Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. atstovo advokato Mindaugo Vagonio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. spalio 13 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas advokato padėjėjo Aivaro Miškūno skundas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės pakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Institucijos 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) G. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo nubaustas 950 Eur dydžio bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 15 mėnesių. G. S. patrauktas atsakomybėn už tai, kad jis krašto kelyje Jonava–Kėdainiai–Šeduva, 31 km, 2025 m. liepos mėn. 19 d. 09 val. 27 min. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,43 promilių (įvertinus paklaidą – 0,41 promilių) girtumo laipsnis, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

2. G. S. atstovas, advokato padėjėjas Aivaras Miškūnas, Institucijos nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti arba sušvelninti jam paskirtos nuobaudos dydį ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. S. atstovo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinis skundas netenkinamas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. G. S. atstovas advokatas Mindaugas Vagonis, remdamasis kraujo tyrimo duomenimis, apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. veiksmuose nėra ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – neblaivumo, dėl to, jo teigimu, administracinio nusižengimo teisena G. S. atžvilgiu turi būti nutraukta. Taip pat apeliaciniame skunde yra pateikiamas alternatyvus prašymas, sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą. Apelianto įsitikinimu analizuojamu atveju yra visi pagrindai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Vadovaudamasis jau minėtomis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose.

5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė G. S. veikoje visus būtinus ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą taikyti jam už šį administracinį nusižengimą administracinę atsakomybę, kuri individualizuota tinkamai, laikantis ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos administracinių nuobaudų paskirties ir skunde minimo konstitucinio proporcingumo principo.

Dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto būtinojo administracinio nusižengimo sudėties požymio – neblaivumo

6. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Kadangi minėtame straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus. G. S. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį patrauktas už tai, kad jis 2025 m. liepos mėn. 19 d. 09 val. 27 min. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,43 promilių (įvertinus paklaidą – 0,41 promilių) girtumo laipsnis, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus. Remdamasis Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos pateikta specialisto išvada Nr. T-A 3228/2025(01), pareiškėjo atstovas teigia, kad G. S. nepadarė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nes minėtoje išvadoje nurodyta, kad G. S. kraujyje alkoholio nerasta. Apelianto įsitikinimu, šie duomenys patvirtina, kad vairavimo metu G. S. buvo blaivus, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su G. S. kraujo tyrimu, nepašalino prieštaravimų tarp alkotesterio parodymų ir specialisto išvados ir taip pažeidė nekaltumo prezumpciją, įtvirtintą ANK 566 straipsnyje.

7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, turi būti vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į išsamų ir objektyvų bylos aplinkybių įvertinimą, įskaitant alkoholio eliminacijos iš organizmo ypatumus ir tyrimų atlikimo laiko skirtumus, prieštaravimai tarp alkotesterio rodmenų ir kraujo tyrimo rezultatų buvo pašalinti. Todėl, nelikus nepašalintų protingų abejonių dėl G. S. neblaivumo vairavimo metu, in dubio pro reo principas šioje dalyje netaikytinas.

8. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

9. Šiuo konkrečiu atveju, priešingai nei nurodoma atstovo – advokato Mindaugo Vagonio – apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino pareigą išsamiai išanalizuoti bylos medžiagą. Teismas įvertino visus reikšmingus įrodymus, įskaitant ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 3228/2025(01), kurioje nustatyta, kad G. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Įvertinęs skundo argumentus, pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų vertinimą, motyvuotai pagrindė savo išvadas, kurioms neturi pagrindo nepritarti ir apeliacinės instancijos teismas.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad pareigūnų atlikto vairuotojų patikrinimo alkotesteriu rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jeigu nėra įrodyta priešingai. Teismų praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį klausimą, asmens neblaivumo laipsnis yra reikšmingas tik toks, koks jis buvo transporto priemonės vairavimo metu. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo momentu. Pažymėtina, kad per medicininę apžiūrą, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Tačiau, siekiant užtikrinti teisingą bylos išnagrinėjimą, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-1073/2025).

11. Iš bylos medžiagoje esančio prietaiso patikros sertifikato Nr. 2360412 matyti, kad alkotesteriui „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0249, kuriuo buvo tikrinamas G. S., patikra atlikta 2025 m. birželio 9 d., o sertifikato galiojimas nustatytas iki 2025 m. gruodžio 9 d. Pirmuoju pūtimu, atliktu 2025 m. liepos 19 d. 09.09 val., G. S. nustatytas 0,56 promilės girtumo laipsnis, antruoju pūtimu – 2025 m. liepos 19 d. 09.28 val. – nustatyta 0,41 promilės (po paklaidos taikymo). Taigi, tikrinimo metu naudotas alkotesteris turėjo galiojantį patikros sertifikatą, atitiko teisės aktuose nustatytus techninius reikalavimus, o patikrinimai buvo atlikti du kartus, parodymai nuoseklūs ir atitinka alkoholio metabolizmo dėsningumus.

13. Vadovaujantis šia nuostata, G. S. neblaivumo nustatymo paslauga buvo suteikta praėjus šiek tiek daugiau nei vienai valandai po paskutinio patikrinimo alkotesteriu. Minėtoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. T-A 3228/2025(01) nurodyta, kad kraujyje alkoholio nerasta. Apelianto teigimu, būtent šiais duomenimis turėtų būti vadovaujamasi, nes priešingu atveju būtų pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas ANK 566 straipsnyje.

14. Vis dėlto apeliacinės instancijos vertinimu, šiuo atveju Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad G. S. kraujyje alkoholio nerasta, savaime nepaneigia tikrinimo alkotesteriu metu užfiksuotų rodmenų ir jiems neprieštarauja. Teismų praktikoje, grįstoje medicinine literatūra ir specialistų paaiškinimais, pripažįstama, kad alkoholio eliminacijos iš organizmo greitis yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių – asmens amžiaus, kūno masės, lyties, fizinio aktyvumo, vartoto maisto, streso lygio ir kitų individualių metabolinių ypatumų. Nors dažniausiai mokslinėje literatūroje ir praktikoje nurodomas alkoholio šalinimosi greitis yra apie 0,15–0,20 promilės per valandą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-231-593/2016, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-57-870/2018, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-40-581/2020, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-307-843/2022 ir kt.), teismų praktikoje pripažįstami ir atvejai, kai šis greitis siekia ar viršija 0,25 promilės per valandą. Be to, specialiojoje literatūroje aprašyti net iki 0,30–0,35 promilės per valandą eliminacijos atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-307-843/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. e2AT-35-788/2025 ir kt.). Taigi, tai, kad per 62 minutes nuo paskutinio tikrinimo alkotesteriu iki kraujo paėmimo alkoholis galėjo būti pašalintas iš G. S. organizmo, neprieštarauja alkoholio metabolizmo dėsningumams, juolab kad 2025 m. liepos 19 d. neblaivumo nustatymo aktu užfiksuota: pirmasis tikrinimas 09.09 val. parodė 0,56 promilės, o antrasis – 09.28 val. – 0,43 promilės (įvertinus paklaidą – 0,41 promilės) girtumo laipsnį. Šie duomenys leidžia pagrįstai spręsti apie spartesnį nei vidutinis alkoholio eliminacijos greitį konkrečiu atveju. Be to, alkotesterio parodymų patikimumą pagrindžia ir papildomi duomenys – nustatytas iš burnos sklindantis alkoholio kvapas bei du kartus atlikti matavimai, fiksuojantys nuoseklią alkoholio koncentracijos mažėjimo tendenciją. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundo teiginiai, kuriais akcentuojama, jog specialisto išvada, kuria nustatyta, kad praėjus 1 valandai ir 2 minutėms po neblaivumo tikrinimo alkotesteriu G. S. kraujyje alkoholio nebuvo rasta, patvirtina neteisingus alkotesterio rodmenis, yra nepagrįsti.

15. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kuriais teigiama, jog G. S. veiksmuose nebuvo ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – asmens neblaivumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prieštaravimus tarp alkoholio matuoklio rodmenų ir vėliau atlikto kraujo tyrimo rezultatų paaiškina kompleksiškai įvertinta įrodymų visuma. Buvo įvertintas ne tik laiko tarpas tarp paskutinio alkotesterio matavimo (2025 m. liepos 19 d. 09.28 val.) ir kraujo mėginio paėmimo (2025 m. liepos 19 d. 10.30 val.), bet ir asmens organizmo fiziologiniai ypatumai, nulemiantys alkoholio eliminacijos greičio variacijas. Įvertintas naudoto alkotesterio techninis patikimumas. Prietaisas turėjo galiojantį metrologinį patikros sertifikatą ir juo buvo galima atlikti asmens blaivumo patikrinimą. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu, ar tuo, kad blaivumo patikrą atlikę policijos pareigūnai būtų nesivadovavę Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452. Matavimai atlikti du kartus, o jų rezultatai nuoseklūs ir atitinka alkoholio metabolizmo dėsningumus. Įvertinus šių duomenų visumą, darytina išvada, kad byloje neliko nepašalintų pagrįstų abejonių dėl G. S. neblaivumo vairavimo metu.

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išsamiai ir nešališkai įvertino byloje esančius įrodymus, jų visumą pagrįstai pripažino pakankama išvadai dėl G. S. neblaivumo transporto priemonės vairavimo metu. Nenustačius pirmosios instancijos teismo nutarties esminių teisės taikymo ar įrodymų vertinimo klaidų, nėra teisinio pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.

Dėl G. S. paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

17. ANK 422 straipsnio 5 dalyje už transporto priemonių vairavimą neblaiviems (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojams numatyta bauda nuo 800 iki 1 100 eurų. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad už šį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 12 iki 18 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 iki 12 mėnesių ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 12 iki 18 mėnesių. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Institucijos 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu G. S. buvo paskirta 950 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 15 mėnesių. Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartimi, iš dalies tenkinus G. S. skundą, Institucijos nutarimo dalis dėl administracinio poveikio priemonės buvo pakeista ir G. S. paskirtas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 8 mėnesiams bei draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo skyrimo klausimą, nes ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti nuobaudos tikslai gali būti pasiekti G. S. paskyrus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui arba jo atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinus jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino skunde nurodomų aplinkybių, charakterizuojančių G. S. padarytą administracinį nusižengimą ir jo asmenybę. Apelianto įsitikinimu teismas neatsižvelgė į tai, kad G. S. nustatytas neblaivumo laipsnis tik nežymiai viršija leistiną ribą.

19. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato galimybę skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, tačiau tai taikytina tik išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tokių išimtinių aplinkybių nenustatyta.

20. Nors G. S. nustatytas 0,41 promilės neblaivumas nežymiai viršijo leistiną ribą, tai nepaneigia fakto, kad jis padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Sėsdamas prie vairo neblaivus, asmuo prisiima riziką dėl galimų neigiamų pasekmių. Be to, bylos duomenys rodo, kad G. S. praeityje ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam netgi buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, kas rodo, jog teisės pažeidimų darymas nėra atsitiktinis, o sistemingas teisės aktų reikalavimų nepaisymas. Šios aplinkybės paneigia apelianto teiginius apie būtinybę taikyti minimalią nuobaudą ar ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

21. Apeliaciniame skunde nurodomi G. S. darbo ir šeiminiai poreikiai, kaip pagrindas švelninti nuobaudą, negali būti pripažinti išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmens vykdoma darbo veikla ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinybė šiai veiklai tęsti nėra laikoma išimtine aplinkybe, kurios egzistavimas pagrindžia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Priešingu atveju, asmenys, vykdantys veiklą, susijusią su transporto priemonių vairavimu, atsidurtų palankesnėje padėtyje už kitus, o tai prieštarautų teisingumo ir lygybės principams. Be to, skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą švelninti nuobaudą, nes tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. G. S., žinodamas savo pareigas ir galimas neigiamas pasekmes, sąmoningai pasirinko rizikingą elgesį.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, įskaitant tai, kad nebuvo nustatyta G. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, jau atsižvelgė į individualizavimo principus ir paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 8 mėnesiams bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių terminui. Ši sankcija yra artima minimaliai alternatyviai sankcijai, numatytai ANK 422 straipsnio 6 dalyje, ir yra adekvati bei proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui bei siekia administracinės nuobaudos tikslų.

23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami minimalios administracinio poveikio priemonės skyrimui ar ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, todėl keisti ar naikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. spalio 13 d. nutartį nėra pagrindo, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. S. atstovo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.