panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo priešieškinis, ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – priešieškinį tenkino bei nustatė, kad ieškovas nėra V. M. tėvas, o V. M. nėra ieškovo vaikas. Teismas rėmėsi minėta Lietuvos Aukščiausiajam Teismo nustatyta aplinkybe, kaip turinčia prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje bei ekspertizės aktu Nr. 0201/19, kuriame konstatuota, jog ieškovas nėra biologinis V. M. tėvas.

6. Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Teismas nurodė, kad ieškovas turi teisę į nuostolių atlyginimą. Teismo vertinimu, ieškovas, laikydamasis įstatymuose nustatytos pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, manydamas, jog yra trečiojo asmens V. M. tėvas, teikė jai išlaikymą. Atsakovė nuslėpdama, nuo ieškovo faktą, jog 1997 m. buvo išprievartauta, t. y. turėjo lytinių santykių su kitu vyru vaiko gyvybės pradėjimo laikotarpiu, taigi ir apie galimybę pastoti nuo kito vyro, sudarė sąlygas tam, jog ieškovas vykdytų įstatyminę pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, nors tokia pareiga jam nepriklausė. Nurodė, kad atsakovės neapdairus elgesys, nuslepiant šį faktą, buvo pakankama nuostolių (žalos) atsiradimo priežastis. Teismas sprendė, kad kilę padariniai teisine prasme yra tiesiogiai susiję su atsakovės neteisėtu neveikimu, todėl šioje byloje yra pagrindas tenkinti ieškinio dalį susijusią su turtinių nuostolių priteisimu.

7. Dėl turtinių nuostolių dydžio. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė, jog iki V. M. pilnametystės atsakovei sumokėjo 6 970,44 Eur. Teismas nurodė, kad ieškovo veiksmai pervedant pinigus V. M., jau sulaukus pilnametystės ir teikiant jai paramą nebuvo sąlygoti jokių ieškovo įsipareigojimų ir buvo savanoriškas ieškovo sprendimas, todėl šios sumos ieškovas reikalauti neturi teisės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas ieškovo reikalavimą dėl nuostolių priteisimo tenkino iš dalies.

8. Dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog dėl sužinojimo apie biologinės tėvystės paneigimą jis patyrė nepatogumus prieš draugus, gimines. Teismo vertinimu nėra loginio ryšio tarp ieškovo sužinojimo apie DNR tyrimo rezultatus ir jo savivertės bei bendravimo su draugais ir pažįstamais pablogėjimo.

9. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą sudaro 1 600,00 Eur, iš kurių 1 400,00 Eur ieškovas prašo priteisti iš atsakovės, o 200,00 Eur iš trečiojo asmens, taip pat. ieškovas turėjo 191,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Teismas sprendė, kad patenkinta 81,91 proc. ieškinio reikalavimų, atmesta - 18,09 proc. reikalavimų. Teismas nurodė, kad ieškovui iš atsakovės turi būti priteista 1 146,74 Eur teisinės pagalbos išlaidų (1400x81,91/100) ir 156,45 Eur žyminio mokesčio (191x81,91/100), taip pat 163,82 Eur teisinės pagalbos išlaidų (200x81,91/100) priteista iš trečiojo asmens V. M., kadangi ši bylinėjimosi išlaidų dalis susidarė dėl trečiojo asmens neatvykimo į 2020 m. lapkričio 3 d. teismo posėdį. Teismas nepriteisė valstybei iš šalių išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi šios išlaidos neviršijo 5,00 Eur dydžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10. Patikslintame apeliaciniame skunde trečiasis asmuo V. M. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepanaikinus Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo, ženkliai sumažinti iš trečiojo asmens priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Apeliantė trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta nepagrįstai, teismo iniciatyva, nemotyvuotai;

1.2. Teismo šaukimas dalyvauti teismo posėdyje apeliantei nebuvo įteiktas, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas už nedalyvavimą teismo 2020 m. lapkričio 3 d. posėdyje yra nepagrįstas;

1.3. Šioje byloje apeliantė faktiškai nedalyvavo, todėl ieškovas negalėjo prašyti priteisti jokių jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas siekė praturtėti nekalto asmens sąskaita;

1.4. Teismas išėjo už ieškinio ribų ir pakeitė ieškovo prašymo pagrindą ir dalyką;

1.5. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas;

1.6. Turi būti grąžintas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, nes skundžiama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl žyminis mokestis nemokamas.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš V. M. bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1. Apeliantė trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų įtraukta atsakovės pusėje esant tam įstatymo nustatytiems pagrindams. Apeliantė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog apeliantė neva buvo teisiškai nepagrįstai įtraukta trečiuoju asmeniu yra nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai;

2.2. Apeliantė buvo informuota apie 2020 m. lapkričio 4 d. teismo posėdį, nes savo vardu yra prisijungusi prie Elektroninių priemonių portalo. Iš apeliantės bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė trečiojo asmens V. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl rašytinių įrodymų prijungimo

14. Trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus: VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 18 d. pažymą, Lietuvos muzikos ir Teatro akademijos pažymą, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2020 m. gruodžio 21 d. pažymą.

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje numatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatant ir ribojimo išlygas, nėra absoliutus. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiojo asmens pateikti dokumentai, kuriais yra grindžiama sudėtinga trečiojo asmens turtinė padėtis, yra svarbūs teisingam apeliacinio skundo išnagrinėjimui. Šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi ieškovas turėjo galimybę susipažinti su teikiamais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad trečiasis asmuo piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina esant pagrindui taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimtį ir trečiojo asmens pateiktus įrodymus prijungti prie bylos.

Dėl apeliacinio skundo

18. Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundžiamu sprendimu iš trečiojo asmens V. M. priteista 163,82 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti. Ieškovas prašė priteisti iš trečiojo asmens 200 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir iš trečiojo asmens priteisė bylinėjimosi išlaidas atsižvelgdamas į patenkintą ieškinio reikalavimų dalį (81,91%) – 163,82 Eur (200x81,91/100), motyvuodamas tuo, kad ši bylinėjimosi išlaidų dalis susidarė dėl trečiojo asmens neatvykimo į 2020 m. lapkričio 3 d. teismo posėdį.

19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai, kadangi V. M. į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukta neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

20. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, gali įstoti ar būti įtrauktas į bylą tik esant materialiniam teisiniam suinteresuotumui bylos baigtimi. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

21. Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Trečiojo asmens materialusis teisinis ryšys su byla gali būti pagrįstas ir kitomis aplinkybėmis, nei teisinio reikalavimo turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

22. Bylos medžiaga patvirtina, kad V. M. į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės J. M. pusėje įtraukta pirmosios instancijos teismo iniciatyva protokoline nutartimi, priimta 2020 m. spalio 8 d. parengiamajame teismo posėdyje. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus aplinkybėms, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovės tam tikrą nuostolių sumą, kurią yra išmokėjęs ne atsakovei, kaip uzufrukto teise administruojančiai nepilnamečio asmens turtą, bet V. M..

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesinės teisės pažeidimų sprendžiant V. M. įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu nenustatyta. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas ieškiniu siekė prisiteisti iš atsakovės, V. M. motinos, ieškovo sumokėto išlaikymo V. M. sumas, ieškovo vertinamas turtiniais nuostoliais, kuriomis atsakovė disponavo uzufrukto teise. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovė ir V. M. yra susijusios teisiniais santykiais dėl kurių, priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos V. M. teisių apimčiai ir tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, V. M. pagrįstai įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, savo motinos atsakovės pusėje.

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas išspręsti šį klausimą koncentruotai, operatyviai ir ekonomiškai, nereiškiant tretiesiems asmenims regresinio ieškinio vien dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

25. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal šiose teisės normose nustatytas taisykles bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškų reikalavimų, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos šalies, kurios pusėje dalyvavo tokie tretieji asmenys (CPK 47 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006).

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ne atsakovės naudai, todėl sprendžiant dėl trečiojo asmens V. M., byloje dalyvavusios atsakovės pusėje, pareigos atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso, t. y. trečiojo asmens kaltė dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo.

27. Ieškovas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis susidarė dėl trečiojo asmens neatvykimo į 2020 m. lapkričio 3 d. teismo posėdį, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, ir ieškovas 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl jo atstovo dalyvavimo kitame - 2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje.

28. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodė, kad apie 2020 m. lapkričio 3 d. teismo posėdį jam nebuvo pranešta. Bylos duomenys patvirtina, kad šaukimas atvykti į 2020 m. lapkričio 3 d. parengiamąjį teismo posėdį buvo įteiktas pasirašytinai trečiojo asmens V. M. motinai nagrinėjamoje byloje atsakovei J. M.. Šaukimas trečiajam asmeniui įteiktas tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad tokia pačia tvarka trečiajam asmeniui buvo įteiktas teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo bei šaukimas atvykti į 2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdį. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame palaikė atsakovės poziciją. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai, jog trečiajam asmeniui nebuvo žinoma apie 2020 m. lapkričio 3 d. teismo posėdį, atmestini kaip nepagrįsti.

29. Byloje nėra duomenų dėl trečiojo asmens V. M. dalyvavimo 2020 m. lapkričio 3 d. parengiamajame teismo posėdyje pripažinimą būtinu. Pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. parengiamajame posėdyje priimtoje nutartyje konstatuota, kad byla yra parengta nagrinėti teismo posėdyje, pasiūlyta šalims taikiai susitarti dėl ginčo išsprendimo ir teismo posėdžio data (2020 m. lapkričio 19 d.) paskirta atsižvelgiant į šalių galimybes dalyvauti teismo posėdyje. Byloje nėra duomenų, kad 2020 m. lapkričio 3 d. parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas dėl trečiojo asmens nedalyvavimo teismo posėdyje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad dėl ieškovo 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų susidarymo trečiojo asmens kaltės nėra. Ieškovo prašymas dėl 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš trečiojo asmens pripažintinas nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo iš trečiojo asmens klausimą, netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 93, 98 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

30. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje ieškovui iš trečiojo asmens V. M. priteista 163,82 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti naikintina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. Trečiojo asmens apeliacinį skundą patenkinus, ieškovui jo apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo už apeliacinį skundą 2020 m. gruodžio 21 d. per „Perlo“ terminalą sumokėjo 5,00 Eur žyminį mokestį. CPK 321 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

33. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei bylos aplinkybes, trečiajam asmeniui grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas 5,00 Eur žyminis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, kurioje ieškovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 163,82 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt trys eurai 82 centai) teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Grąžinti trečiajam asmeniui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,00 Eur (penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. gruodžio 21 d. per „Perlo“ terminalą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Izolda Nėnienė