Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. Š. (I. Š.) skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Palavinskienė, A. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Miesto gijos“, uždaroji akcinė bendrovė „Naujoji Pilaitė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas I. Š. (I. Š.) pateikė skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, kuriame prašo: 1) panaikinti antstolės Brigitos Palavinskienės 2025 m. liepos 2 d. patvarkymą Nr. S-624816 dėl areštuoto turto vertės nustatymo; 2) atšaukti paskelbtas pareiškėjui priklausančio turto pirmąsias varžytynes Nr. 300905.

18. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą per teismo nustatytą terminą ir iki šios nutarties priėmimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

20. Iš byloje pateiktų ir vykdomosios bylos Nr. 0171/22/01575 duomenų nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė 2022 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu Nr. S-22-171-14020 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-2099-868/2022, dėl 15 000 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir 1 459,57 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko I. Š. (I. Š.) kreditorei A. A..

21. Antstolė Brigita Palavinskienė 2025 m. vasario 6 d. patvarkymu Nr. S-25-171-5017 skyrė vykdomojoje byloje ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, kurią atlikti pavesta UAB „Negrita“. Be to, skolininkas įpareigotas per 5 kalendorines dienas nuo šio patvarkymo gavimo suderinti laiką su paskirtos bendrovės ekspertu Kastyčiu Kumpinu ir jam sudaryti sąlygas patekti į vertinamą butą, jį apžiūrėti, padaryti fotonuotraukas ir apie tai nedelsiant informuoti antstolę. Patvarkyme pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta jo teisė per 3 dienas nuo patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo gavimo dienos pareikšti ekspertui nušalinimą. Pareiškėjas per nurodytą terminą su ekspertizę atliekančios bendrovės atstovu nesusisiekė, prieštaravimų dėl paskirtos ekspertinės įstaigos nepateikė.

24. Nustatyta, kad 2025 m. liepos 29 d. el. paštu į antstolės Brigitos Palavinskienės kontorą kreipėsi pareiškėjo atstovai su prašymu dėl informacijos pateikimo (šiuo prašymu prašė pateikti ir 2025 m. birželio 25 d. ekspertizės aktą Nr. 25-06-25A); tenkinant šį prašymą, el. paštu buvo išsiųstas patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-624816, patvarkymas dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. S-625525, 2025 m. liepos 23 d. pranešimas apie varžytynių laiką ir vietą (pagal byloje pateiktą informaciją šie procesiniai dokumentai pareiškėjui jau buvo siųsti minėtomis registruotomis pašto siuntomis ir/ar minėtu pareiškėjo el. paštu) bei 2025 m. birželio 25 d. ekspertizės aktas Nr. 25-06-25A (šis ekspertizės aktas, kaip minėta, pareiškėjui ir jo atstovams prieš tai siųstas nebuvo).

27. Kaip minėta, vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

28. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainojamas objektyviai, maksimaliai artima esančiai rinkoje turto rinkos kainai. Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014).

29. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ar pan.). Tačiau bet kokiu atveju jis areštuojamą turtą turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

30. Kaip minėta, pareiškėjas skunde nesutinka su turto (½ dalies buto), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nustatyta verte ir mano, kad šis turtas yra didesnės vertės (nes jo įvertinimo metu jis nebuvo apžiūrėtas iš vidaus) nei nustatė antstolė. Pareiškėjas taip pat mano, kad antstolė, jam neįteikusi ekspertizės akto Nr. 25-06-25A ir paskelbusi turto varžytynes, nesudarė jam sąlygų visapusiškai susipažinti su minėtu aktu ir pateikti prieštaravimus per tris darbo dienas.

31. Teismas, visų pirma, pažymi, kad, kaip minėta, antstolė Brigita Palavinskienė 2025 m. vasario 6 d. patvarkymu Nr. S-25-171-5017 buvo paskyrusi vykdomojoje byloje ekspertizę turto vertei nustatyti, kurią atlikti pavesta UAB „Negrita“. Patvarkyme pareiškėjui buvo išaiškinta teisė per 3 dienas nuo patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo gavimo dienos pareikšti ekspertui nušalinimą, tačiau per numatytą terminą nušalinimų vertintojui nebuvo pateikta. Taip pat 2025 m. vasario 6 d. patvarkyme pareiškėjui buvo nurodyta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos suderinti laiką su ekspertizę atlikti įgaliotos UAB „Negrita“ atstovu Kastyčiu Kumpinu ir jam sudaryti sąlygas apžiūrėti vertinamą turtą: sudaryti sąlygas patekti į butą, jį apžiūrėti bei padaryti fotonuotraukas, apie suderintą laiką ir apžiūros datą informuoti antstolę, tačiau iš bylos medžiagos matoma, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nesusisiekė su ekspertizę atlikti įgaliotos UAB „Negrita“ atstovu ir jam nesuteikė sąlygų atlikti vertinamo buto vertės nustatymą iš jo vidaus. Apie tai, kad pareiškėjas buvo susipažinęs su minėtu patvarkymu ir žinojo jam įstatymų leidėjo suteiktas teises ir nustatytas pareigas, patvirtina faktas, jog dėl šio patvarkymo pareiškėjas 2025 m. vasario 6 d. antstolei teikė skundą, o 2025 m. vasario 10 d. – patikslintą skundą, kuriame vienas iš jo prašymu buvo panaikinti 2025 m. vasario 6 d. patvarkymą Nr. S-25-171-5017. Šio skundo antstolei netenkinus, jis buvo persiųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2025 m. kovo 14 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2YT-10949-466/2025) pareiškėjo skundą atmetė. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie ginčo buto vertės nustatymo procesą ir turėjo galimybę sudaryti sąlygas jo apžiūrai iš vidaus.

32. Pažymėtina, kad apie tai, jog ir toliau buvo bandyta susiekti su pareiškėju bei įvertinti jam priklausančios buto dalies rinkos vertę jį apžiūrint iš vidaus, patvirtina ir ekspertizę turto vertei nustatyti atlikti pavestos UAB „Negrita“ atstovo Kastyčio Kumpino 2025 m. rugpjūčio 7 d. raštas, kuriame jis nurodo, kad su pareiškėju telefonu pavyko susisiekti tik vieną kartą (iš viso pareiškėjui skambinta dešimt kartų), kurio metu pareiškėjas buvo informuotas apie vykdymo proceso eigą ir buvo sutarta konkreti buto apžiūros (buto vidaus) data, tačiau ekspertui atvykus sutartu laiku (2025 m. gegužės 30 d., apie 17 val.) pareiškėjas ar kitas asmuo buto durų neatidarė, į telefono skambučius taip pat neatsiliepė. Aplinkybę, kad turto vertintojas bandė susisiekti su pareiškėju patvirtina ir vertintojo į bylą pateiktas pareiškėjui skirtas el. laiškas (2025 m. birželio 6 d., 14:29 val. siųstas į pareiškėjui priklausantį el. pašto adresą: (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodoma, jog pareiškėjas turi per dvi darbo dienas pateikti informaciją apie buto vidaus patalpų apžiūrą, neparodžius buto vidaus patalpų, buto rinkos vertė bus nustatyta be vidaus patalpų apžiūros. Vertintojo teigimu, pareiškėjas į šį el. laišką neatsakė ir su juo nesusisiekė kitomis priemonėmis (byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas dėl buto apžiūros iš vidaus būtų susisiekęs su turto vertintoju ar antstole).

33. Iš byloje pateiktos informacijos matoma, kad antstolei bei turto vertintojui nepavykus susisiekti su pareiškėju, 2025 m. birželio 25 d. ekspertizę atlikti paskirtos UAB „Negrita“ atstovas Kastytis Kumpinas parengė vertinamo turto (1/2 dalies iš 70.07 kv. m bendro ploto buto/patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilnius, (duomenys neskelbtini)) ekspertizės aktą Nr. 25-06-25A, kuriame nurodė, jog šio turto vertė yra 58 700 Eur (vertė nustatyta lyginamuoju metodu). Remdamasi šioje ekspertizėje pateikta informacija, antstolė skundžiamu 2025 m. liepos 2 d. patvarkymu Nr. S-624816 nustatė, jog pareiškėjui priklausančios minėto buto dalies rinkos vertė yra 58 700 Eur. Be to, šiame patvarkyme buvo nurodytas ir pats ekspertizės akto numeris bei jo gavimo antstolės kontoroje data. Taip pat šiuo patvarkymu pareiškėjas buvo informuotas, kad jis turi teisę ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo (ne)atlikimą (šiuo atveju turto vertės nustatymo), bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo šio veiksmo atlikimo, raštu antstolei paduoti skundą dėl jos atliktų arba atsisakytų atlikti procesinių veiksmų. Šis patvarkymas, kuriame pareiškėjui buvo nurodyta jau minėta informacija, buvo išsiųstas 2025 m. liepos 2 d. registruota pašto siunta (adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius) ir pareiškėjo el. paštu (duomenys neskelbtini) (el. laiškas pridėtas prie bylos). Remiantis pateikta detalia siuntos kelionės informacija matoma, kad pareiškėjas šią siuntą galėjo atsiimti jau 2025 m. liepos 5 d., bet to nepadarė, dėl to ji 2025 m. liepos 16 d. buvo gražinta siuntėjui. Galiausiai, praėjus 2025 m. liepos 2 d. patvarkyme Nr. S-624816 nurodytam terminui (ne mažiau 20 dienų), antstolė 2025 m. liepos 23 d. priėmė patvarkymą Nr. S-625525 dėl turto pardavimo iš varžytynių ir tą pačią dieną surašė pranešimą dėl varžytynių laiko ir vietos (minėti procesiniai dokumentai pareiškėjui 2025 m. liepos 28 d. išsiųsti registruotomis pašto siuntomis (galėjo atsiimti iš pašto 2025 m. liepos 31 d. ir 2025 m. rugpjūčio 1 d.); 2025 m. liepos 23 d. ir 2025 m. liepos 29 d. (papildomai) pareiškėjas apie paskelbtas varžytynes buvo informuotas ir jo asmeniniu el. paštu (duomenys neskelbtini)). Tačiau ir šiuo atveju pareiškėjas ignoravo jam siunčiamą informaciją bei nepasinaudojo jam suteiktomis teisėmis.

34. Taigi, iš aukščiau pateiktų aplinkybių matoma, jog antstolė 2025 m. liepos 2 d. patvarkymu Nr. S-624816 nustatė pareiškėjo turto dalies rinkos vertę remdamasi kvalifikuoto turto vertintojo pateiktu ekspertizės aktu Nr. 25-06-25A; turtas įvertintas 58 700 Eur. Šis patvarkymas, kuriame buvo nustatyta ginčo turto vertė bei išaiškintos pareiškėjo teisės ir pareigos, pareiškėjui buvo išsiųstas 2025 m. liepos 2 d. registruota pašto siunta ir pareiškėjo el. paštu (duomenys neskelbtini). Šis faktas leidžia teigti, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie proceso eigą ir turėjo visas galimybes laiku susipažinti su minėtu patvarkymu bei pasinaudoti jame nurodytomis teisėmis. Kaip matoma, pareiškėjas per patvarkyme nurodytus terminus (dėl termino turto vertės nustatymui apskųsti ir dėl termino po kurio pabaigos skelbiamos varžytynės) antstolei nepateikė jokio skundo ir nesiėmė jokių papildomų veiksmų, dėl kurių būtų nustatyta kitokia ginčo turto vertė arba dėl kurių nebūtų skelbiamos turto varžytynės. Taipogi, matoma, kad pats pareiškėjas nedėjo pastangų, jog jo turto dalis būtų įvertinta kitokia suma nei ją nustatė ekspertas, t. y. nepateikė įrodymų, jog jo turto dalies rinkos vertė yra kitokio dydžio, nei ją nustatė ekspertas (nepateikė kitų kompetentingų asmenų parengtų ginčo turto vertinimo ataskaitų ir kt.). Taip pat iš byloje pateiktos medžiagos matoma, kad pats pareiškėjas nebendradarbiavo su kitomis proceso šalimis, neteikė visos reikiamos informacijos antstolei, neįsileido turto vertintojo į ginčo butą, neatsiliepė į skambučius bei neatsiiminėjo jam skirtų registruotų laiškų. Tokiais savo veiksmais sąmoningai nesudarė ekspertui sąlygų įvertinti ginčo buto dalies iš vidaus.

35. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

36. Visų antra, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad antstolė jam laiku neįteikusi ekspertizės akto Nr. 25-06-25A ir 2025 m. liepos 23 d. paskelbusi turto varžytynes Nr. S-625525, nesudarė šiam sąlygų visapusiškai susipažinti su minėtu aktu ir pateikti prieštaravimus dėl turto vertės per tris darbo dienas. Teismas nesutinka su šia pareiškėjo pozicija ir pažymi, jog antstolis turto vertę nustato ne ekspertizės aktu, o patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo, dėl to pats ekspertizės akto (ne)turėjimas nekeičia fakto, kad pareiškėjas gali ginčyti nustatytą turto vertę per patvarkyme nurodytą terminą. Taigi, šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, antstolė 2025 m. liepos 2 d. patvarkymu Nr. S-624816 nustačiusi, jog pareiškėjo turto dalies vertė yra 58 700 Eur, taip pat jame nurodė ir pareiškėjo teises – pateikti skundą dėl turto vertės per nustatytą terminą ir kt. Byloje pateikti duomenys, kad šis patvarkymas pareiškėjui buvo tinkamai išsiųstas registruota pašto siunta ir jo asmeniniu el. pašto adresu. Taigi, pareiškėjui buvo sudarytos visos sąlygos ginčyti antstolės patvarkymu nustatytą turto vertę, bet jis pats jomis nepasinaudojo. Be to, patvarkyme buvo nurodyta ekspertizės akto sudarymo data ir numeris, todėl pareiškėjas jau nuo 2025 m. liepos 2 d. (kai minėtas patvarkymas jam buvo atsiųstas jo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini)) arba nuo 2025 m. liepos 5 d. (kai minėtą patvarkymą galėjo atsiimti iš pašto) esant reikalui galėjo kreiptis į antstolę ir pareikalauti minėto ekspertizės akto. Iš byloje pateiktų duomenų matoma, jog šio akto pareiškėjo atstovai pirmą kartą pareikalavo el. paštu 2025 m. liepos 29 d. ir tą pačią dieną jį gavo. Taigi, dėl to, kad antstolė, pareiškėjui siųsdama 2025 m. liepos 2 d. patvarkymą Nr. S-624816, kartu nepridėjo ir ekspertizės akto Nr. 25-06-25A, nekeičia fakto, jog pareiškėjas turėjo visas teises per minėtame patvarkyme numatytą terminą apskųsti antstolės nustatytą ginčo buto dalies rinkos vertę, taip pat pareiškėjas neturėjo jokių kliūčių anksčiau (nei 2025 m. liepos 29 d.) kreiptis į antstolę su prašymu gauti minėtą ekspertizės aktą, nes apie jo buvimą pareiškėjas buvo informuotas kartu su minėtu patvarkymu (dar 2025 m. liepos 2 d.), kuris jam buvo įteiktas tinkamai.

37. Teismas pasikartoja, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų dėjęs pastangas, siekiant objektyviai nustatyti, jo manymu, aukštesnę ginčo turto vertę. Priešingai, kaip ir buvo minėta, nors pats pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie vykdymo proceso eigą, bet jis pats sąmoningai nesudarė sąlygų atliekant minėtą ekspertizę ekspertui apžiūrėti ginčo butą iš vidaus.

38. Taip pat pažymėtina, kad antstolis nustato tik pradinę iš varžytynių parduodamo turto kainą, o varžytynes laimi asmuo, pasiūlęs didžiausią turto kainą, taigi, tikrąją turto kainą nulemia jo paklausa. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo. Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Turtas varžytynėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą, kuri gali nesiekti paskaičiuotos turto rinkos vertės, bet gali ir ją viršyti. Tikrąją turto rinkos vertę nustato rinka, todėl po varžytynių gali paaiškėti, jog turtas parduotas ir už didesnę, nei pareiškėjo nurodomą kainą, bet kuriuo atveju turtas bus perleistas už realią rinkos kainą. Pardavus turtą už nerealią rinkos kainą, įstatymai numato teisę asmenims ginti savo teises kitais būdais, pvz. reikalaujant žalos atlyginimo ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1782-854/2020).

39. Šioje dalyje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju pirmosios turto varžytynės (kurias pareiškėjas ir prašė atšaukti) neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. Minėta aplinkybė taip pat netiesiogiai patvirtina, kad pradinė nustatyta ginčo turto vertė nebuvo per maža, nes ir tokia verte įkainotas ginčo turtas nebuvo paklausus rinkoje.

40. Galiausiai teismas pažymi, kad pareiškėjo skundžiamame 2025 m. liepos 2 d. patvarkyme dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-624816 buvo nurodyta, jog pareiškėjas turi teisę ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurios metu sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo (ne)atlikimą (šiuo atveju turto vertės nustatymo), bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo šio veiksmo atlikimo (turto vertės nustatymo), raštu antstolei paduoti skundą dėl jos atliktų arba atsisakytų atlikti procesinių veiksmų. Kita vertus, iš byloje pateiktų duomenų matoma, jog skundas dėl šio patvarkymo antstolei buvo paduotas tik 2025 m. rugpjūčio 1 d., t. y. praleidžiant nustatytą 20 dienų skundo padavimo terminą. Kadangi, kaip jau buvo nustatyta, šis patvarkymas pareiškėjui buvo išsiųstas 2025 m. liepos 2 d. jo asmeniniu el. paštu ir registruota pašto siunta, kurią jau 2025 m. liepos 5 d. jis galėjo atsiimti iš pašto skyriaus, laikytina, kad pareiškėjas žinojo arba turėjo sužinoti apie nustatytą ginčo objekto rinkos vertę (kurią turėjo teisę skųsti) jau 2025 m. liepos 5 d. Taigi, dėl nurodytos priežasties pareiškėjas praleido patvarkyme nurodytą 20 dienų jo apskundimo terminą.

41. Kiti pareiškėjo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

42. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolė Brigita Palavinskienė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo I. Š. (I. Š.) skundo dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.